Byla 1A-789-332-2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, gynėjui advokatui Mariui Zabitai, nuteistajam S. Š., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžio, kuriuo:

2S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

3S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

4S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 18 MGL (2340 Lt) bauda ir skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams ir 18 MGL (2340 Lt) bauda.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, į baudos bausmę įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-03 baudžiamąjį įsakymą.

9Tuo pačiu Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžiu nuteistas ir R. M., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11S. Š. nuteistas už tai, kad jis su R. M. tyčia, panaudodami apgaulę, savo naudai įgijo svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą, o būtent: 2012 m. kovo 7 d. apie 12.00 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, UAB „( - )“ kurjeriui G. K. pristačius prekes - 119 Lt vertės modemą „Huawei E173“, 1321 Lt vertės kompiuterį „NK ACER AS5733Z“ ir 949 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Ray White“, S. Š. pateikus R. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ) ir S. Š. pasirašant kurjerio G. K. pateiktoje sutartyje dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. ( - ), tokiu būdu kartu įgijo 119 Lt vertės modemą „Huawei E173“, 1321 Lt vertės kompiuterį „NK ACER AS5733Z“ ir 949 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Ray White“, kurių bendra vertė 2389 Lt.

12Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2013 m. vasario 20 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo fizinio asmens dokumentą – R. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, šį svetimą fizinio asmens dokumentą laikė prie savęs,

13po to, jis ir R. M. veikdami kartu, R. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), panaudojo: 2012 m. kovo 2 d. R. M. pateikus R. K. asmens duomenis kaip savo telefonu Nr. ( - ) UAB „( - )“ partnerio UAB „( - )“ darbuotojai M. K. ir su ja suderinus sutarties Nr. ( - ) sąlygas bei sudarius sutartį Nr. ( - ) dėl 119 Lt vertės modemo „Huawei E173“, 1321 Lt vertės kompiuterio „NK ACER AS5733Z“ ir 949 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson Ray White“, kurių bendra vertė 2389 Lt, įgijimo ir S. Š. 2012 m. kovo 7 d. 12.00 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudojus R. K. asmens duomenis pasiimant iš UAB „( - )“ kurjerio G. K. UAB „( - )“ prekes: 119 Lt vertės modemą „Huawei E173“, 1321 Lt vertės kompiuterį „NK ACER AS5733Z“ ir 949 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Ray White“.

14Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis tyčia suklastojo tikrus dokumentus, o būtent: 2012 m. kovo 7 d. apie 12.00 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, UAB „( - )“ kurjeriui G. K. pristačius prekes: 119 Lt vertės modemą „Huawei E173“, 1321 Lt vertės kompiuterį „NK ACER AS5733Z“ ir 949 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Ray White“, kurjerio G. K. pateiktoje 2012 m. kovo 6 d. sutartyje Nr. ( - ) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, skiltyje „Klientas“ eilutėje „vardas, pavardė, parašas“ savo ranka įrašė įrašą „R. K.“ ir šalia pasirašė bei 2012 m. kovo 6 d. prašyme įjungti GSM abonentą Nr. ( - ) ir dėl paslaugų įjungimo Nr. ( - ) skiltyje „KLIENTAS“ eilutėje „vardas pavardė, parašas“ savo ranka įrašė įrašą „R. K.“ ir šalia pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus – 2012 m. kovo 6 d. sutartį Nr. ( - ) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, 2012 m. kovo 6 d. prašymą įjungti GSM abonentą Nr. ( - ) ir paslaugas Nr. ( - ).

15Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl visų jam pareikštų kaltinimų, o baudžiamąją bylą nutraukti.

16Skunde apeliantas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nuteistojo S. Š. teigimu, teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, pažeisti nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principai. Teismas remdamasis bylos duomenimis ir pripažindamas juos įrodymais turėjo ir privalėjo įvertinti juos objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti sudėjus į įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus to padaryti - vertinti teisiamojo naudai. Apeliantas pažymi, kad nepagrįstas ir neteisėtas įrodymų vertinimas yra Lietuvos Respublikos BPK 20 str. pažeidimas, ko pasėkoje, neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir neteisėtai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 d., 41 str. 5 d.). Taip pat, nuteistojo manymu, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl nuosprendžio surašymo, įrodymų vertinimo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatų.

17S. Š. skunde nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nepripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jų nepripažins, nes jis šiose veikose nedalyvavo ir jokio nusikaltimo, susijusio su R. K. vardu įgytomis paslaugomis ir prekėmis iš UAB „( - )“ nedarė, kaip ir neteisėtai neįgijo bei nepanaudojo R. K. asmens tapatybės kortelės. Jis nėra nei matęs, nei turėjęs kaltinime nurodytų daiktų - kompiuterio ar telefono, kaip ir pačių sutarčių, nėra pažįstamas nei su R. M., nei su R. K. ir šių asmenų nebuvo matęs. Nuteistojo S. Š. teigimu, jo kaltė yra grindžiama išskirtinai tik 2013-10-29 LTEC Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) bei faktu, jog jo gyvenamojoje vietoje buvo išimta R. K. asmens tapatybės kortelė. Jokių kitų įrodymų šioje baudžiamojoje byloje nėra.

18Apeliantas teigia, kad jis dėl jam inkriminuotų veikų paaiškino, jog jis gyvena ( - ) g. ( - ), ( - ) r., name ir turi 20 arų žemės sklypą. Apie 2012 m. vasarą (gal net rudenį) prie jo gyvenamosios vietos esančio tvenkinio ar pavėsinės, tiksliai pasakyti negali, nes praėjo nemažai laiko ir šio įvykio nesureikšmino, rado R. K. asmens tapatybės kortelę. Tuo metu teritorijoje buvo daug žmonių, nes iš užsienio buvo grįžęs draugas. Asmens vardu R. K. nepažįsta ir nėra matęs. Radęs asmens tapatybės kortelę padėjo ant palangės, ten ją laikė ir nieko su ja nedarė ir niekur nenaudojo. Rastą asmens tapatybės kortelę laikė apie mėnesį laiko, kol ją rado policijos pareigūnai. Jo gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir daugiau dokumentų, nes žmonės (daugiausia emigrantai iš Anglijos, kurie į Lietuvą grįždavo trumpam laikui) jo prašydavo padėti surinkti ir suruošti dokumentus vairuotojo kursams, surasti pigesnius kursus, tačiau jis šių dokumentų niekur neteisėtai nenaudojo ir tokių duomenų nėra. Tarp rastų dokumentų buvo ir jo policijos ženklelis bei pažymėjimo kopija, kuriuos jis pasiliko atsiminimui išėjęs iš darbo, be to, niekas nereikalavo jų grąžinti.

19Nuteistasis S. Š. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo buvo reikalaujama duoti laisvuosius lyginamuosius rašysenos pavyzdžius, kuriuos jis davė laisva valia, siekdamas padėti nustatyti tiesą byloje. Lyginamiesiems pavyzdžiams davė parašus – kur liepė, ten rašėsi. Tačiau, apelianto įsitikinimu, 2013-10-29 specialisto išvada yra nepagrįsta, nes jis ant jokių dokumentų R. K. vardu nepasirašinėjo. Be to, specialisto išvadoje aiškiai parašyta, kad nėra galimybės nustatyti, kas pasirašė, parašyta, „jei pasirašė Š.“.

20Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad byloje išvis nėra nustatyta, jog R. K. asmens tapatybės kortelė buvo panaudota. Išanalizavus 2012-03-02 telefoninį pokalbį tarp operatoriaus ir užsakovo matyti, kad atliekant užsakymą telefonu nėra niekur paminėta asmens tapatybės kortelė ar joje nurodyti duomenys. Minėtame telefoniniame pokalbyje yra nurodomas R. K. vardas, pavardė ir asmens kodas, kurie būna nurodyti ir ant kitų dokumentų, pvz. bankinio mokėjimo kvito. Taip pat, išanalizavus 2013-03-06 UAB „( - )“ sutartį Nr. ( - ), dėl viešojo judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimo, taip pat 2012-03-06 pažymas Nr. ( - ), dėl abonento įjungimo ir paslaugų įjungimo, matyti, kad šiuose dokumentuose taip pat nėra jokių duomenų, jog sudarant šias sutartis buvo panaudota R. K. asmens tapatybės kortelė. Tokių duomenų nėra ir 2012-03-07 pristatymo akte. Iš 2012-03-07 pristatymo akto matyti, jog visus dokumentus ir daiktus pristatė UAB „( - )“ kurjeris G. K., kuris buvo apklaustas vieną kartą 2012-12-20 pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tačiau jis neparodė, jog dokumentų ir prekių perdavimo metu buvo panaudota R. K. asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), t. y. jis išvis neparodė, kas šiuo atveju buvo panaudota atsiimant daiktus ir dokumentus.

21S. Š. nuomone, mįslinga yra ir pati tapatybės kortelės dingimo versija, kurią nurodo nukentėjusysis, taip pat šio dokumento praradimo laikas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad kortelės pasigedo 2012 metais, o nuo kortelės pasigedimo iki UAB „( - )“ rašto praėjo šeši mėnesiai. Apklaustas ikiteisminiame tyrime 2013-07-04 apklausos protokole nurodė, kad tiksliai kada ir kokiomis aplinkybėmis jis prarado jo vardu išduotą LR asmens tapatybės kortelę nebeprisimena, bet tai galėjo būti 2012 metų vasario mėn. pabaigoje. Tuose pačiuose parodymuose R. K. nurodo, jog apie tai, kad yra dingusi jo asmens tapatybės kortelė sužinojo tik 2012 m. rugpjūčio mėn., kai gavo raginimą susimokėti už jo vardu paimtą kompiuterį, telefoną ir atitinkamas ryšio paslaugas, kurių pat asmeniškai niekada gyvenime nebuvo užsakęs ar sudaręs kokias sutartis. Apeliantas pažymi, kad pranešimą apie LR pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą R. K. pateikė 2012-08-27, kuriame nurodyta, kad „Šis dokumentas prarastas 2012 Rugpjūčio m.“ (įrašas padarytas ranka), tuo tarpu paslaugų užsakymas su daiktais, sutartys ir pristatymo aktas sudaryti nuo 2012-03-02 iki 2012-03-07. Pats nukentėjusysis teigia, kad nepamena, kada tiksliai prarado kortelę, bet gali būti 2012 m. vasario mėn. Taip pat S. Š. nurodo, kad yra neatitikimas nukentėjusiojo parodymuose. Apelianto nuomone, nukentėjusysis negalėjo kreiptis į migracijos tarnybą pranešdamas, kad prarado tapatybės kortelę, kai sužinojo apie jo vardu sudarytas sutartis ir paimtus daiktus, nes UAB „( - )“ pranešimą apie įsiskolinimą gavo tik 2012-09-28. Nuteistasis nurodo, kad jis savo parodymuose teigė, jog kortelę rado 2012 m. vasarą ir šis laikas gali sutapti su 2012-08-27 pranešimo migracijos tarnybai laiku. Apibendrinant paminėtas aplinkybes, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, esant tokiai painiavai ir visai eilei prieštaravimų, negalima realiai nustatyti ne tik kada asmens tapatybės kortelė buvo prarasta, bet ir ar jos duomenys buvo panaudoti sudarant sutartis su UAB „( - )“ bei priimant sutartis ir daiktus iš kurjerio. Atsižvelgiant į tai, nėra niekur ir niekuo nustatyta, kad minėta R. K. asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ) buvo panaudota sandorio su UAB „( - )“ metu ir kad ji buvo prarasta 2012 m. vasario mėn. Nuteistojo S. Š. nuomone, šie prieštaravimai yra esminiai inkriminuojant jam ne tik nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., padarymą, bet ir nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

22Apeliantas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje besąlygiškai remiasi 2013-10-29 LTEC Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nustatyta, kad tirti pateiktame 2012-03-06 prašyme įjungti GSM abonentą Nr. ( - ) ir dėl paslaugų įjungimo Nr. ( - ) (UAB „( - )“) skiltyje „KLIENTAS“ eilutėje „vardas, pavardė, parašas“ rankraštinį įrašą „R. K.“ parašė S. Š.; tirti pateiktoje 2012-03-06 sutartyje Nr. ( - ) dėl viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikimo skiltyje „KLIENTAS“ eilutėje „vardas, pavardė, pareigos, jei įmonės vardu, parašas“ rankraštinį įrašą „R. K.“ parašė S. Š.. Tačiau, teismas nenurodo, kad specialistas, atlikęs tyrimą šiuose dokumentuose, nurodo, jog teigti, kad juos pasirašė S. Š. negalima, t.y. nustatyti negalima. Apelianto nuomone, specialisto išvadoje yra akivaizdus prieštaravimas, nes specialistas nustato, jog vardą ir pavardę R. K. parašė neva jis (S. Š.), o kas pasirašė nustatyti negalima. Nuteistasis S. Š. nurodo, kad jis su šia specialisto išvada niekada nesutiko ir nesutiks, nes jis minėtuose dokumentuose nerašė „R. K.“ ir šių dokumentų išvis nėra matęs, jie nebuvo niekur surasti. Be to, apeliantas nurodo, kad minėta specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymo šaltinių, kuris savarankiškai dar nėra įrodymas, jeigu jo nepatvirtina kiti įrodymai.

23Be to, apeliantas nurodo, kad spacialisto išvadoje nėra tiksliai aprašyta, kuriuose dokumentuose esantys lyginamieji pavyzdžiai sutampa su sutartyse padarytais įrašais, nėra nurodyta, ar imamas visas lyginamojo pavyzdžio paėmimo metu padarytas prierašas „R. K.“, ar tik imami atskiri elementai, atskiros raidės, kurie specialistui yra panašiausi į tirti pateiktus sutartyse. Taip pat nėra nustatyta, ar sutartyse rašyti vardas ir pavardė yra kairiarankio asmens ar ne. Iš minėtos specialisto išvados nuteistajam S. Š. aišku, kad tik keletas raidžių, t. y. didžiosios raidės yra panašios, o ne visas žodis. Be to, jo pateiktuose lyginamuosiuose pavyzdžiuose rašysenos nuolinkis yra akivaizdžiai dešininis, o ne į kairę, ką nustatė specialistas tirti pateiktuose UAB „( - )“ dokumentuose. Apeliantas teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis prašė atlikti pakartotinę rašysenos ekspertizę, tačiau jam buvo atsakyta, kad specialistas yra prisiekęs ir atsako už melagingus parodymus, tačiau tai yra vienintelis įrodymas, kuriuo teismas remiantis priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį jo atžvilgiu.

24Nuteistasis S. Š. skunde pažymi, kad nelogiškas ir neatlaikantis kritikos yra teismo teiginys, jog jis įgijo sutartis ir daiktus R. M. naudai. Nurodo, kad jis nuo pat pradžių teigė ir teigia, kad R. M. jis nepažįsta ir su juo nėra turėjęs jokių reikalų. Apelianto teigimu, byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta telefonų IMSI ir SIM kortelių, numerių analizė, telefonų ir numerių priklausomybės analizė, telefoninių pokalbių analizė, kurių metu nebuvo nustatyta, kad jis būtų nors kartą bendravęs su R. M.. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad jis su juo būtų bendravęs, kontaktavęs ar net pažįstamas. S. Š. teigia, kad jis nepažįsta nei vieno proceso dalyvio.

25Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, esant tokiems prieštaravimams, netikslumams, pažeidė in dubio pro reo principą, nes teismas nepašalinęs esančių abejonių, aiškino jas kaltinamojo, t. y. jo, nenaudai. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d., asmeniui, inkriminuojant nusikalstamą veiką privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje; 3) motyvai, kuriais teismas atmetė kitus įrodymus; 4) pašalinti prieštaravimai. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Šiuo atveju, apelianto nuomone, nepašalinus visų prieštaravimų nurodytų anksčiau ir nenustačius tikrųjų bylos aplinkybių, teismas pažeidė anksčiau nurodytus baudžiamosios teisės principus ir suformuotą teismų praktiką, kas sutrukdė teismui priimti objektyvų ir teisingą nuosprendį jo atžvilgiu.

26Nuteistasis S. Š. nurodo, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad jis R. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę rado atsitiktinai (nėra subjektyvios nusikaltimo pusės - tyčios) ir jį padėjo ant palangės neturėdamas tikslo juo disponuoti, o esant galimybei grąžinti savininkui, tačiau pamiršo. Apelianto nuomone, dokumento įgijimas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. prasme yra siejamas su neteisėtu būdu įgytu dokumentu, o ne dokumento radimu, įstatymo leidėjas kriminalizavo įgijimą siedamas jį su neteisėtų veiksmų panaudojimu. Be to, nuteistojo S. Š. manymu, nuosprendžio priėmimo metu tikro dokumento įgijimas apskritai buvo dekriminalizuotas ir net nuo 2012-06-21 galioja kita šio straipsnio redakcija nustatanti atsakomybę tam, „kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žmomai netikrą ar žmomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“. Taigi, jei teismo vertinimu, jis minėtą tikrą dokumentą įgijo nusikalstamu būdu jį rasdamas, tokiu atveju priimant sprendimą ši veika dekriminalizuota, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomas naujos redakcijos straipsnis švelninantis jo padėtį. Apelianto nuomone, tas pats galioja ir laikymui, todėl šioje dalyje jis turi būti išteisintas.

27Teismo posėdyje nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

28Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

29Nuteistasis S. Š. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir neteisėtai įgyto dokumento laikymą bei panaudojimą. Tvirtina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, pažeisti nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principai. Teismas remdamasis bylos duomenimis ir pripažindamas juos įrodymais turėjo ir privalėjo įvertinti juos objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti sudėjus į įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus to padaryti - vertinti teisiamojo naudai. Apeliantas pažymi, kad nepagrįstas ir neteisėtas įrodymų vertinimas yra Lietuvos Respublikos BPK 20 str. pažeidimas, ko pasėkoje, neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir neteisėtai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 d., 41 str. 5 d.). Taip pat, nuteistojo manymu, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl nuosprendžio surašymo, įrodymų vertinimo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatų.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, neįžvelgia apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 305 str., 369 str. reikalavimų pažeidimų, in dubio pro reo principo, nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principų pažeidimų, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dėl nuosprendžio surašymo, įrodymų vertinimo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatų pažeidimų ir konstatuoja, kad sprendžiant S. Š. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė ne tik įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, išdėstė konkrečius įrodymus, kurie ne tik paneigė nuteistojo parodymus, bet ir patvirtino jo dalyvavimą darant kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai S. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. Sprendžiant nuteistojo S. Š. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

31Nors nuteistasis S. Š. tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo R. K., liudytojų M. K., V. S., A. J., I. D. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, G. P., G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo R. K. protokolu-pareiškimu, UAB „( - )“ pranešimu, 2012-08-27 pranešimu apie Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą, 2013-02-20 kratos protokolu, apžiūros protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga. Nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo teiginiai, kad jo kaltė yra grindžiama išskirtinai tik 2013-10-29 LTEC Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) bei faktu, jog jo gyvenamojoje vietoje buvo rasta R. K. asmens tapatybės kortelė, kad jokių kitų įrodymų šioje baudžiamojoje byloje nėra, atmestini kaip nepagrįsti.

32Nukentėjusysis R. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistųjų nepažįsta. 2012 m. po darbo važiavo į namus, užsuko į „Cento“ parduotuvę, o grįžęs į namus pasigedo piniginės. Piniginėje daug pinigų nebuvo, todėl jis niekur nesikreipė dėl jos dingimo. Po apsipirkimo asmens tapatybės kortelės neieškojo. Po kiek laiko gavo raštą iš UAB „( - )“, kad paėmė kompiuterį ir telefoną, tada ir kreipėsi į policiją. Nuėjęs į UAB “( - )“ saloną ir susižinojo, kad buvo pasinaudota jo duomenimis ir paimtas kompiuteris ir telefonas. Jis UAB „( - )“ paslaugomis nesinaudoja, neturi sudaręs jokių sutarčių. Mano, kad galėjo rasti piniginę su kortele ir pasinaudoti (3 t. 12 b. l.). Iš byloje esančio 2012-08-27 pranešimo apie Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą matyti, kad R. K. Šiaulių AVPK Migracijos skyriui pranešė apie savo asmens tapatybės kortelės praradimą (1 t. 34 b. l.). Iš byloje esančio 2012-10-03 protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis R. K. nurodė, jog jo tėvas N. K. gavo pranešimą iš UAB „( - )“, kad jis (R. K.) yra sudaręs kažkokią sutartį su UAB „( - )“ ir yra skolingas 2786,42 Lt, nors tikrai jokių sutarčių nėra sudaręs. Prašo nustatyti asmenį, kuris suklastojo dokumentus (1 t. 1 b. l.). Liudytoja M. K., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012 kovo mėn. dirbo UAB „( - )“. Kliento su kuriuo bendravo telefonu nepamena, tačiau yra daromi pokalbių garso įrašai. Pokalbiu su klientu metu yra paaiškinama apie teikiamas paslaugas ir klausiama kliento vardo, pavardės, asmens kodo. Visa informacija yra perduodama kitam vadybininkui, kuris klientui skambina dėl siuntinio pristatymo. Siuntinį perduoda kurjeris, jam gavėjas pasirašo (3 t. 9 b. l.). Kaip matyti iš byloje esančio rašto, UAB „( - )“ pateikė R. K. prašymo įjungti GSM abonentą ir paslaugų įjungimo (( - )) sutarties originalą (2 lapai),

33R. K. pasirašytos sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo (( - )) originalą (2 lapai) bei pokalbio su klientu garso įrašą - 1 CD (1 t. 16-17 b. l.). Iš 2013-06-14 apžiūros protokole užfiksuoto pokalbio matyti, kad UAB „( - )“ partnerio UAB „( - )“ darbuotoja M. K. telefonu bendravo su klientu derindama sutarties sąlygas, šio pokalbio metu suderinus sutarties Nr. ( - ) sąlygas bei sudarius sutartį Nr. ( - ) dėl 119 Lt vertės modemo „Huawei E173“, 1321 Lt vertės kompiuterio „NK ACER AS5733Z“ ir 949 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson Ray White“, UAB „( - )“ partnerio UAB „( - )“ darbuotojai buvo pateikti R. K. asmens duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas. Kliento gyvenamoji vieta buvo nurodyta – ( - ) g. ( - ), ( - ), ( - ) r. (2 t. l, 2 b. l.). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. ( - ), nurodyta, kad atlikus fonoskopinį objektų tyrimą, daroma išvada, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske užfiksuotame telefoninio pokalbio garso įraše, įrašyto pokalbio dalyvio, vyro X balsas bei kalba yra R. M. (2 t., 24-28 b. l.). Liudytoja V. S., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad gyvena ( - ) g. ( - ), ( - ) su mama. Ji iš „Bitės“ gaudavo laiškus, adresuotus R. K., už nesumokėtas paslaugas, todėl ji skambino į „( - )“ saloną ir pasakė, kad toks asmuo šiuo adresu negyvena. Negali pasakyti, ar iš UAB „( - )“ yra gavusi laiškų, G. K. pavardė negirdėta (3 t. 9, 10 b. l.). Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad adresu ( - ) g. ( - ), ( - ), ( - ) r. gyvena kažkur nuo 1977 m. su savo šeima. Šiuo metu gyvena viena. Jokių nuomininkų name niekada nėra buvę.

34R. M. ir R. K. ji nepažįsta, tačiau ji gaudavo R. K. adresuotus laiškus, dėl ko, nežino. Jokių siuntinių nepriiminėjo (1 t. 50 b. l.). Liudytojas G. K. apklaustas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2012 m. jis dirbo UAB „( - )“ kurjeriu. Ryte iš Vilniaus atveždavo UAB „( - )“, „( - )“ siuntas, sutartis ir jis jas išvežiodavo klientams, kurie telefonu būdavo užsisakę. Jis duodavo klientui pasirašyti sutartį,. Kurios sąlygas suderindavo operatoriai. Jis paskambindavo klientams, susitardavo susitikti, susitikęs, paprašydavo asmens dokumento ir tada duodavo pasirašyti sutartį. Asmens dokumento paprašydavo ir pažiūrėdavo, ar sutampa vardas, pavardė ir asmens kodas, šiuos duomenis sutikrindavo su sutarties dokumentais, pažiūrėdavo į nuotrauką. Klientas turėdavo pasirašyti: vardas, pavardė, parašas. Kartais būdavo, kad jis parašo nesutikrindavo, jei labai skubėdavo. Pagal nuotrauką pažiūrėdavo visada. Gali būti, kad per skubėjimą nepatikrindavo dokumento, pasitikėdavo žmogumi. Tai būdavo labai retai. Siuntos pristatymo vietą jis žinodavo iš užsakymo. Tačiau susiskambinus su klientu, kur jie nurodydavo, ten nuveždavo siuntą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. parodė, kad maždaug nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „( - )“ siuntų kurjeriu. Per dieną maždaug išvežiodavo apie 40 siuntų, todėl konkretaus atvejo, kuomet 2012-03-07 pristatė siuntą į ( - ), ( - ) g. ( - ), nepamena. Siuntą nebūtinai pristatė nurodytu adresu, kadangi prieš vežant siuntą susiskambina su siuntos gavėju ir susitaria, kur būtų patogiau pristatyti siuntą, todėl galėjo būti ir šiuo atveju, kad su gavėju buvo susitarta ir siunta pristatyta kitu adresu. Kiekvienu atveju susitikus su siuntos gavėju yra paprašoma jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, vizualiai įsitikinama, kad dokumentą pateikęs asmuo yra panašus į dokumento nuotrauką. Jei kyla įtarimų, kad asmuo gali būti ne tas, ar ne savo dokumentą pateikė, siunta tiesiog jam neperduodama. Todėl mano, kad būtent šiuo atveju asmuo tikrai buvo vizualiai panašus į dokumente esančią nuotrauką, jis nesukėlė jokio įtarimo, todėl siunta buvo perduota. Tikrai neatsimena, kaip atrodė tas asmuo, kadangi net paties įvykio nepamena, todėl nei apibūdinti, nei atpažinti to asmens negali. Perduodant siuntą gavėjas pasirašo, kad siuntą gavo į siuntos pristatymo aktą. Tokių asmenų kaip R. K. ir R. M. nepažįsta (1 t. 42-43 b. l.). Iš 2013-02-20 kratos protokolo matyti, kad pas S. Š. ir R. Š. kratos metu namuose, esančiuose ( - ) g. ( - ), ( - ), ant palangės rastas maišelis, kuriame rasta R. K. asmens tapatybės kortelė (1 t. 69-71 b. l.). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013-10-29 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad atlikus rašysenos objektų tyrimą, išvadose nurodoma, jog tirti pateiktame 2012-03-06 prašyme įjungti GSM abonentą Nr. ( - ) ir dėl paslaugų įjungimo Nr. ( - ) (UAB „( - )“) skiltyje „KLIENTAS“ eilutėje „vardas, pavardė, parašas“ rankraštinį įrašą „R. K.“ parašė S. Š.; tirti pateiktoje 2012-03-06 sutartyje Nr. ( - ) dėl viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikimo skiltyje „KLIENTAS“ eilutėje „vardas, pavardė, pareigos, jei įmonės vardu, parašas“ rankraštinį įrašą „R. K.“ parašė S. Š. (2 t. 45-47 b. l.). Liudytojas A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad yra mobiliųjų telefonų parduotuvės savininkas ir dirba pagal individualios veiklos liudijimą. Jis pirko iš žmogaus telefoną ir pardavė, o vėliau telefoną atgavo. Kas atnešė telefoną, neatsimena. Iš kur asmuo gavo telefoną, jie neklausia ir nesprendžia, ar telefonas įgytas teisėtai. Ant garantinio lapo rašoma savininko pavardė, bet jis netikrina, nes gali būti šeimos narys. Telefonus atnešę asmenys turi pateikti asmens duomenis, nes būna sudaromos sutartys, kuriose įrašomas asmens kodas, vardas, pavardė ir parašas. Įrašomas telefono pavadinimas ir kaina (3 t. 10, 11 b. l.). Jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 m. kovo 8 d. iš R. M. telefonų parduotuvėje „( - )“ už 550 litų nupirko mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson Ray White“. Telefono garantinėje pažymoje, išduotoje „( - )“, buvo nurodytas telefono savininkas R. K.. Šį garantinį lapą pasiliko savo parduotuvėje. R. M. pateikė savo dokumentą. Iš dokumento buvo nurašytas asmens kodas. Ant pirkimo - pardavimo sutarties jis pasirašė savo pavardę. Telefonas buvo visiškai naujas. Iš R. M. kompiuterio nepirko, o ar jis jį siūlė nepamena. Vėliau telefonas buvo nuneštas į „( - )“ esantį filialą ir nupirktas 2012-06-09. 2012-10-30 į jį kreipėsi moteris, kuri nupirko telefoną ir pranešė, kad iš jos policijos pareigūnai paėmė telefoną. Jis jai davė tokį pat naują telefoną, t. y. su ja atsiskaitė ir ji nuostolio nepatyrė (1 t. 52-53 b. l.). Iš 2012-10-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė pirkimo - pardavimo kvito Nr. ( - ) kopiją, prekių pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, IDV vykdymo pažymos kopiją, „( - )“ garantinę pažymą Nr. ( - ). Pateiktoje 2012-03-08 prekių pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje nurodyta, kad A. J. pirko mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson iš R. M.. Sutartį pasirašė abu asmenys. Iš pirkimo - pardavimo kvito Nr. ( - ) kopijos taip pat matyti, kad 2012-03-08 A. J. pirko mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson iš R. M. (1 t. 93-97 b. l.).

35Anksčiau minėti nukentėjusiojo R. K., liudytojų G. K., M. K., V. S., G. P., A. J. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią S. Š. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo S. Š. teiginiais. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad S. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kad tokios S. Š. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad jis jam inkriminuotose nusikalstamose veikose nedalyvavo ir jokio nusikaltimo, susijusio su R. K. vardu įgytomis paslaugomis ir prekėmis iš UAB „( - )“ nedarė, kaip ir neteisėtai neįgijo bei nepanaudojo R. K. asmens tapatybės kortelės, kad jis nėra nei matęs, nei turėjęs kaltinime nurodytų daiktų - kompiuterio ar telefono, kaip ir pačių sutarčių, nėra pažįstamas nei su R. M., nei su R. K. ir šių asmenų nebuvo matęs, kad jis rado R. K. asmens tapatybės kortelę ir, padėjęs ant palangės, ją laikė ir nieko su ja nedarė ir niekur nenaudojo, vertina kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-02-20 pas S. Š. ir R. Š. kratos metu namuose, esančiuose ( - ) g. ( - ), ( - ), ant palangės rastas maišelis, kuriame rasta R. K. asmens tapatybės kortelė (1 t. 69-71 b. l.). Nukentėjusysis R. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012 m. po darbo važiavo į namus, užsuko į „Cento“ parduotuvę, o grįžęs į namus pasigedo piniginės. Piniginėje daug pinigų nebuvo, todėl jis niekur nesikreipė dėl jos dingimo (3 t. 12 b. l.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo suinteresuotumą apkalbėti S. Š.. Kaip pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodo pats nuteistasis S. Š., jis apie 2012 m. vasarą (gal net rudenį) prie jo gyvenamosios vietos esančio tvenkinio ar pavėsinės, rado R. K. asmens tapatybės kortelę ir padėjęs ją ant palangės, laikė ją apie mėnesį laiko ir nieko su ja nedarė ir niekur nenaudojo, kol ją rado policijos pareigūnai (3 t. 13 b. l.). Net ir patikėjus nuteistojo S. Š. versija, kad R. K. asmens tapatybės kortelę jis rado, iš bylos medžiagos matyti, kad joje nėra duomenų apie tai, kad S. Š. būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas grąžinti ar pranešti R. K. apie rastą, jo vardu išduotą dokumentą, arba apie tai, kad būtų pranešęs policijai ar kitai įgaliotai institucijai, nors tokią galimybę turėjo, t. y. byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių tai padaryti. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad S. Š. veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis aiškiai suvokė, kad įgijo ir laiko svetimą, ne jam priklausantį asmens dokumentą. Taip pat pažymėtina, kad S. Š., kaip pats nurodė, yra buvęs policijos darbuotojas, todėl neįtikima, kad jis nežinojo, kad neteisėtas svetimo dokumento įgijimas ir laikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

37Apelianto nuomone, dokumento įgijimas yra siejamas su neteisėtu būdu įgytu dokumentu, o ne dokumento radimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad svetimo dokumento radimas savaime nėra neteisėtas, tačiau atsižvelgiant į kitas aplinkybes (radėjo tikslus) įgijimas gali būti pripažįstamas neteisėtu. Byloje nustačius, kad dokumentą S. Š. laikė savo namuose, sąmoningai neketindamas jo grąžinti savininkui ar pranešti apie juos įgaliotoms institucijoms, toks įgijimas pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu.

38Nors nuteistasis S. Š. skunde nurodo, kad nuosprendžio priėmimo metu tikro dokumento įgijimas buvo dekriminalizuotas ir net nuo 2012-06-21 galioja kita šio straipsnio redakcija nustatanti atsakomybę tam, „kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“, tačiau remiantis nusikalstamos veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. redakcija, kur nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, šie nuteistojo skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

39S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2013-10-29 specialisto išvada, kuria teismas rėmėsi priimdama skundžiamą nuosprendį, yra nepagrįsta, nes jis ant jokių dokumentų

40R. K. vardu nepasirašinėjo. Be to, specialisto išvadoje aiškiai parašyta, kad nėra galimybės nustatyti, kas pasirašė.

41Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013-10-29 specialisto išvados Nr. ( - ), atlikus rašysenos objektų tyrimą, nurodoma kategoriška išvada, kad tirti pateiktame 2012-03-06 prašyme įjungti GSM abonentą Nr. ( - ) ir dėl paslaugų įjungimo Nr. ( - ) (UAB „( - )“) skiltyje „KLIENTAS“ eilutėje „vardas, pavardė, parašas“ rankraštinį įrašą „R. K.“ parašė S. Š.; tirti pateiktoje 2012-03-06 sutartyje Nr. ( - ) dėl viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikimo skiltyje „KLIENTAS“ eilutėje „vardas, pavardė, pareigos, jei įmonės vardu, parašas“ rankraštinį įrašą „R. K.“ parašė S. Š.. Taip pat išvadose pažymėta, kad nustatyti, ar 2012-03-06 prašyme įjungti GSM abonentą Nr. ( - ) ir paslaugų įjungimo Nr. ( - ) (UAB „Omnintel“) skiltyje „KLIENTAS“ eilutėje „vardas, pavardė, parašas“ pasirašė S. Š. ar kitas asmuo, nebuvo galima, taip pat nustatyti, ar 2012-03-06 sutartyje Nr. ( - ) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo skiltyje „KLIENTAS“ eilutėje „vardas, pavardė, pareigos, jei įmonės vardu, parašas“ pasirašė S. Š. ar kitas asmuo, nebuvo galima (2 t. 45-47 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tai, ar minėtuose dokumentuose pasirašė S. Š., nustatyti negalima, tačiau ši aplinkybė nepaneigia kitų, anksčiau išvardintų pirmosios instancijos teismo ištirtų S. Š. kaltės įrodymų dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Nustatymas, kad minėtuose dokumentuose pasirašė būtent S. Š., galėtų būti tik papildomu įrodymu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas S. Š. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013-10-29 specialisto išvada Nr. ( - ). Šią išvadą dar kartą patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta ekspertė A. J..

42Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo S. Š. padarytas veikas, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

44nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 3. S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtos... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, į baudos bausmę... 9. Tuo pačiu Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžiu nuteistas ir R.... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. S. Š. nuteistas už tai, kad jis su R. M. tyčia, panaudodami apgaulę, savo... 12. Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario... 13. po to, jis ir R. M. veikdami kartu, R. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos... 14. Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis tyčia suklastojo tikrus dokumentus, o... 15. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 16. Skunde apeliantas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-22... 17. S. Š. skunde nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios... 18. Apeliantas teigia, kad jis dėl jam inkriminuotų veikų paaiškino, jog jis... 19. Nuteistasis S. Š. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo buvo reikalaujama... 20. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad byloje išvis nėra nustatyta, jog R.... 21. S. Š. nuomone, mįslinga yra ir pati tapatybės kortelės dingimo versija,... 22. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje besąlygiškai remiasi... 23. Be to, apeliantas nurodo, kad spacialisto išvadoje nėra tiksliai aprašyta,... 24. Nuteistasis S. Š. skunde pažymi, kad nelogiškas ir neatlaikantis kritikos... 25. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, esant tokiems... 26. Nuteistasis S. Š. nurodo, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad jis R. K.... 27. Teismo posėdyje nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas advokatas prašė... 28. Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.... 29. Nuteistasis S. Š. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 31. Nors nuteistasis S. Š. tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek... 32. Nukentėjusysis R. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad... 33. R. K. pasirašytos sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų... 34. R. M. ir R. K. ji nepažįsta, tačiau ji gaudavo R. K. adresuotus laiškus,... 35. Anksčiau minėti nukentėjusiojo R. K., liudytojų G. K., M. K., V. S., G. P.,... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-02-20 pas S. Š. ir R. Š. kratos... 37. Apelianto nuomone, dokumento įgijimas yra siejamas su neteisėtu būdu įgytu... 38. Nors nuteistasis S. Š. skunde nurodo, kad nuosprendžio priėmimo metu tikro... 39. S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2013-10-29 specialisto išvada, kuria... 40. R. K. vardu nepasirašinėjo. Be to, specialisto išvadoje aiškiai parašyta,... 41. Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus... 42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 44. nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti....