Byla 2S-2267-803/2018
Dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  2. Ieškovė D. S. prašo priteisti iš atsakovo N. S. laikiną 200 Eur dydžio išlaikymą dukrai ( - ) (gimusiai ( - )) ir laikiną 200 Eur dydžio išlaikymą dukrai (( - ) (gimusiai ( - )) iki teismo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodė, jog atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teigė, jog šeimoje tik ieškovė gauna pastovias pajamas. Visas pinigines lėšas paskirsto svarbiausioms išlaidoms: maistui, nuomai, mokesčiams, vaikų ugdymui bei gydymui. Nurodė, jog vaikai nagali lankyti jokių papildomų užsiėmimų, būrelių. Vienas iš nepilnamečių vaikų, dukra ( - ), serga 1 tipo cukriniu diabetu, jai nuolat reikalinga sveikatos priežiūra, medikamentai. Taip pat pažymėjo, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ieškovės darbo užmokestis yra 610 Eur. Atsakovas N. S. yra darbingas, tačiau niekuomet nesiekė įsidarbinti nuolatiniam darbui, užtikrinti nuolatines pajamas bei finansinį stabilumą šeimoje.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nutarė priteisti iš atsakovo N. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ( - ) ir ( - ) po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei D. S.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad vaikų poreikių ir jų interesų pakankamam užtikrinimui būtinas pastovus abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis ir CK 3.196 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, jog tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2018-01-01 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 400 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų apie asmens įdarbinimus matyti, kad ieškovė ir atsakovas dirba, gauna pajamų.
  3. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečių vaikų interesu, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo N. S. po 180 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui ( - ) ir ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki byla bus išnagrinėta.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) N. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
    1. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikino išlaikymo klausimą, vadovavosi tik formaliais ir deklaratyviais pagrindais. Atsakovas su ieškove ir vaikais gyvena tame pačiame bute, lygiomis dalimis kartu su ieškove prisideda prie būsto nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo. Taip pat perka maistą, būtinas prekes nepilnamečiams vaikams, kartu vyksta pramogauti. Atsakovas pažymi, kad turi nuolatinį darbą, gauna pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas;
    2. skundžiama nutartimi priteistas laikino išlaikymo dydis yra per didelis, neatitinkantis atsakovo finansinių galimybių. Atsakovo turtinė padėtis pasunkėjo dėl atsiradusių sveikatos problemų. Priteistas laikino išlaikymo dydis – po 180 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį - yra neproporcingas atsakovo finansinėms galimybėms ir iš esmės gali pabloginti jo, kaip paramą teikiančio tėvo, padėtį, užkirsti kelią planuojamai operacijai, būtinai reabilitacijai.
  2. Ieškovė D. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą nepateikė.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas po 180 Eur dydžio laikinas išlaikymas dviems nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  3. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

    13

  4. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
  5. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai.
  6. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.
  7. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
  8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka tokio amžiaus vaikų būtinuosius poreikius ir jų neviršija. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl svarbių priežasčių negalėtų dirbti. Teismas pažymi, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
  9. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Atsakovas neįrodė, jog negali gauti bent vidutinių pajamų, kurios būtų pakankamos patenkinti dviejų vaikų poreikius, todėl iš esmės mažinti nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį nėra pagrindo.
  10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir į tai, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra pagrįstas. Teismas sprendžia, jog iš atsakovo priteista po 180 Eur dydžio suma kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra protingo ir racionalaus dydžio bei pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.
  11. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
  12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai įvertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl apelianto atskirojo skundo netenkina, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

14Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

15apelianto N. S. atskirojo skundo netenkinti.

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai