Byla 2A-772-943/2016
Dėl 2015 m. spalio 2 d. komisijos sprendimo Nr. R2-(E)-3100

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1758-619/2016 pagal pareiškėjo skundą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl 2015 m. spalio 2 d. komisijos sprendimo Nr. R2-(E)-3100.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. pareiškėjas K. S. pateikė teismui skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. R2-(E)-3100. Skundu prašoma: 1) priimti naują sprendimą, kuriuo AB „Lesto“ būtų įpareigota sudaryti su buto ( - ) bendrasavininkais K. S. ir A. S. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta AB „Lesto“ pinigų už parduodamą elektros energiją priėmimo kasos vieta ir darbo laikas; 2) pripažinti, kad elektros energijos tiekimas nurodytam butui nutrauktas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nepagrįstai „dėl skolos“ ir įpareigoti AB „Lesto“ nedelsiant atnaujinti nurodytam butui elektros energijos tiekimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) priimti atskirąją nutartį dėl Komisijos nario tarnybinių įgaliojimų viršijimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir savavaldžiavimo priimant ir pasirašant nurodytą skundžiamą sprendimą.
  2. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra parengtas ir pasirašytas įgaliojimų tam neturinčių asmenų, kurie suinteresuoti pakenkti pareiškėjui, kad pateisintų AB „Lesto“ neteisėtus veiksmus, kuriais ši įmonė pareiškėjui ir jo šeimai padarė didelę žalą. Priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovautasi neegzistuojančiu, neva, pareiškėjo Komisijai pateiktu skundu ir jo papildymu. Sprendimas, pareiškėjo teigimu, priimtas vadovaujantis AB „Lesto“ 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu, su kuriuo pareiškėjas nebuvo supažindintas, jam nebuvo suteikta teisė pateikti atsikirtimus į jį.
  3. Ginčijame sprendime remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, kuri, pasak pareiškėjo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Sprendimas šiuo pagrindu negalėjo būti priimtas vien dėl to, kad sprendime nurodyta, jog AB „Lesto“ butui ( - ) elektros tiekimą nutraukė 2015 m. rugpjūčio 18 d., t. y. po to, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Kadangi minėta nutartis neskundžiama, buvo užkirsta galimybė vykdyti teisingumą išnagrinėtoje byloje.
  4. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Komisija gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - Tarnyba) persiųstą pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašymą ir jo 2015 m. rugpjūčio 27 d. papildymą ir pagal kompetenciją priėmė jį nagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Komisija 2015 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į AB „Lesto“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl persiųstame prašyme išdėstytų aplinkybių bei juos pagrindžiančius dokumentus. AB „Lesto“ 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikė paaiškinimus dėl persiųstame prašyme nurodytų aplinkybių, pridėdama juos pagrindžiančius įrodymus. Komisija, įvertinusi visą turimą bei persiųsto prašymo nagrinėjimo metu gautą informaciją, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi ir Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 03-75 „Dėl Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas), 118.1 papunkčiu, 2015 m. spalio 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą ir persiųsto prašymo nagrinėjimą nutraukė.
  5. Komisijos įsitikinimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o skunde dėstomi teiginiai yra nepagrįsti, nes prieštarauja prašymo nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarką reglamentuojančioms teisės normoms.
  6. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo argumentais, kad Komisija išnagrinėjo prašymą, kurio pareiškėjas nebuvo pateikęs Komisijai. Iš pareiškėjo pateikto Tarnybai prašymo ir papildomų dokumentų matyti, kad pareiškėjo keliamo klausimo dėl AB „Lesto“ veiksmų, susijusių su elektros energijos pardavimu ir tiekimu pareiškėjui, nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai, todėl Komisija, iš Tarnybos gavusi persiųstą prašymą, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi ir Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi, turėjo jį išnagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
  7. Komisija pažymėjo, jog ji, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas persiųstą prašymą grindė AB „Lesto“ veiksmų neteisėtumu, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir Elektros energetikos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, kuriose įtvirtinta Komisijos teisė gauti informaciją iš energetikos įmonių, 2015 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į AB „Lesto“ su prašymu pateikti paaiškinimus dėl persiųstame prašyme išdėstytų aplinkybių. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, sprendimas buvo priimtas įvertinus tiek persiųstame prašyme pateiktus pareiškėjo argumentus bei įrodymus, tiek AB „Lesto“ paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus.
  8. Komisijos tvirtinimu, pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamas sprendimas priimtas ne pagal kompetenciją, nes jis nebuvo nagrinėtas Komisijos, pasirašytas vieno Komisijos nario, be to, skundžiamas sprendimas buvo parengtas A. S., kuri nėra Komisijos narė, prieštarauja teisiniam Komisijos veiklos reglamentavimui ir skundų bei vartojimo ginčų Komisijoje nagrinėjimo tvarkai. Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (toliau Komisijos nuostatai), 24.4 papunktyje bei Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 (toliau – Komisijos darbo reglamentas), 90 punkte įtvirtinta, kad Komisijos nutarimus pasirašo Komisijos pirmininkas (jo nesant – Komisijos narys, laikinai atliekantis Komisijos pirmininko funkcijas). Komisijos darbo reglamento 17 punktas ir 18.1 papunktis nustato, kad Komisijos nariai pagal priimamą Komisijos nutarimą pasiskirsto kuruojamas veiklos sritis ir yra atsakingi už Komisijai pavestų funkcijų vykdymą savo kuruojamos veiklos srityje. Pagal Komisijos 2015 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. O3-400 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių pasiskirstymo kuruojamomis veiklos sritimis“ 1.4 papunktį Komisijos narys Ž. K. be kitų klausimų kuruoja ir vartojimo ginčų, kilusių elektros energetikos, gamtinių dujų ir šilumos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuose, nagrinėjimą. Vadovaudamasi tuo, Komisijos pirmininkė 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. O1-54 suteikė Komisijos nariui Ž. K. iki Komisijos nario kadencijos pabaigos teisę pasirašyti siunčiamus Komisijos raštus korupcijos prevencijos klausimais, bei raštus dėl vartojimo ginčų, tarp jų ir kilusių elektros energetikos, sektoriuose nagrinėjimo.
  9. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, šis sprendimas yra priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi bei Aprašo 118.1 papunkčiu, t. y. skundžiamu sprendimu vartojimo ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, todėl pagal Aprašo 6 punktą yra laikomas procedūriniu sprendimu, o procedūriniai sprendimai nėra priimami Komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas neturėjo būti įformintas Komisijos nutarimu ir pasirašytas Komisijos pirmininkės. Taigi, sprendimas pasirašytas įgaliotų asmenų.
  10. Persiųstą prašymą nagrinėjo ir skundžiamą sprendimą parengė Komisijos vyr. specialistė A. S., kurios kompetencijai, vadovaujantis Komisijos pirmininko 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. O1-86 patvirtintu Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu yra priskirta nagrinėti bei rengti atsakymus į buitinių bei komercinių vartotojų paklausimus ir skundus Elektros skyriaus kompetencijai priskirtais klausimais. Dėl nurodyto, atmestini pareiškėjo samprotavimai apie neva skundžiamo sprendimo neteisėtumą tuo pagrindu, jog jį priėmė neįgalioti asmenys.
  11. Komisijos atsiliepime taip pat pažymėta, jog Tarnybos rašte yra aiškiai nurodyta, kad Tarnyba persiuntė Komisijai pagal kompetenciją nagrinėti ne visą persiųstą prašymą, tačiau tik tą persiųsto prašymo dalį, kuri yra susijusi su pareiškėjo keliamu klausimu dėl AB „Lesto“ veiksmų, susijusių su elektros energijos pardavimu vartotojui. Atitinkamai Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi ir Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi, persiųstą prašymą nagrinėjo tik Komisijos kompetencijai priskirta apimtimi, t. y. tiek, kiek tai yra susiję su elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiais tarp AB „Lesto“ ir pareiškėjo. Todėl pareiškėjo keliamas klausimas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo teisėtumo nėra priskirtas Komisijos kompetencijai ir šioje apimtyje persiųstas prašymas Komisijos nebuvo nagrinėtas.
  12. Komisija įvertinusi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 išnagrinėjo pareiškėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį pareiškėjui ir A. S., sprendė, kad kasacinio teismo nutartis buvo priimta tarp tų pačių šalių, dėl ginčo, kuris persiųstas įvertinti Komisijai, todėl nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo K. S. skundą atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą ir Komisijos pateiktus įrodymus, pripažino, kad skundžiamą sprendimą pasirašė ir parengė tam įgaliojimus turintys asmenys. Be to, nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi bei Aprašo 118.1 papunkčiu, t. y. skundžiamu sprendimu vartojimo ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, todėl pagal Aprašo 6 punktą yra laikomas procedūriniu sprendimu, o procedūriniai sprendimai nėra priimami Komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas neturėjo būti įformintas Komisijos nutarimu ir pasirašytas Komisijos pirmininkės. Skundžiamo sprendimo įforminimas raštu, kurį pasirašė įsakymu įgaliotas Komisijos narys, atitinka Aprašo reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
  3. Skundžiamu teismo sprendimu nurodyta, kad vartotojų skundų, susijusių su elektros energijos tiekimo nutraukimu, nagrinėjimas yra priskirtas ne Komisijai, o Valstybinei energetikos inspekcijai. Tarnybos rašte yra aiškiai nurodyta, kad Tarnyba persiuntė Komisijai pagal kompetenciją nagrinėti ne visą persiųstą prašymą, tačiau tik tą persiųsto prašymo dalį, kuri yra susijusi su pareiškėjo keliamu klausimu dėl AB „Lesto“ veiksmų, susijusių su elektros energijos pardavimu vartotojui. Atitinkamai Komisija persiųstą prašymą nagrinėjo tik Komisijos kompetencijai priskirta apimtimi, t. y. tiek, kiek tai yra susiję su elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiais tarp AB „Lesto“ ir pareiškėjo. Nustačius, kad analogišką pareiškėjo skundu keliamam klausimui jau yra išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad yra teisinis pagrindas priimti sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą, nes yra įsigaliojęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos teismo naujos sudėties teismui bylą nagrinėti iš naujo; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudytoją.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1017.1. skundžiamoje nutartyje netinkamai suformuluotas pareiškėjo pateikto skundo pagrindas ir dalykas, dėl to skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta;

1117.2 pareiškėjas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodė, kad nėra Komisijai ar Tarnybai pateikęs jokio skundo, tačiau teismas į šį argumentą neatsižvelgė ir jo nepaisė;

1217.3. skundžiamą Komisijos sprendimą surašė ir pasirašė tam įgaliojimų neturintys asmenys, teismui pateiktos įgaliojimų kopijos, šios apelianto nuomonės nepaneigia;

1317.4. pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su AB „Lesto“ raštu, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kas laikytina grubiu pareiškėjo teisių pažeidimu;

1417.5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2015, nepasisakė dėl jos neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų, kuriuos skunde akcentavo pareiškėjas;

1517.6. skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą įrodo ir tai, kad jį, pareiškėjo teigimu, priėmė šališka teisėja, kuri priimdama teismo procesinį sprendimą vadovavosi išimtinai Komisijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis;

1617.7. skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl esminių skundu keltų klausimų – dėl pareiškėjui taikytinos elektros energijos kainos ir jos sudėties bei AB „Lesto“ veiksmų teisėtumo nutraukiant su pareiškėju elektros energijos tiekimą;

1717.8. teismas byloje pasisakė ir dėl pareiškėjo sutuoktinės - A. S., kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų;

1817.9. skundžiama nutartis neatitinta ir jai keliamų turinio reikalavimų: nors nutarties pradžioje nurodyta, kad bylą nagrinėja teisėja A. K., tačiau procesinį sprendimą priėmė „Teismas“, be to nutarties rezoliucinėje dalyje tik nurodyta, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, nenurodant, kam pagal kompetenciją pareiškėjas jį turi teisę pateikti.

  1. Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
  2. Atsiliepime teigiama, kad skundžiama teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta, ja detaliai atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, todėl pakartotinai keliami, analogiški įvertintiems, pareiškėjo skundo argumentai turi būti atmesti. Atsakovės vertinimu, skunde neįrodyta nei procesinių, nei materialinių teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

22Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos

  1. CPK 322 ir 336 straipsnių nuostatos numato, kad apeliacinis ir atskirasis skundai nagrinėjami žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė savo iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau šalys turi teisę teikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris turi būti pagrįstas, nurodant išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-471/2012).
  2. Apeliantas K. S. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodydamas, kad yra reikalinga išklausyti liudytojo paaiškinimus. Tiek žodinis bylos nagrinėjimas gali būti pripažintas būtinu, tiek ir prašymas apklausti liudytoju kviečiamą asmenį tenkintinas, jei šalys nurodo tokias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios be žodinio proceso ir liudytojo apklausos negalėtų būti atskleistos ir (ar) ištirtos. Šiuo atveju skunde nenurodyta, kokias konkrečias aplinkybes, turinčias ryšį su byla, patvirtintų ar paneigtų kviečiamas liudytojas (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Iš skundo argumentų spręstina, kad jis galėtų patvirtinti K. S. teiginius dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, kuris, pasak pareiškėjo, pasireiškė teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad skundo argumentus dėl teismo nešališkumo gali patvirtinti ar paneigti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme posėdžio garso įrašai, nemano, kad tikslinga šio klausimo įvertinimui skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir kviesti liudytoją. Atsižvelgdama į tai, kad visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus, žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme ir apeliantas dalyvavo teismo posėdžiuose, teisėjų kolegija sprendžia, jog byla tinkamai gali būti išnagrinėta ir rašytinio proceso tvarka, todėl prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos netenkina.

23Dėl faktinės bylos situacijos, skundo pagrindo ir dalyko bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

  1. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. S. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą pripažinti, kad AB „Lesto“ elektros energijos tiekimą į pareiškėjo butą nutraukė nepagrįstai; įpareigoti AB „Lesto“ priimti pinigus už parduotą elektros energiją ir atnaujinti elektros tiekimą (b. l. 41-42). 2015 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje buvo gauti papildomi įrodymai prie 2015 m. rugpjūčio 26 d. tarnybai pateikto prašymo (b. l. 49). Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo prašyme keliami klausimai dėl AB „Lesto“ veiksmų, susijusių su elektros energijos pardavimu vartotojui, pagal kompetenciją priskirtini nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (Energetikos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. sausio 1 d., 34 straipsnio 3 dalis,), persiuntė pareiškėjo K. S. prašymo dalį, dėl AB „Lesto“ veiksmų įvertinimo, nagrinėti Komisijai (b. l. 40).
  2. Vartotojų ir energetikos įmonių vartojimo ginčai, pareiškėjo skundo pateikimo metu, buvo nagrinėjami laikantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. O3-75 „Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) reikalavimų. Aprašo 8.7 punktas nustatė, kad rašytinis buitinio vartotojo ar vartotojo kreipimasis į Komisiją, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti bei išspręsti vartojimo ginčą, laikomas (įvardijamas) skundu ir jam nagrinėti taikoma Aprašu nustatyta tvarka, kuria Komisija ir vadovavosi priimdama ginčijamą sprendimą.
  3. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas K. S. buvo pateikęs Tarnybai prašymą, kuris pagal kompetenciją buvo perduotas spręsti Komisijai, kuri dėl jo ir pasisakė skundžiamame sprendime. Tai, kad pareiškėjas į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi su dokumentu, įvardintu kaip „prašymas“, o ne „skundas“, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateikto pareiškimo prigimtį. Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, buvo pažymėjusi, kad Tarnyba apie Komisijai persiunčiamo prašymo dalies nagrinėjimą, remiantis skundo nagrinėjimo metu aktualiomis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, turėjo informuoti pareiškėją, tačiau tik šis procedūrinis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisių nepažeidė, kadangi apie Komisijos priimtą sprendimą pareiškėjas sužinojo laiku ir galėjo tinkamai, per įstatymu nustatytus terminus, įgyvendinti savo teisę jį skųsti.
  4. Komisija, siekdama visapusiškai įvertinti pareiškėjo skundo argumentus, 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į AB „Lesto“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl persiųstame prašyme išdėstytų aplinkybių (b. l. 57). AB „Lesto“ 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu nurodė, kad pareiškėjo prašyme keliamas ginčas yra išspręstas 2015 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 (b. l. 58-59). Vadovaudamasi šia informacija Komisija, remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi bei Aprašo 118.1. punktu, 2015 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, nustačiusi, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl vartojimo ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (b. l. 7-9). Nesutikdamas su Komisijos 2015 m. spalio 2 d. priimtu sprendimu, pareiškėjas dėl jo pateikė skundą.
  5. Pareiškėjo skundžiamas Komisijos 2015 m. spalio 2 d. sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą yra procedūrinis sprendimas, nes pagal Energetikos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), 34 straipsnio 15 dalį, skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniais sprendimais laikomi sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui. Kadangi procedūriniu sprendimu tarp vartotojo ir energetikos įmonės kilęs ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, todėl ir vertinant tokio sprendimo priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą vertinami tik tie skundo argumentai, kurie susiję su procedūrinio sprendimo priėmimo tvarka ir sąlygomis, nesprendžiant tarp vartotojo ir įmonės kilusio ginčo iš esmės ir dėl jo nepasisakant.
  6. Šiuo atveju pareiškėjas K. S. Vilniaus apygardos teismui teikdamas skundą dėl Komisijos 2015 m. spalio 2 d. sprendimo vardijo ne tik, jo vertinimu, egzistuojančius procedūrinio sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimus (teigiama, kad sprendimą priėmė ir pasirašė tokios teisės neturintys asmenys), bet ir prašė įvertinti ginčą, kilusį tarp jo ir elektros energijos tiekėjo, iš esmės.
  7. Kaip skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 yra išsprendęs elektros energijos tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, įmokų grynaisiais pinigais priėmimo klausimus. Išnagrinėtoje kasacine tvarka byloje pareiškėjas kėlė ginčą dėl to, kad AB „Lesto“ nepagrįstai atsisako priimti mokestį už paslaugas grynaisiais pinigais, o pareiškėjas, negalėdamas tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, turi naudotis bankų ar kitų mokėjimo įstaigų paslaugomis, patirdamas papildomų išlaidų už pinigų pervedimą. Kasacinis teismas, įvertinęs kasatoriaus nurodytus argumentus konstatavo, kad abonento (vartotojo) teisės nėra pažeidžiamos, jei jam suteikiama bent viena alternatyva atsiskaityti už suvartotą elektros energiją nemokant papildomo mokesčio, o nagrinėjamu atveju galimybė nemokamai atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją suteikiama sudarius tiesioginio debeto sutartį. Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad elektros energijos tiekėjas (AB „Lesto“) tinkamai vykdė savo sutartines pareigas (užtikrino elektros energijos tiekimą, suteikė informaciją, būtiną sutarčiai vykdyti), aplinkybė, kad atsakovas (pareiškėjas) neturi galimybės tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėju (AB „Lesto“), nepaneigia jo pareigos atsiskaityti už patiektą elektros energiją.
  8. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine (pakopine) tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (liet. išspręstos bylos) galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (liet. išspręstos bylos) galia.
  9. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo ir elektros energijos tiekėjo – AB „Lesto“, ginčas dėl skolos priteisimo, įmokų grynaisiais pinigais priėmimo ir elektros energijos tiekimo yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, kuri yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Šio procesinio sprendimo priėmimas reiškia, kad pareiškėjas nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (ieškinys šiuo atveju suprantamas plačiąja prasme ir apima jo kreipimąsi tiek į pačią elektros energijos tiekimo įmonę, tiek ir ginčus tarp vartotojo ir elektros energijos tiekėjo sprendžiančias institucijas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko) (CPK 279 straipsnio 4 dalyje).
  10. Kadangi įsiteisėjęs ir galiojantis minėtas kasacinio teismo sprendimas yra privalomas ne tik asmenims, dėl kurių jis yra priimtas, bet ir valstybės ar savivaldybių institucijoms, juridiniams asmenims, todėl ir Komisija, gavusi iš AB „Lesto“ informaciją apie išnagrinėtą ginčą tarp šalių ir įvertinusi pareiškėjo skundu keliamus reikalavimus, pagrįstai sprendė, kad esant išspręstam analogiškam ginčui tarp šalių, egzistuoja teisinis pagrindas priimti sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą.
  11. Esant išspręstam ginčui tarp vartotojo ir elektros energijos tiekėjo, tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakartotinai nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl tarp jo ir AB „Lesto“ kilusio ginčo bei nevertino pareiškėjo skundų argumentų, susijusių su įsiteisėjusios kasacinio teismo nutarties nustatytų faktų teisiniu vertinimu.
  12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas ir dėl Komisijos priimto procedūrinio sprendimo pasisakė tik jo priėmimo teisėtumo prasme. Šių aplinkybių vertinimu, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo pagrįstumo, apsiriboja ir apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
  13. Skunde pareiškėjas prašo pripažinti Komisijos 2015 m. spalio 2 d. sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu keliais aspektais, vienas iš jų – sprendimas buvo priimtas remiantis AB „Lesto“ pažyma, su kuria pareiškėjui nebuvo leista susipažinti ar pareikšti prieštaravimus dėl jos.
  14. Pagal skundžiamo sprendimo nagrinėjimo ir priėmimo metu galiojusio Energetikos įstatymo redakcijos 34 straipsnio 9 dalį, nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus, ginčo šalys, kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, turi teisę susipažinti su skundo ar ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų asmenų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.
  15. Šiuo atveju Komisijai 2015 m. spalio 2 d. sprendimu priėmus procedūrinį sprendimą ginčo nagrinėjimą nutraukti, pareiškėjo K. S. pareiškimas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, susidariusios skolos ir atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, iš esmės nebuvo nagrinėjamas, o buvo konstatuota tik viena faktinė aplinkybė, kad ginčai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir tuo pagrindu ginčo nagrinėjimas Komisijoje nutrauktas. Remiantis šia aplinkybe teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės, numatytos aktualiu laikotarpiu galiojusio Energetikos įstatymo redakcijos 34 straipsnio 9 dalyje, nebuvo pažeistos, nes pareiškimas ar ginčas nebuvo nagrinėjami iš esmės, procedūrinio sprendimo priėmimui nebuvo reikalinga rinkti ar teikti su ginčo esme susijusius įrodymus, paaiškinimus, argumentus ar samprotavimus, analizuoti ir vertinti ginčo esmę, atitinkamai supažindinti pareiškėją su tyrimo eiga ir surinkta medžiaga nebuvo prasmės.
  16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad su visa aktualia ginčo išnagrinėjimui medžiaga civilinių bylų šalys gali susipažinti ir atitinkamai savo teises realizuoti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose (CPK 42 straipsnio 1 dalis). AB „Lesto“ atsakymo Komisijai nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas bylos nagrinėjimo metu (b. l. 102), todėl visus atsikirtimus į elektros energijos tiekėjo nurodytas aplinkybes pareiškėjas turėjo teisę išdėstyti bylos nagrinėjimo teisme metu.
  17. K. S. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamą 2015 m. spalio 2 d. sprendimą priėmė ir pasirašė tam įgalioti asmenys. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, kuris reikalauja, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas būtų grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Nagrinėjamu atveju skundo argumentais neginčijamas pirmosios instancijos sprendimo išvadų, nurodytu klausimu, ydingumas dėl jų neatitikimo faktinei bylos situacijai ar teigiant, kad jos buvo priimtos netinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias Komisijos sprendimų priėmimo tvarką. K. S. skundu iš esmės kelias tapačius, pirmosios instancijos teismo įvertintus, argumentus dėl nesutikimo su Komisijos sprendimu, nurodydamas, kad tiek Ž. K., tiek ir A. S. neturėjo įgaliojimų vertinti ir priimti sprendimo dėl pareiškėjo skundo.
  18. Teisėjų kolegija išaiškina apeliantui, kad apeliacinė instancija skirta pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, o ne nagrinėti ginčą visa apimtimi iš naujo. Vilniaus apygardos teismo ginčijamu sprendimu detaliai atsakyta į pareiškėjo argumentus, kuriais keliami Komisijos sprendimo priėmimo teisėtumo klausimai procesiniu aspektu, įvertinta teisės aktų reglamentuota Komisijos sprendimų priėmimo tvarka, įgaliojimų, suteikiančių Komisijos nariams teises kuruoti atskiras Komisijos kompetencijai priskirtinas sritis, apimtys, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms aptariamu klausimu (dėl Komisijos sprendimą priėmusių ir pasirašiusių asmenų kompetencijos), nekartodamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi priimtų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
  19. Skundu papildomai keliamas klausimas dėl įrodymų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Ž. K. ir A. S. turėjo įgaliojimus vertinti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo, tikrumo. Skunde pažymėta, kad į bylą pateikti tik įgaliojimus šiems asmenims suteikiančių elektroninių dokumentų nuorašai (b. l. 96-99), o ne jų originalai. Šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pateiktų įrodymų tikrumo. Įstatymas suteikia bylos šalims teisę teikti ne procesinių dokumentų priedų originalus, o jų tinkamai patvirtintas kopijas. Byloje pateiktų nuorašų tikrumas patvirtintas tam įgaliojimus ir teises turinčio asmens (b. l. 107-108), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Be to, tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek ir K. S. turėjo teisę prašyti pateikti atsakovo kartu su procesiniu dokumentu pateiktų priedų originalus (CPK 114 straipsnio 2 dalis), tačiau šia teise nepasinaudojo, taip patvirtindamas, kad jam nekilo abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo.
  20. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija, įvertinusi perduotą spręsti klausimą bei tai, kad analogiškas ginčas tarp vartotojo ir elektros energijos tiekėjo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą. Komisijos sprendimas priimtas įvertinus Komisijos narių kompetencijos pasiskirstymą atitinkamose kuruojamose srityse, laikantis sprendimų priėmimo tvarkos bei tam įgaliojimus turinčių asmenų, todėl apelianto argumentai dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

24Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

  1. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį prašo pripažinti negaliojančia ir dėl to, kad teismas, jo teigimu, priimdamas ginčijamą nutartį, nusprendė ir dėl į bylą neįtrauktos pareiškėjo sutuoktinės – A. S., teisių ir pareigų.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). Dėl to, aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008.).
  3. Teisėjų kolegija šiuo atveju neįžvelgia pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remdamasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kadangi kaip ne kartą minėta byloje, byloje ginčas yra kilęs dėl Komisijos procedūrinio sprendimo, kuriuo ginčo nagrinėjimas tarp vartotojo ir AB „Lesto“ nutrauktas įvertinus, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo procedūrinio sprendimo priėmimo teisėtumą, jokių A. S. teisių nesuvaržė, pareigų nenustatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjo sutuoktinės teisių ir pareigų, kas lemtų absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą.

25Dėl skundžiamos nutarties turinio atitikties įstatymu keliamiems reikalavimams

  1. Apeliantas be skundžiama nutartimi priimto procesinio spendimo, kuriuo jo skundas dėl Komisijos sprendimo buvo atmestas, ginčija ir paties teismo procesinio sprendimo turinio atitiktį įstatymo reikalavimams. K. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kam skundas yra kompetentingas nagrinėti, jo netenkinus Vilniaus apygardos teisme, be to atkreipė dėmesį, kad jo skundą nagrinėjo teisėja A. K., tačiau rezoliucinė dalis priimta teismo, t. y. kito, nei buvo skirta nagrinėti bylą, asmens.
  2. Teismo procesinių sprendimų turiniui keliamus reikalavimus nustato CPK 270 ir 291 straipsnių nuostatos. Tiek sprendimas, tiek ir nutartis turi susidėti iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių.
  3. Vertinant skundo argumentus, dėl ginčijamos teismo nutarties rezoliucinės dalies atitikties įstatymo reikalavimams, teisėjų kolegija nustatė, kad 2016 m. kovo 3 d. nutarties rezoliucinė dalis yra konkreti, aiški ir nedviprasmiška, grindžiama teismo nutarties motyvuojamoje dalyje padarytomis išvadomis. Kartu rezoliucinėje dalyje, kaip reikalauja įstatymo normos (291 straipsnio 1 dalies 7 punktas), pareiškėjui išaiškinta nutarties apskundimo tvarka, detalizuojant kam, per kiek dienų ir kokia tvarka gali būti paduotas skundas.
  4. Įstatymas nustato, kad teismui bylą išsprendus iš esmės, priimamas procesinis sprendimas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 dalis), todėl teismo motyvuojamoji dalis baigiama bylą nagrinėjusio teismo (ne konkretaus bylą nagrinėti paskirto teisėjo, o bylą nagrinėjusio teismo) pateikiamu teisiniu faktinių bylos aplinkybių kvalifikavimu, nurodant joms taikytinas proceso ar materialiosios teisės normas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Skundžiama teismo nutartis yra pasirašyta teisėjos, kuri ir nagrinėjo bylą, t. y. teisėjos A. K., todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, kad skundžiama nutartis buvo priimta kito, nei bylą nagrinėjusio, teisėjo.

26Dėl teismo nešališkumo

  1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja A. K. buvo šališka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, kaip priimtas neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1punktas). Pažymėtina, kad tik nustačius apelianto teisės į nešališką teismą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
  2. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas bei nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus (yra) išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
  3. Nagrinėjamu atveju K. S. iki bylą išnagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nebuvo pareiškęs. Nepasitikėjimas teisėja siejamas išimtinai tik su, jo vertinimu, neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo procesinio sprendimo priėmimu. Skunde teigiama, kad teisėja, priimdama ginčijamą nutartį, vadovavosi išimtinai atsakovo paaiškinimais, nepaisė pareiškėjo teikiamų paaiškinimų teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šiuo atveju nenurodo jokių objektyviai pagrįstų argumentų dėl galimo teismo šališkumo, skundas iš esmės susijęs su subjektyviu teismo priimto sprendimo teisingumo vertinimu. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tik nesutikimas su teismo priimtu sprendimu, nesant kitų objektyviai pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo, paprastai nesudaro pagrindo konstatuoti šališkumo pažeidimą. Kaip ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo - procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurioje pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek apelianto argumentai dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme šališkumo, tiek ir bylos medžiaga bei teismo posėdžio garso įrašas niekaip nepagrindžia galimo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu, kadangi teismas visapusiškai įvertino pareiškėjo skundo argumentus, išklausė šalis teismo posėdžio metu, suteikė teisę ir galimybę naudotis visomis įstatymu suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Bylą nagrinėjusi teisėja nėra susijusi su bylos šalimis jokiais ryšiais (teisiniais santykiais), nurodytais CPK 65 straipsnyje, taip pat nepateikta argumentų ir įrodymų dėl galimo šališkumo kitais pagrindais (CPK 66 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus preziumuojamo teismo nešališkumo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėja buvo šališka, todėl, nepasitvirtinus apelianto nurodytiems argumentams, jie atmestini kaip nepagrįsti.
  5. Apibendrinant nutartyje konstatuotas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad apelianto argumentai dėl skundžiamos nutarties turinio neatitikties įstatymo reikalavimams ir absoliutaus pagrindo naikinti nutartį egzistavimo bei teismo nešališkumo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, Komisijos sprendimo priėmimų tvarką bei ginčijamą sprendimą priėmusių bei pasirašiusių asmenų kompetencijos ribas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą nutartį nėra teisinio pagrindo.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. pareiškėjas K. S. pateikė teismui skundą dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9.
      1. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. S. prašo... 10. 17.1. skundžiamoje nutartyje netinkamai suformuluotas pareiškėjo pateikto... 11. 17.2 pareiškėjas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu,... 12. 17.3. skundžiamą Komisijos sprendimą surašė ir pasirašė tam įgaliojimų... 13. 17.4. pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su AB „Lesto“ raštu, kuriuo... 14. 17.5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos... 15. 17.6. skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą įrodo ir tai, kad jį,... 16. 17.7. skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl esminių skundu keltų... 17. 17.8. teismas byloje pasisakė ir dėl pareiškėjo sutuoktinės - A. S., kuri... 18. 17.9. skundžiama nutartis neatitinta ir jai keliamų turinio reikalavimų:... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 21.
        1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą... 22. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos
            23. Dėl faktinės bylos situacijos, skundo pagrindo ir dalyko bei bylos... 24. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
              25. Dėl skundžiamos nutarties turinio atitikties įstatymu keliamiems... 26. Dėl teismo nešališkumo
              1. Apelianto teigimu,... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą....