Byla e2-850-516/2015

Dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. J., A. J., D. C., I. K., A. A., A. S., A. N., A. P., A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai, civilinėje byloje Nr. 2-116-302/2015 pagal ieškovų R. D., M. M., J. N. ir kt. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei–firmai „VITI“, trečiasis asmuo – UAB „Būsto švara“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atstovo tinkamumo ir jo teisės paduoti atskirąjį skundą.

4Ieškovų vardu Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Vilkpėdės šilas“, atstovaujama advokatės J. K., pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė priteisti iš atsakovo avansu išlaidas, būtinas defektų šalinimui – preliminariai 880 607,41 Lt; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamuosius namus pastatė statytojas AB–firma „VITI“, kuris suteikė gyvenamiesiems namams įstatymuose numatytas garantijas dėl gyvenamųjų namų tinkamumo naudoti, tačiau garantinio laikotarpio metu buvo nustatyti defektai, esantys bendrosios dalinės nuosavybės objektuose.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi paliko šį ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškinys paduotas ieškovų vardu neįgalioto vesti bylą asmens. Teismas nurodė, kad DNSB „Vilkpėdės šilas“ nepašalino ieškinio trūkumų ir nepateikė teismui duomenų, kad ji yra įgaliota vesti bylą butų savininkų vardu. Pažymėjo, kad DNSB „Vilkpėdės šilas“ veikia tik kaip butų savininkų atstovas, padedantis įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, tačiau jis neįgyja savininkų teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais, todėl jis negali spręsti tų klausimų, kuriuos turi spręsti tik patys bendraturčiai. Nurodė, kad tam, jog DNSB „Vilkpėdės šilas“ galėtų reikšti ieškinį visų Gyvenamųjų namų butų ir patalpų savininku vardu, jis turėtų gauti įgalinimus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat pažymėjo, kad DNSB „Vilkpėdės šilas“ įstatų 9 ir 10 punkte yra numatyta, jog bendrija turi teisę atstovauti tik savo narius ir jų interesus. Todėl nesant gyvenamųjų namų butų ir patalpų savininkų, kurie nėra DNSB „Vilkpėdės šilas“ nariais, įgaliojimų dėl jų atstovavimo, DNSB „Vilkpėdės šilas“ neturi teisės jų vardu reikšti ieškinio teisme. Konstatavo, kad ieškinį pasirašė advokatė J. K., kuri teisinių paslaugų sutartį sudarė ne su ieškovais, o su DNSB „Vilkpėdės šilas“, kuri save laiko įstatyminiu atstovu.

6Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. papildoma nutartimi iš DNSB „Vilkpėdės šilas“ trečiojo asmens UAB „Būsto švara“ naudai priteistos 650 Eur bylinėjimosi išlaidos.

7Ieškovų vardu DNSB „Vilkpėdės šilas“, atstovaujama advokatės J. K., 2015 m. vasario 11 d. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtų Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarčių.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, kad advokatė J. K. yra įgaliota atstovauti fizinius asmenis. Teismas rėmėsi ankstesnėje skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad advokatę atstovavimo santykiai sieja tik su DNSB „Vilkpėdės šilas“, kuri šioje byloje neturi įgaliojimų veikti ieškovų vardu.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskirajame skunde ieškovai J. J., A. J., D. C., I. K., A. A., A. S., A. N. ir A. P. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų 2014 m. vasario 11 d. atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas pažeidė ieškovų teisę į teisminę gynybą, nes atsisakė priimti atskirąjį skundą tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje ir tokiu būdu atėmė galimybę ginčyti joje išdėstytą teismo poziciją aukštesnės instancijos teismui. Pradiniu ieškovu byloje buvo DNSB „Vilkpėdės šilas“ ir tik teismui suklaidinus ieškovus, pastarasis pakeistas į bendrijos narius. Teismas nė vienoje nutartyje nenurodė, kokius konkrečius įrodymus turi pateikti ieškovai, kurie būtų pakankami ieškovų įgaliojimui patvirtinti.
2. DNSB „Vilkpėdė šilas“ ir bendrijos valdybos pirmininkas turi teisę veikti bendrijos vardu, teikti ieškinį, atlikti kitus procesinius veiksmus, įskaitant teisę apskųsti teismo nutartį, pateikiant atskirąjį skundą. Tokią teisę bendrijai suteikia CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CK 2.33 straipsnis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis bei DNSB „Vilkpėdės šilas“ įstatai. Bendrijos nariai yra pritarę ieškinio pareiškimui ir tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai apie bendrijos narių balsavimą (Priedas Nr. 1 ir 2). Be to, bendrijos valdybos pirmininkas A. L. yra vienas iš ieškovų, t. y. buto, esančio Vilkpėdės g. 7-32, Vilniuje, bendrasavininkas.
3. CPK 56 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis negali būti taikoma, nes nagrinėjamu atveju tiek bendrija, tik jos pasirinkta advokatė yra tinkami atstovauti ieškovus. Bendrija turi teisę atstovauti jos narius gindama jų interesus, o tuo pačiu ir pasitelkti advokato pagalbą.

12IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14Byloje kilo ginčas dėl to, ar asmuo, kuris buvo pripažintas byloje netinkamu atstovu, gali tokį teismo procesinį sprendimą skųsti apeliacine tvarka.

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą.

16Teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.).

17Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškinį, kurį ieškovų vardu pateikė DNSB „Vilkpėdės šilas“, atstovaujama advokatės J. K., konstatavęs, kad jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl šio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tie patys ieškovų atstovai pateikė atskirąjį skundą, kurio teismas nepriėmė, o nustatė terminą pašalinti trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius jų įgaliojimus vesti bylą teisme ieškovų vardu.

18Apeliantai teisingai nurodo, kad DNSB „Vilkpėdės šilas“, atstovaujama advokatės J. K., nesutikdami su teismo išvada, kad jie nėra tinkamai įgalioti ginti ieškovų interesus teisme, negali šios teismo pozicijos pagrįstumo patikrinti aukštesnėje instancijoje, nes teismas nepriima atskirojo skundo tais pačiais motyvais, kurie jau yra išdėstyti minėtoje skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.

19Pažymėtina, kad pagrindinis teismo priimamas procesinis dokumentas, kuris lemia šalių teises ir pareigas yra teismo sprendimas (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami kai kurie procesiniai klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju DNSB „Vilkpėdės šilas“, atstovaujama advokatės J. K., atskiruoju skundu, kurio trūkumai nustatyti skundžiama nutartimi, kvestionuoja procesinį teismo sprendimą, kuris nesukurs šalims materialinių teisinių pasekmių, tačiau yra kliūtis jiems dalyvauti procese kaip ieškovų atstovams. Dėl to teisė į apeliaciją negali būti ribojama asmenims, kuriems teismo procesinis sprendimas apribojo galimybę dalyvauti vykstančiame teismo procese. Taigi teismui nutarus, kad asmuo nėra įgaliotas atstovauti ieškovus byloje, konstatuotas atstovavimo trūkumas negali būti kliūtis skųsti šį sprendimą. Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais.

20Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimą bei atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina.

21Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bendrijos ir jos pasirinktos advokatės teisių atstovauti ieškovus, ginant jų interesus teisme, nes tai nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo objektas.

22Nustačius, kad 2015 m. vasario 11 d. atskirąjį skundą pateikė asmuo, kuris turi teisę skųsti teismo procesinį sprendimą, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui išspręsti 2015 m. vasario 11 d. pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarčių priėmimo klausimą (CPK 334 straipsnio 2 dalis).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti.

25Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui išspręsti 2015 m. vasario 11 d. pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-116-302/2015, priėmimo klausimą.