Byla 2S-1151-883/2016

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. V. ir E. V. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-36-959/2016 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovams A. V., E. V., VĮ Valstybės žemės fondas dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir žalos priteisimo bei atsakovų A. V. ir E. V. priešieškinį ieškovui L. G., atsakovei pagal priešieškinį P. G. dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei kadastrinių matavimų įregistravimo panaikinimo; tretieji asmenys: VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, O. Č., Skilvionių ŽŪB.

2Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Joniškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovams A. V., E. V., VĮ Valstybės žemės fondas dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir žalos priteisimo bei atsakovų A. V. ir E. V. priešieškinį ieškovui L. G., atsakovei pagal priešieškinį P. G. dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei kadastrinių matavimų įregistravimo panaikinimo 2016 m. lapkričio 2 d. šalys pateikė raštu sudarytą taikos sutartį, prašė sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl ginčo esmės (sklypų ribų nustatymo), o taikos sutarties 6 punktu susitarė, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekamas spręsti teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Spęsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti netinkamo šalių procesinio elgesio faktai, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis – jų teisėtas naudojimasis joms įstatymų ir Konstitucijos suteiktomis teisėmis kreiptis į teismą, turėti kvalifikuotą atstovą, dalyvauti bylos nagrinėjime, rinkti ir teikti papildomus įrodymus ir pan. Atsižvelgęs į tai, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirstė.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atsakovai A. V. ir E. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš ieškovo L. G. atsakovams A. V. ir E. V. 670 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 20 Eur už IĮ „Geomatmena“ matininko A. V. aiškinamojo rašto parengimą. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, savo sprendimo nemotyvavo, atsakovai A. V. ir E. V. į ilgą teisminį procesą buvo įtraukti ieškovo L. G. iniciatyva, ieškovas reiškė nepagrįstus ir nelogiškus reikalavimus, todėl jo elgesyje galima įžvelgti procesinės šalies piktnaudžiavimą padėtimi; atsakovai pasirašė taikos sutartį, siekdami racionaliai užbaigti bylos nagrinėjimą, nebesukeliant bylinėjimosi išlaidų ir nebevilkinant proceso; nagrinėjama byla buvo vidutinio sunkumo, reikalaujanti tam tikrų specialiųjų žinių, atsakovai už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą civilinėje byloje sumokėjo 670 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma turi būti priteista atsakovams.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas L. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu skundas būtų tenkinamas, turėtų būti įvertintos ir kitų byloje dalyvavusių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, pažymi, kad apeliantai neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti už IĮ „Geomatmena“ matininko A. V. parengtą aiškinamąjį raštą, nes tai nėra bylinėjimosi išlaidos ar advokato teisinė pagalba.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Byloje sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, priteisimo klausimas. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
  1. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys šią teisę gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.
  2. Iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties ir jos turinio matyti, kad šalys taikos sutartimi išsprendė ginčą dėl žemės sklypų ribų ir kitų susijusių reikalavimų. Taikos sutarties šeštu punktu šalys susitarė, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekamas spręsti teismui.
  1. Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai ir šiuo atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
  1. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis); jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis). Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija atitinka CPK 94 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo, o atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

11Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai