Byla 2A-74-198/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-1000/2017 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams V. K., akcinei bendrovei „SEB bankas“, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, V. R., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė A. R. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 1 477,35 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovų V. K. ir AB „SEB bankas“ solidariai 16 797,96 Eur žalos atlyginimo, 260,66 Eur ir 31,28 Eur sutartinių palūkanų pagal 2012 m. sausio 2 d. dvi terminuoto indėlio sutartis, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2012 m. sausio 2 d. sudarė dvi terminuoto indėlio sutartis: Nr. ( - )-1 terminuotas indėlis – 14 481 Eur (50 000 Lt), Nr. Nr. ( - )-2 – 5 213,16 Eur (18 000 Lt).
  3. 2013 metais atsakovas V. K. elektroniniu būdu nutraukė ieškovės terminuotų indėlių sutartis ir pasisavino terminuotų indėlių sumas bei einamojoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už padarytus nusikaltimus, t. y. sukčiavimą bei neteisėtą elektroninės priemonės duomenų panaudojimą.
  4. Teigė, kad atsakovė AB „SEB bankas“ yra solidariai atsakinga dėl atsiradusios žalos, kadangi terminuotų indėlių sutartys buvo nutrauktos netinkamai vykdant sutarčių sąlygas.
  1. Atsakovė AB „SEB bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl iš banko prašomų priteisti sumų atmesti, pakeisti trečiojo asmens V. R. statusą iš trečiojo asmens į solidariąją atsakovę.
  2. Atsakovas V. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, teigė, kad žalą turėtų atlyginti lygiomis dalimis su V. R., kadangi pinigus leido kartu.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. R. 31,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
  2. Nustatė, kad atsakovas V. K., veikdamas kartu su trečiuoju asmeniu V. R., kuri nuo baudžiamosios atsakomybės atleista susitaikius su ieškove, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. birželio 18 d., pasinaudodami ieškovės tapatybę patvirtinančiais duomenimis banko elektroninėje sistemoje apgaule savo naudai įgijo ieškovei priklausančias pinigines lėšas, buvusias terminuotuose indėliuose ir einamojoje banko sąskaitoje. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-500/2016 atsakovas V. K. pripažintas kaltu dėl minėtų veikų padarymo. Terminuotų indėlių sutartys nutrauktos elektroniniu būdu, t. y. sutartis Nr. ( - )-2 nutraukta 2013 m. sausio 21 d., o sutartis Nr. ( - )-1 nutraukta 2013 m. kovo 22 d., per banko internetinę savitarnos svetainę ir piniginės lėšos buvo pervestos į ieškovės einamąją banko sąskaitą, esančią AB „SEB bankas“. Iš ieškovės einamosios banko sąskaitos pinigai buvo pervedami į V. R. banko sąskaitą. Ieškovei padaryta bendra žala 21 171,51 Eur.
  3. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-500/2016, kurioje atsakovas V. K. pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje nusikalstamų veikų padarymo, nustatyta, kad jis veikė bendrininkų grupėje su V. R.. Šios aplinkybės laikytinos įrodytomis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žala ieškovei padaryta bendrais veiksmais, todėl preziumuojama atsakovo V. K. ir trečiojo asmens V. R. solidarioji atsakomybė.
  4. Teismas pasisakė, kad negali sutikti su trečiojo asmens pateiktais paskaičiavimais ir laiko V. R. solidariai atsakinga dėl žalos padarymo ieškovei. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta, kokia apimtimi V. K. ar V. R. padarė ieškovei žalos. Ieškovės ir V. R. susitarimas baudžiamojoje byloje nepatvirtina, kad ji pasisavino būtent tokią sumą. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. birželio 6 d. iš esmės visos nusikalstamos veikos buvo atliktos bendrai. Pinigai buvo pervedinėjami į V. R. banko sąskaitą, iš kurios tiek V. R., tiek V. K. imdavo pinigus. V. R. buvo suteikusi V. K. savo banko kortelės kodą, todėl negalėjo nežinoti apie paimamus pinigus. Didžioji dalis pinigų buvo nuimama grynaisiais pinigais, todėl konkrečiai nustatyti, kokio dydžio žalą padarė V. K. ar V. R., negalima.
  5. Teismas sprendė, kad byloje nustatytas absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atvejis. Nagrinėjamu atveju negalimas sprendimas tik dėl vieno ar dviejų bendrininkų, kadangi nustatyta solidarioji atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos, sprendimas byloje sukurs atsakovams ir trečiajam asmeniui teisių ir pareigų. Nustatyti kokio dydžio žalą padarė atskiri asmenys negalima. Ieškovė įtraukė V. R. trečiuoju asmeniu, tačiau, atsakovei AB „SEB bankas“ prašant ir teismui pasiūlius, nesutiko pakeisti jos procesinio statuso į atsakovę, todėl, vadovaujantis teismų praktika ieškinys atmetamas visa apimtimi.
  6. Teismas pažymėjo, kad CPK 13 straipsnis įtvirtina dispozityvumo principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovė gali laisvai pasirinkti, kam reikšti savo reikalavimą, tačiau esant absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, atsakovais privaloma įtraukti visus žalą padariusius asmenis, kadangi visiems žalą padariusiems asmenims teismo sprendimas turės reikšmės. Ieškovei nesutinkant pakeisti trečiojo asmens statuso, teismas negali įpareigoti ieškovės, kad ji reikalautų žalos atlyginimo ir iš V. R..

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, kad teismas nesivadovavo CPK 7, 8, 177, 178, 183, 185 straipsnių nuostatomis bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme metu atsakovai neginčijo, kad nesutinka su ieškovės ir V. R. sutarta jai atlyginti žala. Nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nė viena iš šalių neskundė. V. R. atsakove neįtraukta, nes ji padarytą žalą atlygino.
  3. Teigia, jog teismas išimtinai nagrinėjo trečiojo asmens V. R. žalos atlygino ieškovei klausimą, tačiau visiškai nepasisakė kiek žalos galimai turėtų atlyginti atsakovė AB „SEB bankas“. Sprendime nenurodyta ar ieškinyje bankas pagrįstai įtrauktas atsakove.
  4. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį, jog bylą būtų išnagrinėta teisingai, pagal proceso taisykles. Neišaiškino ieškovei visų bendrininkų neįtraukimo atsakovais procesinių padarinių. Dėl to buvo vykdomas iš esmės beprasmis procesas, pažeisti proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), nepasiekti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Šis pažeidimas yra esminis ir negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
  5. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, rinko įrodymus apie žalos dydį, tačiau jų visiškai nevertino priimdamas sprendimą.
  1. Atsakovė AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovės A. R. apeliacinį skundą atmesti, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką.
  3. Teigia, kad teismas sprendime teisingai konstatavo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nebuvo vertinta ir nustatyta, kokia apimtimi atsakovas V. K. ir trečiasis asmuo kiekvienas atskirai padarė žalos ieškovei. Be to, apeliantės ir V. R. susitarimas, kuriuo neva apskaičiuota pastarosios padaryta žala, yra pagrįstas dviprasmiškais ir abejotinais įrodymais, todėl savaime nepatvirtina ieškovės dėl V. R. veiksmų patirtos žalos dydžio.
  4. Pažymi, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neatleidžia jo nuo žalos atlyginimo. Trečiajam asmeniui bei ieškovei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių būtent tokios žalos, kaip numatyta 2013 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimo - susitaikymo sutartyje, dydį, ir neįtraukiant jos byloje atsakove, būtų paneigta ne tik solidarioji skolininkų prezumpcija, bet ir nepagrįstai ribojamos atsakovų teisės ir teisėti interesai, kadangi absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju bylos nagrinėjimas ir sprendimas sukuria teises ir pareigas visiems bendrininkams.
  5. Mano, jog apeliantės argumentas dėl neva be pagrindo teismo nagrinėto trečiojo asmens padarytos žalos dydžio, yra niekuo nepagrįstas. Teismas pagrįstai vertino, ar faktinės bylos aplinkybės patvirtina konkretų trečiojo asmens padarytos žalos dydį solidariųjų skolininkų kontekste, t. y. ar pateikti į bylą įrodymai paneigia įstatyme įtvirtintą prezumpciją. Nenustatęs pagrindų, teismas pagrįstai sprendė ir vertino aplinkybes, kiek tai susiję su trečiojo asmens kaip bendraskolio procesine padėtimi privalomojo bendrininkavimo atveju.
  6. Teigia, jog ieškovė viso civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu buvo tinkamai atstovaujama advokato, todėl tai, jog apeliantė asmeniškai nebuvo informuota apie galimus kilti procesinius padarinius nepatvirtina, jog teismas, priimdamas sprendimą, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Banko atsiliepime išreikštas prašymas V. R. įtraukti atsakove byloje, taip pat teismas išreiškė pasiūlymą apeliantės advokatui kaip tinkamam atstovui, dėl minėtų procesinių veiksmų atlikimo.
  1. Atsakovas V. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkinamas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
  3. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi panaikinta Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria solidariai priteista iš nuteistojo V. K. ir AB „SEB bankas“ 18 275,31 Eur ieškovei turtinei žalai atlyginti. Apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad AB „SEB bankas“ civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje negalėjo būti, ir banko solidarinės atsakomybės su nuteistuoju V. K. dėl šio nusikalstamais veiksmais padarytos žalos A. R. klausimas negalėjo būti keliamas. Ieškovei pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti Pasvalio rajono aplinkės teismui civilinio proceso tvarka.
  4. Pažymėtina, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Turtinė žala turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.
  5. Šiuo atveju bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, sprendžiamas klausimas dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos ir sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų, kadangi, kaip jau minėta, šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje.
  6. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė A. R. su AB „SEB bankas“ 2012 m. sausio 1 d. sudarė dvi terminuotųjų indėlių sutartis: Nr. ( - )-2, kuria ieškovė padėjo į terminuotą kaupiamąjį indėlį 5 213,16 Eur (18 000 Lt) 180 dienų terminui, kuris jam suėjus pratęsiamas tokiam pačiam terminui, bei Nr. ( - )-1, kuria ieškovė padėjo 14 481 Eur (50 000 Lt) indėlį 360 dienų terminui, kuris jam suėjus pratęsiamas tokiam pačiam terminui. Įsiteisėjusiu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-500/2016 konstatuota, kad atsakovas V. K., veikdamas bendrininkų grupe su trečiuoju asmeniu V. R., laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. birželio 18 d., pasinaudodami ieškovės tapatybę patvirtinančiais duomenimis banko elektroninėje sistemoje apgaule savo naudai įgijo ieškovei priklausančias pinigines lėšas, buvusias terminuotuose indėliuose ir einamojoje banko sąskaitoje. V. K. minėtu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl minėtų veikų padarymo, V. R. 2014 m. vasario 25 d. nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Ieškovė teigė, kad V. R. atlygino pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimo-susitaikymo sutartį įsipareigotą atlyginti 2 896 Eur (10 000 Lt) savo veiksmais padarytą žalos dalį, ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo jai nereiškė.
  7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dalyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos konstatavo, kad šiuo atveju byloje nustatytas absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atvejis, nustatyti, kokio dydžio žalą padarė atskiri asmenys negalima, ir sprendimas tik dėl vieno bendrininkų taip pat negalimas.
  8. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Atsižvelgiant į civiliniame procese vyraujantį dispozityvumo principą, teismas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis), tačiau, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą.
  9. Kadangi šiuo atveju civilinis ieškinys buvo pareikštas baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik civilinio proceso kodekso normomis, tačiau atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 115 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. O būtent, jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009).
  10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi, konstatuota atsakovo V. K. kaltė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. V. K. bendrininkė V. R. 2014 m. vasario 25 d. nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius. Taigi, teismas V. R. kaltės klausimo nesprendė ir apkaltinamojo nuosprendžio nepriėmė, taip pat jai nebuvo reiškiamas ieškinys kaip solidariai bendraskolei. V. R. atlygino 2013 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimo-susitaikymo sutartimi įsipareigotą atlyginti 2 896 Eur (10 000 Lt) žalos dalį, todėl iš atsakovo V. K. prašoma priteisti žalos suma šia dalimi sumažėjo.
  11. Pažymėtina, kad asmeniui nutraukus ikiteisminį tyrimą, jo tam tikrais veiksmais galbūt padarytos žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka, o ne kito (nuteisto) asmens baudžiamojoje byloje. Ieškovė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė V. R.. Jos teisėms ir pareigoms gali turėti reikšmės nagrinėjamos civilinės bylos išsprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015 tokį solidarios atsakomybės taikymo būdą pripažino tinkamu. Priteisus didžiąją dalį padarytos žalos atlyginimo iš nuteistojo V. K., jis vėliau gali pasinaudoti savo teise reikšti regreso reikalavimą (CK 6.280 straipsnis).
  12. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BPK 115 straipsnio 2 dalį, t. y. baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio nagrinėjimo specifiką, todėl netinkamai taikė procesinį bendrininkavimą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso nuostatas, o ieškinio reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, buvo išspręstas neteisingai, nes šiuo atveju civiliniame procese ieškinys negali būti atmestas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  13. Pastebėtina ir tai, kad iš ieškovės procesinio elgesio (aktyviai teikiamų įrodymų, domėjimosi proceso eiga, jai skirtais pavedimais, atvykimo į 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdį iš Vokietijos), akivaizdu, kad ieškovė nesuprato neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinių. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjo įsitikinti, kad ieškovei buvo suprantami jos atsisakymo įtraukti visus bendrininkus atsakovais procesiniai padariniai. Šiuo atveju to nebuvo padaryta, todėl procesinį bendrininkavimą reglamentuojančios teisės normos buvo taikomos iš esmės neteisingai.
  14. Taip pat pažymėtina, kad ieškinio dydžio klausimas pirmosios instancijos teismo sprendime liko neišspręstas. Teismo sprendime ieškovės pateiktų įrodymų žalos dydžiui pagrįsti vertinimas neišdėstytas (CPK 183, 185 straipsniai, 270 straipsnio 4 dalis).
  15. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, neanalizavo ir nepasisakė dėl sutartinės atsakomybės sąlygų ir ieškovės reiškiamo reikalavimo atsakovui AB „SEB bankas“, grindžiamo terminuotų indėlių sutarčių netinkamu vykdymu. Kaip jau minėta, iš baudžiamosios bylos kilęs ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ne tik dėl ieškinio dydžio nustatymo, bet ir todėl, kad baudžiamojoje byloje negalėjo būti nagrinėjamas ieškovės reikalavimų bankui pagrįstumas. Iš pirmosios instancijos sprendimo turinio akivaizdu, kad į klausimą ar pagrįstai ieškovė reiškia reikalavimą bankui, ar yra pagrindas sutartinės atsakomybės taikymui, ar yra pagrindas solidarios atsakomybės taikymui liko neatsakyta, tačiau ieškinys, tame tarpe ir reikalavimai keliami bankui, atmesti pilna apimti.
  16. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir kam reikšti savo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs, kad dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos reiškiamas reikalavimas atmetamas, turėjo išspręsti dėl netinkamo sutarčių vykdymo reiškiamą reikalavimą atsakovui AB „SEB bankas“. Apylinkės teismas neargumentavo, kodėl absoliutaus procesinio bendrininkavimo nuostatos taikytinos ir AB „SEB bankas“ reiškiamam reikalavimui. Pastarajam atsakovui reiškiamas reikalavimas kyla iš sutartinių santykių, t. y. kitu pagrindu negu V. K.. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, kad dalyje dėl atsakovui AB „SEB bankas“ keliamų reikalavimų liko neatskleista bylos esmė. Dėl pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi.
  17. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant AB „SEB bankas“ atsakomybės klausimą, turėtų būti svarstomas ir banko draudiko įtraukimo į bylą klausimas.
  18. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turėtų būti išsamiai ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi, tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinį bendrininkavimą reglamentuojančias nuostatas, neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškinio dydžio, ieškovės bankui reiškiamų reikalavimų ir sutartinės atsakomybės sąlygų, todėl šio teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
  19. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

12Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai