Byla 2A-118/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-797-485/2011 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Ūkio bankui, notarei J. M. dėl vekselio pripažinimo pasibaigusiu, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir lėšų grąžinimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Namučiai“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Laimikis“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti 2006 m. rugsėjo 29 d. paprastojo vekselio galiojimą pasibaigusiu nuo 2007 m. vasario 5 d.; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2009 m. balandžio 19 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 2597); pripažinti niekiniu ir negaliojančiu AB Ūkio banko 2010 m. balandžio 19 d. pranešimu Nr. 60-14-783 atliktą AB Ūkio banko ir ieškovo prievolių įskaitymą; priteisti iš atsakovo AB Ūkio banko 282 790,66 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Namučiai“ sudarė Kredito sutartį, pagal kurią atsakovas trečiajam asmeniui suteikė 300 000 Lt kreditą. Kredito sutarties 1.10 punkte šalys susitarė dėl kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. UAB „Namučiai“ prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas Kredito sutarties 1.10.1 punkte nurodytas turtas, taip pat vadovaujantis Kredito sutarties 1.10.2 punktu UAB „Namučiai“ atsakovui pateikė paprastąjį vekselį 300 000 Lt sumai su ieškovo ir UAB „Laimikis“ laidavimu. Vėliau, 2006 m. lapkričio 15 d. susitarimu Nr. 1, 2007 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. 2, 2007 m. vasario 28 d. susitarimu Nr. 3 Kredito sutartis buvo pakeista ir papildyta. 2007 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. 2 sandorio šalys susitarė pakeisti Kredito sutarties specialiąją dalį, tai yra susitarimo sudarymo dieną buvęs kredito likutis –285 000 Lt buvo padidintas 2 345 000 Lt suma, papildomai suteikiant 2 060 000 Lt kredito dalį. Šalys pakeitė ir kredito gavėjo UAB „Namučiai“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones: paliko galioti įkeitimą turtui, įkeistam pradine sutartimi (sutarties 1.10.1.p.); sutarė įkeisti papildomą turtą (sutarties 1.10.2.p.) ir iš sutarties išbraukė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę - UAB „Namučiai“ atsakovui pateiktą paprastąjį vekselį 300 000 Lt sumai su ieškovo ir UAB „Laimikis“ laidavimu. 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė pirkėjui UAB „RS Klinika“ asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas. Pirkėjas UAB „RS Klinika“, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, 2008 m. lapkričio 5 d. į ieškovo sąskaitą, esančią AB Ūkio banko Marijampolės filiale, pervedė 282 790,66 Lt. 2008 m. lapkričio 5 d. atsakovas, vadovaudamasis banko Paskolų komiteto 2008 m. spalio 7 d. protokolu Nr. 41, atliko vidaus banko operaciją, kurios metu iš ieškovo sąskaitos buvo nurašyta 282 790,66 Lt suma. Minėtos operacijos paskirtyje nurodyta, kad lėšos perkeliamos UAB „Namučiai“ skolų dengimui. Atsakovas 2009 m. balandžio 22 d. kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo pagal paprastąjį vekselį 300 000 Lt ir 5,82 procentų metinių palūkanų sumai su ieškovo ir UAB „Laimikis“ laidavimu išdavimo. 2009 m. balandžio 24 d. notarė išdavė atsakovo prašomą vykdomąjį įrašą, kurį atsakovas 2010 m. balandžio 15 d. pateikė antstolei vykdyti. Atsakovas 2010 m. balandžio 19 d. pranešimu pranešė ieškovui, kad 2008 m. lapkričio 5 d. memorialiniu orderiu Nr. 438902 atliktą lėšų nurašymą pripažino negaliojančiu ir ieškovui grąžintinus 282 790,66 Lt įskaitė daliniam prievolės, kilusios iš 2006 m. rugsėjo 29 d. UAB „Namučiai“ vekselio ir iš 2009 m. balandžio 24 d. vykdomojo įrašo, įvykdymui. Nors Kredito sutartyje nurodoma, kad vekselis yra kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau pagal savo esmę pateiktas vekselis nėra papildoma prievolė. Vekselio turinys niekaip nesusijęs su Kredito sutartimi, o pateikus vekselį prievolė sumokėti 300 000 Lt pagal Kredito sutartį taip pat nebuvo įskaityta, todėl UAB „Namučiai“ pateiktas vekselis yra savarankiška prievolė ir pagal savo prigimtį negali būti UAB „Namučiai“ prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone. 2006 m. rugsėjo 29 d. paprastasis vekselis atsakovui buvo pateiktas be teisėto pagrindo. Kredito sutartyje nurodant ir vekselį laikant kredito gavėjo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, vekselis tapo UAB „Namučiai“ ydingos valios išraiška, neatspindinčia tikrųjų UAB „Namučiai“ ketinimų. Todėl 2006 m. rugsėjo 29 d. paprastasis vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. 2007 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. 2 atsakovui ir UAB „Namučiai“ pakeitus esmines Kredito sutarties sąlygas, šalys pakeitė ir UAB „Namučiai“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones - UAB „Namučiai“ atsakovui pateiktas 2006 m. rugsėjo 29 d. paprastasis vekselis neteko galios, jis turėjo būti grąžintas vekselio davėjui. Kadangi 2006 m. rugsėjo 29 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis atsakovui buvo pateiktas be teisinio pagrindo tokiai prievolei atsirasti (be sutarties), o kaip Kredito sutartimi UAB „Namučiai“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas, ir tik laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. iki 2007 m. vasario 5 d., todėl vekselio galiojimas turėtų būti pripažintas pasibaigusiu nuo 2007 m. vasario 5 d. Be to, vekselis laikytinas sudarytu esant ydingai UAB „Namučiai“ valios išraiškai. Atsakovas, neatsižvelgdamas į tai, kad UAB „Namučiai“ 300 000 Lt sumos paprastąjį vekselį atsakovui pateikė tik prievolių, prisiimtų Kredito sutartimi, įvykdymui užtikrinti ir tik laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. iki 2007 m. vasario 5 d., ėmėsi priverstinio vekseliu prisiimtų prievolių įgyvendinimo. Dėl šios priežasties pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu 2009 m. balandžio 24 d. notaro padarytas vykdomasis įrašas. Atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, nes ieškovo reikalavimas nagrinėjamas teisme šioje byloje, kurioje sprendimas nėra priimtas. Reiškiamu ieškiniu ginčijamas ir ieškovo prievolę nustatančių dokumentų (vekselio ir vykdomojo įrašo teisėtumas).

5Atsakovai AB Ūkio bankas ir notarė J. M. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. atsakovas AB Ūkio bankas ir trečiasis asmuo UAB „Namučiai“ sudarė Kredito sutartį Nr. KR 07-209/06, pagal kurią atsakovas trečiajam asmeniui suteikė 300 000 Lt kreditą. Kredito sutarties 1.10 punkte šalys susitarė dėl kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. UAB „Namučiai“ prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas Kredito sutarties 1.10.1 punkte nurodytas turtas bei vadovaujantis Kredito sutarties 1.10.2 punktu UAB „Namučiai“ atsakovui pateikė 2006 m. rugsėjo 29 d. paprastąjį vekselį 300 000 Lt sumai su ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Laimikis“ laidavimu. Vėliau, 2006 m. lapkričio 15 d. susitarimu Nr. 1, 2007 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. 2, 2007 m. vasario 28 d. susitarimu Nr. 3 minėta Kredito sutartis buvo pakeista ir papildyta. Teismas išvadas dėl ginčo byloje darė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje Nr. 3K-7-216/2007 pateiktą išaiškinimą, jog teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, vykdymo užtikrinimo funkciją, kad vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, tai yra jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, jog skola jam bus grąžinta. Teismas sprendė, jog kredito gavėjo UAB „Namučiai“ prievolė grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį buvo pakeista į prievolę pagal vekselį, nes atsakovas, gavęs pinigus pagal minėtą vekselį, nukreiptų šias lėšas UAB „Namučiai“ kredito pagal Kredito sutartį Nr. KR07-209/2006 daliniam dengimui, antrąkart tos pačios pinigų sumos nereikalaudamas ir neturėdamas pagrindo reikalauti iš kredito gavėjo. Dėl šios priežasties teismas ieškovo argumentus, kad UAB „Namučiai“ išrašytas vekselis AB Ūkio bankui buvo pateiktas be pagrindo, o prievolės pagal Kredito sutartį nepakeičia prievolė pagal vekselį, laikė nepagrįstais. Minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją, nes tokiu būdu viena prievolė pakeičiama kita. Remdamasis šiuo išaiškinimu pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Kredito sutarties pagrindu išrašytas vekselis turi tam tikrų prievolės užtikrinimo požymių, plačiąja prasme atlieka tos prievolės užtikrinimo funkciją. Kadangi reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu nepareikštas, teismas sprendė, jog ieškovo nurodyti vekselio išdavimo ydingumo motyvai nepagrįsti. Teismas taip pat konstatavo, kad nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 1.91 straipsnyje, vekselį pripažinti negaliojančiu. Nors ieškovas nurodė, kad tikrieji UAB „Namučiai“ ketinimai, pateikiant bankui 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselį, buvo suteikti atsakovui papildomą užtikrinimo priemonę laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki 2007 m. vasario 5 d., tačiau plačiąja prasme vekseliui atliekant tam tikrą prievolės užtikrinimo funkciją, UAB „Namučiai“ tikroji valia atitiko realią situaciją ir norminių aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog ieškovas kelia nesamą UAB „Namučiai“ valios problemą. Teismas nurodė, jog vekselio išrašymo dieną UAB „Namučiai“ negalėjo numatyti, kad 2007 m. vasario 5 d. bus pasirašytas Kredito sutarties pakeitimas Nr. 2, pagal kurį, ieškovo nuomone, vekselio davėjo UAB „Namučiai“ prievolė pagal vekselį pasibaigė. UAB „Namučiai“ išrašė vekselį, kuris gali būti pateiktas apmokėjimui per 62 mėnesius nuo jo išrašymo dienos. Ši sąlyga yra galiojanti, todėl ieškovo argumentus, kad UAB „Namučiai“ tikroji valia buvo išduoti vekselį laikotarpiui iki 2007 m. vasario 5 d., teismas pripažino nepagrįstais.

7Teismas taip pat nurodė, jog UAB „Namučiai“ 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselis pagal savo sumą – 300 000 Lt, niekaip negali pakeisti ar užtikrinti susitarimu Nr. 2 papildomai suteiktos kredito dalies, nes vekselis buvo išduotas tik pradinio 300 000 Lt kredito, suteikto pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. Kredito sutartį, daliai. Susitarimu Nr. 2 iš esmės buvo susitarta dėl papildomos kredito dalies suteikimo, įkeistu turtu užtikrinant ir šią kredito dalį, nes anksčiau įkeisto turto vertės tam nepakako. Išrašinėti tos pačios vertės vekselį iš naujo, šią sąlygą aptariant Kredito sutarties pakeitime Nr. 2, nebuvo prasmės ir pagrindo. Vekselyje nurodytas jo pateikimo apmokėti terminas nėra pasibaigęs, todėl vekselio davėjo UAB „Namučiai“ ir vekselio laiduotojų prievolės pagal šį vekselį nėra pasibaigusios. Negrąžinus kredito, dėl kurio vekselis buvo išduotas, taip pat neapmokėjus vekselio, ieškovo teiginius apie jo kaip laiduotojo prievolių pabaigą teismas laikė nepagrįstais.

8Kadangi ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą negaliojančiu yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti paprastojo vekselio galiojimą pasibaigusiu, teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė.

9Ieškovas taip pat įrodinėjo faktą, kad atsakovas įskaitė ieškovo kaip laiduotojo prievolę, kilusią iš 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselio (ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo), nors reikalavimas buvo ginčijamas teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažino, jog nurašant nuo ieškovo sąskaitos 282 790,66 Lt, ši sumą per klaidą buvo įvardyta kaip UAB „Namučiai“ prievolių dengimas, kai turėjo būti panaudota paties ieškovo vekselio laidavimo prievolei padengti, ir šią formalią klaidą atsakovas ištaisė, teismas sprendė, jog ginčo tarp šalių dėl ieškovo pinigų panaudojimo UAB „Namučiai“ prievolių pagal Kredito sutartį dengimui neliko. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymo metu taip pat nebuvo ginčo dėl pinigų įskaitymo vekselio laidavimo prievolei įvykdyti, tai yra atsakovas atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, dėl kurių ginčo teisme nebuvo. Patikslintame ieškinyje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam 282 790,66 Lt, kaip neteisėtai nurašytus pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselį, o ne pagal UAB „Namučiai“ Kredito sutartį ar kaip nurašytus be pagrindo, todėl teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad atliktas įskaitymas neįmanomas, nes banko pripažinta ir ieškovo jau neginčijama prievolė grąžinti 282 790,66 Lt neturėtų būti laikoma galiojančia ir vykdytina.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovas R. S. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Ieškovo skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas teisę pagal vekselį reikalauti iš UAB „Namučiai“ 300 000 Lt bei 5,82 procentų metinių palūkanų įgijo be jokio teisinio pagrindo (sandorio). Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Kredito sutartimi atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Namučiai“ suteikė 300 000 Lt kreditą, taigi šio sandorio pagrindu atsakovas įgijo teisę į kredito grąžinimą, o UAB „Namučiai“ įgijo prievolę gautą kreditą grąžinti. Tą pačią dieną UAB „Namučiai“ atsakovui pateikė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 300 000 Lt sumai, pagal kurį atsakovas papildomai įgijo teisę reikalauti iš UAB „Namučiai“ dar 300 000 Lt, nors jų iš atsakovo negavo. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pareiškimais, kad atsakovas, gavęs pinigus pagal vekselį, juos nukreiptų kredito grąžinimui ir antrąkart tos pačios sumos nereikalautų, kad prievolė grąžinti kreditą būtų pakeista į prievolę pagal vekselį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą tiek pagal vekselį, tiek pagal Kredito sutartį.
  2. 2007 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. 2 atsakovas ir UAB „Namučiai“ pakeitė esmines Kredito sutarties sąlygas, tai yra susitarimo sudarymo dieną buvęs kredito likutis - 285 000 Lt buvo padidintas iki 2 345 000 Lt, papildomai suteikiant 2 060 000 Lt kredito dalį. Šalys pakeitė ir UAB „Namučiai“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones: 1) paliko galioti įkeitimą turtui, įkeistam pradine sutartimi, 2) sutarė įkeisti papildomą turtą, 3) iš sutarties išbraukė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę - UAB „Namučiai“ atsakovui pateiktą paprastąjį vekselį 300 000 Lt sumai su ieškovo ir UAB „Laimikis“ laidavimu. Taigi pradinėje 2006 m. rugsėjo 29 d. Kredito sutartyje įtvirtinta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė - 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselis neteko galios ir turėjo būti grąžintas UAB „Namučiai“.
  3. Teismas netiksliai citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio l d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 ir nepagrįstai konstatavo, kad, pateikiant atsakovui 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselį, tikrieji UAB „Namučiai“ ketinimai suteikti atsakovui papildomą užtikrinimo priemonę atitiko norminių aktų reikalavimus. Pateiktas vekselis nėra tinkama prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Iš 2006 m. rugsėjo 29 d. Kredito sutarties sąlygų matyti, kad pagrindinė prievolė, dėl kurios šalys susitarė, yra suteikto kredito grąžinimas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šios pagrindinės prievolės įvykdymui užtikrinti buvo taikytas turto įkeitimas ir UAB „Namučiai“ pateiktas vekselis. Nors Kredito sutartyje nurodoma, kad vekselis yra kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau pagal savo esmę pateiktas vekselis nėra papildoma (pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinanti) prievolė. Kadangi vekselio (kaip civilinių teisių objekto) turinys niekaip nesusijęs su Kredito sutartimi, o pateikus vekselį prievolė sumokėti 300 000 Lt pagal Kredito sutartį taip pat nebuvo įskaityta, todėl UAB „Namučiai“ pateiktas vekselis yra savarankiška prievolė ir pagal savo prigimtį negali būti UAB „Namučiai“ prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone.
  4. Teismui konstatavus, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselis yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (papildoma prievolė), vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 4 dalimi bei 1.91 straipsniu turėjo būti konstatuota, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselis, kaip papildomas ir savarankiškas prievoles sukūręs civilinių teisių objektas, yra niekinis ir negalioja ab initio, nes buvo įgytas be teisinio pagrindo.
  5. Atsižvelgiant į CK 6.76 straipsnį darytina išvada, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Laimikis“ nėra atsakingi už UAB „Namučiai“ prievoles nei pagal Kredito sutartį, nei pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselį, nes UAB „Namučiai“ pateiktas atsakovui vekselis kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė 2007 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. 2 buvo išbraukta iš Kredito sutarties ir pakeista kitomis užtikrinimo priemonėmis.
  6. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2008 m. lapkričio 5 d. ieškovo prievolė pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselį buvo vykdytina, o teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2008 m. lapkričio 5 d. atsakovo nurašyta, o vėliau ieškovui grąžintina 282 790,66 Lt suma buvo skirta ieškovo vekselio laidavimo prievolei padengti.
  7. Atsakovas 2010 m. balandžio 19 d. įskaitė reikalavimą, dėl kurio vyko ginčas, tai yra įskaitymą atsakovas atliko pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, tačiau šios aplinkybės teismas neįvertino.

11Atsakovas AB Ūkio bankas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. Kredito sutarties 1.10.2 punkte šalys sulygo, kad kreditas užtikrinamas pateikiant UAB „Namučiai” paprastąjį vekselį 300 000 Lt sumai su 5,82 procentų metinėmis palūkanomis, laiduotą R. S. ir UAB „Laimikis”, apmokamo jį pateikus. Taigi vekselis nebuvo išduotas be pagrindo, jis buvo išrašytas minėtos Kredito sutarties pagrindu. Atsakovas, gavęs pinigus pagal minėtą vekselį, nukreiptų šias lėšas UAB „Namučiai” gauto pagal Kredito sutartį kredito daliniam dengimui, antrąkart tos pačios pinigų sumos nereikalaudamas ir neturėdamas pagrindo reikalauti iš kredito gavėjo, tai yra prievolė grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį būtų pakeista į prievolę pagal vekselį. Jokio prieštaravimo, vertinant vekselį kaip prievolių užtikrinimo priemonę ir kaip savarankišką prievolę, nėra. Vekselis išrašytas Kredito sutarties pagrindu, o pakeitus prievolę pagal Kredito sutartį į prievolę pagal vekselį, ji tampa savarankiška prievole. Nesant reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu, ieškinio motyvai dėl vekselio neatitikimo įstatymams byloje neturi reikšmės, nes prašydamas pripažinti vekselį pasibaigusiu ieškovas tuo pačiu pripažįsta jo galiojimą. Vekselis buvo išduotas tik pradinio 300 000 Lt kredito, suteikto pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. Kredito sutartį, sumai. Susitarimu Nr. 2 buvo susitarta dėl papildomos kredito dalies suteikimo, įkeistu turtu užtikrinant ir šią kredito dalį, nes įkeisto turto vertės tam pakako. Išrašinėti tos pačios vertės vekselį iš naujo, šią sąlygą aptariant Kredito sutarties pakeitime Nr. 2, nebuvo jokios prasmės ir pagrindo, be to, toks vekselis būtų laikoma nauju vekseliu, dėl kurio šalys nebuvo sulygusios. Ginčo vekselyje nurodytas jo pateikimo apmokėti terminas nėra pasibaigęs, todėl vekselio davėjo ir vekselio laiduotojų prievolės pagal šį vekselį nėra pasibaigusios. UAB „Namučiai” 2006 m. rugsėjo 29 d. vekselio galiojimas nėra pasibaigęs - nėra grąžinta ta kredito dalis, dėl kurios jis buvo išduotas, taip pat nėra apmokėtas pats vekselis, todėl ieškovo teiginiai apie jo kaip vekselio laiduotojo prievolių pabaigą neatitinka tikrovės. Ginčijant UAB „Namučiai” ir UAB „Laimikis” skolines prievoles, šių bendrovių procesinė padėtis pasirinkta netinkamai, o tai yra papildoma priežastis netenkinti ieškinio. Atsakovas pripažino, kad 2008 m. lapkričio 5 d. nurašant nuo ieškovo sąskaitos 282 790,66 Lt, šie pinigai per klaidą buvo įvardyti kaip UAB „Namučiai” prievolių dengimas, kai turėjo būti panaudoti paties ieškovo vekselio laidavimo prievolei padengti, ir šią formalią klaidą atsakovas ištaisė. Tokiu būdu ginčo tarp šalių dėl ieškovo pinigų panaudojimo UAB „Namučiai” prievolėms pagal Kredito sutartį dengti neliko. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymo metu taip pat nebuvo ginčo dėl pinigų įskaitymo vekselio laidavimo prievolei įvykdyti, tai yra atsakovas atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, dėl kurių ginčo teisme nebuvo. Priešpriešinių reikalavimų užskaitymą atsakovas atliko tik 2010 m. balandžio 3 d., po vykdomojo įrašo išdavimo, tai yra ieškovo prievolei pagal vekselį esant vykdytinai.

12Atsakovė notarė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nekelia klausimo dėl notarinio veiksmo teisėtumo ar žalos atlyginimo dėl notaro kaltų veiksmų. Šiuo atveju notaras nėra materialinio teisinio santykio šalis ir neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl notaras nepagrįstas įtrauktas į bylą atsakovu. Vekselyje yra visi privalomi rekvizitai, jis neturi jokių formalių trūkumų, yra teisėtas ir galiojantis. Ieškovas ginčija vekselį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Šių dviejų teisės institutų prigimtis ir iš to kylantys padariniai yra skirtingi. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininkas gali ginčyti prievolę pagal vekselį, remdamasis tik formaliais vekselio trūkumais ir tik Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytais pagrindais, o vekselio pripažinimas negaliojančiu CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais yra negalimas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu vertintina, ar Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, yra pagrįstas ir teisėtas.

14Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolės 2011 m. kovo 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, iš kurio matyti, kad atsakovas pateikė vykdyti 2010 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 52 dėl 2 033 983 Lt vertės UAB „Namučiai“ turto arešto AB Ūkio banko naudai. Ieškovas savo prašymo priimti naują įrodymą nemotyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šis įrodymas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo teikiamas, kad aplinkybės, susijusios su dokumentu įrodinėjamais faktais ar įvykiais, buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, o antstolės patvarkymas buvo surašytas 2011 m. kovo 21 d., sprendžia, jog neegzistuoja CPK 314 straipsnyje numatyti pagrindai, dėl kurių turėtų būti priimtas kartu su skundu teikiamas pirmiau minėtas dokumentas.

15Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Namučiai“ sudarė Kredito sutartį, pagal kurią atsakovas trečiajam asmeniui suteikė 300 000 Lt kreditą. Kredito sutarties 1.10 punkte šalys susitarė dėl kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. UAB „Namučiai“ prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas Kredito sutarties 1.10.1 punkte nurodytas turtas, taip pat, vadovaujantis Kredito sutarties 1.10.2 punktu, UAB „Namučiai“ atsakovui pateikė paprastąjį vekselį 300 000 Lt sumai su ieškovo ir UAB „Laimikis“ laidavimu (1 t., 86-92 b. l.). 2006 m. rugsėjo 29 d., kaip ir buvo numatyta Kredito sutartyje, UAB „Namučiai“ išdavė AB Ūkio bankui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 300 000 Lt sumai, už kurią skaičiuojamos 5,82 procentų metinės palūkanos. Vekselio laiduotojai – R. S. (ieškovas) ir UAB „Laimikis. Vekselyje numatyta, jog vekselis gali būti pateiktas apmokėjimui per 62 mėnesius nuo jo išrašymo dienos (1 t., 93 b. l.). 2006 m. lapkričio 15 d. susitarimu Nr. 1, 2007 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. 2, 2007 m. vasario 28 d. susitarimu Nr. 3 Kredito sutartis buvo pakeista ir papildyta. 2007 m. vasario 5 d. susitarimu Nr. 2 sandorio šalys susitarė pakeisti Kredito sutarties specialiąją dalį, tai yra susitarimo sudarymo dieną buvęs kredito likutis – 285 000 Lt buvo padidintas iki 2 345 000 Lt, papildomai suteikiant 2 060 000 Lt kredito dalį. Šalys pakeitė ir UAB „Namučiai“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones: paliko galioti įkeitimą turtui, įkeistam pradine sutartimi (sutarties 1.10.1 p.); įkeitė papildomą turtą (sutarties 1.10.2 p.) (1 t., 95-96 b. l.). Šio susitarimo specialiojoje dalyje, skirtingai nei Kredito sutartyje, nebeliko punkto dėl vekselio išdavimo. 2009 m. balandžio 24 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš skolininko (vekselio davėjo) UAB „Namučiai“ bei laiduotojų R. S. bei UAB „Laimikis“ vekselio turėtojui AB Ūkio bankui per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą ? 344 774,14 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo skolos sumos per laikotarpį nuo termino pasibaigimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos (1 t., 54 b. l.). Šį vykdomąjį įrašą AB Ūkio bankas pateikė vykdyti antstoliui (1 t., 102 b. l.). 2008 m. lapkričio 5 d. atliktos vidaus banko operacijos metu atsakovas pagal memorialinį orderį iš ieškovo sąskaitos nurašė 282 790,66 Lt sumą (1 t., 39-41 b. l.). 2010 m. balandžio 19 d. bankas 2008 m. lapkričio 5 d. memorialiniu orderiu atliktą 282 790,66 Lt lėšų nurašymą nuo ieškovo sąskaitos ir įskaitymą į UAB „Namučiai“ kredito aptarnavimo sąskaitą pripažino nepagrįstu ir grąžintinus 282 790,66 Lt įskaitė dalies ieškovo, kaip laiduotojo, prievolės, kilusios iš 2006 m. rugsėjo 29 d. UAB „Namučiai“ išduoto vekselio ir 2009 m. balandžio 24 d. vykdomojo įrašo, įvykdymui (1 t., 56 b. l.).

16Iš Civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau ? ĮPVĮ) įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, nurodė, jog įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, tai yra jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, jog ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, tai yra tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja teisinis ryšys tarp vekselyje įtvirtintos prievolės ir sandorio (Kredito sutarties), kuris ir buvo pagrindas vekseliui išduoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kredito sutartis pasirašyta ir vekselis išduotas tą pačią dieną (2006 m. rugsėjo 29 d.). Ir Kredito sutartyje, ir vekselyje numatyta tiek ta pati skolinės prievolės suma (300 000 Lt), tiek palūkanos (5,82 procentai). Be to, Kredito sutarties 1.10.2 punkte numatyta, kad pagal sutartį ...„pateikiamas UAB „Namučiai“ paprastasis vekselis 300 000 Lt sumai su 5,82 procentų metinėmis palūkanomis, laiduotas R. S. ir UAB „Laimikis“, apmokamas jį pateikus“. Tai reiškia, jog Kredito sutarties ir vekselio teisinis ryšys yra nurodytas tiesiogiai pačioje Kredito sutartyje. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad būtent Kredito sutartis buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Taigi susitarus dėl vekselio pasirašymo ir UAB „Namučiai“ išdavus paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui, už kurį laidavo ieškovas ir UAB „Laimikis“, atsakovui buvo suteikta papildoma garantija, kad skola atsakovui bus grąžinta, tai yra vekselis atliko tam tikrą užtikrinimo funkciją ir sukūrė naują, savarankišką, abstrakčią prievolę pagal vekselį, kuri iš esmės teisiškai nepriklauso nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas vekselį įgijo esą be jokio teisinio pagrindo (sandorio), nors, kaip minėta, prievolė pagal vekselį yra savarankiška, tai yra jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu.

17Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad būtent plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją. Tai reiškia, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai yra sukuriantys šalutines prievoles (išskyrus garantiją), kurios priklausomos nuo pagrindinės prievolės, o vekselis, kuris yra savarankiškas civilinių teisių objektas – tai nauja savarankiška prievolė, pagal kurią vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigoją sumokėti vekselio gavėjui vekselyje nurodytą pinigų sumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Todėl nepaisant to, jog Kredito sutartyje sąlyga dėl vekselio išdavimo buvo nurodyta prie prievolių pagal Kredito sutartį užtikrinimo priemonių, išrašytas vekselis, atlikdamas tam tikrą užtikrinimo funkciją (plačiąja prasme), visgi netapo vienu iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Sudarant susitarimą Nr. 2 prie Kredito sutarties vekselis apyvartoje jau egzistavo kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, tai yra egzistavo nauja prievolė pagal vekselį.

18Nagrinėjamu atveju vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus tuo, kad pasibaigė pagrindas, dėl kurio buvo išduotas vekselis, pareiškė vekselio laiduotojas ? ieškovas, kuris laidavo už vekselio davėją UAB „Namučiai“. Ieškovas prašo pripažinti 2006 m. rugsėjo 29 d. paprastojo vekselio galiojimą pasibaigusiu nuo 2007 m. vasario 5 d., kai buvo sudarytas susitarimas Nr. 2 prie Kredito sutarties ir kurio specialiojoje dalyje neliko sutartinio punkto apie vekselio išdavimą. Taigi iš ieškovo reikalavimo formuluotės spręstina, kad atsakovas vekselio galiojimą (nuo jo išdavimo momento) pripažįsta. Visų pirma pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad pasirašius 2007 m. vasario 5 d. susitarimą prie Kredito sutarties, šios sutarties specialiojoje dalyje nebeliko punkto dėl vekselio išdavimo, nesudaro pagrindo teigti, jog nuo 2007 m. vasario 5 d. pasibaigė prievolė pagal vekselį. Kaip jau buvo minėta, vekselio davėjas, išrašydamas vekselį, sukūrė vekselio turėtojo naudai jau visiškai naują prievolę ? prievolę pagal vekselį. Be to, nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo šalys nėra tiesioginiai vekselio teisinių santykių dalyviai: ieškovas ? vekselio davėjo laiduotojas, atsakovas ? vekselio turėtojas ir pirmasis įgijėjas, o pagal teismų praktiką ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, tai yra tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Šiuo atveju UAB „Namučiai“, kaip vekselio davėjas, atsakovui, kaip vekselio turėtojui ir pirmajam įgijėjui, jokių prieštaravimų nėra pareiškęs. Duomenų, kad pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo susitarimą pagrindinė prievolė yra pasibaigusi, nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ĮPVĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu, tačiau pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė, ir, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.), gi vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Nors ieškovas skunde nurodo, kad UAB „Namučiai“ ir atsakovui sudarius Kredito sutartį ir papildomai atsakovui pateikus vekselį, UAB „Namučiai“ iš atsakovo gavo 300 000 Lt, o įgijo prievolę atsakovui sumokėti 600 000 Lt (300 000 Lt pagal Kredito sutartį ir 300 000 Lt pagal vekselį), tačiau teisėjų kolegija su tokiu ieškovo argumentu nesutinka. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog atsakovui iš skolininko pagal Kredito sutartį ir vekselio davėjo UAB „Namučiai“, ir/ar iš UAB „Laimikis bei ieškovo yra išieškota dviguba suma. Pradėjus išieškojimą pagal vekselį, prievolė pagal Kredito sutartį pakeičiama prievole pagal vekselį, kuri toliau vykdoma ne pagal kreditavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

19Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas 2010 m. balandžio 19 d. įskaitė reikalavimą, dėl kurio vyko ginčas, tai yra, jog įskaitymą atsakovas atliko pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog reikalavimų įskaitymo metu reikalavimas nebuvo ginčijamas teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad pradinis ieškovo ieškinys atsakovui priimtas teisme 2010 m. kovo 18 d. Šiuo ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 282 790,66 Lt sumą, ieškinį grįsdamas CK 6.237 straipsniu, tai yra tuo, kad atsakovas turi pareigą gražinti be pagrindo įgytas lėšas, tai yra 2008 m. lapkričio 5 d. atliktos vidaus banko operacijos metu iš ieškovo sąskaitos nurašytus 282 790,66 Lt (1 t., 39-41 b. l.). Atsakovas įskaitymą atliko 2010 m. balandžio 19 d. Iš 2010 m. balandžio 19 d. atsakovo pranešimo ieškovui matyti, kad bankas 2008 m. lapkričio 5 d. memorialiniu orderiu atliktą 282 790,66 Lt lėšų nurašymą nuo ieškovo banko sąskaitos ir įskaitymą į UAB „Namučiai“ kredito aptarnavimo sąskaitą pripažino nepagrįstu veiksmu ir grąžintinus 282 790,66 Lt įskaitė dalies ieškovo, kaip laiduotojo, prievolės, kilusios iš 2006 m. rugsėjo 29 d. UAB „Namučiai“ išduoto vekselio ir 2009 m. balandžio 24 d. vykdomojo įrašo įvykdymui (1 t., 56 b. l.). Patikslintas ieškinys, kuriame ieškovas jau reiškė reikalavimą pripažinti 2006 m. rugsėjo 29 d. paprastojo vekselio galiojimą pasibaigusiu nuo 2007 m. vasario 5 d. ir kitus išvestinius reikalavimus, priimtas tik 2010 m. rugsėjo 8 d., tai yra, kai jau buvo atliktas ieškovo ginčijamas įskaitymas. Tai reiškia, kad atsakovas atliko įskaitymą tuo metu, kai ginčo dėl vekselio galiojimo ir iš to kylančių kitų reikalavimų teisme nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti įstatyme nustatyto įskaitymo draudimo pažeidimo faktą.

20Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio nepagrįstumo yra paremta faktinėmis aplinkybėmis, o byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti ar naikinti teismo sprendimą. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.

21CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Ieškovo ieškinys, kurio suma 282 790,66 Lt, buvo atmestas. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas, tai yra apeliaciniu skundu yra ginčijama 282 790,66 Lt suma, už kurią mokėtinas žyminis mokestis sudaro 6 655,81 Lt. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 500 Lt, likusios žyminio mokesčio dalies (6 155,81 Lt) mokėjimas apelianto prašymu buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2 t., 14a b. l.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 6 155,81 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

22Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, tai yra sustabdė antstolės vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0140/10/00884 pagal Kauno miesto 23-iojo notaro biuro 2009 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2597. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atmestas ieškinys, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT 247300010112394300 „Swedbank“, AB, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje arba Nr. LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas 5660) iš ieškovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 155,81 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus ir 81 centą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

26Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0140/10/00884 pagal Kauno miesto 23-iojo notaro biuro 2009 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2597 sustabdymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir... 5. Atsakovai AB Ūkio bankas ir notarė J. M. atsiliepimuose į ieškinį ir... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Teismas taip pat nurodė, jog UAB „Namučiai“ 2006 m. rugsėjo 29 d.... 8. Kadangi ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo vekselio pagrindu išduotą... 9. Ieškovas taip pat įrodinėjo faktą, kad atsakovas įskaitė ieškovo kaip... 10. Ieškovas R. S. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir... 11. Atsakovas AB Ūkio bankas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 12. Atsakovė notarė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą... 13. Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu... 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 314 straipsnyje... 15. Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB... 16. Iš Civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų... 17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog... 18. Nagrinėjamu atveju vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus tuo, kad... 19. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog... 20. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 21. CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio... 22. Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d.... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 26. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi taikytas...