Byla A-756-91-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vincui Petrokui, atsakovo atstovei Jolantai Ivanauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Universali arena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ,,Universali arena“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybei, UAB ,,Versenta“, dėl nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas UAB „Universali arena“ (buvusi UAB „Rubicon eventus“) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 2S-19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas). Nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 23 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada Taryba turi teisę atlikti tyrimą dėl įstatymo pažeidimų. Tarp jų nėra Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų pažeidimų. Todėl, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Taryba turėjo išvis atsisakyti pradėti tyrimą. Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas suteikia Tarybai tik įgaliojimus kreiptis į savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, o šioms reikalavimo nepatenkinus apskųsti savivaldos institucijų sprendimus apygardos administraciniam teismui. Be to, Tarybos atliktas tyrimas neišsamus, išvados padarytos remiantis prielaidomis ir spėjimais. Siekdama nustatyti ar rinkoje yra kitų ūkio subjektų, Taryba, remdamasi neaiškiais, niekam nežinomais kriterijais, nustatė kelis renginius organizuojančius juridinius asmenis, taip pat kelis asmenis, įskaitant ir UAB „Versenta“, kurių valdomose patalpose gali būti vykdomi renginiai, į kuriuos kreipėsi raštu. Nemaža dalis atsakymų Tarybai buvo pateikta elektroniniu paštu, todėl šių atsakymų patikimumas turėtų būti vertinamas kritiškai. Tarybai pateiktų dokumentų tikrai nepakako nustatyti, ar Vilniaus mieste yra ir kitų ūkio subjektų, iš kurių Savivaldybė galėtų nuomotis patalpas, užtikrinančias jos poreikius. Siekiant nustatyti, kiek žmonių telpa vienoje ar kitoje erdvėje, turėtų būti atsižvelgiama į tos erdvės techninius dokumentus, į kuriuos Taryba nesigilino ir jų net nereikalavo pateikti. Savivaldybei reikėjo patalpų, kurios talpina ne mažiau kaip 4 000 žmonių, ir kuriose gali būti organizuojami nekomerciniai renginiai, neribojant jų paskirties. Šių reikalavimų atitikimą Vilniaus mieste ir visoje Lietuvoje gali užtikrinti tik vienintelė pareiškėjo valdoma „Siemens“ arena. Bet kokia kita viešoji erdvė Vilniaus mieste nebūtų pajėgi užtikrinti Savivaldybės renginiams reikiamo žiūrovų skaičiaus talpos bei techninių sąlygų ir reikalavimų. Taryba į tai neatsižvelgė, nepagrįstai konstatuodama, kad atitinkamoje rinkoje veikiančių subjektų yra. Taryba neteisingai apibrėžė ir atitinkamos paslaugos rinką. Konkurencijos įstatymas konkurentais pripažįsta ūkio subjektus, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (3 str. 9 p.). Jokia kita Lietuvos salė nėra tokia universali ir negali sutalpinti tiek žiūrovų, kiek jų telpa „Siemens“ arenoje, todėl pareiškėjo teikiamos paslaugos yra nepakeičiamos. Neaišku, kokiu pagrindu Nutarime yra vertinamas faktiškai renginyje dalyvaujančių žiūrovų skaičius, o ne žiūrovų skaičius, kuris numatytas pirkimo dokumentuose. Nustatinėjant atitinkamos paslaugos rinką, reikėtų atsižvelgti į pirkimo organizavimo metu buvusius savivaldybės tikslus ir poreikius. Vilniuje nėra kitų patalpų, kurios užtikrintų savivaldybės pageidaujamą lankytojų skaičių ir universalumą. Tuo tarpu, „Siemens“ arena yra 20 000 kv. m. ploto, 103 m x 83 m perimetro, arenos tūris - daugiau nei 200 000 kubinių metrų. Joje gali vykti sporto renginiai, pramoginiai renginiai, verslo renginiai. Vietų skaičius „Siemens“ arenoje priklauso nuo renginio tipo. Yra galimybė pasiūlyti 14 salės išplanavimo variantų. Savivaldybės organizuojami viešieji renginiai yra nekomercinio pobūdžio, dažnai nemokami arba kainuojantys simboliškai, todėl ne visada galima nustatyti konkrečiame renginyje dalyvausiančių asmenų skaičių. Tikimybė, kad į nemokamus ar pigiai kainuojančius renginius susirinks labai daug žmonių, yra labai didelė. Tokių renginių metu, išnuomojus patalpas, talpinančias daugiau žiūrovų, yra užtikrinama, kad organizuojamą renginį galės pamatyti kiek įmanoma didesnė visuomenės dalis. Vien ši aplinkybė liudija, kad dėl patalpų renginiams nuomos pakviesti derėtis pareiškėją buvo logiškas ir socialiai pagrįstas savivaldybės žingsnis. Taryba, nepagrįstai nuspręsdama, kad į atitinkamos rinkos apibrėžimą įtrauktinos renginiams skirtų patalpų nuomos paslaugos nepriklausomai nuo renginio žiūrovų skaičiaus, neteisingai interpretuoja tarp pareiškėjo ir savivaldybės 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos sutarties (toliau – ir Sutartis) nuostatas. Sutarties 2 skyriaus 2.2 p. numatytas žiūrovų limitas, priešingai nei teigiama Nutarime, nereiškia susitarimo dėl žiūrovų skaičiaus „Siemens“ arenoje. Žiūrovų limito sąvoka Sutartyje reiškia kainos apskaičiavimo ir žiūrovų skaičiaus derinimo metodiką. Sutartis jokiu būdu neriboja savivaldybės teisės organizuoti renginius, kuriuose dalyvautų daugiau nei 4 000 žiūrovų ir atitinka pirkimo dokumentuose keltus reikalavimus. Sutartis numato tik savivaldybės pareigą suderinti su pareiškėju tuos atvejus, kai žiūrovų skaičius renginyje gali viršyti 4 000. Tokiu atveju, jeigu yra nesuderinama su pareiškėju ir žiūrovų skaičius viršija 4 000, savivaldybė pagal Sutartį privalėtų mokėti po 2 Lt už kiekvieną žiūrovą, viršijantį Sutartyje numatytą žiūrovų limitą. Nepagrįsti ir Nutarimo motyvai, susiję su savivaldybės sprendimų dėl reikiamų patalpų nuomos paslaugų pirkimo. Savivaldybės administracija UAB „Universali arena“ nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių Ozo g., 14, Vilniuje, nuomos įsigijimą vykdė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 211 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Savivaldybės struktūriniai vienetai parengė pirkimo dokumentus ir neskelbiamų derybų būdu pakvietė pareiškėją derėtis. Atsižvelgiant į šių derybų rezultatus, savivaldybė ir pareiškėjas sudarė Sutartį. Neskelbiamos derybos buvo vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų, jų rezultatai yra galiojantys, jų teisėtumas nėra ginčijamas teismine tvarka. Teismine tvarka nėra ginčijama ir Sutartis, ji yra galiojanti ir jos šalims, remiantis Civilinio kodekso 6.189 straipsniu, turi įstatymo galią bei yra privaloma vykdyti. Savivaldybė, būdama civilinių teisinių santykių subjektu, gali pati pasirinkti, kokią sutartį ji sudarys, t. y. kokias konkrečiai jai reikalingas paslaugas ji pirks. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis savivaldybėms priskyrė nemažai savarankiškų funkcijų, kurias savivaldybė privalo atlikti pagal įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.). Nutarime nėra nurodyta nė viena Sutarties nuostata, kuri riboja ar galėtų riboti konkurenciją. Taryba rėmėsi tik Vilniaus miesto Savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 1-759 (toliau – ir Sprendimas), kuris yra negaliojantis ir juo neturėtų būti remiamasi.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Tarybai yra pavesta visų galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų, taip pat ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų, tyrimas. Savivaldybėms pagal Vietos savivaldos įstatymą priskirtų vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijų vykdymas neretai yra vienaip ar kitaip susijęs su civilinių teisinių santykių atsiradimu tarp savivaldybės ir trečiųjų asmenų, tačiau tai nereiškia, kad tokių teisinių santykių atsiradimas panaikina vietos savivaldos institucijų pareigą priimant atitinkamus teisės aktus ar kitus sprendimus laikytis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 1-759 2005 m. spalio 12 d. buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau šio teisės akto panaikinimas visiškai nepakeitė situacijos, kadangi dar 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo pasirašyta Sutartis, įtvirtinanti UAB „Universali arena“ išimtinę teisę teikti savivaldybei patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomos paslaugas. Aplinkybė, jog Sprendimas buvo panaikintas, negali būti traktuojama kaip susiaurinanti Konkurencijos tarybos kompetencijos ribas. Priešingu atveju, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu siekiamų tikslų įgyvendinimas būtų itin apsunkintas, nes formaliai panaikinus šiai teisės normai prieštaraujantį individualų teisės aktą, neigiama įtaka konkurencijai atitinkamoje rinkoje ir toliau būtų daroma remiantis Sutartimi, o Taryba neturėtų teisės reikalauti panaikinti tokią neigiamą įtaką nulemiančius veiksnius. Savivaldybės valios, aiškiai išreikštos sudarant Sutartį bei šią Sutartį „išsaugant“, net ir panaikinus atitinkamą teisės aktą, kurio pagrindu Sutartis buvo pasirašyta, negalima vertinti niekaip kitaip, kaip tik atitinkamo savivaldos institucijos sprendimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme. Nagrinėjant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių yra tai, ar egzistuoja kitų ūkio subjektų, užsiimančių analogiška veikla, kurių padėtį rinkoje galėtų įtakoti atitinkami valstybės valdymo ar savivaldybės institucijų veiksmai, t.y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja ūkio subjektų, galinčių pasiūlyti patalpų nuomos paslaugas atitinkamų renginių, kuriuos finansuoja savivaldybė, organizavimui. Atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje pateiktą prekės rinkos sąvoką, vienas iš pagrindinių kriterijų vertinant, kokios prekės turi būti priskirtos tai pačiai prekės rinkai, yra pirkėjų požiūris. Analizės rezultatai parodė, kad renginių organizatoriai mato galimybes organizuoti masinius renginius ne vien tik pareiškėjo valdomoje „Siemens arenoje“, tačiau ir kitose renginių organizavimui skirtose patalpose. Ši aplinkybė buvo įvertinta apibrėžiant prekės rinką. Nors nedidelė dalis renginių organizatorių pateiktų atsakymų yra elektroninės formos, tačiau iš jų yra aiškiai matyti, kas, kokiu laiku ir į kokį paklausimą atsakė, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu, juo labiau įvertinant aplinkybę, kad konkurencijos bylose elektroninės formos dokumentai buvo ne kartą pripažinti tinkamais įrodymais. Skirtingų paslaugos pirkėjų atsakymai nėra iš anksto tarpusavyje suderinti, todėl negali būti identiški. Juose išreiškiama kiekvieno ūkio subjekto nuomonė ir požiūris į galimybes pirkti patalpų nuomos renginių organizavimui paslaugas. Išanalizavus visus gautus atsakymus, buvo pastebėti pateiktos informacijos panašumai, kurie sudarė galimybę daryti tam tikrus apibendrinimus dėl atitinkamų paslaugų pakeičiamumo. Taryba neginčija, kad „Siemens arena“ yra daugiausia žiūrovų galinti talpinti arena Lietuvoje, tačiau nesutinka su teiginiu, kad dėl šios aplinkybės minėtos arenos paslaugos jokiais atvejais negali būti pakeičiamos kitų renginių organizavimui skirtų patalpų nuomos paslaugomis. Apibrėžiant atitinkamą prekės rinką, buvo vertinamas savivaldybės poreikis pirkti tam tikras konkrečias patalpų nuomos paslaugas. Tiek savivaldybė, tiek ir pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju iš savivaldybės pusės egzistuoja tik patalpų, galinčių sutalpinti ne mažiau kaip 4 000 žiūrovų, nuomos paslaugų paklausa. Toks teiginys grindžiamas Sprendimo 1 punktu, kuriame yra numatyta būtent tokia žiūrovų riba, tačiau šis konkretus poreikis nėra pagrindžiamas absoliučiai jokiais motyvais. Savivaldybė neturi teisės nustatyti jokių dirbtinai konkurenciją ribojančių reikalavimų galimiems paslaugos teikėjams, nepagrįsdama tokių reikalavimų objektyviomis aplinkybėmis. Toks nepagrįstas ribojimas, siekiant eliminuoti kitus galimus patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomotojus, jau savaime sukelia neigiamas pasekmes konkurencijai. Atlikta analizė parodė, kad daugiau nei pusėje savivaldybės finansuotų renginių žiūrovų skaičius nesiekė 4 000, kai kuriuose renginiuose žiūrovų skaičius nesiekė net 1 000. Be to, jau pasirašant Sutartį savivaldybės poreikis pirkti patalpų nuomos paslaugas, kai renginio žiūrovų skaičius neviršija 4 000, buvo aiškiai išreikštas Sutarties 2.2 punkte, kuriame nurodoma, kad patalpos bus suteikiamos renginiams, kuriuose dalyvaus iki 4 000 žiūrovų. Šie faktai patvirtina, kad savivaldybė ketino įsigyti patalpų, skirtų renginių organizavimui, nuomos paslaugas, nepriklausomai nuo konkretaus žiūrovų skaičiaus. Pirminis Sprendimo projektas buvo siejamas su kasmetinės dotacijos UAB „Rubicon eventus“ skyrimu, vėliau su partnerystės santykių užmezgimu. Savivaldybės Ekonomikos departamento parengtame aiškinamajame rašte netgi preliminariai nurodoma, kokia suma per metus turėtų būti sumokama UAB „Rubicon eventus“, kad būtų galima padengti dalį įmonės patiriamo nuostolio. Taigi savivaldybės poreikis pirkti „Siemens“ arenos nuomos paslaugas buvo suformuotas atsižvelgiant būtent į pareiškėjo prašymą finansuoti dalį jo nuostolių. Tai tik dar kartą įrodo, kad savivaldybė privilegijavo šį ūkio subjektą, neanalizuodama galimybės pirkti paslaugas iš kitų ūkio subjektų. Atliekant tyrimą, nebuvo būtinybės nagrinėti techninę įvairių patalpų dokumentaciją. Taryba nevertina galimų kitų teisės aktų pažeidimo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad, tam tikrose patalpose organizuojant renginius, yra nesilaikoma saugumo, priešgaisrinių ar kitų reikalavimų yra nereikšmingi nagrinėjant galimą paklausos pakeičiamumą. Tokių faktų tyrimas nepriklauso Tarybos kompetencijai. Anot atsakovo, neskelbiamų derybų laimėtoju pareiškėjas buvo pripažintas jau po Sutarties pasirašymo, todėl pareiškėjo teiginys, kad Sutartis buvo sudaryta kaip neskelbiamų derybų rezultatas, yra nepagrįstas; juo labiau įvertinus tai, kad pačioje Sutartyje, kaip jos teisinis pagrindas, yra nurodomas būtent Sprendimas. Pats Sprendimo priėmimas ir Sutarties sudarymas, suteikiant išskirtines teises vieninteliam ūkio subjektui teikti patalpų nuomos renginių organizavimui paslaugas, pripažintas prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, todėl nurodyti konkrečias Sutarties nuostatas, atsakovo teigimu, nėra nei būtinybės, nei galimybės.

7Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Versenta“ pareiškėjo skundą prašė atmesti.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarybos tyrimo objektas buvo savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ atitiktis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, tačiau priimtas Nutarimas tiesiogiai paliečia UAB „Universali arena“ interesus (tarp pareiškėjo ir savivaldybės susiklostę ilgalaikiai sutartiniai santykiai ir įpareigojimas nutraukti Sutartį gali būti susijęs su finansiškai žalingomis pasekmėmis), todėl pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi teisę ginčyti Tarybos priimtą nutarimą (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 3 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.).

11Taryba turi teisę tirti visus galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus (Konkurencijos įstatymo 1 str., 18 str. 1 d., 19 str. 1 d.). Tai, kad į Tarybos kompetenciją įeina Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimų tyrimas patvirtina ir teisminė praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2 - 32/2007, 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-45/2008). Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad Taryba nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad savivaldybės administracija įvykdė neskelbiamas derybas dėl patalpų nuomos pirkimo. Patvirtintose neskelbiamų derybų sąlygose nuomos objektu įvardintos UAB „Rubicon eventus“ nuosavybės teise valdomos „Siemens arenos“ patalpos. 2005 m. rugpjūčio 19 d. tarp savivaldybės administracijos ir pareiškėjo buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis Nr. 14-90, pagal kurią savivaldybė užsakė pareiškėjui teikti patalpų nuomos bei su tuo susijusias paslaugas ir įsipareigojo už jas atsiskaityti. 2005 m. rugpjūčio 23 d. savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija pripažino pareiškėją neskelbiamų derybų laimėtoju. Savivaldybės taryba 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1-940 pripažino savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimus Nr. 1-758 ir Nr. 1-759 netekusiais galios, tačiau Sutartis liko galioti ir patalpų nuomos paslaugos yra toliau perkamos remiantis Sutartimi.

13Teismo teigimu, gramatiškai analizuojant Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą normą, matyti, kad įstatymas išskiria du objektus, dėl kurių pagrįstumo Taryba turi teisę kreiptis į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu - tai konkurenciją ribojantys teisės aktai ar kiti sprendimai. Tačiau aiškinant norminiuose teisės aktuose esančias sąvokas turėtų būti taikomi įvairūs teisės aiškinimo metodai: sisteminis, bendrųjų teisės principų, loginis, teleologinis, lyginamasis ir kt. Kaip jau minėta, Sprendimas buvo panaikintas, tačiau teisę teikti patalpų nuomos paslaugas Pareiškėjui leido Sutartis. Sąlygos, įtvirtintos atitinkamoje sutartyje tarp Savivaldybės ir atitinkamo privataus subjekto, Konkurencijos įstatymo pažeidimo prasme gali būti tolygios teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms ar tam tikrų administracinių sprendimų veikimui. Šiuo atveju būtent tokia situacija ir susiklostė. Panaikinus Sprendimą (tai reiškia atitinkamų administracinių santykių pasibaigimą), liko galioti Sutartis, kas reiškia, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau toks teisinių santykių pobūdis negali eliminuoti teisės atlikti tyrimą dėl sąžiningai konkurencijai galimai prieštaraujančių veiksmų. Priešingu atveju, atitinkamos institucijos galėtų išvengti sąžiningos konkurencijos kontrolės vien dėl to, kad atitinkamam klausimui spręsti pasirinko ne administracinio sprendimo, o civilinės sutarties formą. Skundo argumentai, jog teisės aktai nesuteikia teisės Tarybai administracine tvarka spręsti Sutarties atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams, yra nepagrįsti. Taryba nagrinėjamu atveju savo kompetencijos ribų neperžengė.

14Visuotinai žinoma, kad „Siemens arena“ yra didžiausia universali salė Vilniuje. Šios aplinkybės neginčija nė viena proceso šalis. Tačiau Vilniaus mieste be „Siemens arenos“ yra patalpų, kurios gali būti nuomojamos tam tikriems renginiams organizuoti. Jas skunde nurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo manymas, kad nagrinėjamu atveju jo paslaugos yra nepakeičiamos, - neteisingas. Žiūrovų skaičius, kurio pageidauja sulaukti renginyje organizatorius, ir faktinis tam tikro renginio žiūrovų skaičius gali aiškiai skirtis. Kaip matyti iš Sutarties 2.2 punkto, arenos patalpos galėjo būti nuomojamos ir tais atvejais, kai renginio žiūrovų skaičius neviršija 4 000. Tarybos tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad kai kuriuose renginiuose žiūrovų skaičius nesiekė net 1 000. Iš to galima daryti išvadą, kad savivaldybė pageidavo pirkti „Siemens arenos“ nuomos paslaugas, nepriklausomai nuo Sprendimo 1 punkte užfiksuoto žiūrovų limito (4 000). Nesant pastatytos „Siemens arenos“, atitinkami renginiai galėjo būti organizuojami ir kitose patalpose (salėse), todėl šios patalpos pagrįstai Tarybos pripažįstamos pakaitalais patalpų nuomos rinkoje. Be to, kaip teisingai pažymėjo Taryba, jokiais kriterijais nėra pagrįsta Sprendime, Sutartyje ir UAB „Rubicon eventus“ nuosavybės teise valdomų patalpų Ozo g. 14 nuomos neskelbiamų derybų būdu sąlygų (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, T. I, b. l. 81-83) 15.5 punkte minima 4 000 žiūrovų riba.

15Teismas konstatavo, kad savivaldybės veiksmai (Sprendimo priėmimas, Sutarties sudarymas) diskriminavo kitus ūkio subjektus, neleido jiems siūlyti patalpų nuomos paslaugų. Kadangi Nutarime aiškiai įvardinta, kad Sutartis visumoje suteikė išskirtines sąlygas vieninteliam ūkio subjektui teikti patalpų nuomos renginių organizavimui paslaugas, detaliai išskirti atskirus Sutarties punktus, kurie prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, nėra pagrindo. Savivaldybė nesudarė sąlygų kitiems ūkio subjektams pretenduoti teikti patalpų nuomos paslaugas, todėl Nutarime teisingai pažymėta, kad nagrinėjamu atveju nesilaikyta Konkurencijos įstatymo nuostatų. Konkurencijos taryba išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas. Tarybos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

16Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas elektroninės formos įrodymų neišskiria iš kitų įrodymų. Be to, minėtų įrodymų forma nėra esminė aplinkybė byloje. Taryba pagrįstai nenagrinėjo techninės įvairių patalpų dokumentacijos, nes ši informacija nesietina su paklausos pakeičiamumu. Be to, tokio tyrimo atlikimas neįeina į šios institucijos kompetenciją. Tai nėra su konkurencijos teise susijęs dalykas. Procedūrinių pažeidimų atliekant tyrimą Taryboje nenustatyta.

17III.

18Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 2S-19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Teismas nemotyvuotai atmetė pareiškėjo argumentus dėl Konkurencijos įstatymo 23 straipsnyje numatyto baigtinio sąrašo atvejų, kada atsakovas turi teisę atlikti tyrimą dėl įstatymo pažeidimų.

202. Teismas nevertino, kad savivaldybė UAB ,,Universali arena“ valdomų patalpų nuomos įsigijimą vykdė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 211 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Teismas nekreipė dėmesio, kad neskelbiamos derybos buvo vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų.

213. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovo nustatytos atitinkamos rinkos apibrėžimui – atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo paaiškinti ir motyvuoti, kokiomis procedūromis ir kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatyta atitinkama rinka.

224. Pareiškėjas kėlė klausimą ne dėl elektroniniu būdu gautų duomenų formos trūkumų, o dėl jų turinio patikimumo.

235. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas pagrįstai nenagrinėjo techninės įvairių patalpų dokumentacijos, kadangi ši informacija nesietina su paslaugos pakeičiamumu. Priešingai, renginiams skirta organizuoti erdve gali būti pripažįstama tik tokia erdvė, kuri atitinka nustatytus saugumo, techninius ir kt. reikalavimus.

246. Sutartis neriboja savivaldybės teisių sudaryti analogiškų patalpos nuomos sutarčių su kitais ūkio subjektais.

257. Tai, kad teismas neįsigilino į bylos esmę patvirtina ir aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad savivaldybė paslaugų teikėją privalėjo pasirinkti tokiu būdu, kad būtų užtikrintas visų teisės aktų, įskaitant ir Konkurencijos įstatymą, reikalavimų laikymasis. Turi būti sudaromos vienodos konkuravimo galimybės visiems toje pačioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Versenta“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai diskriminavo kitus ūkio subjektus, neleido jiems siūlyti patalpų nuomos paslaugų ir todėl pagrįstai paliko galioti atsakovo Nutarimą.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas ir jo gynimo mechanizmas yra realizuotas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Pagal Konkurencijos įstatymo 18 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti kaip laikomasi šio įstatymo, yra Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus (Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 4 p.). Taigi Konkurencijos taryba, būdama viešasis juridinis asmuo (Konkurencijos tarybos nuostatų 3 p.), vykdo jai priskirtas specialiąsias viešojo administravimo funkcijas Konkurencijos įstatymo laikymosi kontrolės srityje (ABTĮ 2 str. 6, 7 dalys). Akivaizdu, kad Konkurencijos tarybos kompetenciją apibrėžia ne tik Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio, bet ir 19 straipsnio, kuriame įtvirtinti Konkurencijos tarybos įgalinimai, nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nors Konkurencijos tarybai suteiktos valstybės valdymo ir savivaldos institucijų kontrolės funkcijos vykdymo tvarka specialiai Konkurencijos įstatyme neaptarta, ši įstatymo nustatyta funkcija turi būti įgyvendinama taikant bendras, Konkurencijos įstatymo numatytas, tiriamųjų veiksmų tvarką reglamentuojančias nuostatas. Tai reiškia, kad atsakovas gali pradėti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio laikymosi tyrimą pagal atitinkamą suinteresuoto asmens (ūkio subjekto) prašymą arba pradėti tyrimą savo iniciatyva (2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1055/2004; 2007 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-381/2007). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas tyrimą pradėjo gavęs UAB ,,Versenta“ skundą ir turėdamas pagrindo manyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas, kuriuo įsipareigojama pirkti paslaugas iš konkretaus atitinkamoje rinkoje veikiančio ūkio subjekto, galimai jį privilegijuoja kitų toje rinkoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu. Pareiškėjas nepagrįstai siaurinamai aiškina Konkurencijos tarybai Įstatymu suteiktus įgalinimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo neturėdama tam teisėto pagrindo ir pažeisdama Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

31Apeliantas tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė UAB ,,Universali arena“ (buvusios UAB ,,Rubicon eventus“) nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių Ozo g. 14, Vilniuje, nuomos įsigijimą vykdė neskelbiamų derybų rezultatų pagrindu (t.y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 211 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 841 „Dėl žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“). Šis apelianto argumentas nepagrįstas, prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, todėl taip pat atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 1-759 ,,Dėl paslaugų pirkimo iš UAB ,,Rubicon eventus“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“ įsipareigojo renginiams reikalingų patalpų nuomos paslaugas pirkti iš pareiškėjo (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. I, l. 42-43). Nors šis sprendimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1-940 ir buvo pripažintas netekusiu galios (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. I, l. 31), tačiau iš 2005 m. rugpjūčio 19 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Rubicon eventus“ pasirašytos patalpų nuomos sutarties Nr. 14-90 (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. I, l. 64-71) turinio visiškai akivaizdu, kad ši sutartis sudaryta būtent Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-759 ,,Dėl paslaugų pirkimo iš UAB ,,Rubicon eventus“, o ne neskelbiamų derybų, pagrindu, kaip teigia apeliantas. Ši aplinkybė aiškiai nurodyta ne tik sutarties preambulėje (kur įrašyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atstovaujantis direktorius V. Klimantavičius veikia pagal minėtą sprendimą), bet ir sutarties 2.2, 2.4, 2.5, 6.2 punktuose. Tuo tarpu neskelbiamų derybų procedūra ar rezultatai sutartyje visiškai neminimi, kas visiškai suprantama, nes Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija UAB ,,Rubicon eventus“ (vienintelį dalyvį) nuosavybės teise valdomų patalpų nuomos pirkimo neskelbiamų derybų būdu laimėtoju pripažino tik 2005 m. rugpjūčio 23 d. protokolu Nr. 74-p.-4 (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. I, l. 115), t.y. kur kas vėliau nei buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis, ir apie tai šią bendrovę informavo 2005 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. A51-10116-(5.21-KSD-2) (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. I, l. 116).

32Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę įtvirtina Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.

33Konkurencijos taryba ginčijamame 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr. 2S-19 konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, 2005 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 1-759 ,,Dėl paslaugų pirkimo iš UAB ,,Rubicon eventus“ siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“ pagrindu sudarydama su pareiškėju 2005 m. rugpjūčio 19 d. patalpų nuomos sutartį, suteikė šiai bendrovei išimtinę teisę teikti renginių organizavimui Vilniaus miesto teritorijoje skirtų renginių organizavimui patalpų nuomą, taip išskirdama ją ir privilegijuodama kitų ūkio subjektų atžvilgiu.

34Pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad atitinkami Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai suteikė privilegijas atskiram ūkio subjektui, turėjo analizuoti ir pagrįsti, ar dėl tokių sprendimų atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Tam būtina tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką ir nustatyti toje rinkoje esančias konkurencijos sąlygas. Atitinkamos rinkos apibrėžimas yra esminis konkurencijos teisės aspektas. Tik apibrėžus atitinkamą rinką gali būti konstatuota, ar egzistuoja konkurencija, taip pat nustatyti konkurencijos suvaržymus. Spręsti, ar skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas buvo sąlygotas Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu ar ne, taip pat galima tik tiksliai apibrėžus atitinkamą rinką ir joje egzistuojančias konkurencijos sąlygas.

35Konkurencijos taryba ginčijamame 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarime atitinkamą rinką apibrėžė kaip „renginių organizavimui skirtų patalpų Vilniaus miesto teritorijoje nuomos rinką“ (t. 1, b. l. 45). Apibrėžus atitinkamą rinką kaip renginių organizavimui skirtų patalpų Vilniaus miesto teritorijoje rinką, preke Konkurencijos įstatymo prasme turėtų būti laikomas renginių organizavimui skirtų patalpų Vilniaus miesto teritorijoje nuomos paslaugų teikimas.

36Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovo atitinkamos rinkos apibrėžimu, tvirtindamas, kad Vilniaus miesto savivaldybei buvo reikalingos ne šiaip patalpos, bet patalpos, kurios talpina ne mažiau kaip 4000 žmonių ir kuriose gali būti organizuojami nekomerciniai renginiai neribojant jų paskirties. Šių reikalavimų atitikimą gali užtikrinti vienintelė UAB ,,Universali arena“ valdoma ,,Siemens“ arena.

37Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateiktas atitinkamos rinkos (šio įstatymo taikymo prasme) apibrėžimas, pagal kurį atitinkama rinka - tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka – visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas; geografinė teritorija – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Pažymėtina, kad pagal minėtas sąvokas nustatant, ar tam tikroje teritorijoje egzistuoja rinka, būtina išsiaiškinti, ar toje teritorijoje tam tikros prekės laikytinos tinkamais pakaitalais viena kitai, ir todėl vienas svarbiausių kriterijų vertintinas prekių konkurencingumas pirkėjų požiūriu (ar pirkėjas mano, jog tam tikra prekė gali būti pakeista kita panašia ar tokia pačia kitoje teritorijoje).

38Patikrinusi byloje surinktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkurencijos taryba atitinkamą rinką nagrinėjamoje byloje apibrėžė teisingai. Vilniaus miesto savivaldybės ir pareiškėjo sudarytoje patalpų nuomos sutartyje nustatyta, kad arena nuomojama trisdešimčiai renginių per kiekvienus kalendorinius metus pagal suderintus grafikus, kiekvienas atskiras patalpų nuomos kartas apima patalpų suteikimą renginiui, kuriame dalyvauja iki 4000 žiūrovų. Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas parodė, kad patalpų nuomos siejimas su 4000 žiūrovų objektyviai nepagrįstas, nustačius, jog daugumoje Savivaldybės užsakytų ,,Siemens“ arenoje vykusių renginių žiūrovų skaičius nesiekė 4000, dalyje neviršijo arba net nesiekė ir 1000. Todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad sutartyje nustatytas 4000 ,,žiūrovų limitas“ yra dirbtinai ribojantis aptariamas paslaugas galinčių pasiūlyti ūkio subjektų ratą faktorius, ir nustatydamas rinkos apibrėžimą jį atmetė.

39Renginių organizavimui skirtų patalpų nuomos paslaugų pirkėjais nagrinėjamo ginčo aspektu laikytini renginių organizatoriai, kurie atsakovo atlikto tyrimo metu ir buvo apklausti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Konkurencijos tarybos pateiktais duomenimis, šių duomenų argumentais, pagrįstais teisės aktų reikalavimais, ir materialiais įrodymais nepaneigė. Akivaizdu, kad atsakovas apklausė potencialius patalpų nuomos paslaugų pirkėjus, kurie pagal savo veiklos funkcijas organizuoja vienokius ar kitokius renginius, kokie (arba panašūs), kaip matyti iš Konkurencijos tarybos surinktos medžiagos, vyko ir pareiškėjo valdomoje arenoje. Duomenų, kad apklausa būtų vykusi pažeidžiant kokius nors teisės aktų reikalavimus, arba dėl kurių gautais apklausos rezultatais (atsakymais elektoriniais laiškais) būtų pagrindas netikėti, byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas tinkamai įvertino ir apibendrino gautą potencialių patalpų nuomos renginių organizavimui paslaugos pirkėjų nuomonę ir padarė pagrįstą išvadą, jog Vilniaus miesto teritorijoje (t.y. Vilniaus miesto savivaldybės veiklos geografinėje teritorijoje) yra kitų ūkio subjektų, galinčių pasiūlyti patalpų nuomos paslaugas atitinkamų renginių, kuriuos finansuoja ar remia Vilniaus miesto savivaldybė, organizavimui. Pažymėtina, kad šią aplinkybę iš dalies yra pripažinusi ir pati Vilniaus miesto savivaldybė. Štai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-04-13 sprendimo Nr. 1-758 ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-04-13 sprendimo Nr. 1-759 panaikinimo“ projekte teigiama, jog sprendimai naikinami dėl to, kad ,,viešieji pirkimai iš <...> UAB ,,Rubicon eventus“ gali būti įvertinti kaip įmonės protekcionistinis palaikymas ir dotavimas, iškreipiantis laisvą konkurenciją šios srities rinkoje <...>, savivaldybės taryba siekia paslaugų rinkoje plėsti konkurenciją <...>“ (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. I, l. 36). Tuo tarpu iš Vilniaus miesto savivaldybės pateiktos atsakovui medžiagos (aiškinamųjų raštų prie Vilniaus miesto tarybos sprendimo projekto ,,Dėl paslaugų iš UAB ,,Rubicon eventus“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“, sprendimo projektų – Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga Nr. 2239, Ap. Nr. 1, l. 116-134) galima išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės poreikis pirkti būtent pareiškėjo valdomos arenos nuomos paslaugas buvo siejamas su galimybe padengti dalį pareiškėjo patiriamų nuostolių, t.y. kasmetinės dotacijos UAB ,,Rubicon eventus“ skyrimu. Galimybė pirkti renginių organizavimui reikalingų patalpų nuomos paslaugas iš kitų ūkio subjektų net nebuvo svarstoma ir analizuojama.

40Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurencijos taryba neprivalėjo vertinti techninės įvairių patalpų (kuriose galėtų vykti atitinkami renginiai) dokumentacijos. Ši aplinkybė galėtų būti svarbi vertinant ir pripažįstant konkurso laimėtoją, sudarius vienodas sąlygas visiems toje rinkoje veikiantiems subjektams konkuruoti, tačiau ji nėra reikšminga galimam paklausos pakeičiamumo vertinimui. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, privalo sudaryti vienodas sąlygas visiems toje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, priimdamos bet kokius sprendimus, kurie gali daryti įtaką konkurencijos sąlygoms tam tikroje rinkoje. Nagrinėjamoje byloje dėl anksčiau išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad šis įstatymo reikalavimas buvo pažeistas. Duomenų, kad skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas buvo sąlygotas Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu byloje taip pat nėra.

41Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų viseto pakanka pagrįstai išvadai, jog Vilniaus miesto savivaldybės pasirašyta su pareiškėju sutartis teikia privilegijas šiai bendrovei, dėl ko atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų renginių organizavimui skirtų patalpų Vilniaus miesto teritorijoje nuomos rinkoje, nes tokiu sprendimu buvo užkirstas kelias kitiems šioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas, ir nenustatyta, kad skirtingos konkurencijos sąlygos buvo sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. Todėl Konkurencijos tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

42Trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės – teisė dalyvauti teismo posėdyje apribota nebuvo, šiam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pirmosios instancijos teisme pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 8). Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, sprendimą priėmė išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje teisingam bylos išsprendimui jokios įtakos neturėjo.

43Esant išdėstytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas iš esmės pagrįstu, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB ,,Universali arena“ apeliacinį skundą atmesti.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija ... 4. I.... 5. Pareiškėjas UAB „Universali arena“ (buvusi UAB „Rubicon eventus“)... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pareiškėjo skundą... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Versenta“ pareiškėjo skundą prašė... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 15 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarybos tyrimo objektas buvo... 11. Taryba turi teisę tirti visus galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad savivaldybės administracija įvykdė... 13. Teismo teigimu, gramatiškai analizuojant Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio... 14. Visuotinai žinoma, kad „Siemens arena“ yra didžiausia universali salė... 15. Teismas konstatavo, kad savivaldybės veiksmai (Sprendimo priėmimas, Sutarties... 16. Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas... 17. III.... 18. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio... 19. 1. Teismas nemotyvuotai atmetė pareiškėjo argumentus dėl Konkurencijos... 20. 2. Teismas nevertino, kad savivaldybė UAB ,,Universali arena“ valdomų... 21. 3. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovo nustatytos atitinkamos rinkos... 22. 4. Pareiškėjas kėlė klausimą ne dėl elektroniniu būdu gautų duomenų... 23. 5. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas pagrįstai nenagrinėjo... 24. 6. Sutartis neriboja savivaldybės teisių sudaryti analogiškų patalpos... 25. 7. Tai, kad teismas neįsigilino į bylos esmę patvirtina ir aplinkybė, kad... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo UAB... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas sąžiningos... 31. Apeliantas tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė UAB ,,Universali arena“... 32. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos... 33. Konkurencijos taryba ginčijamame 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr. 2S-19... 34. Pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba,... 35. Konkurencijos taryba ginčijamame 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarime atitinkamą... 36. Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovo atitinkamos rinkos apibrėžimu,... 37. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateiktas... 38. Patikrinusi byloje surinktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 39. Renginių organizavimui skirtų patalpų nuomos paslaugų pirkėjais... 40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų viseto pakanka... 42. Trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės – teisė... 43. Esant išdėstytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimą palikti... 46. Nutartis neskundžiama....