Byla 2A-836-413/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3662-802/2012 pagal pareiškėjų V. M. ir A. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys V. J., akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, akcinė bendrovė „Ūkio bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Elekttr odiesel“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno teritorinė muitinė, antstolė A. L., antstolė S. Ž., antstolis Artūras Auglys.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai V. M. ir A. M. kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes ir patvirtinti patikslintą sutartį (su pakoregavimais, atliktais teismo posėdžio metu) dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajonop apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu (3 t. b. l. 106-110) prašymą tenkino, nutraukė V. M. ir A. M. santuoką, įregistruotą 1985 m. rugpjūčio 24 d. Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 208; nutraukus santuoką pareiškėjams paliko pavardes – M., M.; patvirtino pareiškėjų V. M. ir A. M. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis; sprendimui įsiteisėjus panaikino 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė iš pareiškėjų V. M. ir A. M. 147,25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš kiekvieno šią sumą priteisiant lygiomis dalimis. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

71. Dėl sutarties tvirtinimo. Iš rašytinių bylos duomenų ir pareiškėjų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka sudaryta 1985 m. rugpjūčio 24 d. Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 208, jie daugiau kaip metus negyvena santuokinio gyvenimo ir tiek pat laiko gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose, vienas nuo kito atitolo ir nemato prasmės toliau kartu gyventi, taikytis kategoriškai nesutinka, todėl sprendė, kad santuoka faktiškai iširusi (CK 3.53 str. 1 d., CPK 541 str.). Kitų kreditorių ir turto, nei nurodyta teismui pateiktame prašyme, pareiškėjai neturi. Kreditorinių įsipareigojimų vykdymą pareiškėjai aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo. Prievolių kreditoriams pobūdžio pareiškėjai nekeičia ir nutraukus santuoką visų turimų prievolių pobūdis lieka toks, koks yra. Šalys patvirtino, kad supranta, jog prievolei esant solidariai kreditoriai bet kada gali pareikalauti ją įvykdyti iš antrojo sutuoktinio, jei jos nesumokės sutuoktinis, kuris tokią pareigą prisiėmė sutartimi. Naujai teismui pateiktoje sutartyje pareiškėjai turtą pasidalijo pusiau. Teismas sprendė, jog naujai teismui pateiktos sutarties nuostatos kreditorių teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl gali būti tvirtinamos. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgė taip pat į tai, jog daugelis pareiškėjų kreditorių prieštaravo dėl pareiškėjų turto padalijimo nelygiomis dalimis (t. 1, b. l. 77, t. 2, b. l. 23-25, 46-47, 64), todėl pareiškėjams nusprendus šią sutarties dalį pakeisti ir turtą pasidalyti lygiomis dalimis, sprendė, kad naujai pateikta sutartis visiškai atitinka kreditorių interesus. Kad tokia sutartis (po teismo nustatytų trūkumų pašalinimo) gali būti tvirtinama, nebeprieštaravo ir didžiausią kreditorinį reikalavimą turintis pareiškėjų kreditorius Swedbank, AB, kuris nurodė, kad šalims nauja sutartimi nemodifikuojant prievolės pobūdžio, o tik susitarus, kuris iš jų mokės įmokas kreditoriui, tokia sutartis kreditoriaus interesų nepažeidžia (t. 2, b. l. 84). Tokius pat atsiliepimus pateikė ir kiti kreditoriai (t. 2, b. l. 82, 90-91), o nepateikusieji atsiliepimų dėl naujai pateiktos sutarties tvirtinimo neprieštaravo. Teismui pareiškėjai nurodė, kad kompensacijos sutuoktiniai nereikalauja, nes pareiškėjams tenkančios dalys bemaž apylygės. Nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėjai susitarė, jog tarpusavio išlaikymas jiems yra nereikalingas, kadangi abu yra sveiki ir darbingi. Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudaryta laisva valia. Pareiškėjai patvirtino, kad jiems žinoma, jog sutinkamai su CK 3.53 straipsnio 3 dalimi iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pareiškėjams išaiškinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įgys res judicata galią.

82. Dėl kreditoriaus V. J.. Kad sutartis būtų tvirtinama, nesutiko kreditorius V. J.. Teismo vertinimu, kreditoriaus nesutikimas yra nepagrįstas, o sutuoktinių naujai pateikta ir, atsižvelgiant į kreditoriaus V. J. atsiliepime išdėstytas pastabas posėdžio metu, pakoreguota sutartis (iš sutarties pašalinant žodžius, kurie kreditoriui kėlė įtarimą, jog jais gali būti modifikuojama prievolė kreditoriui, patikslinant jam turimo įsiskolinimo sumą, nustačius, jog iš V. M. darbo užmokesčio atskaitytos lėšos iš antstolės depozitinės sąskaitos kreditoriaus dar nepasiekė, pareiškėjams nurodžius ir parašais patvirtinus, kad jokio kito asmeninio turto ar piniginių lėšų sąskaitose jie neturi) dėl santuokos nutraukimo pasekmių šio kreditoriaus interesų nepažeidžia. Sutuoktiniai teismo posėdžio metu patvirtino, kad šioje byloje nesprendžiamas, nekeičiamas ir neginčijamas prievolės V. J. pobūdis, nenustatinėjama kokia ši prievolė yra, o tik susitariama, kuris sutuoktinis nutraukus santuoką vykdys minimą prievolę pagal teismo jau priimtą dėl to sprendimą. Tokiam susitarimui kreditorius negali prieštarauti, nes juo kreditoriaus interesai negali būti pažeidžiami. Kadangi minimos prievolės priteisimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo iš A. M. suinteresuotam asmeniui yra priteista skola, tai nepaisant kaip šia sutartimi sutuoktiniai susitartų dėl prievolės mokėjimo pareigos, priverstinis skolos išieškojimas galėtų būti atliekamas tik A. M. atžvilgiu, kadangi tik jo atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas (CPK 568 str. 1 d.).

93. Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu ir dėl bylos sustabdymo. Teismas atmetė suinteresuoto asmens V. J. atstovės prašymą palikti pareiškimą nenagrinėtą arba bylą sustabdyti, kadangi nenustatė jokių tokio prašymo teisinių ir faktinių pagrindų. Be to, teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo V. J. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad pagal V. J. ir A. M. sudarytą paskolos sutartį abiejų sutuoktinių prievolė yra solidari, tačiau ieškinio priėmimo klausimas nėra išspręstas, be to, ieškiniu neprašoma priteisti skolą iš V. M., nors atsakovais nurodomi abu sutuoktiniai, tačiau A. M. atžvilgiu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas teismo sprendimas dėl skolos pagal paminėtą paskolos sutartį priteisimo. Teismas sprendė, jog net ir teismui išnagrinėjus bylą bei priėmus galimai palankų kreditoriui sprendimą, jis jokios įtakos neturi nagrinėjamai bylai (CPK 163 str. 1 d. 3 p.), kadangi V. J. pareikšto reikalavimo formuluotė leidžia spręsti, jog tai būtų teismo sprendimas dėl teisių pripažinimo (CK 1.138 str. 1 d. 1 p.), kuriam nėra būdingas prievartinis įvykdymas. Kad kreditoriui būtų išduotas vykdomasis raštas skolininko atžvilgiu, turi būti priimtas teismo sprendimas dėl priteisimo.

104. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo V. J. byloje turėjo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, jis yra pareiškėjų kreditorius, kuris neturi priešingo teisinio intereso, išskyrus teisę ginti savo interesus ir įrodinėti, kad sutuoktinių sutartis pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Tvirtindamas sutartį teismas tokio pažeidimo nenustatė, kreditoriaus motyvai dėl pareiškėjų sutarties atmesti kaip nepagrįsti, pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį tenkintas, todėl teismas laikė, kad suinteresuotam asmeniui priteisti iš pareiškėjų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

11III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (kreditorius) V. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti, pareiškėjų pareiškimą palikti nenagrinėtą, priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Dėl prievolės pobūdžio. Teismas, atmesdamas kreditoriaus argumentus, sprendime nepagrįstai nurodė, kad sutartis nepažeidžia kreditoriaus V. J. interesų. Teismas privalėjo nustatyti prievolės pobūdį, nes teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista skola tik iš vieno sutuoktinio, dar nereiškia, kad prievolė yra asmeninė, o ne bendra. Taigi teismas privalėjo išsiaiškinti ir konstatuoti, kokios rūšies prievolė yra, o negalint to padaryti ypatingos teisenos byloje - suteikti teisę šalims (kreditoriui) ginčo teisena išspręsti klausimą dėl prievolės pobūdžio. Nenustatęs prievolės pobūdžio, teismas negalėjo tvirtinti sutarties konstatuojant, kad prievolę vykdys tik vienas iš sutuoktinių, nes toks teismo sprendimas prieštarauja kreditoriaus interesams. Toks teismo sprendimas užkirto kelią kreditoriui įrodinėti prievolės bendrumą. Atsiliepimuose į pareiškimą, kuriuo buvo prašoma patvirtinti sutartį, V. J. teismui paaiškino, kad 28 853,84 Lt skola nėra asmeninė A. M. prievolė. 2011 m. lapkričio 2 d. įvykusiame teismo posėdyje į teisėjos klausimus dėl prievolės pobūdžio pareiškėjas A. M. pripažino, kad paskola, gauta iš V. J., buvo panaudota išimtinai šeimos interesais - šeimos įmonės veiklai, t. y. buvo gauta su sutuoktinės sutikimu ir žinia, dėl ko prievolė kreditoriui yra solidari. Sutuoktiniams nepripažįstant prievolės bendrumo, kreditorius V. J. buvo priverstas kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą su reikalavimu nustatyti, kad prievolė, atsiradusi pagal 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį, kuria V. J. A. M. paskolino 7940,00 eurų (skola priteista iš A. M. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-10-01 galutiniu sprendimu, civ. b. Nr. 2-2088-374/2009), yra solidari A. M. ir V. M. prievolė. Apie tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas iki teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas prašymas nutraukti santuoką, yra gavęs kreditoriaus V. J. ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti prievolę solidaria (civilinė byla Nr. 2-5690-896/2011), teismas buvo informuotas. Tačiau teisėja, nelaukdama ginčo išsprendimo dėl prievolės pobūdžio, pažeisdama kreditoriaus interesus ir viešąją tvarką, priėmė kreditoriaus teises pažeidžiantį sprendimą.

142. Dėl pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos. Sutarties 22 punktu sutuoktiniai susitarė, kad bet koks turtas, įgytas šalims sudarius sutartį, tačiau teismui sutarties nepatvirtinus, bus laikomas šalies, sudariusios sandorį dėl tokio turto įgijimo, asmenine nuosavybe. Tvirtindamas šį punktą teismas tuo pačiu pritarė pareiškėjams, kad net ir tuo atveju, jei sutartis prieštaraus įstatymams, dėl ko teismas jos netvirtins, sutartis liks galiojanti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai yra sudarę ne vieną sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Patvirtinęs sutarties 22 punktą teismas sudarė sąlygas teisminiams ginčams tarp kreditorių ir skolininkų ateityje, nes nenurodė, kurią sutartį, sudarytą tarp sutuoktinių, laikyti jų turto bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Iš sutarties matyti, kad pareiškėjai turi ne vieną kreditorių, jų įsipareigojimai yra ir asmeniniai, ir bendri. Tuo remiantis sutarties 22 punktas sukels ginčus vykdymo procese. Nors teismas turi siekti, kad teismo sprendimas būtų aiškus ir nesukeltų ginčų ateityje. Tuo atveju, jei sutarties 22 punktas reiškia, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė ta sutartimi, kurią teismas patvirtino, tuomet teismas privalėjo įpareigoti pareiškėjus patikslinti 22 punktą, įrašant sutarties tvirtinimo datą, nes anksčiau sudarytos sutartys, taip pat ir ši teismo 2011 m. gruodžio 22 dieną patvirtinta sutartis, buvo tikslinamos, keičiamos. Šiuo atveju sutarties 22 punktas pažeidė kreditorių interesus, tuo pačiu ir viešąją tvarką.

153. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nuostatos neturi pažeisti kreditoriaus interesų. Jeigu kreditorius, įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, tai byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o tiesiog netvirtindamas sutarties išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ir kt.). Teismo sprendimas šioje byloje yra neteisėtas, nes prieštarauja LAT suformuotai praktikai tokio pobūdžio bylose. A. M. ir V. M. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu teismas privalėjo palikti nenagrinėtą, nes sutuoktiniai neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties turinio atitikimo įstatymų reikalavimams ir viešajai tvarkai. Teismas taip pat turėjo pareigą jei ne palikti pareiškimą nenagrinėtu, tai bent sustabdyti šios bylos nagrinėjimą (CK 3.53 str.4 d.) iki bus išspręsti ginčai dėl prievolės pobūdžio ir sutuoktiniai pateiks sutartį, kuri neprieštarautų įstatymams, viešajai tvarkai, o sutuoktiniams tokios sutarties nepateikus - prašymą santuokai nutraukti palikti nenagrinėtu.

164. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Suinteresuoto asmens V. J. interesai su pareiškėjų interesais buvo priešingi. Tačiau teismo sprendimas buvo priimtas įvertinus suinteresuoto asmens V. J. atsiliepimą ir teismo posėdžių metu išsakytą nuomonę, išskyrus aplinkybę dėl prievolės pobūdžio. Sutartis dėl to ne kartą buvo taisyta, tikslinta. Vyko du teismo posėdžiai (2011-11-02 ir 2011-12-22), kuriuose suinteresuotas asmuo buvo atstovaujamas advokatės. Pirmasis posėdis truko apie vieną valandą, antrasis - daugiau kaip 2 valandas. Suinteresuotas asmuo atvyko į teismo posėdį iš kito miesto. Jį atstovavusios advokatės darbo vieta taip pat randasi kitame mieste. Tai reiškia, kad 1000 Lt išlaidos, patirtos teisinei pagalbai už dviejų atsiliepimų surašymą ir atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose kitame mieste - yra pagrįstos, realios ir privalėjo būti suinteresuotam asmeniui atlyginamos.

17Tretysis asmuo Swedbank, AB atsiliepimu į skundą nurodo, kad pagal kredito sutartį abu sutuoktiniai atsako solidariai. Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų kreditorius nepasisakė ir prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja V. M. skundą prašo atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

191. Dėl prievolės pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai analizavo teisinę situaciją dėl prievolės įvykdymo V. J. ir padarė išvadą, kad net ir nustačius sutartyje, jog prievolę vykdys abu sutuoktiniai, pareiškėjams šio įsipareigojimo nevykdant, kreditorius skolą galėtų išsiieškoti tik iš A. M., nes tik dėl jo yra priimtas teismo sprendimas. Ši teismo išvada yra pagrįsta, teisinga ir apeliantas jos neginčija. Teismo sprendime nėra konstatuotas prievolės kreditoriui V. J. pobūdis, o tiesiog pasisakyta dėl skolos išieškojimo galimybių. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo nustatyti prievolės pobūdį, kadangi jį galima būtų nustatinėti, jeigu nebūtų teismo sprendimo, kuriuo skola priteista iš vieno sutuoktinio. Jeigu teismas pagal kreditoriaus pageidavimą būtų ėmęsis nustatinėti prievolės pobūdį ir būtų nustatęs, kad prievolė yra solidari, tai toks teismo sprendimas prieštarautų 2009 m. spalio 1 d. galutiniam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-2088-374/2009, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas tik vienas sutuoktinis. Kreditorius nepagrįstai teigia, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra įtvirtinamas asmeninis šios prievolės pobūdis. Sutarties 8 punkte yra išskirti finansiniai įsipareigojimai, kurie priteisti iš abiejų sutuoktinių; 9 ir 9.4 punktuose yra išskirti finansiniai įsipareigojimai, kurie priteisti tik iš A. M.; 16 ir 16.4 punktuose yra nustatyta, kad A. M. priteistus finansinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo jis pats ir vykdys. Akivaizdu, kad kitokia prievolių vykdymo tvarka sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir negalėjo būti nustatyta. Sutarties 12 punktu šalys tarpusavyje susitaria tik dėl finansinių įsipareigojimų atitinkamiems kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo, tačiau pačios prievolės kreditoriams nemodifikuojamos ir jų pobūdis po santuokos nutraukimo nesikeičia. A. M. niekada neneigė, jog prievolė V. J. yra jo asmeninė prievolė. Teismo posėdžio metu A. M. nesugebėjo tiksliai paaiškinti, kaip panaudojo pasiskolintus pinigus, tačiau patvirtino, kad juos skolinosi be sutuoktinės žinios ir sutikimo, ne šeimos interesams. Aplinkybę, kad V. M. apie skolos egzistavimą nieko nežinojo, patvirtina tai, kad ji apskritai nedalyvavo byloje, kurioje V. J. buvo priteista skola. Be to, praktiškai visas šeimos turtas buvo įsigytas paimant kreditą iš „Swedbank“, AB. Tuo tarpu V. J. pinigus A. M. paskolino tik dvidešimt šešioms dienoms ir jau po to, kai už kreditą buvo įsigytas ir įrengtas namas. Trumpas paskolos grąžinimo laikotarpis ir tai, kad šeimai šių pinigų apskritai nereikėjo, patvirtina, jog jie nebuvo panaudoti šeimos interesais.

202. Dėl bylos sustabdymo. Teismas išsamiai pasisakė, dėl kokių priežasčių nematė pagrindo stabdyti pareiškėjų santuokos nutraukimo bylą net ir žinodamas apie kreditoriaus ieškinį dėl prievolės pripažinimo solidaria. Be to, kreditorius ieškinyje dėl prievolės pripažinimo solidaria pats nurodo, kad faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovų atsakomybė yra solidari, buvo nustatęs Marijampolės rajono apylinkės teismas civ. b. Nr. 2-3941-374/2010. Tuo tarpu bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje (civ. b. Nr. 2S-646-343/2011) konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus pareiškimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo, teismas nepagrįstai vykdymo procese nustatė turtines prievoles asmeniui, kurio atžvilgiu vykdytinas sprendimas nebuvo priimtas ir, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, kuriame įvardinti reikalavimai V. M. atžvilgiu, negalėjo būti priimtas. Taigi Kauno apygardos teismas jau yra konstatavęs, kad V. J. reikalavimas pripažinti prievolę solidaria iš esmės ydingas, tačiau kreditorius dar kartą pareiškė praktiškai identišką ieškinį ir siekė, kad šiuo pagrindu būtų sustabdyta santuokos nutraukimo byla. Nagrinėjamu atveju galima įžvelgti kreditoriaus bandymą piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis pareiškiant tapatų ieškinį. Dėl to pirmosios instancijos teismo atsisakymas stabdyti santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Kreditorius nepagrįstai nurodo, kad teismas nesuteikė kreditoriui teisės teikti teismui įrodymus - įsiteisėjusio teismo sprendimo - dėl prievolės bendrumo. Teismas analizavo, koks vykdomasis raštas būtų išduotas pagal galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą, kuriuo prievolė būtų pripažinta solidaria, ir nustatė, kad tokio pobūdžio įrodymas neturėtų jokios reikšmės šioje byloje.

213. Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Kreditorius nepagrįstai teigia, kad patvirtinęs sutarties 22 punktą teismas sudarė sąlygas teisminiams ginčams tarp kreditorių ir skolininkų ateityje, nes nenurodė, kurią sutartį, sudarytą tarp sutuoktinių, laikyti jų turto bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Apeliantas visiškai nesuprato sutarties 22 punkto esmės, kuriuo šalys tiesiog norėjo patvirtinti, kad visas turtas, kurį jos įgis po kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, bus laikomas asmenine jų nuosavybe. Toks susitarimas visiškai atitinka Civilinio proceso kodekso 3.67 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo sutuoktinių turtui nebetaikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto teisinis režimas ir bet koks turtas yra įgyjamas jau asmeninės nuosavybės teise. Sutarties 22 punktas neliečia to turto, kuris buvo įgytas iki iškeliant bylą dėl santuokos nustraukimo, o yra taikomas tik turtui, kuris galėtų būti įgytas po kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

224. Dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu. Kreditorius nepagrįstai nurodo, kad A. M. ir V. M. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu teismas privalėjo palikti nenagrinėtą, nes sutuoktiniai neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties atitikimo įstatymų reikalavimams ir viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus pašalinti sutartyje teismo nustatytus trūkumus. Vykdydami teismo nurodymus pareiškėjai visus trūkumus pašalino ir pateikė naują 2011 m. lapkričio 8 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje konstatavo, kad po trūkumų šalinimo tokia sutartis yra galima ir teisės normoms ji neprieštarauja. Dėl naujos sutarties prieštaravimų nebepateikė ir didžiausi pareiškėjų kreditoriai „Swedbank“ AB bei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, nors šalys lygiai taip pat susitarė, kad prievolę „Swedbank“ AB vykdys vienas iš sutuoktinių. Prieštaravimus atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodė tik kreditorius V. J., kurį jis pateikė teismo posėdžio metu. Į visus kreditoriaus pageidavimus buvo atsižvelgta ir 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdyje buvo patikslinta skolos suma, sutartyje įrašyta, jog kito asmeninio turto pareiškėjai neturi, netgi buvo išbraukti sutarties žodžiai, kurie kreditoriui kėlė įtarimų. Nebuvo įvykdytas tik vienintelis apelianto (kreditoriaus) pageidavimas - kad prievolę vykdys abu sutuoktiniai. Tačiau toks kreditoriaus pageidavimas yra absoliučiai nepagrįstas. Sutuoktiniams pateikus naują 2011 m. lapkričio 8 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir ją papildomai teismo posėdyje pakoregavus pagal kreditoriaus pageidavimus, daugiau trūkumų teismas nenustatė ir sprendė, kad sutartis viešajai tvarkai neprieštarauja.

235. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kreditorius visiškai neteisingai suvokia šios bylos esmę ir kas galėtų būti laikoma priešingais interesais tokio pobūdžio bylose. Į teismą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai kreipėsi bendru sutarimu. Taigi priešingų interesų šioje byloje apskritai nebuvo, nes juos galėjo turėti tik pareiškėjai vienas kito atžvilgiu. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. J. yra pareiškėjų kreditorius, kuris neturi ir negali turėti priešingo intereso. Jis turi tik teisę teikti prieštaravimus dėl sutarties, jeigu mano, kad ji pažeidžia jo, kaip kreditoriaus interesus. Kreditorius V. J. taip pat negali būti suinteresuotas ir kitokia bylos baigtimi, kadangi šiuo atveju buvo sprendžiamas pareiškėjų santuokos nutraukimo klausimas, o ne prievolės ar atsakomybės pagal prievolę kreditoriui pobūdis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

26Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių prievolės pobūdį kreditoriui, jo teisių įstatyminės apsaugos garantijas ir teismo teisės tvirtinti sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai tam prieštarauja vienas iš kreditorių santuokos nutraukimo byloje, aiškinimo ir taikymo.

27Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų V. M. ir A. M. santuoką, įregistruotą 1985 m. rugpjūčio 24 d. Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 16 ir 16.3 punktais nustatė, kad A. M. po santuokos nutraukimo vykdys finansinius įsipareigojimus kreditoriui (apeliantui) V. J. pagal 2009 m. spalio 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 76/09/2865, kur finansinio įsipareigojimo suma 2011 m. lapkričio 8 dienai yra 28 853,84 Lt (teismo sprendime klaidingai nurodyta 288853,84 Lt). Kad tokia sutartis būtų tvirtinama, nesutiko kreditorius V. J.. Teismas kreditoriaus nesutikimo motyvus pripažino nepagrįstais ir pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiamas, nekeičiamas ir neginčijamas prievolės V. J. pobūdis, nenustatinėjama kokia ši prievolė yra, o tik susitariama, kuris sutuoktinis nutraukus santuoką vykdys minimą prievolę pagal teismo jau priimtą dėl to sprendimą. Teismas sprendė, kad tokiam susitarimui kreditorius (apeliantas) negali prieštarauti, kadangi jo interesai negali būti pažeidžiami, prievolės atsiradimo (skolos priteisimo) klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kuriuo iš A. M. yra priteista skola. Todėl nepaisant kaip šia sutartimi sutuoktiniai susitartų dėl prievolės mokėjimo pareigos, priverstinis skolos išieškojimas galėtų būti atliekamas tik A. M. atžvilgiu, kadangi tik jo atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas (CPK 568 str. 1 d.).

28Su tokiais teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo įvertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Remdamasis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, kreditorius šioje byloje turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

29Nagrinėjamu atveju Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2088-374/2009 abiem pareiškėjams res judicata galios neturi ir jame nebuvo nustatinėjamas prievolės kreditoriui pobūdis (asmeninė ar bendra). Kreditorius (apeliantas) V. J. prieštaravo pateiktai sutarčiai, be to, tame pačiame teisme yra užvesta kita civilinė byla Nr. 2-307-896/2012 dėl pareiškėjų prievolės kreditoriui V. J. pripažinimo solidaria ir ši aplinkybė bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo žinoma. Remiantis paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. J. ieškinio dėl prievolės pripažinimo patenkinimas neturi jokios įtakos šiai bylai, nes tai būtų teismo sprendimas dėl teisės pripažinimo, kuriam nėra būdingas prievartinis įvykdymas, yra nepagrįsta, kadangi tik nustačius byloje sutuoktinių prievolės pobūdį, būtų galima spręsti turto padalijimo ir sutuoktinių prievolių paskirstymo kreditoriams klausimus. Šioje byloje apeliantas nebuvo pareiškęs atskiro reikalavimo dėl prievolės bendrumo ir su tuo susijusių santuokos nutraukimo teisinių padarinių, tačiau savo poziciją ginčijamu klausimu grindė atsiliepimu ir pareiškėjų prašymą ir ši jo pozicija nepasikeitė iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

30Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismui neišsprendus sutuoktinių prievolės pobūdžio apeliantui (kreditoriui) klausimo, liko neatskleista bylos esmė. Kadangi šis proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, tai byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str.).

31Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turėtų spręsti teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

33panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai V. M. ir A. M. kreipėsi į teismą prašydami nutraukti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Marijampolės rajonop apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu (3... 7. 1. Dėl sutarties tvirtinimo. Iš rašytinių bylos duomenų ir pareiškėjų... 8. 2. Dėl kreditoriaus V. J.. Kad sutartis būtų tvirtinama, nesutiko... 9. 3. Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu ir dėl bylos sustabdymo. Teismas... 10. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo V.... 11. III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (kreditorius) V. J. prašo Kauno miesto... 13. 1. Dėl prievolės pobūdžio. Teismas, atmesdamas kreditoriaus argumentus,... 14. 2. Dėl pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos. Sutarties 22... 15. 3. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Sutarties dėl santuokos... 16. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Suinteresuoto asmens V. J.... 17. Tretysis asmuo Swedbank, AB atsiliepimu į skundą nurodo, kad pagal kredito... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja V. M. skundą prašo atmesti,... 19. 1. Dėl prievolės pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai... 20. 2. Dėl bylos sustabdymo. Teismas išsamiai pasisakė, dėl kokių... 21. 3. Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Kreditorius nepagrįstai teigia, kad... 22. 4. Dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu. Kreditorius nepagrįstai nurodo, kad... 23. 5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kreditorius visiškai neteisingai... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 25. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų... 26. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių... 27. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2011 m. gruodžio 23... 28. Su tokiais teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Sutuoktiniai gali... 29. Nagrinėjamu atveju Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d.... 30. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo... 31. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso... 33. panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d....