Byla 2A-1302-826/2016
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas), Tauragės rajono savivaldybės administracija, R. T., V. T

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės, Erikos Misiūnienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl 2016 m. balandžio 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas), Tauragės rajono savivaldybės administracija, R. T., V. T..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė:

5

  1. Patikslintu pareiškimu pareiškėjas A. S. prašė nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. į 2578/10011 dalis gyvenamojo medinio namo, indeksai 1-2/16,39, 1-3/9,39, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu 1A1m; į 1/2 dalį šulinio, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu „k“, adresu ( - ), Tauragės rajono savivaldybė.
  2. Nurodė, kad jis yra Pr. S., kuriam priklausė nuosavybės teise gyvenamasis namas, svirnas, adresu ( - ), Tauragės r., anūkas. Jo senelis šį nekilnojamąjį turtą valdė iki ištrėmimo į Sibirą 1948 m. gegužės 22 d. Turtas buvo nacionalizuotas. Pagal Skaudvilės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 45 R. T. buvo išduotas orderis dėl buto (kambario), 49,16 kv. m ploto, adresu ( - ), Tauragės r. 1983 m. birželio 3 d. R. T. ir Tauragės rajono Skaudvilės sodininkystės tarybinis ūkis sudarė nuomos sutartį dėl šio kambario. Nuomininkui gyvenamosios patalpos buvo suteiktos tik darbo laikui, todėl pasibaigus darbo santykiams R. T. turėjo atlaisvinti šį butą, tačiau to nepadarė.
  3. Paaiškino, jog gyvenamajame name yra du butai, bendras plotas sudaro 100,11 kv. m. Viename gyveno R. T., o kitame bute, 50,95 kv. m. ploto, iki 2002 m. gyveno O. K.. Atsižvelgęs į tai, jog šis nacionalizuotas turtas nebuvo grąžintas teisėtiems savininkams, po O. K. mirties taikiai užėmė savo senelių Pr. ir E. S. nuosavybės teise valdyto namo dalį. Patikslino, jog jis valdo 1-2, 1-3, 1-4 patalpas, 25,78 kv. m ploto, nuo 2002 ar 2003 metų. 1-3 indeksu pažymėtoje patalpoje yra lova, sekcija, o 1-2 patalpoje yra virtuvė, staliukas. Į 1-7, 1-6, 1-5 patalpas nepretenduoja, o 1-1 patalpa yra bendro naudojimo, nes kitaip jis neįeina į savo kambarį. Kadangi naudojasi šuliniu, prašė jam nustatyti teisę į 1/2 dalį šulinio. Nuo 2003 metų, t. y. daugiau kaip 12 metų, jis namo dalį valdo ir prižiūri nepertraukiamai, atvirai. Per visą šį laiką jis investavo daug asmeninių lėšų, kad sutvarkytų šią namo dalį, pasistatė du garažus, yra atsigabenęs statybinių medžiagų namo remontui.
  4. Paaiškino, kad deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, nes čia dirba ir faktiškai gyvena, o į ( - ) kaimą važiuoja kiekvieną savaitę, kartais po du kartus. 2014 m. gruodžio 9 d. jo šeima įkūrė ūkį ( - ) k. pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, todėl reikia įregistruoti namo dalį Nekilnojamojo turto registre. Pagal namų valdos VĮ Registrų centre statinių inventorizavimą statiniams yra suteikti unikalūs, kadastriniai numeriai. VĮ Registrų centro Tauragės filialas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (9.7.19) NTRS-470 atsisakė registruoti nuosavybės teisę, todėl mano, kad yra visi pagrindai nuosavybės teisės faktą nustatyti įgyjamosios senaties pagrindu.
  5. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu sutinka.
  6. Paaiškino, jog iki 1945 metų jo tėvai valdė šiuos pastatus, žemes. Vėliau turėjo palikti namus, nes buvo ištremti į Sibirą. Mirus O. K. atsirado galimybė susigrąžinti prarastus pastatus. Jis sūnui yra perleidęs didelę dalį sugrąžintos žemės, sūnus įsikūrė ūkį.
  7. Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, ir prašė jo netenkinti.
  8. Paaiškino, kad pareiškėjas name neturi nė vieno baldo, niekada jame negyveno, neturi raktų, buvo įėjęs tik pasižiūrėti po teismo, tai buvo 2015 metų lapkričio mėnesį. Nuomos sutartis su juo buvo sudaryta visam laikui, todėl ten gyvena daugiau kaip 50 metų. Name yra du butai, jis gyvena bute, kurio bendras plotas 51 kv. m. Pripažįsta, jog kitame namo bute gyveno O. K.. Tačiau ji jokių teisių į šią turto dalį neturėjo, buvo pakviesta jo žmonos motinai slaugyti.
  9. Nurodė, kad jis valdo namo dalis, pažymėtas indeksais 1-1, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7. Į patalpą 1-4 patenka per bendrą koridorių. Patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, po O. K. mirties gyveno jo vyresnis sūnus, o šiuo metu gyvena jo sūnus V. T.. Namą remontavo, nes kitaip būtų likę tik pamatai. 1984 metais jie buvo nurašyti, pastatai atstatyti už jo šeimos pinigus, stogas keistas, vidus remontuotas, padaryta koridorinė sistema, kambarių plotai pasikeitė, vidus pakeistas, išvaizda pakeista. Savo lėšomis sutvarkė šulinį. Šie duomenys patvirtina, kad A. S. nieko nevaldė ir nieko netvarkė.
  10. Suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
  11. Nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių A. S. atvirą ir nepertraukiamą nekilnojamojo turto, adresu ( - ) k., Skaudvilės sen., Tauragės r., valdymą. Be to, dėl pareiškėjo prašomo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės nustatymo buvo teisminis ginčas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme su suinteresuotu asmeniu A. S., kuris prašė teismą įpareigoti Tauragės rajono savivaldybę grąžinti šiuos pastatus ir įpareigoti grąžinti 5200 Lt už nugriautus pastatus. 2002 m. birželio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas bylą nutraukė. 2002 m. liepos 25 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. R. T. 2015 m. spalio 27 d. kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo privatizuoti valstybei priklausančią namų valdą. Tauragės rajono savivaldybės administracija jo pareiškimą perdavė nagrinėti pagal kompetenciją VĮ Turto bankui.
  12. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jei teismas konstatuos nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį atsiradimo sąlygas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkino.
  2. Nurodė, kad byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog A. S. faktiškai, nepertraukiamai, atvirai ir 10 metų valdė nekilnojamąjį turtą, t. y. 2578/10011 dalis gyvenamojo medinio namo, indeksai 1-2/16,39, 1-3/9,39, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu 1A1m; 1/2 dalį šulinio, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu „k“ , adresu ( - ), Tauragės r. Priešingai, pareiškėjas neteisingai nurodė nekilnojamojo turto sudėtį, kuri po gaisro pasikeitė, t. y. padidėjo namo plotas, pasikeitė gyvenamojo namo planas. Pareiškime rėmėsi duomenimis, nurodytais civilinės bylos Nr. 2-1852-367/2015 medžiagoje. Be to, liudytojas D. Š. patvirtino, kad pareiškėjo nėra matęs, kad name gyvena R. T. ir jo sūnus V. T..
  3. Sprendė, kad pareiškėjas A. S. prašė nustatyti nuosavybės teises į turtą, kuris yra valstybės nuosavybė, todėl šis turtas negali būti įgytas pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsižvelgta į civilinės bylos Nr. 2-1852-367/2015 medžiagą, iš kurios matyti, kad suinteresuotam asmeniui R. T. ir jo šeimai Tauragės rajono Skaudvilės sodininkystės tarybinis ūkis suteikė gyvenamąsias patalpas darbo laikui, pasirašydamas nuomos sutartį.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo, prašo jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
  2. Nurodė, kad dėl Tauragės rajono valdžios valdininkų sudaromų kliūčių, t. y. negrąžinant tėvui pirmos eilės paveldėtojui A. S. namo, buvo priverstas užimti šią tėvo namo dalį, kur iki mirties gyveno O. K.. Dabar nepertraukiamai ir daugiau kaip 10 metų valdo šią turto dalį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-494-162/2016 pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvams Pr. ir E. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą – gyvenamąjį namą ir svirną, adresu ( - ), Tauragės r., atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog terminas nėra praleistas, todėl negali būti atnaujintas.
  3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi rašytiniu V. T. paaiškinimu, kuris neturėjo būti vertintas kaip įrodymas arba turėjo būti vertintas kaip dokumento bei parašo klastotė, nes suderinimo ir pasirašymo metu dalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. T., tekste (šešta eilutė, 1 žodis) įrašyta „neprieštarauju“. Po suderinimo pareiškėjui nežinant, vienašališkai rašytinis paaiškinimas buvo pataisytas ir papildytas paskutinėmis dviejomis eilutėmis ir tekste jau nurodyta „prieštarauju“.
  4. Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad R. T. išduotas orderis dėl viso namo ir nuomos sutartis sudaryta visam laikui, kad jis gyvena daugiau kaip 50 metų, kad gyvenamąjį namą perstatė po gaisro, kuris įvyko 1974 metais. Pačiame dokumente nurodyta, jog orderis dėl 49,16 kv. m ploto išduotas tik 1983 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 45, nuomos sutartis pasirašyta 1983 m. birželio 30 d. Vienas iš nuomos sutarties nuomininko įsipareigojimų buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas, t. y. nutraukus darbo ryšius su nuomotoju, atlaisvinti tarnybinę gyvenamąją patalpą ir pagal aktą perduoti jam patalpą ir jos įrenginius tvarkingus. Be to, sprendime teismas nepasisakė apie tai, jog šis nekilnojamasis turtas, iki jį atiduodant nuomoti R. T., buvo neteisėtai atimtas ištremiant S. šeimą, 1988 metais šeima reabilituota.
  5. Suinteresuotas asmuo A. S. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti.
  6. Nurodė, jog teismo priimtas sprendimas neteisėtas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vietinės okupacinės valdžios ir dabartinių buvusių kolaborantų niekiniais sprendimais. Prie atsiliepimo pridėjo rašytinius įrodymus.
  7. Suinteresuoti asmenys Rimas ir V. T. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jo netenkinti.
  8. Nurodė, kad T. šeima nuo 1968 m. gyveno name. 1974 m. kilo gaisras, didelė dalis namo sudegė, todėl teko daug investuoti asmeninių lėšų namą atstatant. 1983 m. buvo išduotas orderis visai šeimai, sudaryta Skaudvilės sodininkystės ūkio nuomos sutartis visam laikui dėl 49,16 kv. m ploto buto. Po Registrų centro matavimų plotas padidėjo 51,24 kv. m. Bendras plotas sudaro 100,11 kv. m. Šio namo 16,39 kv. m kambarėlyje gyveno O. K., kuri buvo žmonos mamos slaugė. Jokių teisių į šį turtą šis asmuo neturėjo. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad 2002 m. mirus O. K. (mirė ( - )) jis 2003 m. taikiai užėmė 50,95 kv. m namo dalį, kurioje ši moteris gyveno. Kompensacija buvo išmokėta už prarastą turtą.

10IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

13

  1. Apeliantas A. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2006 m. kovo 9 d. pareiškimo kopijas, 2004-04-30 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimą Nr.R4-2387, duomenis apie Skaudvilės valsčiaus ūkius, iš kurių paimama žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai, 1989 m. gruodžio 3 d. Tauragės rajono vykdomojo komiteto aktą, 1989 m. gruodžio 23 d. Tauragės rajono liaudies deputatų tarnybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 302 išrašą, 2003-01-07 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjimą Nr.1673-S1P2-151, 2015 m. lapkričio 11 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą Nr. (P1-5296)P2-8725, 1962 m. sausio 22 d. protokolo rusų kalba kopiją, Žemės ištyrimo žiniaraštį Nr. 140 18066, 1989 m. gegužės 26 d. Archyvinę pažymą Nr. 6/6-6010, tačiau motyvų, kodėl šie įrodymai yra teikiami su apeliaciniu skundu, nenurodė (CPK 306 str. 3 d.).
  2. Suinteresuotas asmuo A. S. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: ištrauką iš dienraščio „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, vietinės Skaudvilės valdžios atsisakymą jo šeimai sugrįžus iš tremties leisti prisiregistruoti ir apsigyventi Lietuvoje ir 1962 m. sausio 22 d. protokolą Nr. 78.
  3. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad dalis pateiktų įrodymų buvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir analizuoti priimant skundžiamą procesinį sprendimą, nenurodyti argumentai, kodėl šie įrodymai yra teikiami apeliacinės instancijos teismui. Vertindamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto A. S. ir suinteresuoto asmens A. S. apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus ir juos vertinti (CPK 314 straipsnis).
  4. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į gyvenamąją patalpą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  5. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010). Taigi, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį įvaldomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
  6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog įgyjamąja senatimi jis įgijo nuosavybės teisę į 2578/10011 dalis gyvenamojo medinio namo, indeksai 1-2/16,39, 1-3/9,39, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu 1A1m; į 1/2 dalį šulinio, unikalus Nr. 4400-3877-0011, pažymėto indeksu „k“, adresu ( - ), Tauragės r., kurie priklausė jo seneliams Pr. ir E. S. iki jų ištrėmimo į Sibirą 1948 m. gegužės 22 d., o jų turtas buvo nacionalizuotas. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė tuo, kad jis šią turto dalį pradėjo sąžiningai valdyti nuo 2003 m., atvirai, nepertraukiamai rūpinosi ja kaip savo, remontavo. Pareiškėjas pareiškime ir apeliaciniame skunde teigia, kad yra visos CK 4.68– 4.71 str. numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį.
  7. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad namas, svirnas, adresu ( - ), Tauragės r., nuosavybės teise iki šeimos ištrėmimo 1948 m. gegužės 22 d. į Sibirą priklausė pareiškėjo seneliui P. S. (1 t., b. l. 52–53). Šis turtas buvo nacionalizuotas, t. y. į Valstybės žemės fondą paimta 90 ha žemės iš 110,7 ha ir po 1 gyvenamąjį namą, tvartą ir klojimą. Paprastai nacionalizavimas suprantamas kaip privačios nuosavybės pavertimas valstybine. Iš 1989 m. gruodžio 3 d. akto matyti, kad komisija, susidedanti iš Tauragės rajono vykdomojo komiteto primininko pavaduotojos V. S., Vidaus reikalų skyriaus viršininko P. G., Valstybės saugumo komiteto poskyrio viršininko A. K. ir Finansų skyriaus vedėjos R. S., įvertinusi pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nutarė siūlyti rajono vykdomajam komitetui įpareigoti Skaudvilės sodininkystės tarybinį ūkį sumokėti P. S. turto paveldėtojams, t. y. A. S. (pareiškėjo tėvas), už nugriautus pastatus 5200 rublių ir įpareigoti Finansų skyrių sumokėti už kitą konfiskuotą turtą 3000 rublių ir 500 rublių už namų apyvokos daiktus (1 t., b. l. 60). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-494-162/2016 motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Tauragės rajono savivaldybės meras 1999 m. balandžio 15 d. raštu A. S. informavo, kad 1990 m. Skaudvilės sodininkystės valstybinis ūkis jam išmokėjo 5200 rublių piniginę kompensaciją už išlikusį nekilnojamąjį turtą ( - ) kaime (1 t., b. l. 87–88; 2 t., b. l. 16), kartu išaiškino, kad jis turi kreiptis į teismą dėl Tauragės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 302 „Dėl pastatų grąžinimo ir piniginės kompensacijos apmokėjimo už nugriautus pastatus ir kitą konfiskuotą turtą asmenims“ panaikinimo ir kompensacijos grąžinimo. Duomenų, kad A. S. kreipėsi dėl šio sprendimo panaikinimo, byloje nėra.
  8. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis po O. K. mirties 2002 m. 2003 m. taikiai užėmė 50,95 kv. m namo dalį, kurioje ši moteris gyveno, todėl daugiau kaip dešimt metų valdė nekilnojamąjį turtą, t. y. 2578/10011 dalis gyvenamojo medinio namo, indeksai 1-2/16,39, 1-3/9,39, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu 1A1m; 1/2 dalį šulinio, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu „k“ , adresu ( - ), Tauragės r., ir kiti asmenys į šią turto dalį neturėjo daugiau teisių už jį, tačiau tai paneigia byloje surinkti įrodymai. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, kad pareiškėjas ne tik nepradėjo prieš dešimt metų (nuo 2003 metų) namo dalies valdyti kaip savo, bet ir negalėjo pradėti jos valdyti kaip savo: po turto nacionalizavimo pastatai buvo perduoti Skaudvilės sodininkystės tarybiniam ūkiui. Gyvenamajame name buvo įkurto kolūkio kontora, gyveno svetimi žmonės. 1974 metais namas apdegė, po gaisro liko tik 1/3 namo. Kitus pastatus nugriovė kolūkis ir panaudojo naujoms statybos, išskyrus svirną, kurį 1980 m. sausio 4 d. nupirko R. T.. Byloje nėra ginčo, kad pagal Skaudvilės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 45 R. T. buvo išduotas orderis dėl namo dalies – buto (kambario), 49,16 kv. m ploto, adresu ( - ), Tauragės r., ir 1983 m. birželio 3 d. R. T. ir Tauragės rajono Skaudvilės sodininkystės tarybinis ūkis sudarė nuomos sutartį. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, 101,91 kv. m ploto, unikalus Nr. ( - ), pastatą – svirną, unikalus Nr. ( - ), pastatą – malkinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – malkinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – viralinę, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Tauragės r., nebuvo ir nėra įregistruotos, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo turtą butą valdo ne apeliantas, o R. T..
  9. Nors pareiškėjas nurodė, jog nuomos sutartis su R. T. buvo sudaryta iki tol, kol baigsis darbo santykiai, nuomos sutartis nepateikta, tačiau teisėjų kolegija mano, kad analizuoti sutarties turinio nėra pagrindo, nes išvardyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog R. T. ir šiuo metu yra faktinis turto valdytojas. Šią aplinkybę patvirtinto ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Š., kurio paaiškinimais abejoti pagrindo nėra.
  10. Pareiškėjas nurodė, jog jis valdo 25,78 kv. m ploto patalpas, pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, nuo 2003 metų. Indeksu 1-3 pažymėtoje patalpoje yra lova, sekcija, o 1-2 patalpoje yra virtuvė, staliukas. Į 1-7, 1-6, 1-5 patalpas nepretenduoja, o 1-1 patalpa yra bendro naudojimo, nes kitaip jis neįeina į savo kambarį. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas teismui pateikė nusipirktų ir atsivežtų medžiagų išlikusių įsigijimo dokumentų remontui ir atstatymui lentelę (1 t, b. l. 61). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad namo dalyje apsigyveno nuo 2003 m., o šioje lentelėje jau pateikti išlaidų nuo 1991 metų duomenys. Be to, teismui pateikta išlaidų sąmata, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikta. Nenuoseklūs pareiškėjo parodymai ir nurodant jo tikrąją gyvenamąją vietą: 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog faktiškai gyvena ( - ), o Klaipėdoje tik deklaruota gyvenamoji vieta (1 t., b. l. 138), o pareiškime nurodė, kad gyvena Klaipėdoje, kur jo deklaruota gyvenamoji vieta, o į sodybą važiuoja kelis kartus per savaitę. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog įkūrė ūkį, tačiau jokių duomenų apie vykdomą veiklą nepateikta.
  11. Įvertinus pareiškėjo A. S. šioje byloje nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu prašoma nustatyti faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 2578/10011 dalis gyvenamojo medinio namo, indeksai 1-2/16,39, 1-3/9,39, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu 1A1m; į 1/2 dalį šulinio, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu „k“, adresu ( - ), Tauragės r., darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo turtą įgijo pagal įgyjamąją senatį.
  12. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  13. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Atsisakyti priimti apelianto A. S. ir suinteresuoto asmens A. S. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus rašytinius įrodymus ir juos grąžinti pateikusiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai