Byla 2S-983-555/2011
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties, kuria civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Dinaka“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties, kuria civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4ieškovas UAB „Dinaka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Lausta“ dėl vienašališkai surašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais bei rangovo įpareigojimo ištaisyti atliktų darbų statybos rangos darbų defektus ir trūkumus. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja 2011-01-06 rezoliucija ieškinį priėmė.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi perdavė civilinę bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui pagal teismingumą. Teismas nurodė, kad iškėlus bylą teisme paaiškėjo, jog ieškovas ginčija atsakovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktus, kurių pagrindu perduota darbų iš viso už 662.094,88 Lt sumą, todėl vadovaujantis teismingumo taisyklėmis sprendė, jog byla nagrinėtina Kauno apygardos teisme. Taip pat nurodė, jog Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Lausta“ ieškinį atsakovui UAB „Dinaka“ dėl 662.094,88 Lt skolos priteisimo, todėl, teismo vertinimu, šie šalių priešpriešiniai reikalavimai yra glaudžiai susiję , todėl juos nagrinėjant vienoje byloje, jie būtų greičiau ir teisingiau išnagrinėti.

6Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Dinaka“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. Nurodo, kad Kauno apygardos teisme civilinė byla pagal ieškovo UAB „Lausta“ ieškinį atsakovui UAB „Dinaka“ dėl 662.094,88 Lt skolos priteisimo yra nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, o CPK 430 straipsnio 4 dalis draudžia dokumentiniame procese pareikšti priešieškinį, todėl sujungus šias bylas būtų pažeistos procesinės teisės normos. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką pareikšto ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl, apelianto nuomone, apylinkės teismo argumentai, jog reikalavimai yra turtinio pobūdžio, o ginčo suma yra 662.094,88 Lt, yra nepagrįsti.

7Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovo UAB „Lausta“ atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

10Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.

11Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Dinaka“ ieškiniu prašė: pripažinti atsakovo UAB „Lausta“ vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus negaliojančiais, įpareigoti atsakovą UAB „Lausta“ per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti statybos objekto „Tranzito centras“, adresu Domeikavos sen. Kumpių k. Verslo g. 15, statybos darbų defektus ir trūkumus, už ieškinį ieškovas sumokėjo 266,40 Lt (133,20+133,2) žyminio mokesčio. Ieškinys grindžiamas statybos rangą reglamentuojančiomis normomis. Pagal teismų praktiką, darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007-10-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; kt.). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų, tačiau šio akto surašymas nereiškia, kad užsakovas besąlygiškai privalės apmokėti rangovui už akte nurodytus atliktus darbus pagal akte nurodytas kainas. Taip pat pagal teismų praktiką, kai rangovas pareiškia ieškinį dėl apmokėjimo už atliktus darbus, nurodytus priėmimo-perdavimo akte, tai užsakovas, gindamasis nuo ieškinio argumentu, kad priėmimo-perdavimo akte yra neteisingai užfiksuotas darbų rezultatas, kaina, neturi reikšti priešieškinio dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, jis gali šį aktą ginčyti atsikirtimų į ieškinį forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008). Neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2001). Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimo esmę, į tai, kad šis reikalavimas nėra susijęs su konkrečiu turtu, jį patenkinus ar nepatenkinus nebus sukurtos turtinės pasekmės, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra neturtinis. Be to, tai, kad ieškinio reikalavimas dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis, nurodo ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-129/2006).

12Dokumentinį procesą reglamentuojančios proceso teisės normos numato kai kurių kategorijų bylų supaprastintą ir paspartintą nagrinėjimą, kuris sutaupo dalyvaujančių byloje asmenų išlaidas ir laiką (CPK IV dalis, XXII skyrius). Visas dokumentinis procesas sąlygiškai gali būti skirstomas į du etapus – procesą iki atsakovo prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo priėmimo ir procesą, kuris vyksta atsakovo prieštaravimus priėmus. Teismas šiame bylos dokumentinio nagrinėjimo etape formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (neįvykdys sprendimo arba sprendimą priėmusiam teismui raštu nepateiks motyvuotų prieštaravimų; CPK 428 straipsnio 6 dalis). Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas, jis įsiteisėja, jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1 dalis).

13Atsakovui per nustatytą terminą pareiškus prieštaravimus ir teismui juos priėmus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame bylos nagrinėjimo etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Taigi antrajame dokumentinio proceso etape byla nagrinėjama iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, numatytas CPK XIV skyriuje, išskyrus ieškovui taikomą žyminio mokesčio lengvatą (CPK 430 straipsnio 1 dalis), todėl atskirojo skundo argumentai dėl negalimumo reikšti atsikirtimus byloje dėl skolos priteisimo yra nepagrįsti. Klausimas dėl galimumo nagrinėti pareikštą reikalavimą dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, spręstinas taikant bylų sujungimo institutą, nustačius tiesioginio teisinio ryšio tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų buvimą (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

14Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

16Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai