Byla 2S-130-527/2007

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-0124-097/2006 pagal pareiškėjų H. J. , Ž. J. ir E. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J. , Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei R. I. , Kauno apskrities valstybei mokesčių inspekcijai dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.

3Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

4

5pareiškėjai 2004-11-30 pareiškimu, vadovaudamiesi CK 5.50, 5.57 str., CPK 576-578 str., prašė pratęsti praleistą terminą palikimui po jų tėvo A. J. mirties 2003-05-28 priimti. Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvas, dar būdamas gyvas, pažadėjo po savo mirties palikti jiems žemę. Šią aplinkybę žinojo ir suinteresuotas asmuo A. J. (tėvo žmona). Iš karto po tėvo mirties ji net du kartus kalbėjo, jog reikia susitvarkyti dokumentus dėl žemės, vėliau apie tai neužsiminė. Apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą jie sužinojo 2003 m. rudenį. Tuomet jie taip pat sužinojo, kad dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis pas notarą per tris mėnesius. Pareiškėjai manė, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo per kiek laiko reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo, tikėjo A. J. sąžiningumu, be to, sužinoję apie praleistą terminą, kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo pagal testamentą liudijimo panaikinimo.

6Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymą patenkino: atnaujino pareiškėjams praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimui po jų tėvo A. J. mirties. Teismas nustatė, kad A. J. mirė 2003 m. gegužės 29 d. (b.l.6), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas suinteresuotam asmeniui išduotas 2003 m. rugsėjo 8 d. (b.l.33). Pareiškimą teismas tenkino įvertinęs objektyvias termino praleidimo priežastis (pareiškėjų klaidingą manymą, jog terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai), termino praleidimo laiką (sužinoję apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, po kelių mėnesių pareiškėjai užvedė bylą dėl jo panaikinimo) bei teisinės reikšmės turinčią aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo A. J. nenurodė notarei apie kitus įpėdinius (civilinė byla Nr.2-0084-485/2006 t.1, bl.107, t.2 b.l.42). Atnaujindamas praleistą terminą teismas atsižvelgė ir į jo praleidimo teisines pasekmes, pareiškėjų sąžiningumą ir pakankamai atidų elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

7Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo nutartį panaikinti ir, išsprendus klausimą iš esmės, pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi:

81) pagal CK 5.50 str. palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjai pripažino, kad įstatymų nustatytu laiku palikimo nepriėmė. CK 5.57 str. 1 dalis numato, kad terminas gali būti pratęsiamas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, svarbiomis priežastimis nurodė nežinojimą, kad terminas palikimui priimti yra trys mėnesiai, bei tą aplinkybę, kad pareiškėjai tikėjosi, kad paveldėjimo dokumentus sutvarkys suinteresuotas asmuo A. J. . CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. CK 1.6 straipsnyje, nustatant įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalaujama, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai. To nedarydamas asmuo veikia savo rizika. Palikimas atsirado 2003 m. gegužės 28 d. Įstatymas, nustatantis trijų mėnesių terminą palikimui priimti (Civilinis kodeksas) įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., todėl, praėjus beveik dviems metams po įstatymo pasikeitimo, jo nežinojimas negalėjo būti vertinamas kaip svarbi priežastis, trukdžiusi įstatymo nustatytu laiku priimti palikimą. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad įgyvendino savo teises per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą 2004 m. vasario mėnesį, t.y. praėjus aštuoneriems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos;

92) pareiškėjai nenurodė, o teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, kurios sutrukdė pareiškėjams priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas nutartyje nurodė, kad vertino ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus ir nustatė, kad pareiškėjai buvo pakankamai atidūs ir sąžiningi. Tokia teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta. Teismo nutarties motyvai deklaratyvūs, visiškai nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nenurodyta, koks konkrečiai veiksmas ar aplinkybė rodo, kad pareiškėjai buvo pakankamai atidūs. Prieš tai nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjai netinkamai įgyvendino savo teises, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes įstatymo nustatytu terminu ir pakankamai ilgą laiką po jo nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl veikė savo rizika. Šie nutarties motyvai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nors teismas nurodė, kad vertina individualius elgesio standartus, tačiau nenurodė, kokie individualūs standartai taikomi kiekvienam pareiškėjui atskirai, o apsiribojo bendru nurodymu, kad pareiškėjai buvo atidūs ir sąžiningi. Pareiškėjas H. J. nurodė, kad kreipėsi į notarų biurą 2003 metų spalio mėnesį. Šiai aplinkybei patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Taip pat nurodė, kad kalbėjo su A. J. ir laukė, kol ji pakvies kartu vykti pas notarą. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Kiekvienas asmuo turi individualiai rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Pareiškėjas yra pilnametis, suaugęs žmogus, todėl jo nurodytos aplinkybės neatitinka atidaus ir rūpestingo elgesio standartų. Pareiškėjas nebuvo įgaliojęs A. J. priimti palikimą po jo tėvo mirties, todėl negalėjo tikėtis, kad ji už jį sutvarkys paveldėjimo dokumentus. Be to, teismo posėdžio metu apeliantė paaiškino, kad pirmą kartą po A. J. laidotuvių H. J. su ja susisiekė 2004 metų sausio mėnesio antroje pusėje paimti mirties liudijimą. Šie paaiškinimai nėra paneigti. Tuo tarpu pareiškėjas Ž. J. paaiškino, jog apie aplinkybę, kad palikimą yra priėmusi viena A. J. , sužinojo iš H. J. , pats jokių veiksmų įgyvendinti savo teises neatliko. Jo elgesys taip pat visiškai neatitiko protingo ir atidaus asmens elgesio;

103) apeliantės veiksmai neturėjo jokios įtakos pareiškėjų elgesiui, netrukdė įstatymų nustatytu laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Nenustatyta, kad A. J. būtų suklaidinusi ar kitaip paveikusi individualų pareiškėjų elgesį.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su skundu ir nurodo, kad šioje byloje ginčas vyksta tarp A. J. , mirusio 2003 m. gegužės 28 d., įpėdinių pagal įstatymą (vaikų iš pirmosios santuokos) ir testamentinės įpėdinės mirusiojo antrosios žmonos, kuri po vyro mirties paveldėjo ½ turto, todėl teismo sprendimas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos materialiosioms teisėms ir pareigoms įtakos neturės, kas reiškia, kad į pastarąją bylą yra įtrauktas nepagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 nutarimo Nr.56 trečiasis punktas).

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo nutarties nekeisti. Jie nurodo, kad tiek šios bylos nagrinėjimo metu, tiek Kauno apygardos teisme esančios civilinės bylos Nr. 2A-793-343/2006 nagrinėjimo metu pareiškėjai nurodė, kad suinteresuotas asmuo sudarė tokią situaciją, kad jie pavėlavo kreiptis dėl paveldėjimo, nes apeliantė jiems nurodė, kad ji sutvarkys visus paveldėjimo klausimus, kad ji pasiims sau tik tai, kas susiję su ja, o pareiškėjų tėvų žemė atiteks jiems. Suinteresuoto asmens nesąžiningumas, pareiškėjų nuomone, yra viena iš svarbiausių priežasčių ir tai yra neginčitinai įrodyta. Suinteresuotas asmuo vietoje to, kad elgtųsi sąžiningai, nuo pat A. J. mirties elgėsi nesąžiningai ir specialiai sukūrė esamą situaciją. Jau vien ta aplinkybė, kad apeliantė, žinodama, kad pareiškėjai yra A. J. vaikai, vilkindama teismo procesą pradėjo nurodinėti, kad jie nėra velionio vaikai, nes neatitinka viena jų pavardės raidė, įrodo apeliantės cinišką nesąžiningumą.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Pareiškėjai, prašydami pratęsti praleistą terminą palikimui po jų tėvo A. J. mirties 2003-05-28 priimti, rėmėsi tuo, kad jie per tris mėnesius pas notarą nesikreipė manydami, kad terminas yra šeši mėnesiai ir tikėjo atsakovės sąžiningumu, o 2003 m. rudenį sužinoję apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą kreipėsi teisinės pagalbos pas advokatą, su kurio pagalba po kelių mėnesių užvedė bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą panaikinimo.

15Kadangi su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, vertina ne tik pareiškėjų klaidingą manymą dėl trumpesnio termino palikimui priimti buvimo, atsakovės sąžiningumą bei pareiškėjų kreipimąsi į teismą dėl paveldėjimo teises liudijimo nuginčijimo 2004-02-05, bet atsižvelgia ir į kitas teisinės reikšmės turinčias bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, kurias vertina sistemiškai. Atskirajame skunde pateiktas tik kelių teismo nustatytų aplinkybių vertinimas atsietai viena nuo kitos, kolegijos nuomone, yra neteisingas ir nepagrįstas.

16CK 5.33 str. 1 d. nustato pareigą notarui pranešti apie testamento paskelbimo dieną visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Šios straipsnio 2 dalyje numatyta, jog notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį.

17Iš paveldėjimo byloje (lapas 1) esančio 2003-06-18 atsakovės pareiškimo, parengto notarės R. I. , matyti, jog atsakovė nurodė, kad ,,kitų įpėdinių: pagal testamentą nėra“ (prij. b.l.107, t.1). Toks pareiškimo turinys, kolegijos nuomone, patvirtina aplinkybę, kad notarė per atsakovę A. J. aiškinosi tik apie testamentinius įpėdinius, tačiau nei iš šio pareiškimo, nei iš kitų byloje esančių įrodymų negalima nustatyti, kad notarė būtų ėmusis kokių nors priemonių A. J. , mirusio 2003 m. gegužės 29 d., įstatyminiams įpėdiniams nustatyti ir kad jiems būtų pranešta apie 1992-05-26 testamento paskelbimo dieną ir 1992-05-26 testamento turinį.

18Kolegijos nuomone, svarstant praleisto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, laikytina itin svarbia ta aplinkybė, kad šios bylos pareiškėjams - A. J. įstatyminiams įpėdinimas (jo vaikams iš pirmos santuokos), jų savalaikiai neišsiaiškinus, nebuvo pranešta nei apie 1992-05-26 testamento paskelbimo dieną, nei apie paskelbto 1992-05-26 testamento turinį. Pažymėtina, jog jeigu įstatyminiai įpėdiniai būtų savalaikiai informuoti apie paskelbtą 1992-05-26 testamentą ir jo turinį, tai jiems būtų atsiradę visos prielaidos pranešti notarei apie vėlesnį, t.y. 2002-08-06, testamentą ir, per notarę išsiaiškinus CK nustatytą kitokį (vietoj 6 mėn. - 3 mėn.) palikimo priėmimo terminą, patiems savalaikiai priimti palikimą.

19Iš paveldėjimo byloje (l.5) esančio Kauno apskrities archyvo 2003-06-13 pažymėjimo matyti, kad jame nurodyta, jog ,,Kauno valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo dokumentuose yra 1992 m. gegužės 26 d. A. J. sudarytas testamentas reg. Nr.8-1845“ bei kad ,,Kauno valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo 1992 metų, Kauno 2-os valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo 1992 metų, Kauno m. 2-ojo, 3-ojo, 4-ojo, 6-ojo, 11-ojo notarų biurų archyvinių fondų 1992-1996 metų, Kauno m. 8-ojo notaro biuro archyvinio fondo 1994-1995 metų bei Kauno m. 13-ojo notaro biuro archyvinio fondo 1992-1994 metų dokumentuose žinių apie minėto testamento pakeitimą, panaikinimą ar naujo testamento sudarymą nėra“. Kadangi šis pažymėjimas neapima ne tik visų notarų biurų, bet ir apskritai viso laikotarpio iki A. J. mirties, o jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad notarė A. J. paveldėjimo byloje būtų surinkusi informaciją iš Centrinės hipotekos įstaigos apie Testamentų registre įregistruotus testamentus ir apie tai, kad joks vėlesnis nei 1992 m. gegužės 26 d. testamentas nebuvo įregistruotas, byloje nėra, todėl, kolegijos nuomone, ši aplinkybė vertintina taip pat išskirtinai pareiškėjų naudai, sprendžiant praleisto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą.

20Be to, iš prijungtos bylos Nr.2-0084-485/2006 (1t., b.l.107) taip pat matyti, kad suinteresuotas asmuo A. J. 2003-09-08 notarei rašytame pareiškime dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (2 t., b.l.42) nurodė, kad ,,kitų įpėdinių, turinčių teisę paveldėti, nėra“. Šis pareiškimas, kolegijos nuomone, patvirtina, kad ir pati atsakovė nebuvo sąžininga pareiškėjų atžvilgiu, nenurodžiusi jų notarei tuomet, kai buvo apie klausiama. O tai paneigia apeliantės teiginį, kad jos veiksmai neturėjo jokios įtakos pareiškėjų, siekusių paveldėti dalį mirusiojo turto, elgesiui.

21Kolegija, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą ir pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad pareiškėjai įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo mirties praleido dėl svarbių priežasčių, dėl ko apylinkės teismo nutartis, kuria šis terminas buvo atnaujintas, paliktina nepakeista (CPK 337 str.).

22Kolegija, vadovaudamasi CPK 334-339 str.,

Nutarė

24atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 4. ... 5. pareiškėjai 2004-11-30 pareiškimu, vadovaudamiesi CK 5.50, 5.57 str.,... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi... 7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo nutartį panaikinti... 8. 1) pagal CK 5.50 str. palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo... 9. 2) pareiškėjai nenurodė, o teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių,... 10. 3) apeliantės veiksmai neturėjo jokios įtakos pareiškėjų elgesiui,... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo nutarties... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Pareiškėjai, prašydami pratęsti praleistą terminą palikimui po jų tėvo... 15. Kadangi su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga... 16. CK 5.33 str. 1 d. nustato pareigą notarui pranešti apie testamento paskelbimo... 17. Iš paveldėjimo byloje (lapas 1) esančio 2003-06-18 atsakovės pareiškimo,... 18. Kolegijos nuomone, svarstant praleisto 3 mėnesių termino palikimui priimti... 19. Iš paveldėjimo byloje (l.5) esančio Kauno apskrities archyvo 2003-06-13... 20. Be to, iš prijungtos bylos Nr.2-0084-485/2006 (1t., b.l.107) taip pat matyti,... 21. Kolegija, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą ir pritardama pirmosios... 22. Kolegija, vadovaudamasi CPK 334-339 str.,... 24. atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio...