Byla T-128-2013
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovams Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama 1) priteisti iš atsakovų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pareiškėjos naudai laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. birželio 25 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009 m. gegužės 1 d. galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius; 2) teismui atsisakius tenkinti pirmame punkte nurodytą reikalavimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pareiškėjos naudai laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. birželio 25 d. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009 m. gegužės 1 d. galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius) dydį atitinkančios turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja paaiškino, kad yra karjeros valstybės tarnautoja, einanti pareigas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad dėl Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančio teisinio reglamentavimo, įtvirtinto Valstybės tarnybos įstatyme, ginčo laikotarpiu 11–20 kategorijas ir kvalifikacines klases turėjusiems valstybės tarnautojams mokėtas darbo užmokestis (mokėtino darbo užmokesčio dydis) nebuvo teisingas ir atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi garantuojama ir ginama teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, dėl ko iš atsakovų priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis, atitinkanti skirtumą tarp minėtu laikotarpiu faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų buvęs apskaičiuotas pagal iki 2009 m. gegužės 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą.

4Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje yra proceso šalis – atsakovas byloje, kilęs ginčas susijęs su šio teismo veiksmais. Apeliacinė instancija turėtų vykti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, t.y. pats atsakovas turėtų nagrinėti galbūt savo paties rašytą apeliacinį skundą, kas būtų nesuderinama su nešališkumo principu, todėl teismui kyla abejonių dėl to, ar pareiškėjos skundas gali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose.

5Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

6Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

7Tarnybiniai ginčai ir bylos dėl valstybės tarnautojams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pagal bendrą taisyklę yra teismingi administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau šiuo atveju vienu iš atsakovų ir kito atsakovo atstovu byloje yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra apeliacinė instancija byloms, išnagrinėtoms administraciniuose teismuose kaip pirmosios instancijos teismuose. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje yra ir proceso šalis, ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl, siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principus įgyvendinant teisingumą šioje byloje, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

8Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

9Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

10Bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovams Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

11Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai