Byla 2S-1821-577/2013
Dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., UAB „Viršuliškių būstas“ bei UAB „Karoliniškių būstas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojų UAB „Karoliniškių būstas“ ir UAB „Viršuliškių būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., UAB „Viršuliškių būstas“ bei UAB „Karoliniškių būstas“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3teisme buvo gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio D. Š. veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad 2013-04-18 antstolis D. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 priėmė patvarkymą Nr. Sl-85322 dėl turto arešto, kuriuo vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-18811-141/2013 areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausantį statinį (unikalus Nr. ( - )) bei nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius, be to, 2013-04-23 antstolis D. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 priėmė patvarkymus Nr. S1-85994, S1-85995 bei S-185996 sustabdyti lėšų išmokėjimą, kuriais areštavo pareiškėjos banko sąskaitose esančias pinigines lėšas 105 995,91 Lt sumai. Pareiškėja nurodė, kad antstolis D. Š., areštuodamas pareiškėjos turtą, pirmiausia turėjo išsiaiškinti pareiškėjos turimą nekilnojamą ir kilnojamą turtą, o esant abejonių dėl turto vertės, antstolis privalėjo skirti turto ekspertizę ir tik nustatęs turto vertę, antstolis turėjo teisę areštuoti turtą, bet tik tiek, kiek yra numatyta dokumente, sankcionuojančiame tokį antstolio veiksmą. Pareiškėja taip pat nurodė, jog jos nekilnojamojo turto vertė yra 879 974 Lt, vertybinių popierių vertė 10 000 Lt, o nutartimi laikinosios priemonės pritaikytos tik 105 995,91 Lt sumai. Pareiškėjos nuomone, iš dokumentų turinio matyti, kad hipoteka užtikrinto įsipareigojimo dydis yra ženkliai mažesnis, nei pareiškėjai priklausančio turto vertė, tačiau nepaisant to, antstolis D. Š. S1-85322 patvarkymu areštavo didesnės vertės turtą nei nutartimi buvo numatytas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Be to, papildomai neteisėtai buvo areštuotos banko sąskaitose esančios pareiškėjos lėšos 105 995,91 Lt sumai. Pareiškėja nurodė, jog augina ir išlaiko mažametį vaiką, kuriam yra būtinas išlaikymas, todėl antstolis D. Š. negalėjo areštuoti lėšų, kurios yra būtinos jos pragyvenimui ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėja prašė panaikinti: 2013-04-18 antstolio D. Š. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 dėl turto arešto Nr. Sl-85322; 2013-04-23 antstolio D. Š. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 Nr. Sl-85994; 2013-04-23 antstolio D. Š. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 Nr. Sl-85995 bei 2013-04-23 antstolio D. Š. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 Nr. Sl-85996.

4Be to, pareiškėja prašė teismo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 (išieškotojai –UAB „Viršuliškių būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, skolininkas – L. Č.). Pareiškėja nurodė, kad kilus abejonių dėl antstolio veiksmų teisėtumo, būtina imtis priemonių kuo operatyviau apriboti žalos kilimo galimybę.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo tenkino, nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 (išieškotojai – UAB „Viršuliškių būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, skolininkas – L. Č.) kol įsiteisės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-22543-599/2013, iškeltoje pagal pareiškėjos L. Č. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų.

6Išieškotojai UAB „Karoliniškių būstas“ ir UAB „Viršuliškių būstas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti. Apeliantai pažymi, kad pirmos instancijos teismas nenurodė, kodėl yra stabdomi vykdymo veiksmai, kokia žala yra daroma pareiškėjai ir kodėl yra stabdomi visi vykdymo veiksmai, o ne keli antstolio patvarkymai. Apeliantai mano, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl naikintina. Apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas, stabdydamas visus antstolio veiksmus, iš esmės pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), o ne sustabdė atskirus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.). Apeliantai pažymi, kad teismas stabdydamas antstolio veiksmus taip pat stabdo ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl taip yra pažeidžiamos išieškotojų teisės, nes teismo pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemones nebetenka savo efektyvumo. Apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas sustabdydamas vykdymo veiksmus viršijo savo įgaliojimų ribas, nes vykdymo veiksmus sustabdė neištyręs ir neįvertinęs visų įrodymų, neatsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis tik pareiškėjos teiginiais. Be to, apeliantai nurodo, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl turto vertės yra nepagrįsti.

7Pareiškėja L. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja pažymi, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju būtinumo klausimą. Taip pat pareiškėja tvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nutartimi ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas vykdymo procese yra du skirtingi procesai, kurie yra reglamentuojami skirtingomis CPK normomis. Pareiškėjos nuomone, faktas, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas teismo nutartimi nebuvo skundžiamas, negali lemti išvados, kad tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas vykdymo procese gali būti vykdomas nesilaikant pačios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei CPK normų. Šiuo atveju, pareiškėjos vertinimu, antstolis nesilaikė nutartyje nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių apimties, todėl nepagrįstai buvo apribota pareiškėjos nuosavybė, todėl laikinosios apsaugos priemonės privalėjo būti pritaikytos, kol teismas išspręs klausimą dėl antstolio patvarkymų teisėtumo.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10Nagrinėjamu atveju keliamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo proceso metu pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

11Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu.

12CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Išieškojimas vykdant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą ar nutartį gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taigi, vykdymo veiksmų sustabdymas – laikinoji apsaugos priemonė, kuria draudžiama antstoliui atlikti vykdymo veiksmus.

13Atkreiptinas dėmesys, kad teismas taikydamas vykdymo veiksmų sustabdymą, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių, turi įvertinti tokių veiksmų tikslingumą ir reikalingumą. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje yra areštuotos skolininkės lėšos, nekilnojamasis turtas, dėl ko išieškojimo nukreipimas ir į darbo užmokestį, esant nurodytiems apribojimams, pagrįstai gali sukelti neigiamų pasekmių tiek pačiai pareiškėjai, tiek ir jos nepilnamečiam vaikui, kadangi paprasčiausiai gali pritrūkti lėšų visų jų būtiniausių poreikių tenkinimui, o esant areštuotam kitam turtui, galimybė jį realizuoti ir tokiu būdu gauti lėšų būtiniausių poreikių patenkinimui yra ribota.

14Be to, pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą.

15Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal pareiškėjos prašymą buvo taikytos pagrįstai. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai