Byla I-528-426/2009
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant atsakovo atstovo atstovui Juliui Jasaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4pareiškėjas Ž. K. prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Skunde ir jo patikslinime (b. l. 2, 4-5) paaiškino, kad laikinai atlikinėjo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau negalėjo balsuoti per LR Seimo rinkimus bei dalyvauti referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Tvirtina, kad Vyriausioji rinkimų komisija jam neišdavė rinkėjo pažymėjimo. Tuo grubiai buvo pažeistos jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teisės. Dėl to, kad nesuteikta teisė balsuoti, jautėsi pažemintas, visiškai sužlugdytas, patyrė nervinį stresą bei moralinę traumą.

6Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Vyriausioji rinkimų komisija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime (b. l. 12-13) paaiškino, kad Ž. K. balsavimo specialiame pašte dieną nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, kas matyti iš internetinės jo gyvenamosios vietos paieškos duomenų, o Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teigimu, raštu dėl jo įrašymo į rinkėjų sąrašus nesikreipė. Komisija nėra gavusi iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jokių rinkėjų sąrašų, kuriuos savo skunde mini pareiškėjas. Teigia, kad Ž. K. nenurodo konkrečių neteisėtų komisijos aktų, kurių pasekoje būtų pažeistos jo balsavimo teisės.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime (b. l. 24-25) paaiškino, kad, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymu ir Referendumo įstatymu, per rinkimus ir referendumą laisvės atėmimo vietose laikomi suimtieji ir nuteistieji savo valią gali išreikšti balsuodami paštu. Artėjant rinkimams, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas sudaro sąrašą nuteistųjų ir suimtųjų, esančių įstaigoje, ir šį sąrašą išsiunčia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ši nustatyta tvarka tikrina, kurie iš įstaigoje esančių asmenų turi teisę balsuoti, nustato kuriai rinkimų apygardai juos priskirti ir išduoda rinkėjo pažymėjimus. Šios tvarkos buvo laikomasi ir per 2008 m. LR Seimo rinkimus bei referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo. Į sąrašą buvo įtraukti visi tuo metu įstaigoje buvę nuteistieji ir suimtieji. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturi duomenų, dėl kokios priežasties Ž. K. nebuvo išduotas rinkėjo pažymėjimas.

10Pažymi, kad balsavimas paštu LR Seimo rinkimų pirmajame ture ir referendumas laivės atėmimo įstaigose vyko 2008 m. spalio 8-10 d. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2008 m. spalio 10 d. pranešime, paskelbtame įstaigos tinklalapyje, informavo, kad balsavimas vyko sklandžiai, pažeidimų neužfiksuota, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime balsavo 741 iš 768 turėjusių teisę balsuoti asmenų. 2008 m. spalio 24 d. Kalėjimų departamentas pranešime įstaigos tinklalapyje informavo, kad balsavimas paštu antrajame LR Seimo rinkimų ture laisvės atėmimo įstaigose vyko 2008 m. spalio 20-24 d., pažeidimų neužfiksuota, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime balsavo 664 iš 725 teisę balsuoti turėjusių asmenų.

11Teismo posėdyje atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Skundas atmestinas.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. K. Marijampolės pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pareiškėjas atvyko 2008 m. rugsėjo 4 d.; į Marijampolės pataisos namus išvyko 2008 m. spalio 23 d.

142008 m. spalio 12 d. vyko balsavimas rinkimuose į LR Seimą ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, 2008 m. spalio 26 d. - pakartotinis balsavimas rinkimuose į LR Seimą. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime balsavimas vyko 2008 m. spalio 8-10 d. ir 2008 m. spalio 22-23 d.

15Ž. K. teigia, kad Vyriausioji rinkimų komisija, neišduodama jam rinkėjo pažymėjimo, atėmė iš jo teisę balsuoti ir tokiais veiksmais padarė jam neturtinę žalą.

16Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėjo skunde išreikšta pozicija yra nepagrįsta.

17Seimo rinkimų įstatymo (toliau Įstatymas) 67 str. 1 d. numato, kad asmenys, esantys tardymo izoliatoriuose, balsuoja specialiame pašte. Pagal Įstatymo 73 str. rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 str. 1 d. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, rinkimų apygarda (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda apygardos rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, nustato balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

18Įstatymo 34 str. 4 d. nustato, kad rinkėjai, esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jei toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą.

19Kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. kovo 18 d. pažymos Nr. (29)4VO-2293, Ž. K. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos.

20Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas raštiškai buvo pareiškęs prašymą įrašyti jį į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, rinkėjų sąrašą.

21Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes ir aukščiau išdėstytas įstatymines nuostatas dėl asmens įrašymo į rinkėjų sąrašą, spręstina, kad būtent paties pareiškėjo neveikimas šiuo atveju ir lėmė tai, kad jis, negavęs rinkėjo pažymėjimo, negalėjo dalyvauti 2008 m. LR Seimo rinkimuose ir referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.

22Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė.

23Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).

24Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

25Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

26Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė neteisėtų Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų (kaip minėta, pareiškėjas pats nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos bei raštiškai nesikreipė dėl jo įrašymo į rinkėjų sąrašus, todėl komisijai nebuvo įstatymo numatytos pareigos išduoti Ž. K. rinkėjo pažymėjimą), o tai eliminuoja galimybę spręsti klausimą dėl patirtos žalos atlyginimo.

27Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant valstybinės institucijos kaltei, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).

28Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai rinkimų vykdymo procese sukėlė jam žymius dvasinius išgyvenimus, moralinę traumą ar pan. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. K. dėl, jo nuomone, patirtų išgyvenimų, būtų kreipęsis į medikus ar psichologus. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Jo teiginiai apie padarytą žalą iš esmės yra prielaidos, todėl negali būti pagrindu reiškiamo reikalavimo patenkinimui. Kitos Ž. K. skunde nurodomos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.

29Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl jo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja

Nutarė

32pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 4. pareiškėjas Ž. K. prašo priteisti iš Lietuvos... 5. Skunde ir jo patikslinime (b. l. 2, 4-5) paaiškino, kad laikinai atlikinėjo... 6. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Vyriausioji rinkimų komisija su... 7. Atsiliepime (b. l. 12-13) paaiškino, kad Ž. K. balsavimo... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su... 9. Atsiliepime (b. l. 24-25) paaiškino, kad, vadovaujantis Seimo rinkimų... 10. Pažymi, kad balsavimas paštu LR Seimo rinkimų pirmajame ture ir referendumas... 11. Teismo posėdyje atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai... 12. Skundas atmestinas.... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. K. Marijampolės... 14. 2008 m. spalio 12 d. vyko balsavimas rinkimuose į LR Seimą ir referendumas... 15. Ž. K. teigia, kad Vyriausioji rinkimų komisija,... 16. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išanalizavęs ginčo teisinį... 17. Seimo rinkimų įstatymo (toliau Įstatymas) 67 str. 1 d. numato, kad asmenys,... 18. Įstatymo 34 str. 4 d. nustato, kad rinkėjai, esantys areštinėse, tardymo... 19. Kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos... 20. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas... 21. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes ir aukščiau išdėstytas... 22. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir... 23. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal Civilinio kodekso 6.271... 24. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens... 25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie... 26. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė neteisėtų Vyriausiosios rinkimų... 27. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti,... 28. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad... 29. Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 32. pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti.... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...