Byla T-XX-80-09

1Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. M. ir G. B. dėl sprendimo ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) pripažinti 4,25 ha žemės sklypo (unikalus Nr.( - )), esančio ( - ) kaime, Trakų rajone, kuriame yra pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, suformavimą neteisėtu; 2) nustatyti namų valdos sklypo ribas pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009 m. birželio 18 d. parengtą pasiūlymą namų valdos suformavimui; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. rugpjūčio 10 d. žemės reformos projekto paženklinimo vietoje aktą bei 2000 m. liepos 4 d. žemės sklypo (unikalus Nr.( - )) abrisą; 4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr.79-8400, kuriuo A. B. natūra atkurtos nuosavybės teisės į 4,25 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Trakų rajone; 5) panaikinti 2006 m. birželio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto V. M. ir J. B., dalį, kuria patvirtinta paveldėjimo teisė į 4,25 ha žemės sklypą (unikalus Nr.( - )); 6) panaikini 2009 m. kovo 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto G. B., dalį, kuria patvirtinta paveldėjimo teisė į 4,25 ha žemės sklypą (unikalus Nr.( - )).

4Pareiškėja nurodė, kad K. S. 1991 metais nusipirko 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ) kaime, Trakų rajone. Kita dalis šių statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausė A. B.. 2000 m. rugpjūčio 10 d. paženklinimo vietoje aktu bei 2000 m. liepos 4 d. žemės sklypo abrisu buvo suformuotas 4,25 ha žemės sklypas, kuriame yra minėti statiniai, ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr.79-8400 į visą šį sklypą natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės A. B.. Toks nuosavybės teisių atkūrimas buvo neteisėtas, nes prie minėtų statinių turėjo būti išskirtas namų valdos žemės sklypas K. S., atitinkantis jo turėtą dalį bendrojoje dalinėje statinių nuosavybėje. Pagal Žemės reformos įstatymą, K. S. turėjo teisę pirkti iš valstybės jam priskirtiną namų valdos sklypą, o atkuriant nuosavybės teises A. B., K. S. priskirtinas namų valdos sklypas, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, turėjo būti laikomas valstybės išperkamu sklypu ir į jį nuosavybės teisės natūra negalėjo būti atkuriamos. Pareiškėja nurodė, kad 2007 metais K. S. mirė, o ji, kaip sutuoktinė, yra jo įpėdinė. Aplinkybę, jog pareiškėja iš K. S. paveldėjo visą 1/2 dalį minėto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ) kaime, Trakų rajone, įrodo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjos ir kitos K. S. įpėdinės A. S. sudaryta taikos sutartis, kuria jos pasidalijo paveldėtą turtą, taip pat K. S. pirmosios sutuoktinės L. S., su kuria jis buvo santuokoje 1991 metais pirkdamas minėtus statinius, įpėdinio P. R. pareiškimas, jog jis neturi pretenzijų į minėtus statinius. Pareiškėja nurodė, kad ji, įgijusi kaip įpėdinė visas K. S. turėtas teises į minėtus statinius bei teisę įsigyti atitinkamą namų valdos žemės sklypą, reikalauja minėtų neteisėtų aktų, kuriais A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, panaikinimo bei namų valdos suformavimo prie jos paveldėtų statinių pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009 m. birželio 18 d. parengtą pasiūlymą namų valdos suformavimui. Pareiškėja nurodė, kad A. B. yra miręs, o žemės sklypą, į kurį jam neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės, pagal 2006 m. birželio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo V. M. ir J. B.. Vėliau J. B. taip pat mirė, o iš jo minėtą žemės sklypą pagal 2009 m. kovo 27 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo G. B.. Šių paveldėjimo teisės liudijimų dalys, susijusios su žemės sklypu, į kurį A. B. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, taip pat turi būti panaikintos.

5Pagal bylos duomenis, pareiškėja, prieš kreipdamasi į administracinį teismą, iš esmės analogišką ieškinį buvo padavusi Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2009 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos ieškinį atsisakė priimti nurodęs, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi pirmąjį ir antrąjį pareiškėjos skundo reikalavimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų, trečiąjį ir ketvirtąjį pareiškėjos skundo reikalavimus atsisakė priimti kaip paduotus praleidus skundo padavimo terminą, penktąjį ir šeštąjį pareiškėjos skundo reikalavimus atsisakė priimti kaip nepriskirtinus nagrinėti administraciniam teismui.

7Pareiškėja dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.

8Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad pareiškėja šiuo atveju kelia ne tik administracinio pobūdžio reikalavimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, bet ir civilinio pobūdžio reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo. Esant tokiam keliamo ginčo pobūdžiui, turėtų būti taikoma absorbcijos taisyklė ir ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis). Tai, kad tokio pobūdžio ginčai turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje Kauno rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, R. L. M. V., D. N.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad, bendrosios kompetencijos teismams nepriėmus iš esmės analogiško pareiškėjos ieškinio, dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo būtina kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

9Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

10Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

11Pareiškėja savo skundo pirmuoju, trečiuoju ir ketvirtuoju reikalavimais ginčija nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų metu atliktą žemės sklypo suformavimą bei sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šie pareiškėjos reikalavimai yra administracinio pobūdžio ir paprastai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta byloje A. G. ir V. G. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.; 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta byloje Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta byloje M. S. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2006 m. birželio 20 d. nutartis, priimta byloje UAB „Kauno naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2006 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta byloje J. Č. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt.; 2005 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta byloje J. J. v. Tauragės apskrities viršininko administracija).

12Tačiau šioje byloje pareiškėja taip pat nurodo argumentus bei kelia reikalavimus, susijusius su paveldėjimu. Todėl ginčas nagrinėjamu atveju yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik administracinius, bet ir civilinius teisinius santykius. Dėl šių aplinkybių aptariama byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartis, priimta byloje Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Utenos apskrities viršininko administracija, J. M., V. Z. ir R. L.; 2009 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje Kauno rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija; R. L. M. V., D. N.; 2009 m. sausio 5 d. nutartis, priimta byloje Palangos miesto apylinkės vyriausioji prokurorė v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, M. D.; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, V. P. ir kt.; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt.; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.; 2008 m. vasario 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.; 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.; 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.).

13Nors šiuo atveju yra konstatuojama, jog ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau Specialioji teisėjų kolegija neturi procesinės galimybės perduoti bylą pagal teismingumą. Šiuo atveju turi būti baigtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotas atskirasis skundas, todėl byla grąžinama šiam teismui.

14Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio

152-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Nutarė

16Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

17Bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. M. ir G. B. dėl sprendimo ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka baigti nagrinėti atskirąjį skundą.

18Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai