Byla A-444-1134-13

Dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Marijampolės savivaldybė)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

2rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Marijampolės savivaldybė)

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu prašė panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1-128 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Spendimas Nr. 1-128) 1 punktą toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui, 2 punktą toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui (b. l. 26–28).

6Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1-128 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ 1 punktas, kuriuo patvirtinta Marijampolės savivaldybės administracijos struktūra, toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui, bei 2 punktas, kuriuo patvirtinta Marijampolės savivaldybės administracijos struktūros schema, toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui, neteisėti, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų (toliau – ir Nuostatai, Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai) 21 punktui, kuris įtvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus tiesioginį pavaldumą savivaldybės administracijos direktoriui, todėl turėtų būti naikintini. Savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, tačiau savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą, turi paisyti ir specialių teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju Nuostatų 21 punkto reikalavimų. Vyriausybės atstovo tarnyba gavo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2011 m. spalio 24 d. rašto Nr. 10-2-1460 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1-128“ (toliau – ir Raštas), adresuoto Marijampolės savivaldybės tarybai, kopiją. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė informavo savivaldybės tarybą apie jos priimto akto prieštaravimą teisės normoms. Marijampolės savivaldybė nesutiko su Vaiko teisių kontrolierės Rašte pateikta informacija ir atsisakė nagrinėti 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1-128 suderinimo su teisės aktų reikalavimais klausimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2012 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (1.20.-2011-1460)-2-758 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. birželio sprendimo Nr. 1-128“ tiesiogiai kreipėsi į Vyriausybės atstovą Marijampolės apskrityje, prašydama inicijuoti procedūras, numatytas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje 2012 m. birželio 5 d. pateikė savivaldybės tarybai teikimą Nr. T- 5 (1.3) „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1-128 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriame pasiūlė Marijampolės savivaldybės tarybai svarstyti Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1-128 1 ir 2 punkto pakeitimo klausimą, numatant Marijampolės savivaldybės administracijos struktūroje Vaiko teisių apsaugos skyriaus tiesioginį pavaldumą savivaldybės administracijos direktoriui. Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje 2012 m. birželio 15 d. potvarkiu Nr. 1-25 (1.1) „Dėl termino nustatymo“ nustatė kitą teikimo įgyvendinimo terminą – iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., tačiau Marijampolės savivaldybės taryba šio klausimo nesvarstė, taigi Marijampolės savivaldybės taryba atsisakė įgyvendinti Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje Teikimą.

7Atsakovas Marijampolės savivaldybės taryba su skundu nesutiko, atsiliepime į skundą (b. l. 31–33) nurodė, kad vadovaudamasi teisės aktų suteiktais įgaliojimais bei išreikšdama savo valią Marijampolės savivaldybės taryba 2011 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 1-128 patvirtino Marijampolės savivaldybės administracijos struktūrą ir jos schemą. Naujai patvirtintoje savivaldybės administracijos struktūroje yra ir Socialinių reikalų departamentas, kaip struktūrinis padalinys, kurį sudaro du skyriai: Socialinės paramos skyrius ir Vaikų teisių apsaugos skyrius. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniais gali būti departamentas (valdyba), skyrius (biuras, tarnyba), poskyris (grupė). Šio straipsnio 4 dalis numato, jog departamentas (valdyba) steigiamas, jeigu administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti įvairias funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą. Minėto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Kai administruoti pavestoje srityje yra nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba kai to reikalauja įstatymas skyrius (biuras, tarnyba) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai negali ir neturi būti prilyginami įstatymo lygio reglamentavimui, kadangi ir pačiame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) nurodoma, kokia yra vaiko teisių apsaugos institucijų sistema ir, kad atitinkamai valstybė ir vietos savivaldos institucijos steigia ir finansuoja vaiko teisių apsaugos institucijas (tarnybas), organizuoja jų veiklą. Marijampolės savivaldybė užtikrina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 22 punktu valstybės perduotos vaikų ir jaunimo teisių apsaugos funkcijos įgyvendinimą. Tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius yra Socialinės paramos departamente, neriboja jo savarankiškumo kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių atžvilgiu. Valstybės perduotų vaiko teisių apsaugos funkcijų Marijampolės savivaldybės administracijoje, kaip vaikus ginančioje ir jų interesus atstovaujančioje institucijoje, įgyvendinimas nesukelia nuomonių ar pozicijų skirtumo. Priešingai, Marijampolės savivaldybėje vyksta glaudus bendradarbiavimas tarp struktūrinių padalinių ir kaip vienas iš pavyzdžių yra pagalba, kurią Teisės departamento Juridinio skyriaus valstybės tarnautojai suteikia Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui. Be to, toks struktūros išdėstymas užtikrina maksimalų efektyvumą, įgyvendinant savivaldybių savarankiškąsias bei valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas, ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir jame įtvirtintus viešojo administravimo principus. Ginčijamas Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 1-128, kuriuo patvirtinta Marijampolės savivaldybės administracijos struktūra ir jos schema atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nustatytam teisiniam reguliavimui, savivaldybės administracijos veikla yra efektyvi, o įstaiga tinkamai įgyvendina jai nustatytus uždavinius.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikinimo Sprendimo Nr. 1-128 1 punktą toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui, 2 punktą toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui.

10Nurodė, jog Savivaldybės taryba Vyriausybės atstovo 2012 m. birželio 5 d. teikime Nr. T-5 (1.3), kurio įgyvendinimo terminas (iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) pratęstas 2012 m. birželio 15 d. potvarkiu Nr. 1-25, nurodytų klausimų nesvarstė.

11Remdamasis Nuostatų 3, 4, 20 ir 21 punktais nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas privalo būti tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

12Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 22 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu pabrėžė, kad savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą, privalo laikytis ir specialių teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju Nuostatų 21 punkte įtvirtinto reikalavimo.

13Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktu pabrėžė, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus

14Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. spalio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucijoje) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchijoj inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.

15Pabrėžė, kad nepagrįsti bei prieštaraujantys nurodytam teisiniam reglamentavimui yra atsakovo motyvai, jog Nuostatų 21 punktas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto, 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Nurodė, jog atsakovo motyvai, jog patvirtintas Vaiko teisių apsaugos skyriaus pavaldumas Socialinės paramos departamentui, neriboja jo savarankiškumo kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių atžvilgiu, priešingai vyksta glaudus bendradarbiavimas tarp struktūrinių padalinių, kad toks struktūros išdėstymas užtikrina maksimalų efektyvumą įgyvendinant savivaldybių savarankiškąsias bei valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir jame įtvirtintus pamatinius viešojo administravimo principus, šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi minėtas teisinis reglamentavimas be jokių išlygų įtvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus tiesioginį pavaldumą savivaldybės administracijos direktoriui.

16III.

17Atsakovas Marijampolės savivaldybės taryba pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73–76), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

18Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Marijampolės savivaldybės tarybos atsiliepime išdėstytų argumentų, pagrindžiančių įstatymų hierarchijos principo laikymąsi.

19Pabrėžia, kad vaiko teisių apsaugos funkcija yra valstybinė funkcija perduota savivaldybėms, ne skyriams, tarnyboms ar pan. ir savivaldybės diskrecijos teisė, kaip ji perduotą funkciją įgyvendina, vadovaujantis įstatymo lygio reglamentavimu.

20Akcentuoja, jog nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, nei kituose vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu yra pavedama tvirtinti Bendruosius Vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatus, kurie turi būti privalomi visoms savivaldybėms ir kuriais tiesiogiai reikėtų vadovautis. Priešingai, vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose visų pirma nurodoma, kad skyrius savo veikloje vadovaujasi administracijos direktoriaus patvirtintais vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatais. Darytina pagrįsta išvada, kad tokios nuorodos buvimas suponuoja ir Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų statusą – jie yra rekomendacinio pobūdžio, kaip gairės, į kurias reikia atsižvelgti savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinant skyriaus nuostatus savivaldybėje. Pažymi, kad nei pareiškėjas savo prašyme, nei Kauno apygardos administracinis teismas savo sprendime nėra padaręs nuorodos į jokią teisės normą, įrodančią ar patvirtinančią Vyriausybės nutarimu patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų privalomumą bei tiesioginį veikimą.

21Nurodo, kad Nuostatų 19 punktas, kuriame įtvirtinta, kad skyriaus struktūrą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius ir apie 21 punktas, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktui (išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiriama savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimas) tiek ir šio įstatymo 54 straipsnio 3 daliai, kurioje imperatyviai nurodoma, kad valstybinio administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus. Todėl nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad šių teisės aktų prieštaravimas vienas kitam bei atitinkamai toks savivaldybės argumento nurodymas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi tiesiogiai įgyvendinant Nuostatų nuostatas, neatsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, savivaldybės taryba būtų priversta visos savivaldybės administracijos struktūrą tvirtinti perkeliant Vyriausybės nutarimo atskirą punktą, kas ir sukelia prieštaravimą, nes nuo to priklauso ne tik Vaikų teisių skyriaus vedėjo tiesioginis pavaldumas administracijos direktoriui, bet ir galimybė savivaldybei, įgyvendinant savo išimtinę kompetenciją, tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą sprendžiant ar savivaldybės administracijos struktūra turėtų susidaryti iš departamentų (iš kokių departamentų, kokios jie turėtų būti sudėties) ar tik iš skyrių ir pan. Teigia, kad Nuostatų 21 punktas yra akivaizdus valstybinio administravimo subjekto savivaldybių įgaliojimų ir teisių suvaržymas ir apribojimas, kas imperatyviai draudžiama įstatymu.

22Pabrėžia, kad Marijampolės savivaldybė užtikrina Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 22 punktu valstybės perduotos vaikų ir jaunimo teisių apsaugos funkcijos įgyvendinimą.

23Apelianto nuomone, Nuostatai negali turėti viršenybės galios aukštesniam įstatyminiam reglamentavimui ir kad atskiri nuostatų punktai, įvertinus visą aukščiau aptartą teisinio reguliavimo kontekstą negali būti tiesiogiai perkeliami kaip prieštaraujantys įstatymų hierarchijos principui ir prieštaraujantys įstatyminiam reglamentavimui, šį teiginį pagrindžia Vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 1 ir 2 dalys, kuriose nurodoma, kad savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Konstitucija ir įstatymais ir atitinkamai, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, juolab, kad nutarimu patvirtintų nuostatų paskirtis yra reglamentuoti paties Vaiko teisių apsaugos skyriaus uždavinius, funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimą, todėl nuostatose daroma nuoroda į struktūrinį išdėstymą laikytina pertekline, ribojančia savivaldybei įstatymais suteiktas teises.

24Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog savivaldybė tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą, beatodairiškai turi perkelti Nuostatus yra teisiškai nepagrįsta, kadangi tai vienareikšmiškai prieštarauja įstatymo hierarchijos principui, be to nepateiktas, neįrodytas ir kitaip teisės normomis nepagrįstas įstatymo lygio reglamentavimas patvirtinantis Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų imperatyvumą.

25Taip pat nurodo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo patikslintą prašymą.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 81–82), kuriame nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo motyvus. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir procesines teisės normas, įtraukdamas Marijampolės rajono savivaldybę trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. IR-197 „Dėl valstybės ir savivaldybių kodų klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 79-2868) pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas Marijampolės savivaldybę į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė visiškai nepagrįstai, kadangi Marijampolės savivaldybės taryba jau yra atsakovas šioje byloje, kaip Marijampolės savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri nėra atskiras juridinis asmuo, o veikia viešojo juridinio asmens – Marijampolės savivaldybės vardu

27Pareiškėjas Vyriausybės atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 84–86), kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 ir 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4090) 3 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 metų lapkričio 1 d. pavedė patvirtinti Bendruosius vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatus, kurie buvo patvirtinti 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983.

29Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimu, 2005 m. liepos 8 d. nutarimu, nurodo, kad Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatuose numatytas teisinis reguliavimas privalomas Savivaldybės tarybai nustatant Savivaldybės administracijos struktūroje Vaiko teisių apsaugos skyriaus pavaldumą.

30Akcentuoja, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pagal teisės aktų hierarchiją žemesnės teisinės galios norminis aktas negali paneigti tų pareigų, kurios kyla iš aukštesnės teisinės galios aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2841/2012).

31Taip pat atkreipia dėmesį, kad Marijampolės savivaldybės taryba 2013 metų sausio 28 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. 1-57 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtino Marijampolės savivaldybės administracijos struktūrą, o 2 punktu pripažino netekusiu galios Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 6 d. sprendimą Nr.1-128 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ (ginčo sprendimą). Šio sprendimo 1 punktu patvirtintoje Marijampolės savivaldybės struktūroje Vaiko teisių apsaugos skyrius liko pavaldus Socialinių reikalų departamentui. Marijampolės savivaldybės taryba neatsižvelgė į Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą (administracinėje byloje Nr. 1-1465-423/12) – panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1-128 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ 1 punktą toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui, 2 punktą toje dalyje, kurioje numatyta Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Apeliacinis skundas atmestinas.

35Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės tarybos Spendimo Nr. 1-128) 1 punkto toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui, 2 punkto toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui.

36Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimo Nr. 1-128 1 ir 2 punktus atitinkamose dalyse.

37Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinį skundą visų pirma grindžia tuo, jog nei pareiškėjas savo prašyme, nei Kauno apygardos administracinis teismas savo sprendime nėra padaręs nuorodos į jokią teisės normą, įrodančią ar patvirtinančią Vyriausybės nutarimu patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų privalomumą bei tiesioginį veikimą, be to teigia, kad šiuo atveju egzistuoja prieštaravimas tarp įstatymo normų, suteikiančių savivaldybei teisę nustatyti savo administracinę struktūrą ir Nuostatų, kuriuose įtvirtinta, jog skyriaus vedėjas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

38Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-672 redakcija) 60 straipsnis numato, kad vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų institucijų veiklą bei kompetenciją nustato atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.

39Vietos savivaldos įstatymo (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1421 redakcija) 7 straipsnio 1 dalies 22 punktas numato, kad vaikų ir jaunimo teisių apsauga yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Valstybinės funkcijos (valstybės perduotas savivaldybėms) – tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d.).

40Savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 10 p.).

41Pažymėtina, kad savivaldybės veiklos laisvė ir savarankiškumas nėra absoliutus, o yra ribojamas Konstitucijos ir įstatymų jai (savivaldybei) suteiktos kompetencijos (Konstitucijos 120 str. 2 d.). Ši konstitucinė vietos savivaldos nuostata yra įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje, kuriame yra nurodyti vietos savivaldos principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų: savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (2 p.); savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (6 p.).

42Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai, tačiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimus).

43Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu įstatymuose nustatyta, jog tam tikrus santykius, susijusius su įstatymų reikalavimų – taigi ir įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų – įgyvendinimo tvarka (procedūromis), reguliuoja Vyriausybė, Vyriausybė privalo tai padaryti; toks Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas yra privalomas ir savivaldybių institucijoms (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2005 m. liepos 8 d. nutarimas).

44Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 ir 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4090) 3 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 metų lapkričio 1 d. pavedė patvirtinti Bendruosius vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatus, kurie buvo patvirtinti 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983.

45Šiuo atveju Nuostatų 19 punkte nustatyta, kad Skyriaus struktūrą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius; 20 punktas įtvirtina, kad skyriui vadovauja skyriaus vedėjas, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos direktorius; Nuostatų 21 punkte expressis verbis įtvirtinta, kad skyriaus vedėjas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

46Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, kad Marijampolės savivaldybės taryba nepagrįstai atsisakė įgyvendinti Vyriausybės atstovo teikimą Nr. T-5(1.3) ir, kad Sprendimo Nr. 1-128 1 ir 2 punktai atitinkamose dalyse prieštarauja Nuostatų 21 puntui bei sprendimu panaikinti Sprendimo Nr. 1-128 1 ir 2 puntas atitinkamose dalyse.

47Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas, įvertinęs įrodymus pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino Marijampolės savivaldybės tarybos Spendimo Nr. 1-128 1 punktą toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui, 2 punktą toje dalyje, kurioje numatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pavaldus Socialinių reikalų departamentui. Dėl to apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Atsakovo Marijampolės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

50Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.