Byla Iv-2397-331/2012
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo,

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas V. P. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio (imtinai), viso - 1 734,18 Lt.

4Paaiškino, kad dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Apsaugos ir priežiūros skyriuje prižiūrėtojo pareigose. Atsakovas, apskaičiuodamas jo 2007, 2008 metų darbo užmokestį, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 straipsnio 2 dalimi ir taikė bendrą mokamų priedų ir priemokų dydžio (sumos) ribojimą, nustatantį, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Taikant minėtą ribojimą pagal VTĮ 23 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 7 d. redakcija) 2007, 2008 metais buvo nesumokėta dalis darbo užmokesčio – 1 734,18 Lt,

5Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos), ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

6Konstituciniam Teismui paskelbus 2009-12-11 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ sužinojo apie pažeistą teisę į teisingą apmokėjimą už darbą. Mano, kad nuo tada atsirado teisė dėl pažeistų teisių kreiptis į teismą.

7V. P. remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1-638-05) ir teigia, kad sprendimas, priimtas taikant VTĮ numatytus priemokų ir priedų ribojimus nesumokėti darbo užmokesčio dalies, yra laikytinas neįvykdytu, todėl jo reikalavimams yra taikytinas minėtas 2009-12-11 Konstitucinio teismo nutarimas ir turėtų būti priteisiama visa prašoma suma, nes ji neviršija Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyto termino (su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus).

8Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

9Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 10-11) paaiškino, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTĮ VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, šiuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimą pareigūnams, prieštaravo Konstitucijai, tačiau pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento. Atsakovo teigimu, kol nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, ji buvo teisėta ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., į teismą kreipėsi 2012-02-27, todėl vadovaudamasis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą.

10Teismo posėdyje Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnis). Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

11S k u n d a s a t m e s t i n a s

12Šioje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo pareiškėjui, iš viso – 1 734,18 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (imtinai).

13Nustatyta, kad pareiškėjas 2007-2008 metais dirbo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės duomenys tvirtina, kad atsakovas dėl VTĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatyto 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą pareiškėjui neišmokėjo dalies darbo užmokesčio nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio – 1 734,18 Lt (b. l. 5, 6).

14Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja VTĮ VI skyriaus 23-26 straipsnio nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalis be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau - tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. VTĮ 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 straipsnio 3 dalį vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

152008-12-09 priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2008-12-09 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

16Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

17Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo.

18Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010-06-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662‑1735/2011 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261–275) jau yra konstatavusi, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, manantys, jog jų teisės dėl minėto Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo nebuvimo (legislatyvinės omisijos) buvo pažeistos, turėjo (turi) teisę dėl tokių pažeidimų kreiptis į teismą, kuris savo ruožtu privalo, jeigu nustato, kad asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos dėl nurodytos priežasties, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikydamas ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją. Toks teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimui atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose.

19Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. byla Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiškėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

20Pagal aptartą teismų praktiką, laikytina, kad atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo yra neįvykdyti, pareiškėjas teisę į teisminę gynybą įgijo pradėjus jam mokėti nepilną darbo užmokestį, o kreipimasis į teismą neribojamas aplinkybe, ar jis į teismą kreipėsi iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, ar jį paskelbus. Todėl pareiškėjas turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

21Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. byla Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 straipsnio 2 dalis). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Ieškinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. LVAT praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (adm. byla Nr. A575-1839/2011).

22Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovas atsiliepime prašo taikyti senaties terminą pareiškėjo skundo reikalavimui.

23Ieškinio senaties termino eigos pradžia prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl konstatuotina, kad ieškinio senatis prasidėjo, kai ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio, gaudavęs darbo užmokestį. Taigi, senaties termino pabaiga - 2011 m. gruodžio mėnuo, o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2012-02-27 (b. l. 1).

24Nagrinėjamu atveju V. P. ginčą kelia dėl neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio laikotarpiu nuo 2007 metų balandžio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo.

25Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytiną Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas V. P. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 4. Paaiškino, kad dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Apsaugos ir... 5. Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 6. Konstituciniam Teismui paskelbus 2009-12-11 nutarimą „Dėl Lietuvos... 7. V. P. remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi... 8. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos... 9. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiškėjo skundu... 10. Teismo posėdyje Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų... 11. S k u n d a s a t m e s t i n a s... 12. Šioje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo... 13. Nustatyta, kad pareiškėjas 2007-2008 metais dirbo Apsaugos ir priežiūros... 14. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja VTĮ VI... 15. 2008-12-09 priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10,... 16. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos... 17. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23... 18. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 19. Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios... 20. Pagal aptartą teismų praktiką, laikytina, kad atsakovo Lukiškių tardymo... 21. Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. byla Nr.... 22. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja... 23. Ieškinio senaties termino eigos pradžia prasideda nuo tos dienos, kai asmuo... 24. Nagrinėjamu atveju V. P. ginčą kelia dėl neišmokėto darbo užmokesčio,... 25. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 27. Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 28. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...