Byla A-39-229-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Kristinai Bielinienei, dalyvaujant pareiškėjai A. K. , pareiškėjos atstovui J. A. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių į jos tėvo H. H. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 10,27 ha žemės sklypą ( - ). Nurodė, kad nuosavybės teises į tėvo žemę įrodančių dokumentų iki šių dienų pilnai neišsaugojo, juos renka iš Lietuvoje ir Vokietijoje esančių institucijų. Iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui negalėjo, nes tuo metu su vyru J. A. K. gyveno ( - ), kur slaugė sunkiai sergančią vyro motiną A. K. Kadangi ji buvo paralyžiuota, jos negalėjo palikti vienos. Anytai 2003 m. sausio 4 d. mirus pasiligojo ji pati. Prašė šias priežastis pripažinti svarbiomis.

5Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija su prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja 1991 m. spalio 15 d. Šilutės rajono Saugų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko H. H. turėtą 7,00 ha žemę, išreikšdama valią gauti už žemę kompensaciją. Pareiškėjai ne kartą buvo raštu išaiškinta, kokius dokumentus ji privalo pateikti tam, kad įrodyti savo teisę į pretenduojamą žemę. A. K. anytą slaugė nuo 1997 metų, tačiau prašymas atkurti nuosavybę ir išmokėti kompensaciją už žemę buvo pateiktas 1991 metais ir tuo metu buvo išaiškina, kokius dokumentus būtina pateikti ir jų pateikimo terminai. A. K. mirė 2003 m. sausio 4 d., o dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. Manė, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pateikti trūkstamus dokumentus, jeigu ne asmeniškai, tai per įgaliotą asmenį.

6II.

7Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja 1991 m. spalio 15 d. Šilutės rajono Saugų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko H. H. turėtą 7,00 ha žemę, išreikšdama valią gauti už žemę kompensaciją. Jai ne kartą buvo raštu išaiškinta, kokius dokumentus ji privalo pateikti tam, kad įrodyti savo teisę į pretenduojamą žemę. Pareiškėja teisme nurodė, kad ir šiuo metu neturi trūkstamų dokumentų, ketina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Jos argumentus, susijusius su sutuoktinio motinos (anytos) slaugymu ir po jos mirties pačios pasiligojimu, teismas nevertino kaip pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja anytą slaugė nuo 1997 metų, tačiau prašymas atkurti nuosavybę ir išmokėti kompensaciją už žemę buvo pateiktas 1991 metais ir tuo metu buvo išaiškina, kokius dokumentus būtina pateikti ir jų pateikimo terminai. A. K. mirė 2003 m. sausio 4 d., o dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja galėjo pasinaudoti įstatymų numatyta teise įgalioti kitą asmenį jos vardu ir interesais rinkti įrodymus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į buvusio savininko H. H. žemę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756, 6.757 straipsniai). Teisėjų kolegija nusprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos priežastimi, pateisinančia įstatymų nustatytų labai ilgų terminų praleidimą, kuris atsitiko dėl pačios pareiškėjos nepakankamo veikimo dėl savo teisių įgyvendinimo.

8III.

9Pareiškėja A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują – jos prašymą tenkinti. Nurodo, jog neturėjo reikiamų dokumentų nei apie jos tėvo mirties datą bei vietą, nei apie tikslų jo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dydį. Neginčija, kad jai buvo pranešta, jog ji turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tačiau ji tikėjosi rasti reikiamus dokumentus, kuriuos rinko iš keturių valstybių institucijų. Tai patvirtina, kad ji aktyviai rūpinosi savo teisėmis. Samdyti įgaliotinį tvarkyti žemės grąžinimo reikalus ji negalėjo dėl gaunamos nedidelės pensijos. Taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ji gyvena apie 200 km nuo savo tėvo žemės, o tai apsunkina galimybę nuolat rūpintis savo turtiniais reikalais.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

12Byloje nustatyta, kad prašymą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos tėvo turėtą žemę atkūrimo pareiškėja padavė 1991 m. spalio mėn. (b. l. 18). Tačiau nepateikė nei nuosavybės teises, nei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Nors pareiškėjai įstatyme nurodytos institucijos nuo 1995 m. ne kartą raštu priminė apie būtinybę pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėja šito nepadarė. Kaip matyti iš pareiškėjai rašytų priminimų, ji nepateikė net savo pilietybę įrodančio dokumento (b. l. 19-22). Pirmosios instancijos administracinis teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad nuo 1991 m. iki 1997 m. ir nuo 2003 m. sausio mėnesio pareiškėjai nebuvo kliūčių, objektyviai kliudančių tinkamai įgyvendinti savo teises. Nors pareiškėja ir susirašinėjo su kelių valstybių institucijomis dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų ir jos tėvo mirties liudijimo gavimo, tačiau, kaip nurodo pati pareiškėja, jau 1998 m. – 1999 m. gavo atsakymus, kuriais nebuvo galima pagrįsti nei turėtų nuosavybės teisių į tėvo turėtą žemę, nei tėvo mirties fakto. Pareiškėja nieko nedarė, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų nustatyti atitinkami juridiniai faktai.

13Pažymėtina, kad reikalingų nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pareiškėja neturi ir iki šiol. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybesir priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjos neveikimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi, pateisinančia įstatymu nustatytų labai ilgų terminų praleidimą. Todėl pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą pagrindo nėra.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai