Byla 2A-736-823/2013
Dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

1Vilniaus apygardos Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir V. S.,

2sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

3apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė

6Ginčas byloje kilęs dėl laukinio gyvūno padarytos žalos atlyginimo.

7Ieškovas If P&C Insurance AS kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 21 607 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 8 d. apie 23 val. kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties 303,74 km transporto priemonė, vairuojama D. L., susidūrė su į kelią išbėgusiu šernu. Šiame kelio ruože nėra kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“ ir neįrengta apsauginė tvora nuo laukinių žvėrių. Ieškovas išmokėjo draudėjui 21 607 Lt draudimo išmoką dėl transporto priemonės apgadinimo ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo sumos iš atsakingo už laukinių žvėrių padarytą žalą asmens. Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnį laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl už jų padarytą žalą yra atsakinga valstybė. Valstybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą atsako be kaltės. Nepaisant to, nagrinėjamos bylos atveju yra akivaizdūs valstybės neteisėti veiksmai (neveikimas) nesiimant jokių priemonių užkirti kelią laukinių gyvūnų patekimui į važiuojamąją kelio dalį avaringame kelio ruože.

9Atsakovas Lietuvos Respublika atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įstatymų leidėjas specialiosiomis teisės normomis nenustatė atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą jiems susidūrus su transporto priemone. Valstybė, kaip laukinės gyvūnijos savininkė, tinkamai vykdė ir vykdo savo pareigą užtikrinant tiek laukinių gyvūnų apsaugą, tiek ir saugų eismą keliuose. Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda yra didelio intensyvumo kelias, todėl draudėjas privalėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį ir būdą, numatant galimą stabdymo kelią ir įvertinant savo transporto priemonės valdymo galimybes. Byloje nėra jokių įrodymų dėl nenugalimos jėgos, atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, kurie šalintų transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojo atsakomybę, todėl galima teigti, kad dėl žalos atsiradimo kaltas transporto priemonės vairuotojas.

10Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovo If P&C Insurance AS naudai 21 607 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 21 607 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 858 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkė, privalo užtikrinti, kad jai nuosavybės teise priklausantys gyvūnai nedarytų žalos. Laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią nelaikytinas nenugalima jėga, nes valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, dėl kurių laukinio žvėries išbėgimas į kelią turėtų būti pripažįstamas nenugalima jėga. Konstatavo, kad atsakovas privalėjo rūpintis kelio saugumu, tačiau kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, nebuvo kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“ taip pat techninių apsaugos priemonių, užkertančių kelią laukiniams gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį.

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai padarė išvadas, jog žalą, atsiradusią dėl į kelią išbėgusio laukinio gyvūno – šerno, pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalies normą, valstybė privalo atlyginti net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tačiau vėlesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje, remiantis kitaip formuojama teismų praktika, konstatuota, kad sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinių gyvūnų padarytą žalą, CK 6.267 straipsnio 1 dalis taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Netinkamas įstatymų (CK 6.267 ir 1.8 straipsnių) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos taikymas, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinių gyvūnų padarytą žalą, lėmė tai, kad teismai tinkamai neįvertino valstybės veiksmų (neveikimo) jų teisėtumo požiūriu. Teismai taip pat neįvertino, ar transporto priemonės vairuotojas susidariusioje situacijoje pasirinko saugų važiavimo greitį ir būdą, numatant galimą stabdymo kelią ir įvertinant savo transporto priemonės valdymo galimybes.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškovo AB If P&C Insurance AS ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141) Valstybė ėmėsi priemonių eismo saugumui užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas buvo nepakankamai rūpestingas, yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta. Nėra jokių duomenų, kad valstybė ar jos institucijos būtų pažeidusios kelių ženklinimo tvarką, avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką, ar kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas be jokio teisinio pagrindo nustatė, kad valstybė, būdama laukinės gyvūnijos savininke, neužtikrino, kad gyvūnai nepatektų ant kelio važiuojamosios dalies. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveiktų taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėtų veikti. Šioje byloje teismas nepasisakė ir neatskleidė neteisėtų valstybės veiksmų (neveikimo) turinio, todėl laikytina, kad neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti ir konstatuoti.

152) Vairuotojas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, turi įvertinti savo automobilio technines galimybes, esamas eismo sąlygas, matomumą, savo vairavimo įgūdžius, ir pasirinkti tokį važiavimo greitį ir būdą, kad nekeltų pavojaus sau, tretiesiems asmenims ir aplinkai. Transporto priemonės vairuotojas tamsiu paros metu, lyjant, važiavo dideliu greičiu, todėl nesugebėjo suvaldyti automobilio. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo, reikėtų atsižvelgti į transporto priemonės vairuotojo elgesį.

16Ieškovas If P&C Insurance AS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

171) Atsakomybė atsakovui kyla ne dėl konkrečios institucijos neveikimo ar atitinkamo teisės akto pažeidimo, o dėl valstybės nesugebėjimo organizuoti savo įsteigtų institucijų darbo, siekiant užkirsti kelią laukinių gyvūnų daromai žalai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visą byloje surinktą informaciją ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo kelio atkarpa pasižymi dideliu avaringumu, ir kad atsakovas, būdamas rūpestingas ir apdairus savininkas, turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių, bei imtis priemonių, kad jiems būtų užkirstas kelias.

182) Asmens kaltė kaip didelis neatsargumas pasireiškia tokiais asmens veiksmais, kurie rodo, kad asmuo ignoruoja pakankamai aiškius saugumo reikalavimus. Tik didesnio laipsnio neatsargumas, pasireiškiantis kaip paprastų, aiškiai suvokiamų, saugumo reikalavimų nevykdymas, civilinėje teisėje laikomas dideliu neatsargumu. Nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas nesilaikė paprasčiausių elementarių ir visiems suvokiamų taisyklių ar jas ignoravo.

19Kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, šalys į paskirtą teismo posėdį neatvyko, papildomų paaiškinimų ar įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Ieškovo atstovas raštu nurodė, kad visiškai palaiko atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, tenka bylos šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šalims nepateikus apeliacinės instancijos teismui naujų paaiškinimų ar įrodymų, neprašant teismo išreikalauti naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, ir atsižvelgdama į kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 362 straipsnio 2 dalis), vadovaujasi byloje esančiais įrodymais, atsižvelgdama į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

  1. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų

21Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinių gyvūnų padarytą žalą, CK 6.267 straipsnio 1 dalis taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas, taip pat ir valstybės neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2012). Valstybės neteisėtus veiksmus, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, privalo įrodyti ieškovas. Vien laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją kelio dalį faktas nėra pakankamas valstybės atsakomybei pagrįsti – valstybės atsakomybei pagrįsti būtina nustatyti konkrečius valstybės institucijų neteisėtus veiksmus (neveikimą), sąlygojusius žalos atsiradimą.

22Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) pasireiškė nesiėmimu reikiamų priemonių žalai išvengti, t.y. įspėjamojo ženklo nepastatymu ir/ar kelio atitvarų neįrengimu pavojingoje kelio atkarpoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

23Byloje nustatyta, kad ginčo eismo įvykis įvyko 2007 m. lapkričio 8 d. kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, ties 303, 74 kilometru. Byloje neginčijama, kad įspėjamojo ženklo „Laukiniai žvėrys“ ginčo kelio atkarpoje nebuvo. Atsakovas yra į bylą pateikęs duomenis apie apsauginių atitvarų įrengimą ginčo kelio atkarpoje (b.l. 25, t. II), tačiau apsauginiai atitvarai keliuose įrengiami ne apsaugai nuo laukinių žvėrių patekimo į kelią, o tam, kad transporto priemonės nenuvažiuotų nuo kelio, tilto, viaduko, estakados, neatsitrenktų į kliūtis, nesusidurtų su priešais važiuojančiu transportu. Magistralinių kelių ruožai, į kuriuos gali dažnai patekti laukiniai žvėrys, turi būti aptveriami ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio metalo tinklo tvora. Tokie projektiniai sprendimai turi būti pagrindžiami atitinkamų žinybų duomenimis (Lietuvos automobilių kelių direkcijos statybos rekomendacija R 37-01). Byloje neginčijama, kad nuo laukinių gyvūnų saugančios tvoros ginčo kelio atkarpoje eismo įvykio metu taip pat nebuvo.

24Vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencijos 1 priedo 15 a punktu, apie kelio atkarpą, kurioje didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti gyvuliai bei žvėrys, įspėjama simboliu, vaizduojančiu dažniausiai toje vietoje pasitaikančio naminio gyvulio ar žvėries siluetą. Vadovaujantis Konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, įspėjamųjų ženklų be reikalo neturi būti daug, šie ženklai išdėstomi taip, kad įspėtų apie galimus kelyje pavojus, kuriuos pakankamai atsargiai važiuojančiam vairuotojui būtų sunku laiku pastebėti. Konvencijos nuostatose nėra numatyta konkrečių reikalavimų dėl įspėjamojo ženklo statymo būtinybės, paliekant teisę spręsti dėl konkretaus ženklo poreikio kompetentingoms institucijoms. Konkrečios įspėjamojo ženklo „laukiniai žvėrys“ statymo sąlygos nenumatytos ir Kelių eismo taisyklėse. Taigi nagrinėjamu atveju būtina spręsti, ar valstybė nesilaikė bendrosios rūpestingumo ir atsakingumo pareigos, rinkdama duomenis apie ginčo kelio atkarpos pavojingumą ir įrengdama spėjamuosius kelio ženklus ar kelio atitvarus, t.y. ar pagal byloje surinktus įrodymus galima pagrįstai teigti, kad ginčo kelio atkarpoje tokios papildomos apsaugos nuo laukinių gyvūnų priemonės buvo būtinos, atsižvelgiant į atitinkamus statistinius duomenis apie eismo įvykių, sąlygotų susidūrimo su laukiniais gyvūnais, skaičių.

25Pagal Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateiktus duomenis, ginčo kelio atkarpoje 20 km spinduliu nuo įvykio vietos fiksuoti transporto priemonių susidūrimai su laukiniais gyvūnais: 2004 m. rugpjūčio 28 d. – su briedžiu (301,2 kilometras, dešinė pusė), 2004 m. spalio 6 d. – su stirna (302 kilometras, kairė pusė), 2005 m. balandžio 19 d. – su stirna (283,7 kilometras, kairė pusė), 2005 m. gegužės 9 d. – su stirna (289,1 kilometras, kairė pusė), 2005 m. gegužės 14 d. - su stirna (294,25 kilometras, dešinė pusė), 2005 m. birželio 5 d. – su laukiniu žvėrimi (296 kilometras, kairė pusė), 2005 m. birželio 12 d. – su laukiniu žvėrimi (296,2 kilometras, kairė pusė), 2006 m. rugsėjo 22 d. – su šernais (296,8 kilometras, dešinė pusė), 2006 m. spalio 5 d. su šernu (287 kilometras, dešinė pusė) ir su nenurodytu žvėrimi (287,3 kilometras, dešinė pusė), 2006 m. spalio 15 d. – su kiškiu (296,909 kilometras, dešinė pusė), 2007 m. liepos 15 d. su briedžiu (292,9 kilometras, dešinė pusė), 2007 m. rugpjūčio 29 d. – su laukiniu žvėrimi (296 kilometras, dešinė pusė), 2007 m. spalio 9 d. – su lape (296,95 kilometras, kairė pusė), 2007 m. lapkričio 8 d. – su šernu (303,75 kilometras, kairė pusė) (b.l. 101-103, t. I). Kolegija nevertina duomenų apie įvykius, kuriuose paminėtas susidūrimas su gyvūnu, nenurodant jo rūšies, kadangi nėra pagrindo teigti kad sąvoka „gyvūnas“ reiškia būtent laukinį gyvūną. Iš paminėtų 15 eismo įvykių net 6 įvyko 296-296,95 kilometre, t.y. už 7 kilometrų nuo įvykio vietos, 4 – 283,7-289,1 kilometre, t.y. už 18-19 kilometrų nuo įvykio vietos, du – 292,9 – 294,25 kilometre (už 9-11 kilometrų nuo įvykio vietos). Trys įvykiai fiksuoti 301,2 – 303,75 kilometre, iš jų du 2004 metais, vienas 2007 m. lapkričio 8 d. (kolegijos vertinimu, tai yra ginčo įvykis). Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nurodyti statistiniai duomenys nėra pakankami pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ginčo kelio atkarpos avaringumo pagrįsti. Paminėti duomenys aiškiai rodo padidintą eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais, skaičių 296-297 kelio kilometre, t.y. pakankamu atstumu nuo įvykio vietos, tuo tarpu nedideliu atstumu nuo ginčo įvykio vietos per kelerius metus iki ginčo įvykio susidūrimų su laukiniais gyvūnais nefiksuota.

26Pagal ieškovo pateiktą Laukinių gyvūnų migracijos per valstybinės reikšmės kelius tyrimo ataskaitą (b.l. 131) avaringumas greitkelio A1 303 kilometre 2002-2008 metais vertinamas 5,25 balo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad avaringumo augimas šiame kilometre pastebėtas būtent 2007 metais, todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybės institucijos elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai nesiimdamos papildomų apsaugos nuo laukinių gyvūnų priemonių ginčo kelio atkarpoje jau iki ginčo įvykio. Ataskaitoje nurodytas greitkelio A1 304 kilometro avaringumas – 1,25 balo, tačiau jis fiksuotas 2003 metais, vėlesniais metais avaringumas šiame kilometre buvo 0 balų. 302 kilometro avaringumas 1,5 balo fiksuotas 2004 metais, vėlesniais metais buvo 0 balų. Kolegijos vertinimu, šis ieškovo pateiktas įrodymas taip pat neleidžia teigti egzistavus objektyviai privalomą, pagrįstą bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga, būtinybę valstybės institucijoms imtis papildomų apsaugos nuo laukinių žvėrių priemonių kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis.

27Nenustačius, kad atsakovas – valstybė, nesiimdamas apsaugos nuo laukinių gyvūnų priemonių ginčo kelio atkarpoje, pažeidė teisės aktų nuostatas ar bendrąją rūpestingumo pareigą, ieškovui nenurodžius ir neįrodinėjant kitų valstybės neteisėtų veiksmų, galimai sąlygojusių žalos atsiradimą, konstatuotina, kad byloje nenustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti.

  1. Dėl automobilio vairuotojo kaltės kaip pagrindo mažinti atsakovo civilinės atsakomybės dydį

28Šalys taip pat teikia argumentus dėl automobilio vairuotojo elgesio įtakos žalos atsiradimui ir jos dydžiui. Nustačius, kad ieškovas neįrodė egzistuojant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, šie šalių argumentai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos neanalizuojami kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui spręsti.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, priteisiama 648 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 11,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų kasaciniame teisme, viso 659,25 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

30Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

Nutarė

31Apeliacinį skundą tenkinti.

32Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovo If P&C Insurance AS 659,25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti... 2. sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,... 3. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5.
  1. Ginčo esmė
...
6. Ginčas byloje kilęs dėl laukinio gyvūno padarytos žalos atlyginimo.... 7. Ieškovas If P&C Insurance AS kreipėsi į teismą, prašydamas iš... 8. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 8 d. apie 23 val. kelyje A1... 9. Atsakovas Lietuvos Respublika atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus miesto 1... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos... 14. 1) Valstybė ėmėsi priemonių eismo saugumui užtikrinti, todėl pirmosios... 15. 2) Vairuotojas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, turi įvertinti savo... 16. Ieškovas If P&C Insurance AS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 17. 1) Atsakomybė atsakovui kyla ne dėl konkrečios institucijos neveikimo ar... 18. 2) Asmens kaltė kaip didelis neatsargumas pasireiškia tokiais asmens... 19. Kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka,... 20. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, procesinė... 21. Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl... 22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neteisėti... 23. Byloje nustatyta, kad ginčo eismo įvykis įvyko 2007 m. lapkričio 8 d.... 24. Vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencijos 1 priedo 15 a punktu, apie... 25. Pagal Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateiktus duomenis, ginčo... 26. Pagal ieškovo pateiktą Laukinių gyvūnų migracijos per valstybinės... 27. Nenustačius, kad atsakovas – valstybė, nesiimdamas apsaugos nuo laukinių... 28. Šalys taip pat teikia argumentus dėl automobilio vairuotojo elgesio įtakos... 29. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovo, neatleisto nuo... 30. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija... 31. Apeliacinį skundą tenkinti.... 32. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir... 33. Priteisti iš ieškovo If P&C Insurance AS 659,25 Lt bylinėjimosi...