Byla Ik-3728-629/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio,

2sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,

3dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vandens parkas“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,

4dalyvaujant atsakovės Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms Veslavai Golnis ir Eglei Tamošiūnienei,

5dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovei Aušrai Matevičienei,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vandens parkas“ skundą atsakovei Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Nustatė

7Pareiškėja UAB „Vandens parkas“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. I, b. l. 1-4), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 43-46) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu ir panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VVSPT, atsakovė) 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. RRPT-3 „Dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. RRPT-3) bei įpareigoti atsakovę atlyginti pareiškėjai atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytus 138 453,97 Lt nuostolius.

8Skunde nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko „Vichy“ vandens parko, esančio adresu ( - ), Vilniuje patikrinimą, kurio rezultatus užfiksavo patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-942. Minėto patikrinimo akto pagrindu VVSPT 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. RRPT-3, kuriuo nusprendė laikinai, kol bus nustatytos Legionella bakterijų buvimo vandens tiekimo sistemoje priežastys ir efektyvios priemonės šių bakterijų kiekio mažinimui ar sunaikinimui, uždrausti pareiškėjai teikti vandens parko (baseinų, pirčių) paslaugas. Pareiškėjos įsitikinimu, šis atsakovės sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

9Pareiškėja nesutinka su sprendimo Nr. RRPT-3 teiginiu, kad rinkos ribojimo priemonės taikomos dėl to, kad „Vichy“ vandens parko teikiama paslauga neatitinka Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir Produktų saugos įstatymas) 10 str. 1 p. reikalavimų, nes dalyje „Vichy“ vandens parke paimtų vandens mėginių buvo rasta Legionella pneumophila bakterijų. Pasak pareiškėjos, 2011 m. rugpjūčio 22 d. „Vichy“ vandens parke buvo atlikta karšto vandens sistemos, o 2011 m. rugpjūčio 24 d. – šalto vandens sistemos dezinfekcija chloru, 2011 m. rugpjūčio 26 d. „Vichy“ vandens parke taip pat paimti ir pateikti mikrobiologiniams tyrimams karšto ir šalto vandens mėginiai iš įvairių vandentiekio sistemos taškų. Pareiškėjos teigimu, pagal mikrobiologinių tyrimų rezultatus nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. vandens parke tiekiamas šaltas ir karštas vanduo nebuvo užterštas Legionella pneumophila bakterijomis, todėl nebeliko sprendime Nr. RRPT-3 numatyto pagrindo rinkos ribojimo priemonių taikymui.

10Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. savo iniciatyva „Vichy“ vandens parke paėmė karšto ir šalto vandens mėginius, kurių tyrimų rezultatai, gauti 2011 m. rugsėjo 19 d., patvirtina, kad Legionella pneumophila bakterijų „Vichy“ vandens parke naudojamame vandenyje nerasta. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateikti mėginių tyrimų rezultatai taip pat patvirtina, kad „Vichy“ vandens parke naudojamame vandenyje nerasta Legionella pneumophila bakterijų.

11Pareiškėjos teigimu, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nustačius pažeidimą, pareiškėja nedelsdama pašalino nustatytą pažeidimą, t. y. pažeidimas, dėl kurio priimtas skundžiamas 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. RRPT-3, buvo pašalintas iki minėto sprendimo priėmimo.

12Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad tiek Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-942, tiek sprendime Nr. RRPT-3 nustatyta, kad rinkos ribojimo priemonės taikomos laikinai, kol bus užtikrintas saugios paslaugos teikimas vartotojams. Anot pareiškėjos, ji pašalino pažeidimus ir apie tai informavo tiek atsakovę, tiek Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, įvykdė visus Vilniaus visuomenės sveikatos centro nurodymus bei rekomendacijas ir apie tai taip pat informavo tiek atsakovę, tiek Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, tačiau skundžiamas sprendimas Nr. RRPT-3 2011 m. rugsėjo 20 d. vis dar galiojo.

13Anot pareiškėjos, VVSPT veiksmai (sprendimo priėmimas dėl pažeidimo, kuris ištaisytas; delsimas atšaukti priimtą sprendimą) sukėlė „Vichy“ vandens parkui 138 453,97 LTL nuostolių.

14Taip pat pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. „Vichy“ vandens parkas, nors ir būdamas įsitikinęs teikiamos paslaugos saugumu, pakluso VVSPT 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimui Nr. RRPT-3 ir uždarė „Vichy“ vandens parką, tuo siekdamas išvengti tolesnių diskusijų žiniasklaidoje bei reputacijos menkinimo vartotojų akyse.

15Pareiškėjos nuomone, tyrimo metu ji aktyviai bendradarbiavo su Vilniaus visuomenės sveikatos centru, siekė bendradarbiauti ir su atsakove, tačiau pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė betarpiškai pateikti paaiškinimus tyrimo metu, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. RRPT-3 priėmimo. Pareiškėjos įsitikinimu, tyrimo vykdymas neatsižvelgiant ir neatsakant į raštu teikiamas paaiškinimus, nesudarymas galimybių pasisakyti iki sprendimo priėmimo pažeidžia tiek jos teises, tiek bendrąjį teisės pricipą audiatur et altera pars.

16Atsakovė Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime (t. I, b. l. 106-109 abi lapo pusės, t. II, b. l. 1-3) į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Nurodė, kad 2011 m. liepos 27 d. – 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko grįžtamąją UAB „Vandens parkas“ vandens parko (baseinų, pirčių) visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Kontrolės metu buvo paimti vandentiekio vandens mėginiai ir atlikti legionelių kiekio į dušus (bendro, moterų, šeimos), praustuves tiekiamame karštame vandenyje nustatymo tyrimai.

18Paaiškino, kad vadovaujantis Europos legioneliozės, susijusios su kelionėmis, epidemiologinės priežiūros schemos (EWGLINET) ir Europos legioneliozės darbo grupės (EWGLI) narių parengtų ir užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės komiteto pagal Europos Parlamento Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB patvirtintų Europos legioneliozės, susijusios su kelionėmis profilaktikos ir kontrolės rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos) rizika žmogui užsikrėsti ir susirgti legionelioze egzistuoja, jei įkvėpiama Legionella bakterijomis užteršto vandens aerozolio. Legionella pneumophila yra pagrindinė susirgimus sukelianti legionelių rūšis. 70 proc. legioneliozės atvejų sukelia pirmos serologinės grupės Legionella pneumophila (L. pneumophila sg 1). Pažymėjo, kad Rekomendacijų 4 d. 39 p. nustatyta, kad iš čiaupo nenuleidus vandens paimtas pirmas karšto vandens mėginys parodo čiaupo užterštumą, o antras mėginys, paimtas nuleidus vandenį (mažiausiai vieną minutę), parodo vandens sistemos užterštumą. Paaiškino, kad čiaupo tarša tiesiogiai priklauso nuo vandens tiekimo įrenginių: čiaupų, dušų galvučių priežiūros ir gali būti nulemta paslaugas teikiančio (įrenginius prižiūrinčio) asmens.

19Atsakovės teigimu, trijuose UAB „Vandens parkas“ kontrolės metu paimtuose vandens mėginiuose nustatytas legionelių kiekis (daugiau nei 1000, bet mažiau nei 10000 legionelių litre vandens) – (7,2 ± 2,7) x 103, (6,8 ± 2,5) x 103, (3,8 ± 2,0) x 103 L. pneumophila sg 1 1 litre vandens – pagal Rekomendacijas vertinamas kaip vandens tiekimo sistemos tarša nedideliu legionelių kiekiu, tačiau reikalaujantis neatidėliotinų legioneliozės kontrolės priemonių korekcijos (Rekomendacijų 1 priedo A dalies 2 lentelė). Taip pat nurodė, jog viename UAB „Vandens parkas“ vandens mėginyje nustatytas legionelių kiekis (6,3 ± 0,9) x 104 L. pneumophila sg 1 1 litre vandens. Rekomendacijose nurodyta, kad nustačius daugiau nei 10 000 (104) legionelių 1 litre vandens tiekimo sistema turi būti iš naujo patikrinta, legioneliozės kontrolės priemonės nedelsiant peržiūrėtos, koreguojamos, įskaitant galimą sistemos dezinfekciją (Rekomendacijų 1 priedo A dalies 2 lentelė). Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog legionelės UAB „Vandens parkas“ vandenyje buvo randamos ir ankstesnių kontrolių metu.

20Pasak atsakovės, atsižvelgus į tai, kad kontrolės metu paimtų vandens mėginių tyrimų rezultatai parodė tiek čiaupo, tiek vandens tiekimo sistemos taršą legionelėmis, bei į tai, kad UAB „Vandens parkas“ tirtuose vandens mėginiuose rastos dažniausiai sukeliančios legioneliozę pirmos serologinės grupės legionelės, o jų kiekis vertintinas kaip galintis kelti riziką paslaugų vartotojų sveikatai, buvo padaryta išvada, kad UAB „Vandens parkas“ taikomos legioneliozės kontrolės priemonės nėra pakankamos (efektyvios) ir neužtikrina UAB „Vandens parkas“ vandens parko (baseinų, pirčių) paslaugų vartotojų saugos. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 5 str. 3 d., Produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. nuostatomis nuspręsta, kad už teikiamą nesaugią vandens parko (baseinų, pirčių) paslaugą (tiekiamą legionelėmis užterštą vandenį) atsakinga UAB „Vandens parkas“. Paaiškino, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centrui 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 13(16-2)-2-2764 pateikus papildomus dokumentus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo (paskutinių vandens mėginių laboratorinių tyrimų protokolus), VVSPT 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. RRPT-3.

21Anot atsakovės, 2011 m. rugsėjo 1 d. raštuose UAB „Vandens parkas“ nurodė, kad tik numato imtis legioneliozės profilaktikos priemonių ir, kad atliko vandentiekio dezinfekciją, tačiau nepateikė jokių šios priemonės efektyvumą patvirtinančių dokumentų – vandens mėginių tyrimų rezultatų, patvirtinančių, kad paslauga saugi. Paaiškino, kad vadovaujantis Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 (toliau – ir Taisyklės), 12 ir 13 p. kontrolės institucija turi teisę leisti paslaugos teikėjui padaryti paslaugą saugią ir, remdamasi saugos įvertinimų, patikrinimų ir kontrolės medžiaga, leisti toliau ją tiekti. Nurodė, kad UAB „Vandens parkas“ nurodytos planuojamos atlikti ir atliktos priemonės be jų efektyvumo (rezultato) įvertinimo nebuvo vertinamos kaip paslaugų teikėjo tinkami veiksmai, galimai rizikai vartotojo sveikatai pašalinti paslaugos saugą užtikrinančios priemonės. Atsakovės nuomone, remiantis Produktų saugos įstatymo 3 str. 7 d., 4 str., 10 str. nuostatomis UAB „Vandens parkas“ privalėjo pašalinti riziką vartotojo sveikatai keliančius veiksnius ir užtikrinti paslaugos saugą, todėl VVSPT rinkos ribojimo priemonę pritaikė teisėtai.

22Atsakovės teigimu, pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 5 d. pakartotinai kreipusis į ją, VVSPT paprašė Vilniaus visuomenės sveikatos centro atlikti UAB „Vandens parkas“ visuomenės sveikatos saugos kontrolę (atlikti Legionella bakterijų kiekio vandenyje nustatymo tyrimus) ir įvertinti teikiamų paslaugų atitiktį Produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. nuostatoms. Pažymėjo, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. rugsėjo 9 d. pateikė 2011 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktą Nr. 13(16-1)-13.16-1002, kuriame nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 7–8 d. atlikus „UAB „Vandens parkas“ visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatyta, jog „UAB „Vandens parkas“ 2011 m. rugsėjo 8 d. nevykdė rinkos ribojimo priemonių ir toliau teikė nesaugias paslaugas. Paaiškino, jog sprendimą leisti teikti paslaugą, kuri laikinai buvo uždrausta teikti, VVSPT gali priimti tik tuo atveju, kai pakartotinės teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, kad paslauga saugi, taigi, VVSPT įsitikinimu, ji neturėjo pagrindo priimti sprendimą leisti teikti paslaugą.

23Taip pat nurodė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 3-(16-2)-2-2926 informavo VVSPT, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. buvo atlikta UAB „Vandens parkas“ visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu nustatyta, kad UAB „Vandens parkas“ sudarytos techninės galimybės pastate pakelti karšto vandens temperatūrą iki reikalingos terminei dezinfekcijai atlikti, tačiau nėra pateikti laboratorinių tyrimų duomenys, kad po 2011 m. rugsėjo mėnesį vykdytų karšto ir šalto vandens remonto darbų bei 2011 m. rugpjūčio mėnesį vykdytos vandens cheminės dezinfekcijos, karšto ir šalto vandens sistemos nėra užterštos Legionella bakterijomis. Pažymėjo, kad patikrinimo akte buvo nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo paimti šalto ir karšto vandens mėginiai Legionella bakterijoms nustatyti, tačiau informacija apie minėtų mėginių tyrimų rezultatus, kuriais remdamasi atsakovė galėtų įvertinti UAB „Vandens parkas“ vandens tiekimo sistemoje įdiegtų legioneliozės profilaktikos priemonių efektyvumą ir teikiamos paslaugos saugą, VVSPT nebuvo pateikta.

24Anot atsakovės, vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 17 str. 8 d. sprendimas Nr. RRPT-3 privalėjo būti vykdomas nuo jo gavimo momento, tačiau tiek 2011 m. rugsėjo 8 d., tiek 2011 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo aktuose kontrolės metu buvo nustatyta, kad pareiškėja teikia paslaugas ir nevykdo įpareigojimo jas nutraukti.

25VVSPT taip pat nurodė, kad remdamasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo aktu Nr. 13(16-1 )-l3.6-1018, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 13(16-2)-2-3005, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus 2011 m. rugsėjo 19 d. mikrobiologinio tyrimo protokolu Nr. MA 6735(MA17585-MA17589), atsižvelgusi į tai, kad UAB „Vandens parkas“ sudarytos techninės galimybės karšto vandens temperatūrą pastate pakelti iki būtinos (daugiau nei + 66°C) terminei dezinfekcijai atlikti, atlikta karšto vandens sistemos terminė dezinfekcija, o UAB „Vandens parkas“ šalto ir karšto vandentiekio vandens mikrobiologinių tyrimų metu Legionella bakterijų nerasta, vadovaudamasi Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių 13.1 p., Produktų tiekimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo 9 p. nuostatomis, 2011 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. LTP-2 leisti UAB „Vandens parkas“ teikti vandens (baseinų, pirčių) paslaugas.

26Atsakovė atkreipė dėmesį, kad siūlymas pareiškėjai taikyti rinkos ribojimo priemones, buvo konstatuotas 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.6-942. Sprendimas taikyti rinkos ribojimo priemones buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 1 d., todėl atsakovės nuomone, UAB „Vandens parkas“ turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dėl numatomų taikyti rinkos ribojimo priemonių, tačiau ja nepasinaudojo.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime (b. l. 58-59) į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

28Nurodė, kad Produktų saugos įstatymo 3 str. 7 d. nurodyta, kad saugi paslauga, kiekviena paslauga, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. birželio 13 d., 2011 m. rugpjūčio 24 d., 2011 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo aktuose konstatavo, kad UAB „Vandens parkas“ pastato vidaus sistemoje neturi techninių prielaidų pakelti karšto vandens šildytuve temperatūrą iki tokios, kad vartotojų čiaupuose ji siektų virš + 60 °C, kaip nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (toliau – ir HN 24:2003) 26.2 p., todėl, kol nebuvo pašalintas šis pažeidimas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro nuomone, UAB „Vandens parkas“ teikiamos paslaugos negalėjo būti įvardinamos kaip saugios. Pažymėjo, jog pažeidimui pašalinti buvo būtina atlikti karšto vandens sistemos remonto darbus, kurie buvo atlikti 2011 m. rugsėjo 5–9 d. Paaiškino, jog Lietuvos higienos normos HN 24:2003 26.3 p. nustatyta, kad atlikus vandens sistemų remonto darbus turi būti atlikta vandens tiekimo sistemos dezinfekcija, kurią UAB „Vandens parkas“ atliko 2011 m. rugsėjo 9 d. terminio vandens nukenksminimo būdu. 2011 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras paėmė karšto ir šalto vandens mėginius laboratoriniam ištyrimui, kurių rezultatai 2011 m. rugsėjo 19 d. patvirtino, kad UAB „Vandens parkas“ karšto ir šalto vandens sistemose legionella bakterijų neaptikta.

29Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Vandens parkas“ atstovas advokatas Jovitas Elzbergas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais (t. II, b. l. 34-40). Papildomai pažymėjo, kad sprendimas Nr. RRPT-3 buvo neadekvatus laike.

30Teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Veslava Golnis ir Eglė Tamošiūnienė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 34-40). Papildomai pažymėjo, kad nesutinka su žalos apskaičiavimu, kadangi nėra neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjos vandens mėginiuose buvo nustatyta viena iš pavojingiausių legionelių rūšių, kuri 70 proc. atvejų sukelia legioneliozę. Atkreipė dėmesį, kad ankstesniais metais yra užfiksuotas mirties atvejis nuo šios rūšies legionelių, nors jų koncentracija buvo netgi mažesnė nei nustatyta pareiškėjos vandens mėginiuose. Taip pat nurodė, kad negalėjo vadovautis pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 5 d. pateiktais vandens mėginių tyrimų rezultatais, kadangi siekiant patikimų rezultatų mėginius turi paimti apmokytas asmuo, o ne vandens parko darbuotas, kaip buvo šiuo atveju. Paaiškino, kad VVSPT rinkos ribojimo priemones atšaukė iškart, gavusi Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenis, kad vandens parko vandens mėginiuose legionelių nerasta.

31Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė Aušra Matevičienė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 34-40). Papildomai paaiškino, kad legionelių pareiškėjos vandens mėginiuose buvo rasta ir anksčiau, bet nagrinėjamu atveju jų koncentracija buvo išaugusi. Pažymėjo, kad chloro šokas yra tik laikina priemonė legionelėms sunaikinti.

32Skundas atmetamas.

33Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. RRPT-3, kuriuo VVSP, atsižvelgusi į tai, kad atlikus grįžtamąją vandens parko (baseinų, pirčių) visuomenės sveikatos saugos kontrolę UAB „Vandens parkas“ vandens mėginiuose buvo rasta legionelių, nusprendė šio parko (baseinų, pirčių) paslaugas vertinti kaip nesaugias ir galinčias kelti riziką paslaugų vartotojų sveikatai, ir, esant tokioms aplinkybėms, taikyti rinkos ribojimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo bei šio sprendimo pagrindu, kaip teigia pareiškėja, atsiradusios turtinės žalos atlyginimo.

34Pažymėtina, kad legioneliozės epidemiologinė priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, jo lydimaisiais ir kitais teisės aktais bei epidemiologinę priežiūrą reglamentuojančiais tarptautinės teisės aktais. Vadovaujantis Europos legioneliozės, susijusios su kelionėmis, epidemiologinės priežiūros schemos (EWGLINET) ir Europos legioneliozės darbo grupės (EWGLI) narių parengtų ir užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės komiteto pagal Europos Parlamento Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB patvirtintų Europos legioneliozės, susijusios su kelionėmis profilaktikos ir kontrolės rekomendacijomis rizika žmogui užsikrėsti ir susirgti legionelioze egzistuoja, jei įkvėpiama Legionella bakterijomis užteršto vandens aerozolio. Legionella pneumophila yra pagrindinė susirgimus sukelianti legionelių rūšis. 70 proc. legioneliozės atvejų sukelia pirmos serologinės grupės Legionella pneumophila (L. pneumophila sg 1).

35Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – ir VSPĮ) 15 str. 1 d. 3 p. ir 2 d., 41 str., ir Produktų saugos įstatymo 2, 12, 16, 17 str., 27 str. 2 d. nustatytą teisinį reguliavimą, Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių 3, 9 p., Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtinto Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo 1, 3, 7-9 p., Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai tiek tiesiogiai, tiek per jai pavaldžias teritorines visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas, be kita ko, yra suteikti įgaliojimai vykdyti taip pat ir baseinų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurią vykdydama ji, be kitų teisės aktų, turi taikyti ir Produktų saugos įstatymo nuostatas.

36Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas visuomenės sveikatos saugą apibrėžia kaip organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti nuo aplinkos veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visumą. Į šių priemonių visumą įeina ir vartotojų sveikatos saugos užtikrinimo priemonės (VSPĮ 31 str.). Minėtame straipsnyje nurodyta, kad saugūs produktai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius produktų saugos reikalavimus. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, kurio paskirtis – apibrėžti visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą, nustatyti visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus (VSPĮ 1 str.), „produkto”, „paslaugos”, „saugios paslaugos”, „vartotojo” sąvokos nepateiktos. Minėto įstatymo 1 str. 2 d. nurodyta, kad visuomenės sveikatos priežiūrą reglamentuoja ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai, reguliuojantys atskiras veiklos sritis, darančias įtaką visuomenės sveikatai. Specialusis įstatymas, nustatantis valstybinio produktų saugos reguliavimo, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką, yra Produktų saugos įstatymas (1 str. 1 d.). Todėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme naudojamos „produkto”, „paslaugų“, „saugaus produkto”, „vartotojo” sąvokos turi būti suprantamos ta prasme, kaip jas apibrėžia specialiojo Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 str. Pagal šį įstatymą produktas – gaminys arba paslauga (3 str. 1 d.); paslauga – paslaugos teikėjo veiklos rezultatas, kai vykdomas paslaugos teikėjo ir užsakovo sandoris, įskaitant centralizuotą geriamojo vandens, dujų, šilumos ir elektros energijos tiekimą (3 str. 4 d.).

37Pažymėtina, jog pagal Produktų saugos įstatymo 4 str. 7 d. saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį.

38Produktų saugos įstatymo 10 str. įtvirtinta, jog paslaugos teikėjas privalo: 1) teikti vartotojui tik saugią paslaugą; 2) teikti vartotojui informaciją apie siūlomą paslaugą tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą vartojimo laiką; 3) žinoti apie galimą su paslauga susijusią riziką vartotojui; 4) sužinojęs apie suteiktos paslaugos galimą riziką vartotojui, imtis tinkamų veiksmų rizikai pašalinti; 5) sužinojęs, kad suteikta paslauga pavojinga, nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą ir informuoti vartotoją, Tarybą bei atitinkamos srities kontrolės instituciją, jei būtina imtis vartotojų saugą užtikrinančių kitų veiksmų; 6) vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus; 7) įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui pavojinga paslauga padarytą žalą; 8) bendradarbiauti su kontrolės institucijomis, siekiant išvengti teikiamų paslaugų keliamos rizikos vartotojui; 9) vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

39Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 10 str. 1 p. reikalavimus, t. y. teikiant vartotojui nesaugią paslaugą (Produktų saugos įstatymo 16 str. 1 d.).

40Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-112 Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. vasario 11 d. – 2011 m. kovo 3 d. atlikęs UAB „Vandens parkas“ vandens parko „Vichy“ baseino grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatė, kad UAB „Vandens parkas“ vandentiekio vandenyje nustatytas legionelių augimas (t. I, b. l. 136).

412011 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-683 Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. gegužės 13 d. – 2011 m. birželio 13 d. atlikęs UAB „Vandens parkas“ vandens parko „Vichy“ baseino grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatė, kad UAB „Vandens parkas“ paimtuose karšto vandens mėginiuose išaugo Legionella pneumophila sg 1 ir sg 2-14 bakterijos bei nurodė pareiškėjai tęsti vandentiekio sistemos nukenksminimo darbus pastate vadovaujantis higienos normos 24:2003 26.2 p, bei Europos legioneliozės rekomendacijomis (t. I, b. l. 64-67).

422011 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-942, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. liepos 27 d. – 2011 m. rugpjūčio 24 d. atlikęs UAB „Vandens parkas“ grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę siekiant nustatyti, ar efektyviai nukenksminta karšto vandens tiekimo sistema, kurioje 2011 m. gegužės 13 d. grįžtamosios kontrolės metu vandens mėginiuose nustatytas Legionella pneumophila sg 2-14 ir sg 1 augimas, nustatė, kad Legionella pneumophila sg 1 bakterijos išaugo viename iš 2011 m. liepos 27 d. paimtų mėginių. 2011 m. rugpjūčio 18 d. paėmus pakartotinius mėginius taip pat nustatytas legionelių augimas: iš šalto vandens (3,8 ± 2,0) x 103 L. pneumophila sg 1 , iš karšto vandens (6,3 ± 0,9) x 104- (6,8 ± 2,5) x 103, L. pneumophila sg 1 (t. I, b. l. 8-11, 75-78, 132-133). Patikrinimo akte padaryta išvada, kad UAB „Vandens parkas“ teikia nesaugias paslaugas, netinkamai vykdo Vilniaus visuomenės sveikatos centro nurodymus ir taip pažeidžia Produktų saugos įstatymo 10 str. 1, 6 p. reikalavimus. Taip pat pasiūlyta taikyti rinkos ribojimo priemones, kol bus patikrinta vandens (karšto ir šalto) tiekimo sistema, nustatytas vandens taršos šaltinis ir vandens tiekimo sistemos įrengimas užtikrins saugų eksploatavimą bei UAB „Vandens parkas“ pateiks patikimus duomenis, kad teikiamos paslaugos nekelia pavojaus vartotojų sveikatai.

432011 m. rugsėjo 1 d. VVSPT priėmė sprendimą Nr. RRPT-3 „Dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo“, atsižvelgusi į tai, kad atlikus grįžtamąją vandens parko (baseinų, pirčių) visuomenės sveikatos saugos kontrolę vandens mėginiuose buvo rasta legionelių, nusprendė parko (baseinų, pirčių) paslaugas vertinti kaip nesaugias ir galinčias kelti riziką paslaugų vartotojų sveikatai (t. I, b. l. 6-7). Sprendime Nr. RRPT-3 taip pat pažymėjo, kad tokiu būdu pareiškėja pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. nuostatą, todėl vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 14, 16, 17 str. nusprendė laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti teikti paslaugą, kuri pagrįstai įtariama, kad gali būti pavojinga (laikinai, kol bus nustatytos Legionella bakterijų buvimo vandens tiekimo sistemoje priežastys ir efektyvios priemonės šių bakterijų kiekio mažinimui ar sunaikinimui, uždrausti UAB „Vandens parkas“ teikti vandens parko (baseinų, pirčių) paslaugas. Sprendime Nr. RRPT-3 nurodyta, jog jį privaloma vykdyti nuo gavimo momento.

44Pareiškėjos teigimu, pagal mikrobiologinių tyrimų rezultatus nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. vandens parke tiekiamas šaltas ir karštas vanduo nebuvo užterštas Legionella pneumophila bakterijomis, todėl nebeliko sprendime Nr. RRPT-3 numatyto pagrindo rinkos ribojimo priemonių taikymui ir dėl šios priežasties minėtas atsakovės sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

45Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. VVSPT gavo pareiškėjos raštą, kuriame UAB „Vandens parkas“ prašė netaikyti rinkos ribojimo priemonių iki 2011 m. rugsėjo 19 d. ir nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. atliko cheminę vandentiekio vamzdyno dezinfekciją, o 2011 rugpjūčio 26 d. paėmė mėginius pakartotiniam vandens tyrimui (t. I, b. l. 18). Taip pat paaiškino, kad siekdama nustatyti bakterijų kilmės šaltinį, kreipsis į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl tiekiamo vandens kokybės ir saugumo užtikrinimo. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. suplanuotas vandens parko uždarymas einamajam remontui ir visų vandens sistemų atnaujinimui, o visose dušinėse nuo spalio 1 d. nakties metu periodiškai bus atliekamas „termošokas“ bei bus užtikrinta, kad karšto vandens temperatūra karšto vandentiekio sistemoje nenukristų žemiau +50oC. Pareiškėja pridėjo įrodymus, jog 2011 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Vandens parkas“ atliko vandentiekio sistemos karšto vandens dezinfekciją (t. I, b. l. 12, 97), o 2011 m. rugpjūčio 24 d. – šalto vandens dezinfekciją (b. l. 13, 98). Taip pat pridėjo įrodymus, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjos užsakymu iš „Vichy“ vandens parko buvo paimti vandens mėginiai legionelių kiekiui nustatyti, mėginius paėmė UAB „Vandens parkas“ vadybininkas (t. I, b. l. 14-15). Pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus mikrobiologinio tyrimo protokolą Nr. MA 6295 (MA 16458-MA16463) minėtuose vandens mėginiuose legionelių neaptikta (t. I, b. l. 16-17).

46Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, atsakovė 2011 m. rugsėjo 1 d. jau buvo priėmusi sprendimą Nr. RRPT-3 „Dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo“, kai iš pareiškėjos gavo raštą su pridedamais įrodymais apie veiksmus, kurių buvo imtasi, siekiant išvalyti šaltą ir karštą vandenį nuo Legionella pneumophila bakterijų.

47Be to, vadovaujantis Rekomendacijomis (4 d.), mėginių rinkimą ir mikrobiologinę analizę turėtų atilikti laboratorija, kuri yra akredituota aptikti Legionella rūšis iš aplinkos paimtuose mėginiuose ir atpažinti Legionella rūšis bei serologines grupes. Rekomendacijų 39 p. detaliai nurodo, kaip reikia rinkti mėginius: „<...Surinkite vieną litrą mėginių steriliuose konteineriuose, kuriuose yra pakankamai natrio tiosulfato, neutralizuojančio chlorą ar kitą oksiduojantį biocidą. Temperatūros matuojamos kalibruotu termometru, kurį reikia įmerkti į vandens srovės vidurį. (Sisteminiai taškai) Mėginiai renkami boilerių patalpoje nuo karšto vandens išeigos vamzdžio, grįžtančio vandens ir šalto vandens, kuris turi būti pašildytas, išleidimo vožtuvo. Įrengus karšto vandens šildytuvus, reikėtų paimti mėginius ir nuo jų nuosėdų nutekėjimo vožtuvų. Jeigu nėra jokių mėginiams paimti tinkamų taškų, leidžiančių patikrinti šildytuve esantį vandenį, iš šildytuvo ištekantį vandenį ir į jį grįžtančią srovę, šį faktą būtina užregistruoti. <...> Karštas vanduo. Pirmas mėginys imamas tuojau pat atsukus čiaupą, nenuleidus vandens; mėginys parodo čiaupo užterštumą. Antras mėginys imamas nuleidus vandenį mažiausiai vieną minutę ir pamatavus vandens temperatūrą; šis mėginys parodo vandens sistemos užterštumą. Nuo vidinių dušo galvučių bei rankenų paviršių ploviniai imami sukamaisiais judesiais, naudojant sterilius tamponus. Mėginius nuo dušų žarnų reikia imti toje vietoje, kur jos jungiasi su pagrindu. Vėliau tamponus reikia įdėti ir transportuoti mėgintuvėliuose su 0,5 – 1 ml to paties vandentiekio vandeniu. <...> Šaltas vanduo. Pirmas mėginys imamas tuojau pat atsukus čiaupą, kaip ir karšto vandens mėginys. Antras mėginys imamas nuleidus vandenį 2 minutes ir pamatavus tekančio vandens temperatūrą. Jei vandens temperatūra yra < 20oC, mėginių skaičius gali būti mažesnis. <...> Plautuvai ir drėkintuvai. Reikia paimti mažiausiai 200 ml mėginį. Renkant mėginius būtina užregistruoti visas detales, kurios padėtų taikant korekcines priemones. Pavyzdžiui, tokias kaip: akivaizdūs slėgio ar temperatūros kritimai ar kilimai vandens grandinėse, geležies nuosėdų ar dumblo buvimas, aeravimo sistemos ir čiaupų būklė, nuoplovos, ir įvairių guminių ir plastikinių priedų buvimas <...> Įspėjimas – labai svarbu tiksliai vadovautis mėginių rinkimo procedūra. Netinkamai surinkti mėginiai apsunkina rezultatų interpretavimą“. Tuo tarpu iš byloje pateikto 2011 m. rugpjūčio 26 d. mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimo akto Nr. MA 6295 negalima nustatyti, ar buvo laikomasi rekomenduojamos mėginių paėmimo procedūros, nes jokios detalės nėra užregistruotos, mėginius paėmė ne specialistas, o UAB „Vandens parkas“ vadybininkas (t. I, b. l. 14-15).

48Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad VVSPT 2011 m. rugsėjo 1 d. turėjo teisę bei faktinį pagrindą taikyti rinkos ribojimo priemones UAB „Vandens parkas“ atžvilgiu, tuo tarpu, pareiškėjos argumentai, jog pagal mikrobiologinių tyrimų rezultatus nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. vandens parke tiekiamas šaltas ir karštas vanduo nebuvo užterštas Legionella pneumophila bakterijomis, todėl nebeliko sprendime Nr. RRPT-3 numatyto pagrindo rinkos ribojimo priemonių taikymui, vertintinas kritiškai kaip nepagrįstas, nes mėginių rinkimo procedūros pažeidimai galėjo sąlygoti ir gautus netikslius rezultatus.

49Byloje taip pat nustatyta, 2011 m. rugsėjo 5 d. UAB „Vandens parkas“ išsiuntė atsakovei ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui raštą Nr. 27, kuriame UAB „Vandens parkas“ nurodė, jog atliko karšto ir šalto vandentiekio nukenksminimą chloro šoku bei šalto ir karšto vandens mikrobiologinius tyrimus, kurie parodė, kad šalto ir karšto vandens sistemose legionelių neaptikta ir pridėjo mikrobiologinio tyrimo protokolą (t. I, b. l. 19, 96). Taip pat pažymėjo, jog pakartotinai ištyrus vandens parko pastato karšto ir šalto vandentiekio sistemas, buvo rastos dvi atšakos, kuriose nevyko karšto vandens cirkuliacija, jos buvo atjungtos nuo bendros vandentiekio sistemos, taip pat buvo imtasi papildomų priemonių palaikyti šalto vandentiekio sistemoje temperatūrą iki +20 °C.

502011 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja raštu Nr. 28 informavo Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, apie karšto ir šalto vandens sistemoje atliktus renovacijos darbus (t. I, b. l. 101).

512011 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja pakartotinai raštu Nr. 30 informavo VVSPT ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad UAB „Vandens parkas“ atliko karšto ir šalto vandentiekio nukenksminimą chloro šoku bei šalto ir karšto vandens mikrobiologinius tyrimus, kurie parodė, kad šalto ir karšto vandens sistemose legionelių neaptikta (t. I, b. l. 51-52). Nurodė, kad pakartotinai ištyrė vandens parko pastato karšto ir šalto vandentiekio sistemas. Buvo rastos dvi atšakos, kuriose nevyko karšto vandens cirkuliacija; jos buvo atjungtos nuo bendros vandentiekio sistemos. Buvo imtasi papildomų priemonių palaikyti šalto vandentiekio sistemoje temperatūrą iki +20 C°. Buvo nuspręsta tolimiausiuose galiniuose taškuose nuleidinėti vandenį, kad šalto vandentiekio sistemoje neužsistovėtų vanduo ir nešiltų. Pažymėjo, kad vandens parko karšto vandens tiekimo sistemoje, karšto vandens tūrinėje talpoje, sumontuoti elektriniai tenai (galingumas 48 kW), kurie sudaro galimybę pakelti vandens temperatūrą iki 80 °C ir tokiu būdu atlikti efektyvų termošoką. Rašte pažymėjo, jog nustatė legionelių suaktyvėjimo priežastis, jas pašalino, įsitikino, kad vandens parke tiekiamame vandenyje legionelių nėra, todėl prašo nedelsiant atvykti, konstatuoti, kad vandens paslaugos nekelia pavojaus sveikatai ir atšaukti sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo.

52Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės iš esmės nekeičia faktinės situacijos, konstatuotos 2011 m. rugsėjo 1 d., nes pareiškėja nepateikė patikimų įrodymų VVSPT, kad šalto ir karšto vandens sistemose efektyviai sunaikintos Legionella bakterijos. Pažymėtina, jog sprendimą leisti teikti paslaugą, kuri laikinai buvo uždrausta teikti, VVSPT gali priimti tik tuo atveju, kai pakartotinės teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, kad paslauga saugi, taigi, teismo vertinimu, VVSPT nurodytu laikotarpiu neturėjo pagrindo priimti sprendimą leisti teikti paslaugą.

53Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 10 str. 6 p., paslaugos teikėjas privalo vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus. Tuo tarpu, kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo akto Nr. 13(16-1)-13.16-1002, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. rugsėjo 7 d. – 2011 m. rugsėjo 8 d. atlikęs UAB „Vandens parkas“ vandens parko „Vichy“ baseino, pirčių ir dušų operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatė, kad UAB „Vandens parkas“ nevykdo rinkos ribojimo priemonių ir toliau teikia nesaugias paslaugas, nes nepašalino priežasčių, dėl kurių nuo 2011 m. vasario 11 d. periodiškai karšto ir šalto vandens sistemoje kontrolės metu nustatomos legionelių bakterijos (t. I, b. l. 72-74). Minėtame patikrinimo akte taip pat pažymėta, jog pareiškėja nepateikė patikimų įrodymų, kad šalto ir karšto vandens sistemose efektyviai sunaikintos Legionella bakterijos. Pažymėta, kad pareiškėjos pateikti tyrimų rezultatai, kuriuose neužfiksuota vandens tarša legionelėmis, bet fiksuota +20 °C šalto vandens temperatūra, kuri turėtų būti žemesnė nei +20 °C, be to, pareiškėja tyrimams vandenį paėmė praėjus 2 dienoms po cheminės dezinfekcijos, nors pagal Rekomendacijas tyrimus reikia atlikti 2 savaitės po cheminės dezinfekcijos.

542011 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-1018 Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. rugsėjo 9 d. – 2011 m. rugsėjo 12 d. atlikęs UAB „Vandens parkas“ vandens parko „Vichy“ baseino grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatė, kad UAB „Vandens parkas“ toliau teikia paslaugas po VVSPT taikytų rinkos ribojimo priemonių, įpareigojančių laikinai nutraukti nesaugios paslaugos teikimą negavusi sprendimo leisti toliau teikti paslaugą (t. I, b. l. 181-182). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad sudarytos techninės galimybės pastate pakelti karšto vandens temperatūrą iki reikalingos terminei dezinfekcijai atlikti, tačiau nėra pateikti laboratorinių tyrimų duomenys, kad po 2011 m. rugsėjo mėnesį vykdytų karšto ir šalto vandens sistemų remonto darbų bei 2011 m. rugpjūčio mėnesį vykdytos vandens cheminės dezinfekcijos karšto ir šalto vandens sistemos nėra užterštos Legionella bakterijomis ir kad liekamojo chloro kiekis vandenyje atitinka HN 24:2003 26.4 p. reikalavimus.

55Pažymėtina, jog tik 2011 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja raštu Nr. 31 informavo VVSPT ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad UAB „Vandens parkas“ nusprendė vykdyti sprendimą Nr. RRPT-3 ir nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. uždaryti „Vichy“ vandens parką (t. I, b. l. 53). Atsakydama į šį raštą VVSPT 2011 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. S-2044 nurodė, kad klausimas dėl leidimo UAB „Vandens parkas“ teikti vandens parko paslaugas bus sprendžiamas gavus 2011 m. rugsėjo 9 d. paimtų šalto ir karšto vandentiekio vandens mėginių tyrimo rezultatus (t. I, b. l. 186).

56Kaip matyti iš byloje pateiktų 2011 m. rugsėjo 19 d. mikrobiologinių tyrimo protokolų Nr. MA 6596 (MA 17052 – MA 17057), Nr. MA 6735 (MA 17585–MA 17589), tik 2011 m. rugsėjo 19 d. pastaruosiuose buvo nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 7–9 d. paimtuose mėginiuose iš „Vichy“ vandens parko, legionelių neaptikta (t. I, b. l. 47-48, 49-50).

57Vilniaus visuomenės sveikatos centras, remdamasis 2011 m. rugsėjo 19 d. mikrobiologinio tyrimo protokolo Nr. MA 6735 (MA1785-MA 17589) duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjos vandens parko vandens mėginiuose legionella bakterijų neaptikta, pasiūlė atsakovei leisti UAB „Vandens parkas“ toliau teikti paslaugas (t. I, b. l. 187-188), o VVSPT 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. LTP-2 nusprendė leisti teikti UAB „Vandens parkas“ vandens parko (baseinų, pirčių) paslaugą (t. I, b. l. 190-191, 193-194).

58Pagal Produktų saugos įstatymo 17 str. 1 d. taryba arba kontrolės institucijos šio įstatymo 16 str. nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti šias rinkos ribojimo priemones: 1) reikalauti, kad bet koks produktas, kuris konkrečiomis aplinkybėmis gali kelti riziką, būtų paženklintas valstybine kalba surašytais tinkamais, aiškiais ir lengvai suprantamais įspėjimais apie galimą su gaminiu susijusią riziką; nustatyti išankstines produkto prekybos sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti jo saugą; 2) nurodyti, kad apie bet kokio produkto, kuris gali kelti riziką konkretiems asmenims, keliamą riziką šie asmenys būtų laiku ir tinkamai, įskaitant ir specialių įspėjimų paskelbimą, įspėti; 3) laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas; 4) uždrausti bet kokio pavojingo produkto pardavimą ir toliau imtis priemonių, kurios užtikrintų tokio draudimo laikymąsi; 5) nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti tokį pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba koordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais organizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir sunaikintas atitinkamomis sąlygomis. Šio straipsnio 8 d. nustatyta, jog gamintojai, platintojai ir paslaugų teikėjai privalo vykdyti tarybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus nuo jų gavimo momento, jeigu sprendimas ar nutarimas nenustato vėlesnės datos.

59Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad atsakovė tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei vadovavosi teisės aktų nuostatomis, ir 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą Nr. RRPT-3 „Dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo“, todėl pareiškėjos reikalavimas pastarąjį pripažinti neteisėtu atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu pagrindu netenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas sprendimą Nr. RRPT-3 panaikinti, nes pastarasis, kaip nustatyta, neteko galios VVSPT 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. LTP-2 nusprendus leisti teikti UAB „Vandens parkas“ vandens parko (baseinų, pirčių) paslaugą.

60Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turtinę žalą – 138 453,97 Lt nuostolius – susidariusią dėl neteisėto VVSPT sprendimo Nr. RRPT-3.

61Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

62Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjos nurodytos institucijos, t. y. VVSPT, veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

63Teismo vertinimu, VVSPT 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. RRPT-3 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl VVSPT veiksmus vertinti kaip neteisėtus nėra pagrindo. Kaip jau minėta anksčiau, nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkinamas.

64Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pareiškėjos UAB „Vandens parkas“ skundas dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. RRPT-3 „Dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo“ pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinimo, taip pat Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimo atlyginti pareiškėjai neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytus 138 453,97 Lt nuostolius, atmetamas kaip nepagrįstas.

65Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

66Atmesti pareiškėjos UAB „Vandens parkas“ skundą kaip nepagrįstą.

67Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vandens parkas“ atstovui advokatui Jovitui... 4. dalyvaujant atsakovės Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos... 5. dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės sveikatos... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal... 7. Pareiškėja UAB „Vandens parkas“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu... 8. Skunde nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus visuomenės sveikatos... 9. Pareiškėja nesutinka su sprendimo Nr. RRPT-3 teiginiu, kad rinkos ribojimo... 10. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. savo iniciatyva „Vichy“... 11. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nustačius... 12. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad tiek Vilniaus visuomenės sveikatos... 13. Anot pareiškėjos, VVSPT veiksmai (sprendimo priėmimas dėl pažeidimo, kuris... 14. Taip pat pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. „Vichy“ vandens parkas,... 15. Pareiškėjos nuomone, tyrimo metu ji aktyviai bendradarbiavo su Vilniaus... 16. Atsakovė Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos... 17. Nurodė, kad 2011 m. liepos 27 d. – 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus... 18. Paaiškino, kad vadovaujantis Europos legioneliozės, susijusios su... 19. Atsakovės teigimu, trijuose UAB „Vandens parkas“ kontrolės metu paimtuose... 20. Pasak atsakovės, atsižvelgus į tai, kad kontrolės metu paimtų vandens... 21. Anot atsakovės, 2011 m. rugsėjo 1 d. raštuose UAB „Vandens parkas“... 22. Atsakovės teigimu, pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 5 d. pakartotinai kreipusis... 23. Taip pat nurodė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. rugsėjo... 24. Anot atsakovės, vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 17 str. 8 d.... 25. VVSPT taip pat nurodė, kad remdamasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro... 26. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad siūlymas pareiškėjai taikyti rinkos... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras... 28. Nurodė, kad Produktų saugos įstatymo 3 str. 7 d. nurodyta, kad saugi... 29. Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Vandens parkas“ atstovas... 30. Teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinės visuomenės sveikatos... 31. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės... 32. Skundas atmetamas.... 33. Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros... 34. Pažymėtina, kad legioneliozės epidemiologinė priežiūra vykdoma... 35. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą... 36. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas visuomenės... 37. Pažymėtina, jog pagal Produktų saugos įstatymo 4 str. 7 d. saugi paslauga... 38. Produktų saugos įstatymo 10 str. įtvirtinta, jog paslaugos teikėjas... 39. Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės gali būti taikomos, jei... 40. Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-112... 41. 2011 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-683 Vilniaus... 42. 2011 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-942, Vilniaus... 43. 2011 m. rugsėjo 1 d. VVSPT priėmė sprendimą Nr. RRPT-3 „Dėl rinkos... 44. Pareiškėjos teigimu, pagal mikrobiologinių tyrimų rezultatus nuo 2011 m.... 45. Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. VVSPT gavo pareiškėjos raštą, kuriame... 46. Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, atsakovė 2011 m. rugsėjo 1... 47. Be to, vadovaujantis Rekomendacijomis (4 d.), mėginių rinkimą ir... 48. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad VVSPT... 49. Byloje taip pat nustatyta, 2011 m. rugsėjo 5 d. UAB „Vandens parkas“... 50. 2011 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja raštu Nr. 28 informavo Vilniaus visuomenės... 51. 2011 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja pakartotinai raštu Nr. 30 informavo VVSPT... 52. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės iš esmės nekeičia faktinės... 53. Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 10 str. 6 p., paslaugos teikėjas... 54. 2011 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(16-1)-13.16-1018 Vilniaus... 55. Pažymėtina, jog tik 2011 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja raštu Nr. 31... 56. Kaip matyti iš byloje pateiktų 2011 m. rugsėjo 19 d. mikrobiologinių tyrimo... 57. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, remdamasis 2011 m. rugsėjo 19 d.... 58. Pagal Produktų saugos įstatymo 17 str. 1 d. taryba arba kontrolės... 59. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui padaryti... 60. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turtinę žalą – 138 453,97 Lt... 61. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų... 62. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad... 63. Teismo vertinimu, VVSPT 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. RRPT-3 yra... 64. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pareiškėjos UAB „Vandens... 65. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 66. Atmesti pareiškėjos UAB „Vandens parkas“ skundą kaip nepagrįstą.... 67. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...