Byla 2-173-880/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei, dalyvaujant ieškovams A. R. ir J. R., atsakovą valstybę atstovaujančios Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei M. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir J. R. ieškinius valstybei, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovas A. R. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašė iš T. B. priteisti 3187 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Jis nurodė, kad dėl autoįvykio buvo nepataisomai apgadintas jo motoroleris, o dėl patirtų sužalojimų jis patyrė daug nepatogumų, teko kentėti fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus.

3Ieškovė J. R. pareiškė ieškinį dėl 3624,37 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš T. B. ir nurodė, kad autoavarijos metu jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė didelį fizinį skausmą, daug nepatogumų, dvasinius išgyvenimus.

42011 m. rugsėjo 19 d. ieškovai pateikė teismui patikslintus pareiškimus, kuriais ieškovė J. R. prašo iš atsakovo priteisti 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovas A. R. - 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Posėdžio metu ieškovai paaiškino, kad turtinė žala jiems yra atlyginta visiškai, ir kad ieškovė iš valstybės prašo priteisti 20000 Lt, o ieškovas – 4000 Lt neturtinės žalos.

6Atsiliepimu į ieškinius atsakovo valstybės atstovas Valstybinės mokesčių inspekcija prašo juos atmesti ir nurodo, kad neturtinė ir turtinė žala ieškovams yra atlyginta. Jie nepateikia jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų, todėl ji nepriteistina. Jis taip pat nurodė, kad valstybė atsako, tik paveldėto turto verte.

7Atsiliepimu į ieškinius atsakovo valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo juos atmesti ir nurodo, kad ieškovai nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovai būtų netekę darbingumo, priešingai po pasveikimo ieškovai pradėjo dirbti. Dalį prašomos neturtinės žalos yra atlyginės AB „Lietuvos draudimas“ ir T. B., todėl nėra pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos dydį. Be to, nurodo, kad šioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai įtraukta atsakovu.

8Teismo posėdžio metu valstybės atstovas Valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė ir nurodė, kad valstybė, kaip turto paveldėtojas, neatsako už asmeninio pobūdžio neperleidžiamas kitiems asmenims teises ir pareigas, t.y. tokias kurios neatskiriamai susiję su palikėjo asmeniu, todėl neturtinė žala iš valstybės negali būti priteisiama.

9Ieškiniai tenkintini iš dalies.

10Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje.

11Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 4 d.

12Teismas taip pat pripažino nukentėjusiesiems A. R. ir J. R. teisę į ieškinių patenkinimą, o jų dydžio klausimus perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. T. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 3,64 promilės etilo alkoholio) vairuodamas automobilį MAZDA - 626, v. n. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, buvo neblaivus, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje važiavusį mopedą YIYING YY50QT-5, vairuojamą A. R., kuriam nežymiai sutrikdė sveikatą, padarydamas muštines žaizdas veide bei sunkiai sutrikdė mopedo keleivės J. R. sveikatą, padarydamas jai muštines žaizdas pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus plaštakose, juosmenyje, pilvo dešinėje pusėje, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžius, lūžį per kairę gūžduobę. Taigi, nusikalstama veika T. B. padarė ieškovams turtinę ir neturtinę žalą. 2009 m. rugpjūčio 15 d. T. B. mirė (t. 1., b.l. 235). 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teismas civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus perimtos atsakovo teisės. 2010 m. sausio 26 d. nutartimi teismas, pasibaigus terminui palikimui priimti ir gavus duomenis, kad į notarą dėl T. B. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė Vilniaus apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją. 2011 m. liepos 12 d. teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir atsakovas T. B. pakeistas jo teisių perėmėju Vilniaus apskrities Valstybine mokesčių inspekcija. 2011 m. liepos 27 d. teismas nutartimi teismas atsakovą Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pakeitė valstybe, atstovaujama Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nes atsakovo T. B. turtą paveldėjo valstybė. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybės interesus. Paveldėtas turtas susideda iš žemės sklypų ir statinių. Valstybės paveldėtus žemės sklypus valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl ji taip pat atstovauja atsakovą - valstybę. Kadangi turto paveldėtoja tapo valstybė, o remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, laikytina, kad šioje byloje valstybės yra tinkamas atsakovas.

14Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai nepagrįstai nurodo, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik turto apimtimi ir tik iš šių institucijų perimto turto, nes institucijų finansinė padėtis sunki ir jos neturi savo biudžete tam lėšų. Tačiau toks jų teiginys nepagrįstas, nes šioje byloje atsakovas yra valstybė ir visiškai ar iš dalies patenkinus ieškinius neigiamos pasekmės neatsiras šioms valstybės institucijoms, nes ieškiniai tenkinami iš valstybės biudžeto, o ne iš šių institucijų veiklai skirtų lėšų.

15Nepagrįstas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos argumentas, jog valstybė neturi atlyginti ieškovams neturtinės žalos, nes vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 3 dalimi, valstybei paveldėjimo tvarka pereina iš prievolinių santykių išplaukiančios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus asmeninio pobūdžio neperleidžiamas kitiems asmenims teises ir pareigas, t.y. tokias kurios neatskiriamai susiję su palikėjo asmeniu, todėl šiuo atveju neturtinė žala iš valstybės negali būti priteisiama.

16Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiga atlyginti neturtinę žalą kildinama pagal deliktines prievoles, kurios pereina valstybei kaip T. B. turto paveldėtojai ir tai negali būti laikoma T. B. asmeninio pobūdžio neperleidžiamomis kitiems asmenims teisėmis ir pareigomis, nes asmeninio pobūdžio teisės tai asmeninės neturtinės autoriaus teisės (autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę), autoriaus asmeninio pobūdžio pareigos pagal autorinę sutartį (pvz., pareiga sukurti kūrinį) ir pan.

17Dėl neturtinės žalos priteisimo.

18Byloje asmens kaltės ir priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo įrodinėti nereikia, nes baudžiamojoje byloje įrodyta T. B. kaltė ir pripažinta ieškovų teisė į žalos atlyginimą, todėl šioje bylose sprendžiamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimas.

19Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio, nustatančio neturtinės žalos sąvoką ir reglamentuojančio tokios žalos atlyginimą, pirmąja dalimi yra nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala, paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

20Išanalizavus bei įvertinus Lietuvos teismų praktiką sveikatos sutrikdymo bylose, galima konstatuoti, kad neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika jose pasireiškia tuo, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus orientacinius kriterijus, tokius kaip žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijose reikšmingas aplinkybes, tokias, kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek ir galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui bei stiprumui, ir tuo pačiu yra pajėgios atlikti svarbų vaidmenį jų piniginio – kompensacinio ekvivalento nustatymo procese.

21Jau vien tas faktas, kad neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala asmens sveikatai, kaip vienai fundamentaliausių asmeninių neturtinių vertybių, sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Kitas svarbus veiksnys, turintis principinę reikšmę teisingai kompensacijai už patirtą fizinį bei emocinį skausmą surasti, yra asmens sveikatos sužalojimo laipsnis, pakenkimo sveikatai pobūdis, t.y. sveikatos sutrikdymo atsiradę išgyvenimai turėtų būti proporcingai kompensuojami didesne pinigų suma, ir atvirkščiai. Be to, priteisiant neturtinę žalą suteikiama didelė reikšmė sveikatos sutrikdymo pasekmėms, žalą padariusio asmens kaltei ir turtinei padėčiai.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei buvo T. B. kaltais veiksmais, kurie pasireiškė neblaiviu vairavimu ir KET taisyklių nesilaikymu, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. J. R. eismo įvykio metu buvo padarytos muštinės žaizdos pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai plaštakose, juosmenyje, pilvo dešinėje pusėje, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai, lūžis per kairę gūžduobę. O ieškovui buvo padarytos muštinės žaizdos veide, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

23Nors atsakovo atstovai teigia, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie neturtinės žalos dydį ir buvimą, teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie aukščiau minėtus ieškovų sužalojimus, darytina išvada, kad ieškovai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, jiems teko gydytis sužalojimus ligoninėje ir namuose. A. R. ligoninėje gydėsi nuo 2008-08-20 iki 2008-08-26 (II tomas, b.l. 47). J. R., dėl patirtų sunkių sužalojimų, gydėsi labai ilgai – nuo 2008-08-20 iki 208-10-14 (II tomas, b.l. 68). Be to, J. R. gydymosi periodu negalėjo vaikščioti, kentė didelius skausmus, negalėjo tinkamai pasirūpinti vaikais, jai pačiai reikėjo slaugos ir priežiūros. Po traumos juosmens srityje atsirado guzas, kurį reikia operuoti (II tomas, b.l. 48). Ant jos sėdmenų liko didelis randas, dėl kurio ji patiria nepatogumus, gėdijasi viešai maudytis, keičiantis orui lūžių vietose jaučia maudimą, skausmą.

24Įvertinat R. R. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė praktiškai visiškai pasveiko, dirba, yra visiškai darbinga, neliko liekamųjų reiškinių, išskyrus randus, o taip pat į tai, kad žala padaryta nusikalstamais veiksmais, T. B. būnant neblaiviam, į T. B. turtinę padėtį, jog jo turtas perduotas valstybei įvertintas 89200 Lt (dėl 20771,07 Lt iš jų ieškinį pareiškęs „Swedbank“ AB ir byloje nėra duomenų dėl kitų kreditorių), t.y. T. B. turtinė padėtis gana gera. Remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktika analogiškose bylose teismas mano, jog šioje bylose teisingas neturtinės žalos dydis J. R. yra 15000 Lt.

25A. R. nusikalstamais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl, atitinkamai ir jo dvasiniai išgyvenimai, patirtas skausmas ir nepatogumai dėl sužalojimo yra žymiai mažesni. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jam buvo sukeltas pakankamai didelis skausmas, nes buvo veido daugybinės žaizdos, galvos smegenų sukrėtimas, raktikaulio sternalinio galo panirimas, taip pat padaryta turtinė žala. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai ir remiantis tais pačiais kriterijais kaip ir ieškovės atveju, ieškovui iš valstybės priteistina 2000 Lt neturtinė žala.

26Byloje taip pat nustatyta, kad dalį neturtinės žalos, t.y. 3452,80 Lt, J. R. sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ (I tomas, b. l. 185) ir 3900 Lt neturtinės žalos pats T. B. (I tomas, b.l. 170), iš viso J. R. atlyginta 7352,80 Lt neturtinės žalos. Atitinkamai šia suma mažintina iš valstybės priteistina neturtinės žalos suma. Priteista aukščiau nurodyta neturtinė žala neviršydama valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, net ir visiškai patenkinus „Swedbank“ AB.

27Turtinė žala nepriteisiama, nes yra atlyginta.

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, n u s p r ę s t a:

29Ieškinius tenkinti iš dalies.

30Priteisti iš valstybės A. R. naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

31Priteisti iš valstybės J. R. naudai 7647,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.

32Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2008 m. gruodžio 16 d. prokuroro nutarimu taikytą laikiną apribojimą T. B. turtui.

33Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

34Teisėjas

35Linas Zinkevičius

Proceso dalyviai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas... 2. Ieškovas A. R. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo... 3. Ieškovė J. R. pareiškė ieškinį dėl 3624,37 Lt turtinės ir 100000 Lt... 4. 2011 m. rugsėjo 19 d. ieškovai pateikė teismui patikslintus pareiškimus,... 5. Posėdžio metu ieškovai paaiškino, kad turtinė žala jiems yra atlyginta... 6. Atsiliepimu į ieškinius atsakovo valstybės atstovas Valstybinės mokesčių... 7. Atsiliepimu į ieškinius atsakovo valstybės atstovas Nacionalinė žemės... 8. Teismo posėdžio metu valstybės atstovas Valstybinės mokesčių inspekcija... 9. Ieškiniai tenkintini iš dalies.... 10. Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje.... 11. Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. išnagrinėjo... 12. Teismas taip pat pripažino nukentėjusiesiems A. R. ir J. R. teisę į... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. T. B., būdamas... 14. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai... 15. Nepagrįstas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos argumentas, jog valstybė... 16. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiga atlyginti neturtinę žalą kildinama... 17. Dėl neturtinės žalos priteisimo.... 18. Byloje asmens kaltės ir priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo... 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio, nustatančio... 20. Išanalizavus bei įvertinus Lietuvos teismų praktiką sveikatos sutrikdymo... 21. Jau vien tas faktas, kad neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei buvo T. B. kaltais veiksmais, kurie... 23. Nors atsakovo atstovai teigia, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie... 24. Įvertinat R. R. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia ir į tai,... 25. A. R. nusikalstamais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas,... 26. Byloje taip pat nustatyta, kad dalį neturtinės žalos, t.y. 3452,80 Lt, J. R.... 27. Turtinė žala nepriteisiama, nes yra atlyginta.... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270... 29. Ieškinius tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti iš valstybės A. R. naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.... 31. Priteisti iš valstybės J. R. naudai 7647,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.... 32. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2008 m. gruodžio 16 d. prokuroro nutarimu... 33. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus... 34. Teisėjas... 35. Linas Zinkevičius...