Byla 2A-1460-798/2013
Dėl neturtines žalos atlyginimo, n u s t a t e :

1Vilniaus apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešejas), teiseju Laimos Gerasickinienes, Jurates Varanauskaites teismo posedyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrineje atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybes atstovaujamos Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos apeliacini skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo 2012 m. gegužes 8 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovu A. R. ir J. R. ieškinius Valstybei, atstovaujamai Valstybines mokesciu inspekcijos ir Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos, del neturtines žalos atlyginimo, n u s t a t e :

2I. Ginco esme

3Ieškovas A. R. pareiške civilini ieškini baudžiamojoje byloje, kuriuo praše iš T. B. priteisti 3187,00 Lt turtines žalos ir 50000,00 Lt neturtines žalos atlyginima. Jis nurode, kad del autoivykio, del kurio baudžiamojoje byloje kaltu pripažintas T. B., buvo nepataisomai apgadintas jo motoroleris, o del patirtu sužalojimu jis patyre daug nepatogumu, teko kenteti fizini skausma, patyre dvasinius išgyvenimus. Ieškove J. R. pareiške ieškini del 3624,37 Lt turtines ir 100000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo iš T. B. ir nurode, kad tos pacios autoavarijos metu jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Del patirtu sužalojimu ji patyre dideli fizini skausma, daug nepatogumu, dvasinius išgyvenimus. 2011 m. rugsejo 19 d. ieškovai pateike teismui patikslintus pareiškimus, kuriais ieškove J. R. praše iš atsakovo priteisti 70000,00 Lt neturtines žalos atlyginima, o ieškovas A. R. – 10000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo. Ieškovai taip pat nurode, kad mirus T. B. jo turta paveldejo valstybe, todel aukšciau mineta neturtine žala prašo priteisti iš valstybes.

4Atsakovo valstybes atstovas Valstybine mokesciu inspekcija pateike atsiliepima i ieškinius, kuriuo praše ieškinius atmesti ir nurode, kad neturtine ir turtine žala ieškovams yra atlyginta. Jie nepateikia jokiu neturtine žala patvirtinanciu irodymu, todel ji nepriteistina. Valstybine mokesciu inspekcija taip pat nurode, kad valstybe atsako, tik paveldeto turto verte.

5Atsakovo valstybes atstovas Nacionaline žemes tarnyba pateike atsiliepima i ieškinius, kuriais praše juos atmesti ir nurode, kad ieškovai nepateike jokiu neturtine žala patvirtinanciu irodymu. Byloje nera jokiu irodymu, jog ieškovai butu neteke darbingumo, priešingai po pasveikimo ieškovai pradejo dirbti. Dali prašomos neturtines žalos yra atlygines AB „Lietuvos draudimas“ ir T. B., todel nera pagrindo priteisti didesni neturtines žalos dydi. Be to, Nacionaline žemes tarnyba nurode, kad šioje byloje Nacionaline žemes tarnyba nepagristai itraukta atsakovu.

6Pirmosios instancijos teisme posedžio metu ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus: ieškove praše iš valstybes priteisti 20000 Lt, o ieškovas – 4000 Lt neturtines žalos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

8Širvintu rajono apylinkes teismas 2012 m. gegužes 8 d. sprendimu ieškovu ieškinius patenkino iš dalies: priteise iš valstybes A. R. 2000 Lt, o J. R. 7647,20 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad nusikalstama veika T. B. padare ieškovams turtine ir neturtine žala. 2009 m. rugpjucio 15 d. T. B. mire, o jo turta paveldejo valstybe. Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija atstovauja valstybes interesus. Paveldetas turtas susideda iš žemes sklypu ir statiniu. Valstybes paveldetus žemes sklypus valdo Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos, todel ji taip pat atstovauja atsakova - valstybe. Kadangi turto paveldetoja tapo valstybe, o remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybe atsako už palikejo skolas neviršydama jai perejusio paveldeto turto tikrosios vertes, laikytina, kad šioje byloje valstybe yra tinkamas atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad ieškovei T. B. kaltais veiksmais, kurie pasireiške neblaiviu vairavimu ir KET taisykliu nesilaikymu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. J. R. eismo ivykio metu buvo padarytos muštines žaizdos pakaušio dešineje puseje, odos nubrozdinimai plaštakose, juosmenyje, pilvo dešineje puseje, abieju gaktikauliu viršutiniu ir apatiniu šaku lužiai, lužis per kaire gužduobe. O ieškovui buvo padarytos muštines žaizdos veide, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors atsakovo atstovai teigia, kad ieškovai nepateike jokiu irodymu apie neturtines žalos dydi ir buvima, teismo vertinimu atsižvelgiant i byloje esancius irodymus apie aukšciau minetus ieškovu sužalojimus, darytina išvada, kad ieškovai patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, jiems teko gydytis sužalojimus ligonineje ir namuose. A. R. ligonineje gydesi nuo 2008-08-20 iki 2008-08-26. J. R., del patirtu sunkiu sužalojimu, gydesi labai ilgai – nuo 2008-08-20 iki 208-10-14. Be to, J. R. gydymosi periodu negalejo vaikšcioti, kente didelius skausmus, negalejo tinkamai pasirupinti vaikais, jai paciai reikejo slaugos ir priežiuros. Po traumos juosmens srityje atsirado guzas, kuri reikia operuoti. Ant jos sedmenu liko didelis randas, del kurio ji patiria nepatogumus, gedijasi viešai maudytis, keiciantis orui lužiu vietose jaucia maudima, skausma. Teismas vertindamas R. R. patirta neturtine žala, atsižvelge ir i tai, kad ieškove praktiškai visiškai pasveiko, dirba, yra visiškai darbinga, neliko liekamuju reiškiniu, išskyrus randus, o taip pat i tai, kad žala padaryta nusikalstamais veiksmais, T. B. bunant neblaiviam, i T. B. turtine padeti, jog jo turtas perduotas valstybei ivertintas 89200 Lt (del 20771,07 Lt iš ju ieškini pareiškes „Swedbank“ AB ir byloje nera duomenu del kitu kreditoriu), t.y. T. B. turtine padetis gana gera. Remdamasis aukšciau išdestytu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais bei teismu praktika analogiškose bylose teismas sprende, jog šioje bylose teisingas neturtines žalos dydis J. R. yra 15000 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurode, kad A. R. nusikalstamais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todel, atitinkamai ir jo dvasiniai išgyvenimai, patirtas skausmas ir nepatogumai del sužalojimo yra žymiai mažesni. Taciau bylos medžiaga patvirtina, kad jam buvo sukeltas pakankamai didelis skausmas, nes buvo veido daugybines žaizdos, galvos smegenu sukretimas, raktikaulio sternalinio galo panirimas, taip pat padaryta turtine žala, todel teismas jam padaryta neturtine žala ivertino 2000 Lt. Teismas taip pat nurode, kad dali neturtines žalos, t.y. 3452,80 Lt, J. R. sumokejo AB „Lietuvos draudimas“ ir 3900 Lt neturtines žalos pats T. B., iš viso J. R. atlyginta 7352,80 Lt neturtines žalos. Atitinkamai šia suma teismas sumažino ieškovei iš valstybes priteistina neturtines žalos suma.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i apeliacini skunda argumentai

10Atsakovas valstybe atstovaujama Valstybines mokesciu inspekcijos pateike apeliacini skunda, prašydamas panaikinti Širvintu rajono apylinkes teismo 2012 m. gegužes 8 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškovu ieškinius atmesti. Apeliantas nurode, kad Valstybinei mokesciu inspekcijai ir Nacionalinei žemes tarnybai paveldejus palikejo turta nera pagrindas reikalauti iš valstybes ieškovu naudai neturtines žalos atlyginimo, nes teismas tenkindamas toki ieškovu prašyma, neatsižvelge ir netinkamai pritaike teises normas reglamentuojancias paveldejimo teisinius santykius, kuriomis taikomas pagrindinis principas, jog valstybe atsako už palikejo skolas paveldeto turto ribose. Apelianto nuomone, šiuo atveju asmenines neturtines teises yra nepaveldimos, nes ieškovams, esant T. B. gyvam, teismas nebuvo priteises neturtines žalos atlyginima. Todel ieškovu reikalavimas priteisti neturtine žala iš valstybes turetu buti atmestas, kaip nepagristas. Apeliantas taip pat nurode, kad iš teismo sprendimo visiškai neaišku tokia tvarka turetu buti vykdomas teismo sprendimas, nes dali turto paveldejo VMI prie finansu ministerijos ir Nacionaline žemes tarnyba prie žemes ukio ministerijos.

11Atsakova valstybe atstovaujanti Nacionaline žemes tarnyba pateike atsiliepima, kuriame praše tenkinti apeliacini skunda ir panaikinti Širvintu rajono apylinkes teismo 2012 m. gegužes 8 d. sprendima. Nurode, kad apeliantas pagristai nurodo, kad asmenines neturtines teises yra nepaveldimos, nes ieškovams, esant T. B. gyvam, nebuvo priteista neturtine žala. Nacionaline žemes tarnyba taip pat sutinka su apeliantu, kad iš sprendimo neaišku kokia tokia tvarka turetu buti vykdomas teismo sprendimas, nes dali turto paveldejo VMI prie finansu ministerijos ir Nacionaline žemes tarnyba prie žemes ukio ministerijos.

12Ieškovai atsiliepimu i apeliacini skunda nepateike.

13IV. Apeliacines instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes,

14teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacines instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprende byla faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinejimo apeliacines instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliuciu skundžiamojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindu nenustatyta, todel nagrinejant apelianto apeliacini skunda vertintini skundo teisiniai ir faktiniai argumentai.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacines instancijos teismas sutinka su apylinkes teismo nustatytomis faktinemis bylos aplinkybemis ir teisiniu kvalifikavimu ir apylinkes teismo argumentu ir išvadu nebekartoja.

18Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagristuma gincija tik dviem argumentais: t.y. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai iš valstybes priteise neturtines žalos atlyginima, nes asmenines neturtines teises yra nepaveldimos, todel valstybe neatsako už T. B. padaryta ieškovams neturtine žala ir tuo, jog teismas nenurode, kokiomis dalimis priteista netutine žala turi atlyginti Nacionaline žemes tarnyba ir Valstybine mokesciu inspekcija.

19Nors apeliaciniame skunde apeliantas ir teigia, kad apylinkes teismas netinkamai aiškino materialines teises normas, reglamentuojancias paveldejimo klausimus, taciau su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

20Paveldejimo teise sudaro visuma teises normu, kurios reglamentuoja mirusio fizinio asmens (palikejo) turto, jo turtiniu teisiu ir pareigu perejima ipediniams. Mirus palikejui jo turtines teises ir pareigos nesibaigia. Jos pereina mirusio asmens ipediniams (universalus teisiu ir pareigu perleidimas), o jeigu ipediniu nera ar jie negali paveldeti arba atsisako palikimo, mirusio asmens teises pereina valstybei. Ipediniams pereina visos daiktines palikejo teises, taip pat visi ju ribojimai ir varžymai (servitutas, uzufruktas, užstatymo teise, teises ir pareigos pagal ilgalaike nuoma, hipoteka, ikaito davejo ir ikaito turetojo teises ir pareigos). Ipediniui paveldejimo tvarka pereina iš prievoliniu santykiu atsiradusios palikejo teises ir pareigos, išskyrus asmeninio pobudžio neperleidžiamas kitiems asmenims teises ir pareigas, t. y. tokias, kurios neatskiriamai susijusios su palikejo asmeniu, pavyzdžiui, garbes ir orumo bylose atsiprašymas, kuri ivykdyti galima reikalauti tik paties asmens ir joks kitas asmuo atsiprašyti už ji negali. Narginejamu atveju, apeliantas nepagristai nurodo, kad remiantis CK 5.1 straipsnio 3 dalimi nepaveldejo T. B. asmenines neturtines teises atlyginti padaryta neturtine žala. Teiseju kolegija pažymi, kad šiuo atveju kalbama ne apie T. B. teise, o apie pareiga atlyginti padaryta ieškovams neturtine žala, kuri, priešingai nei nurodo apeliantas, yra paveldima. Ieškovu teise i patirta neturtina žala yra ju asmenine neturtine teise. Taciau neturtine žala yra išreiškiama pinigais ir jos atlyginimas yra ne neturtine, o turtine T. B. pareiga, kuria pereme turta paveldejusi valstybe, paveldeto turto ribose.

21CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybe atsako už palikejo skolas neviršydama jai perejusio paveldeto turto tikrosios vertes. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybes paveldetas T. B. turtas ivertintas 89200,00 Lt, pirmosios instancijos teismas iš valstybes priteise A. R. 2000,00 Lt, o J. R. 7647,20 Lt neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkes teisme del 20771,07 Lt priteisimo iš valstybes del T. B. prievoles ieškini pareiškes „Swedbank“ AB. Byloje nera duomenu del kitu kreditoriu, todel net ir patenkinus „Swedbank“ AB ieškini ir ieškovu ieškinius šioje byloje suma neviršytu valstybes paveldeto turto tikrosios vertes, todel pirmosios instancijos teismas pagristai tenkino ieškovu ieškinius del neturtines žalos priteisimo.

22Del priteistos neturtines žalos dydžio kolegija nepasisako, nes apeliantas jos dydžio negincijo.

23Apeliacines instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turejo paskirstyti kokiomis dalimis priteista netutine žala turi atlyginti Nacionaline žemes tarnyba ir Valstybine mokesciu inspekcija. Pirmosios instancijos teismas pagristai visa suma priteise iš valstybes, nes ji yra šios bylos šalis, o Nacionaline žemes tarnyba ir Valstybine mokesciu inspekcija tik jos atstovai. Klausimas kokiomis dalimis ir iš kokiu lešu šios sumos turi buti išieškomos gali buti keliamas tik vykdymo procese.

24Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teiseju kolegija

Nutarė

26Širvintu rajono apylinkes teismo 2012 m. gegužes 8 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti... 2. I. Ginco esme... 3. Ieškovas A. R. pareiške civilini ieškini baudžiamojoje... 4. Atsakovo valstybes atstovas Valstybine mokesciu inspekcija pateike atsiliepima... 5. Atsakovo valstybes atstovas Nacionaline žemes tarnyba pateike atsiliepima i... 6. Pirmosios instancijos teisme posedžio metu ieškovai sumažino ieškinio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 8. Širvintu rajono apylinkes teismas 2012 m. gegužes 8 d. sprendimu ieškovu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i apeliacini skunda argumentai... 10. Atsakovas valstybe atstovaujama Valstybines mokesciu inspekcijos pateike... 11. Atsakova valstybe atstovaujanti Nacionaline žemes tarnyba pateike atsiliepima,... 12. Ieškovai atsiliepimu i apeliacini skunda nepateike.... 13. IV. Apeliacines instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes,... 14. teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacines instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacines instancijos teismas sutinka su apylinkes teismo nustatytomis... 18. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagristuma gincija tik... 19. Nors apeliaciniame skunde apeliantas ir teigia, kad apylinkes teismas... 20. Paveldejimo teise sudaro visuma teises normu, kurios reglamentuoja mirusio... 21. CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybe atsako už palikejo skolas... 22. Del priteistos neturtines žalos dydžio kolegija nepasisako, nes apeliantas... 23. Apeliacines instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentu, jog... 24. Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Širvintu rajono apylinkes teismo 2012 m. gegužes 8 d. sprendima palikti...