Byla 3K-3-355-695/2017
Dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. S.-S. ir D. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. S.-S. ir D. S. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, aiškinimo ir taikymo.
  2. Pareiškėjai prašė jiems iškelti fizinių asmenų bankroto bylą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir grąžino jį pareiškėjams.
  2. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir buvo priimta nutartis pareiškimo netenkinti (civilinė byla Nr. 2FB-8921-375/2015). Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-700-260/2016). Teismai, atsisakydami iškelti fizinių asmenų bankroto bylą pareiškėjams, konstatavo, kad, turėdami darbo rinkoje labai paklausias ir konkurencingas specialybes, taip pat pakankamai profesinės patirties, jie nedėjo jokių pastangų atkurti mokumą, susirasti geriau mokamą darbą ar užsiimti individualia veikla, taigi pareiškėjai buvo nesąžiningi. Nepraėjus keturiems mėnesiams nuo bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, pareiškėjai pateikė analogišką pareiškimą Kauno apylinkės teismui dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų nustatytos faktinės aplinkybės šio pareiškimo pateikimo momentu nėra pasikeitusios ar išnykusios, todėl padarė išvadą, kad teismui pateiktas tų pačių pareiškėjų pareiškimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pateiktame pareiškime nėra nurodyta apie pakitusias aplinkybes, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pasikeitusią padėtį. Teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškimą remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
  4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
  5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsisakyta priimti, nenustačius kitų esminių aplinkybių, nei buvo konstatuota Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje. Pareiškėjai su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių duomenų apie naują pareiškimo faktinį pagrindą – naujas aplinkybes, kuriomis būtų grindžiamas jų reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 straipsnis).
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes išsamiai įvertino ir išsiaiškino, ar pareiškėjai pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta ir kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2FB-8921-375/2015, ar nurodo naujai atsiradusias esmines aplinkybes, dėl kurių jų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti išnagrinėtas iš naujo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Dėl pakartotino pareiškimo priėmimo fizinių asmenų bankroto bylose nėra suformuotos vienodos teismų praktikos, t. y. kokiomis sąlygomis galima paduoti pakartotinį pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kokios aplinkybės, dėl kurių keltina fizinio asmens bankroto byla, laikytinos pasikeitusiomis iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki šiol nėra nagrinėjęs civilinių bylų, kuriose būtų pasisakyta dėl atsisakymo priimti pakartotinį pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šiuo atveju teismai, aiškindami ir taikydami pirmiau nurodytą įstatymo normą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 4 ir 7 dalis, t. y. kad visų pirma yra taikomos FABĮ nuostatos ir tik po to – CPK normos.
    2. Tam, kad teismas įsitikintų, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nepakanka nustatyti atskirų ieškinių elementų lingvistinių formuluočių tapatumo. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Nesant bent vieno nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Nustatant pareiškimų tapatumą svarbu išsiaiškinti, ar nėra naujų (pasikeitusių) kreditorių. Pateiktame 2016 m. liepos 11 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyti dar du nauji kreditoriai – D. A. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Skola VMI atsirado 2015 m. lapkričio 5 d., o D. A. skola atsirado, kai ji pareikalavo apmokėti skolą pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Be to, pareiškėjai atsiskaitė su 313-ąja daugiabučio namo savininkų bendrija, todėl ši pašalintina iš bylos.
    3. Tai, ar pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo esant naujoms reikšmingoms aplinkybėms ir tai pagrindžiančius įrodymus, teismas turi spręsti priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti. Teismas negali to vertinti pareiškimo priėmimo metu ir atsisakyti priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Nagrinėjamu atveju faktinis šio pareiškimo pagrindas yra pasikeitęs. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškimas atmestas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nes pareiškėjai nedėjo pastangų surasti geriau mokamus darbus arba užsiimti individualia veikla, leidžiančia atkurti jų mokumą. Pareiškėjai 2016 m. liepos 11 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. liepos 11 d. jų pajamos padidėjo: L. S.-S. – 311,81 Eur, o D. S. – net 1366,14 Eur, t. y. daugiau kaip 2,5 karto. 2014 m. pareiškėjų inicijuotoje byloje visų pradelstų kreditoriams skolinių įsipareigojimų suma buvo 656 769 Eur, o 2016 m. liepos 11 d. pareiškėjų inicijuotoje byloje visų pradelstų kreditoriams skolinių įsipareigojimų suma – 757 348,90 Eur. Šiuo atveju teismai visai nesigilino į tai, kad per šešis mėnesius pasikeitė tiek pareiškėjų pajamos, tiek ir darbovietės.
  2. Atsiliepimu į pareiškėjų kasacinį skundą suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Valstybinis studijų fondas prašo atmesti pareiškėjų kasacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priimdami skundžiamas nutartis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi įsiteisėjusioje civilinėje byloje Nr. 2FB-8921-375/2015 nustatytomis aplinkybėmis, vertino pareiškėjų pareiškime ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, dabartinę finansinę padėtį, todėl tinkamai atliko savo pareigas.
    2. FABĮ nėra įtvirtintos išimtys, kada teismas turi atsisakyti priimti asmens pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl tokio pareiškimo priėmimo klausimas spręstinas pagal CPK 137 straipsnio nuostatas. Pareiškėjų argumentas, kad teismai ignoravo FABĮ nustatytus ypatumus ir pirmiausia turėjo atlikti FABĮ 5 straipsnio 4 ir 7 dalyse nurodytus procesinius veiksmus ir tik po to taikyti CPK 137 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas.
    3. Pritartina pareiškėjams, kad kreditoriams fizinio asmens bankroto byloje svarbu sekti bylos eigą, tačiau ginčo šalių tapatumas turėtų būti vertinamas pagal tai, ar keitėsi fizinio asmens bankroto bylą inicijavę asmenys – pareiškėjai, nes tokio pobūdžio bylose vertinamas jų elgesys ir veiksmai, dėl kurių susidarė nemokumo būsena. Kreditorių atsiradimas ar išnykimas galėtų būti svarbus nesant konstatuoto pareiškėjų nesąžiningumo ar asmenų skoliniams įsipareigojimams nesiekiant

      1025 minimaliųjų mėnesinių algų ribos.

    4. Nors teikdami teismui naują pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai nurodė, kad pasikeitė jų darbo užmokestis, tačiau tai savaime nepaneigia pareiškėjų nesąžiningumo fakto. Didžioji skolų dalis susidarė dėl jų nesąžiningų veiksmų, šie teismo jau yra konstatuoti. Teismų praktikoje pažymima, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tik papildytais ar patikslintais faktais reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013, kt.).
    5. Nors viena iš teismo nutartyje atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą nustatytų aplinkybių yra pasikeitusi (pareiškėjai gauna didesnes pajamas), tačiau kitos teismo nustatytos aplinkybės (tai, kad iki kreipimosi į teismą pareiškėjai nedėjo jokių pastangų atkurti savo mokumą) nėra pasikeitusios. Asmens sąžiningumas ir pastangos atkurti mokumą pagal FABĮ

      11nuostatas vertinami per trejų metų laikotarpį, todėl darytina išvada, kad pusės metų laikotarpis, per kurį pareiškėjai deda pastangas gauti geresnes pajamas, nėra pakankamas.

  3. Atsiliepimu į pareiškėjų kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „General financing“ prašo atmesti pareiškėjų kasacinį skundą ir palikti galioti teismų priimtas nutartis. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, o ne analizuoja pateikiamas naujas aplinkybes, kurias savo skunde teigia pareiškėjai, todėl teismo pareiga analizuoti tik įstatymo nuostatas, o ne apmąstymus,. Pareiškėjai privalo įrodyti, kad pažeistos CPK nuostatos, o ne aiškinti apie aplinkybes, pakeitusias jų turtinę padėtį.
    2. FABĮ nereglamentuoja pasekmių dėl pakartotinio pareiškimo pateikimo, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis. Teismai, atsisakydami priimti pakartotinį pareiškimą ir vadovaudamiesi CPK, o ne FABĮ nuostatomis, pažeidimo nepadarė.
    3. Pareiškėjai atsiskaitė tik su vienu kreditoriumi, siekdami, kad pareiškimas nebūtų tapatus pagal ieškinio šalių požymį. Toks pareiškėjų elgesys laikytinas nesąžiningu ir sąmoningu. Be to, vėlesnėje kasacinio skundo dalyje (23 punktas) pareiškėjai nurodo, kad atsiskaityta ne su vienu, o su dviem kreditoriais.
    4. Pareiškėjai teigia, kad jų pajamos padidėjo daugiau nei 2,5 karto, todėl darytina prielaida, kad toks staigus pajamų padidėjimas yra formalus, norint sudaryti įspūdį, kad jie deda pastangas padidinti savo pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, jei didėja pajamos, nėra pagrindo kelti fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjai yra pajėgūs dengti savo skolas. Iškėlus jiems fizinio asmens bankroto bylą, didžioji skolų dalis būtų nurašyta, todėl būtų pažeisti teisėti kreditorių interesai.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Dėl pareiškimo pagrindo tapatumo

  1. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
  2. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tokiu atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).
  3. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškinyje turėtų būti atskirtas faktinis ir teisinis jo pagrindas. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Tai reiškia, kad faktai turi būti teisiškai reikšmingi tam, kad sukeltų teisinius padarinius. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 16 punktas).
  4. Bankroto byla pradedama pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame, be kita ko, turi būti išdėstytos faktinės nemokumo susidarymo, jo apimties, neišgalėjimo padengti skolų kreditoriams aplinkybės, t. y. faktiniai duomenys apie skolas, jų susidarymą, dydžius, kreditorius, pareiškėjų turtinės padėties duomenys (turimas turtas, gaunamos pajamos, dedamos pastangos atkurti mokumą, vykdyti įsipareigojimus ir kita), mokumo sumažėjimo ar negalėjimo atsiskaityti duomenys ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Tai, ar pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra tapatus, sprendžiama lyginant pirminiame ir vėlesniame pareiškimuose esančius faktinius duomenis, įvertinant sutapimus ir skirtumų faktą, pobūdį ir dydį.
  5. Teismas fizinių asmenų bankroto bylose spręsdamas dėl pareiškimo tapatumo turi įvertinti ne tik tai, ar aplinkybės pasikeitė, bet ir tai, ar naujos aplinkybės yra tvarios, ilgalaikės, t. y. ar pasikeitimas įvyko iš tikrųjų ir patikimai, pvz., ar pareiškėjų algų padidinimas yra vienkartinis, ar nuolatinis, ar papildomai gautos pajamos yra iš vienkartinio sandorio ir pan. Taigi reikia įvertinti pareiškėjų gaunamų pajamų tvarumą (pastovumą). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad jų pastovios pajamos pasikeitė 2,5 karto. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo klausimą, turėjo vertinti, ar ši pareiškėjų pareiškime nurodyta aplinkybė iš tikrųjų egzistuoja. Išaiškintina, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą tik tada, kai yra akivaizdu, jog pareiškimo pagrindas nepasikeitė, t. y. kai beveik nepasikeičia faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškimas.
  6. Pažymėtina, kad FABĮ nuostatos nenurodo draudimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jei bankroto byla nebuvo iškelta. Be to, įstatymas nereglamentuoja laikotarpio, per kurį pareiškėjai turi teisę pateikti pakartotinį pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų kreipimosi į teismą laikas – svarbus vertinamasis kriterijus nustatant, ar pareiškimo pagrindas yra pasikeitęs. FABĮ 8 straipsnio 2 punktas įtvirtina, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paduotas praėjus tam tikram laikui, gali turėti reikšmės sprendžiant dėl asmenų, siekiančių bankrutuoti, sąžiningumo, kadangi vėliau paduodant pareiškimą vertinamas vėlesnis sąžiningumo prasme vertinamų veiksmų laikotarpis.
  7. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8921-375/2015 pareiškėjų pareiškimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo atmestas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nes pareiškėjai nedėjo pastangų surasti geriau mokamus darbus arba užsiimti individualia veikla, leidžiančia atkurti jų mokumą, ir dėl to buvo konstatuota, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės pareiškimo pateikimo momentu nėra pasikeitusios ar išnykusios. Teismas nurodė, kad pareiškėjai pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindė aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta ir kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie naują pareiškimo faktinį pagrindą – naujas aplinkybes, kuriomis būtų grindžiamas jų reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjai kasaciniame skunde nurodė, kad teismas dėl (ne)pasikeitusių aplinkybių turėjo spręsti priimdamas nutartį iškelti fizinių asmenų bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti, tačiau neturėjo pagrindo tai vertinti pareiškimo priėmimo metu ir neturėjo teisės atsisakyti priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
  8. Nagrinėjamu atveju naujai pateiktame 2016 m. liepos 11 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. liepos 11 d. jų pajamos padidėjo: L. S.-S. pajamos padidėjo 311,81 Eur, o D. S. – 1366,14 Eur, t. y. daugiau kaip 2,5 karto. Taigi teismų padaryta išvada, kad aplinkybės akivaizdžiai nepasikeitė, buvo nepagrįsta.

15Dėl pareiškimo šalių tapatumo

  1. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
  2. Pareiškėjai kasaciniame skunde nurodė, kad nustatant pareiškimų dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo tapatumą svarbu išsiaiškinti, ar nėra naujų (pasikeitusių) kreditorių. Pateiktame 2016 m. liepos 11 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyti dar du nauji kreditoriai – D. A. ir VMI. Be to, pareiškėjai atsiskaitė su bendrija „313 DNSB”, todėl ši pašalintina iš bylos.
  3. Nors FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). FABĮ 5 straipsnio 1 dalies nuoroda į tai, kad fizinio asmens bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, reiškia tik nuorodą į proceso taisykles, pagal kurias keliamos ir nagrinėjamos tokios bylos, o ne esminį tokių bylų priskyrimą ginčo teisenos kategorijai.
  4. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose nutarties dėl fizinio asmens bankroto bylos (ne)iškėlimo rezoliucinė dalis formuluojama nurodant, ar fizinio asmens bankroto byla asmeniui iškeliama, ar atsisakoma ją iškelti, t. y. tokia teismo nutartimi fizinis asmuo (ne)pripažįstamas bankrutuojančiu. Pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai, kas konstatuojama nutarties dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo rezoliucinėje dalyje, galioja visiems, ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims.
  5. FABĮ nereglamentuoja ieškovo ir atsakovo sąvokų fizinių asmenų bankroto procese, priešingai, šis įstatymas įtvirtina suinteresuotų asmenų sąvoką (pvz., FABĮ 8 straipsnio 11 dalies 2 punktas). Taigi pareiškėjų kasaciniame skunde nurodomi nauji kreditoriai proceso prasme yra nauji suinteresuoti asmenys. Kadangi fizinių asmenų bankroto bylose nėra šalių, todėl kreditorių (suinteresuotų asmenų) pasikeitimas šiuo atveju nelaikomas šalių pasikeitimu. Suinteresuotų asmenų pasikeitimas tokio pobūdžio bylose nėra lemiantis veiksnys, todėl jis nevertinamas sprendžiant pareiškimo tapatumo klausimą.

16Dėl bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Dėl šios priežasties teismų procesiniai sprendimai naikintini ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.
  2. Kasacinis teismas turėjo 58,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
  3. Kasaciniam teismui nusprendus pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

19Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį bei perduoti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai