Byla eA-1354-442/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių apželdinimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybė administracijos (toliau – ir atsakovas), pareiškėjo naudai turtinės žalos atlyginimą – 934,57 Eur; priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimo išlaidas, t. y. kuro išlaidas už kelionę iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal iš Šiaulių į Vilnių.
  2. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalimi ir pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja savivaldybę tinkamai, t. y. aktyviais veiksmais, prižiūrėti savivaldybės teritorijoje esančius želdinius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Taisyklės) detalizuoja veiksmus, kurių turėtų imtis savivaldybės atlikdamos ir užtikrindamos savo įstatyminės pareigos vykdymą. Taisyklių 3 punktas nurodo, kad Taisyklėmis inter alia (be kita ko) vadovaujasi savivaldybės. Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus: patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Šiuo atveju leidimas Nr. LŽ-158 išduotas 2013 m. balandžio 25 d. ir jame nurodoma, kad leidžiama prie ( - ) gatvės ( - ) kieme ir prie ( - ) šalia ( - ) automobilių aikštelės kirsti du medžius ir apgenėti du medžius. Iki 2013 m. spalio 23 d. šie medžiai nebuvo nukirsti ir nebuvo atlikti jokie veiksmai.
  3. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovas teigė, jog tinkamai vykdė savo pareigas užsakydamas, kad šiuos darbus atliktų trečiasis suinteresuotas asmuo uždarajai akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių apželdinimas“, tačiau pridedami dokumentai patvirtina, jog užsakymas buvo išsiųstas 2013 m. spalio 3 d. Nuo leidimo išdavimo iki užsakymo atlikti konkrečius veiksmus praėjo pusė metų. Užsakymas pateiktas 2013 m. spalio 3 d. nurodant įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 10 d. Manė, kad Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, t. y. aktyviai ir nuosekliai prižiūrėti ir domėtis užsakytų paslaugų atlikimu, todėl yra atsakinga už draudimo išmoką ir žalą.
  4. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, su pareiškėjo skundu nesutiko.
  5. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė kiekvienais metais vykdo jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą bei nustato konkrečių želdinių fiziologinę būklę. Šiuo konkrečiu atveju būtent tokioms paslaugoms teikti Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2012 m. vasario 20 d. sudarė sutartį Nr. SŽ-136 su UAB „Šiaulių apželdinimas“ dėl Šiaulių miesto želdinių tvarkymo paslaugų teikimo bendro naudojimo teritorijose. 2013 m. spalio 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyrius, vadovaudamasis aukščiau nurodyta sutartimi, pateikė užsakymą UAB „Šiaulių apželdinimas“ Nr. SIF-1199 paslaugai atlikti, kuriame nurodė: „2. Prie ( - ) kieme ir prie ( - ) nukirsti 2 medžius ir nugenėti 2 medžius“. Paslaugai atlikti buvo skirtas terminas iki 2013 m. spalio 10 d. Šiaulių miesto želdinių tvarkymo paslaugos teikėjas UAB „Šiaulių apželdinimas“ įvykio dieną, t. y. 2013 spalio 23 d., paslaugos dar buvo neatlikęs.
  6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių apželdinimas“ su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad nėra ir negali būti atsakingas už kilusias pasekmes, nes įvykdyti Šiaulių miesto savivaldybės pavedimą trukdė draudžiami ženklai ir prie medžio stovėję automobiliai.
  7. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Šiaulių apželdinimas“ atstovas advokatas P. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui neatsiranda nei deliktinė, nei civilinė atsakomybė. UAB „Šiaulių apželdinimas“ nėra atsakingas už įvykio metu patirtus nuostolius.
  8. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog franšizę (400 Lt) sumokėjo pati.

6II.

7

  1. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą tenkino. Priteisė pareiškėjui ERGO Insurance SE, atstovaujamam ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, 934,57 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 32 Eur teismo išlaidų.
  2. Teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos – 934,57 Eur priteisimo iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
  3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. spalio 23 d. ( - ) kieme, Šiauliuose, įvyko eismo įvykis, kurio metu ant automobilio SUZUKI SWIFT“, valst. Nr. ( - ) (toliau – ir Automobilis), užkrito didelė sauso medžio šaka ir jį apgadino. Automobilis įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale transporto priemonių Kasko draudimu. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės savininkei dėl šio įvykio apgadinto Automobilio padaryti nuostoliai sudaro 1 050,42 Eur, todėl ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, automobilį remontavusiam autoservisui UAB „Naujasis autoservisas“ sumokėjo 934,57 Eur. Pareiškėjas, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio, CK 6.271 straipsnio nuostatomis, prašė iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, privalėjusios vykdyti medžių ir kitų želdinių priežiūrą, priteisti šią sumą turtinės žalos atlyginimui. Taigi teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos dalykas – teisė į turtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, atlyginimą.
  4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.271 straipsniu, CK 6.1015 straipsniu, ir pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pabrėžė, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
  5. Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
  6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 6 straipsnio 7 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d.) 1 dalimi ir tos pačios redakcijos 32 straipsnio 2 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ir pažymėjo, kad šios teisės normos aiškinimas leidžia konstatuoti savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio patikrinimas – sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.
  7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pats atsakovas to neneigia, kad medis, kurio šaka apgadino automobilį, augo valstybinėje žemėje, todėl akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio priežiūros organizavimą. Teismas vadovavosi Taisyklių 1, 3 ir 44 punktais ir pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje (( - )) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Taigi pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
  8. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad buvo sudaryta sutartis Nr. SŽ-136 su UAB „Šiaulių apželdinimas“ dėl Šiaulių miesto želdinių tvarkymo paslaugų teikimo bendro naudojimo teritorijose, reikšmės nagrinėjamai bylai, pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog leidimas Nr. LŽ-158 išduotas 2013 m. balandžio 25 d. ir šiuo leidimu yra nurodoma, kad leidžiama prie ( - ) kieme ir prie ( - ), šalia ( - ) automobilių aikštelės kirsti du medžius, pažeistus puvinio ir keliančius pavojų žmonėms bei automobiliams, ir genėti du medžius: klevui – apatines, vikmedžiui – retinant lajų šakas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos miesto infrastruktūros skyrius 2013 m. spalio 3 d. pateikė užsakymą Nr. SIF-1199, pridėdamas 2013 m. balandžio 25 d. išduotą leidimą Nr. LŽ-158. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad nuo leidimo išdavimo (2013 m. balandžio 25 d.) iki užsakymo atlikti konkrečius veiksmus (2013 m. spalio 3 d.) buvo praėję 6 mėnesiai. Išduotas užsakymas 2013 m. spalio 3 d. nurodant įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 10 d. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2013 m. spalio 23 d., t. y. įvykio dienos, medžiai nebuvo nukirsti ir nebuvo atlikti jokie veiksmai.
  9. Įvertinęs išvardytas aplinkybes pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, teismas darė išvadą, kad atsakovas, dar 2013 m. balandžio 25 d. išdavęs leidimą prie ( - ) kieme ir prie ( - ), šalia ( - ) automobilių aikštelės kirsti du medžius bei genėti du medžius, užsakymą išdavė tik 2013 m. spalio 3 d., nurodydamas įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 10 d., t. y. veikė pasyviai ir nerūpestingai (išdavęs leidimą, nesiėmė priemonių efektyviai kontroliuoti jo tolimesnę eigą). Ginčo atveju teismas pabrėžė, kad savivaldybė privalėjo būti ir toliau rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendinti teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, iki nustatyto termino kontroliuoti medžių nupjovimo procesą ir įsitikinti, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas ėmėsi atitinkamų priemonių iki įvykio minėtam leidimui suderinti. Taigi teisės aktuose nustatytos pareigos atsakovas tinkamai neatliko ir pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
  10. Teismas nustatė, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjui ERGO Insurance SE, atstovaujamam ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, iš atsakovo priteistinas 934,57 Eur turtinės žalos atlyginimas.
  11. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė pareiškėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iškelta 2016 m. spalio 20 d. Todėl pareiškėjui priteistos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2016 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  12. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė teismo priteisti bylinėjimo išlaidas, t. y. kuro išlaidas už kelionę iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal iš Šiaulių į Vilnių.
  13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodyta, jog atstovė 2017 m. sausio 23 d. patyrė transporto kuro išlaidas – 32 Eur. Patirtas išlaidas pagrindžia UAB „Neste Lietuva“ 2017 m. sausio 23 d. kvitas Nr. 02/2898, kuriame nurodyta 32,89 Eur (su PVM) už 28,45 l benzino. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. sausio 23 d. vyko teismo posėdis Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjo atstovo į bylą pateikti detalūs duomenys, 2012 m. sausio 4 d. pažyma „Dėl kuro normų“, UAB „Neste Lietuva“ 2017 m. sausio 23 d. kvitas Nr. 02/2898 patvirtina pareiškėjo turėtas kuro sunaudojimo išlaidas vykstant į 2016 m. sausio 23 d. teismo posėdį. Teismas konstatavo, jog išlaidos yra tiesiogiai susijusios su šios administracinės bylos nagrinėjimu, jų faktinį dydį patvirtina byloje pateikti duomenys, pareiškėjo turėtos išlaidos nėra neproporcingos, jos patirtos įgyvendinant procesinę teisę dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi pareiškėjo prašymas šiuo sprendimu buvo patenkintas visiškai, todėl pareiškėjui priteista 32 Eur kelionės išlaidų.

8III.

9

  1. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
  2. Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertino tik vieną kriterijų (per ilgas laiko tarpas), dėl kurio atsakovas buvo pripažintas netinkamai atlikęs jam pavestas funkcijas, o ne visų aplinkybių visumą. Teismas nieko nepasisakė dėl UAB „Šiaulių apželdinimas“ atsakomybės dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir dėl to kilusių pasekmių. UAB „Šiaulių apželdinimas“ įvykio dieną, t. y. 2013 m. spalio 23 d., želdinių tvarkymo paslaugos nebuvo atlikęs, nors pagal užsakymą tai turėjo padaryti iki 2013 m. spalio 10 d. UAB „Šiaulių apželdinimas“ taip pat nesikreipė į atsakovą dėl negalėjimo tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas akcentuoja, jog yra valstybės institucija, kuri išlaikoma iš savivaldybės biudžeto ir gauna ribotą finansavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal pateiktą prašymą medžiai, kurie turėjo būti nukirsti, nekėlė jokios tiesioginės grėsmės, atsakovas vadovavosi pirmumo teise ir paraišką nukirsti ginčo objektą išdavė tik 2013 m. spalio 3 d., nors leidimas buvo išduotas 2013 m. balandžio 25 d.
  3. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepime pažymi, kad žalos padarymo faktas fiksuotas pateiktose fotonuotraukose, Atsakovas šio fakto neginčija, taip pat neginčija žalos dydžio. Šiuo atveju prižiūrėti želdinius pareiga nustatyta savivaldybei. Niekam kitam tokia pareiga visoje savivaldybės teritorijoje nėra nustatyta, todėl savivaldybės teritorijos gyventojai turi teisę tikėtis, kad želdiniai, taip pat medžiai, nekelia pavojaus jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyrius 2013 m. balandžio 25 d. išdavė leidimą medžių kirtimui / genėjimui ( - ), tačiau užsakymas atlikti darbams pagal sudarytą sutartį išduotas tik 2013 m. spalio 3 d., t. y. atsakovas, nustatęs medžio netinkamumą, pavojų keliančią būklę, nesiėmė jokių veiksmų net 6 mėnesius.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio pagrindu reikalauja priteisti turtinę žalą, kurią jis patyrė atlygindamas draudėjos R. D. turėtus nuostolius, kai 2013 m. spalio 23 d. ant automobilio SUZUKI SWIFT (toliau – ir Automobilis) užvirto didelė sauso medžio šaka ir jį apgadino.
  2. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, 934,57 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat 32 Eur teismo išlaidų.
  3. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jiems pritaria. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skundo ir atsakovo atsiliepimo argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą.
  4. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1333-624/2018).
  5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
  6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (draudiminio įvykio metu galiojusi redakcija) 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6 straipsnio 7 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (draudiminio įvykio metu galiojusi redakcija) 6 straipsnio 26 punktas, 31 straipsnio 2 dalies 17 punktas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (draudiminio įvykio metu galiojusi redakcija) 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 8, 12 ir 13 punktai, 18 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (draudiminio įvykio metu galiojusi redakcija) 1, 3, 43 ir 44 punktai nustato savivaldybių pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jų teritorijoje. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas atsakovas – Šiaulių miesto savivaldybės administracija – būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija laiku ėmėsi reikiamų priemonių, jog teritorijoje adresu ( - ) (valstybinėje žemėje), būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė.
  7. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 25 d. išdavė leidimą ginčo teritorijoje, šalia ( - ) automobilių aikštelės, kirsti du medžius bei genėti du medžius, tačiau užsakymą uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių apželdinimas“, su kuria sudaryta sutartis dėl Šiaulių miesto želdinių tvarkymo paslaugų teikimo bendro naudojimo teritorijose, išdavė tik 2013 m. spalio 3 d., nurodant įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 10 d. Eismo įvykis, kurio metu ant Automobilio užkrito didelė sauso medžio šaka ir jį apgadino, įvyko 2013 m. spalio 23 d.
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad nuo leidimo išdavimo atsakovas šešis mėnesius iš esmės nesiėmė veiksmų, kad želdinių tvarkymo paslauga būtų realiai atlikta, o vėliau, davęs nurodymą UAB „Šiaulių apželdinimas“, su kuria sudaryta sutartis dėl želdinių tvarkymo paslaugų teikimo, nekontroliavo, jog minėtas nurodymas būtų laiku įvykdytas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas nagrinėjamoje situacijoje veikė pasyviai ir nepakankamai rūpestingai. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog neturėtų būti laikomas atsakingu už kilusią žalą, nes UAB „Šiaulių apželdinimas“ laiku neatliko jam pavesto užsakymo, teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, pabrėždama, kad, pagal aptartas teisės aktų nuostatas, būtent Šiaulių miesto savivaldybei tenka pareiga užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pabrėžtina, kad tai, ar subjektas, su kuriuo savivaldybė sudarė sutartį dėl želdinių tvarkymo paslaugų teikimo, savo įsipareigojimus tinkamai įvykdė, minėtos atsakomybės nepanaikina ir nepakeičia. Sutartinių santykių tinkamas ar netinkamas vykdymas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracija, pasirinkusi sudaryti sutartį su UAB „Šiaulių apželdinimas“ dėl želdinių tvarkymo paslaugų teikimo, vis tiek lieka atsakinga už įstatyme nustatytų pareigų vykdymą, t. y. turi kontroliuoti, ar jos pasirinktas subjektas savo įsipareigojimus vykdo taip, kad tinkamai ir efektyviai būtų įgyvendinta teisės aktuose nustatyta pareiga dėl želdinių priežiūros. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
  9. Šiuo atveju ERGO Insurance SE patirtų nuostolių dydis patvirtintas byloje pateiktais įrodymais ir dėl jo ginčo byloje nėra. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad tarp neteisėto Šiaulių miesto savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visų sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, buvimą, o atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl konkrečiu atveju neegzistuojančių visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų atmestini kaip nepagrįsti.
  10. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.271), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

15Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai