Byla 2A-1114-260/2008

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovams G. Š. ir A. K., jų atstovams advokatams Sonatai Žukauskienei ir Martynui Žilinskui, atsakovo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š. , A. K. , R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0323-358/2008 pagal ieškovų G. Š. , A. K. , R. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Karneta“, tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė dėl nuomos sutarties nutraukimo, ir

Nustatė

3ieškovai G. Š., A. K. ir R. P. ieškiniu (b.l. 1-3) prašė panaikinti UAB "Karneta" turimą nuomą 1,5175 ha žemės sklypui, unikalus numeris: ( - ), esančiam Kauno r. sav., ( - ) ir nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 1995 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 52/95-0047, sudarytą tarp Kauno rajono valdybos ir Uždarosios akcinės bendrovės "Karneta", pagal kurią bendrovei "Karneta" buvo išnuomotas 15175 kv. m ploto žemės sklypas, esantis ( - ), Kauno r. sav., unikalus Nr.( - ), priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2007 m. balandžio 26 d. tarp G. M. ir ieškovų G. Š., A. K. bei R. P. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Šia sutartimi pardavėjas pardavė, o ieškovai įgijo 15175 kv.m ploto žemės sklypą, esantį ( - ), Kauno r. sav., unikalus Nr.( - ). Žemės sklypą įgijo dalimis. Įgyjant žemės sklypą VĮ Registrų centro pažymoje buvo nurodyta, kad minėtam sklypui yra įregistruota 1995-03-29 nuomos sutartis Nr. 52/95-0047, nuomininku nurodyta UAB „Karneta". Kauno apskrities viršininko sprendimu pilietei G. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į 7,37 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), Kauno r., žemę grąžinant natūra. 2005 m. liepos 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-7811, natūra grąžinta žemė buvo suformuota ir suteikta savininkei naudotis kaip 3 (trys) atskiri žemės sklypai (4,50 ha, 2,59 ha ir 0,28 ha). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale, atliekant suteiktų žemės sklypų ribų ir ploto patikrą, buvo nustatyta, kad 4,50 ha žemės sklypas suformuotas ant atsakovo nuomojamo 1,5175 ha ploto žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, 2006 m. lapkričio 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-11732, Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimas Nr.52119653 ir įsakymas Nr.02-057811 buvo papildytas, nurodant, jog teisės ir pareigos pagal 1995 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 52/95-0047 pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Ieškovų įgytas žemės sklypas yra visiškai laisvas, neužstatytas ir nenaudojamas. Žemės sklype nėra jokių pastatų ar statinių, todėl akivaizdu, kad minėtu žemės sklypu nuomininkas UAB "Karneta" nesinaudoja jau 12 metų, tokiais veiksmais pažeisdamas 1995-03-29 sudarytą nuomos sutartį, kurioje buvo numatytas tikslinis žemės sklypo naudojimas. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti nuomą teismo sprendimu, kaip tą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.169 straipsnis. Ieškovai rėmėsi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

4Atsakovas UAB „Karneta“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovai, įgydami žemės sklypą, žinojo apie nuomos sutarties sudarymą, veikė savo rizika, dėl ko negali būti konstatuojamas jų teisių pažeidimas. Ieškovai nepagrįstai ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normomis, kadangi minėtos normos sudarant žemės nuomos sutartį negaliojo. Be to 1995-03-29 žemės nuomos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai negali būti laikomi ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise, kadangi neatitinka 4.165 straipsnyje numatytos ilgalaikės nuomos sąvokos. Ieškovai neturi pagrindo remtis 6.564 straipsnio 1 dalies antro punkto nuostatomis, kadangi apie savininkų pasikeitimą atsakovas nebuvo informuotas, atsakovui nebuvo suteikta informacija kam ir kur pervesti nuomos mokestį. Apie sutarties nutraukimą civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atsakovas taip pat nebuvo informuotas.

5Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovų asmeniniai interesai dėl sutarties pažeidimo negalėjo būti iš esmės suvaržyti, kadangi ieškovai nuomotojų teises įgijo 2007-04-26, o į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi 2007-10-17. Teismas įvertino tai, kad atsakovas nuo 1995 metų nuomoja žemės sklypą, žemės nuomos mokestį mokėjo, išskyrus už 2007 metus, nuomos sutarties terminas nepasibaigęs, apie nuomotojų pasikeitimą nebuvo informuotas, todėl tikėtina, kad pagrįstai tikėjosi, jog teisės naudotis išnuomotu daiktu nepraras, nes nėra objektyvios būtinybės. Teismo nuomone, tai, kad žemės sklype nėra pastatytas sutartyje numatytas medžio apdirbimo cechas, nėra vertintina, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Ginčo sutartyje nurodytas tik žemės sklypo panaudojimo būdas. Atsakovas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nepakeitė. Teismas nepripažino esminiais 1995-03-29 sutarties pažeidimais aplinkybių, kad nėra medžio apdirbimo cecho, nesumokėtas žemės mokestis, nes neigiamų pasekmių ieškovams neatsirado. Teismas ginčo santykiams taikė CK 6 knygos normas ir nustatė, jog ieškovai neįrodė, kad civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apie žemės nuomos sutarties nutraukimą raštu pranešė atsakovui, todėl ieškinį atmetė.

6Apeliaciniu skundu (b.l. 141-145) ieškovai G. Š. , A. K. ir R. P. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-0323-358/2008 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų nuomone, Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas dėl tokių motyvų:

71. Pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai aiškino ir taikė žemės nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalį, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, arba jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Byloje nustatyta, kad atsakovui UAB „Karneta" išnuomotas žemės sklypas yra laisvas, neužstatytas, jame nėra jokių pastatų, statinių ar medžio apdirbimo cecho. Ginčo žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį ir ne pagal nuomos sutarties sąlygas. Minėtu žemės sklypu nuomininkas UAB "Karneta" nesinaudoja jau 12 metų, tokiais veiksmais pažeisdamas 1995-03-29 sudarytą nuomos sutartį, kurioje buvo numatytas tikslinis žemės sklypo naudojimas. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas privalėjo nutraukti žemės nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu. Ieškovai žemės savininkais tapo 2007-04-26, tačiau atsakovas UAB „Karneta" nemokėjo ieškovams jokio žemės nuomos mokesčio daugiau nei metus laiko. Ir nors teismas šią aplinkybę pripažino, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nuomos sutarties nenutraukė ir netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio l dalies 2 punkto. Tai yra esminiai žemės nuomos sutarties pažeidimai, kurie sąlygojo nuomos sutarties nutraukimą.

82. Kauno rajono apylinkės teismas visiškai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą ir 185 straipsnio reikalavimus. Visiškai nepagrįstas Kauno rajono apylinkės teismo motyvas, kad ieškovų asmeniniai interesai dėl sutarties pažeidimo negalėjo būti iš esmės suvaržyti, kadangi žemę ieškovai įgijo 2007-04-26, o į teismą kreipėsi 2007-10-17. Toks teismo vertinimas prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Ieškovai įsigijo žemės sklypą, paėmė paskolas iš banko ginčo žemės sklypui įsigyti, iki šiol moka dideles palūkanas bankui, tačiau negali naudotis savo nuosavybe. Tai yra esminis ieškovų teisių pažeidimas. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas nebuvo įspėtas apie žemės nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovai paaiškino, kad 2007 m. birželio 7 d. atsakovui išsiuntė registruotą laišką, kuriuo prašė nutraukti nuomos sutartį bei įspėjo dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau atsakovas pareiškė ieškovui, kad į jokias derybas dėl žemės sklypo sutarties nutraukimo nesileis. Šias aplinkybes teisme pripažino ir atsakovo atstovė. Kadangi civilinė byla iškelta 2007-10-17, todėl dviejų mėnesių terminas jau yra senai pasibaigęs ir ieškovas dar 2007 m. spalio mėnesį gerai žinojo apie ieškovo reikalavimą nutraukti sutartį.

93. Kauno rajono apylinkės teismas visiškai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.169 straipsnį, dėl ko priėmė neteisėtą teismo sprendimą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovams įgijus nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, ieškovai perėmė žemės nuomotojo teises ir pareigas (CK 6.559 str.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškinį ieškovai grindė ir Lietuvos Respublikos civilio kodekso 4.169 straipsniu, pagal kurį ilgalaikė nuoma baigiasi nenaudojus nuomos objekto dešimt metų. Atsakovas nuo 1995-03-29 iki išnuomoto žemės sklypo perleidimo ieškovams nesinaudojo žemės sklypu pagal pagrindinę tikslinę išnuomoto žemės sklypo paskirtį - medžio apdirbimo cecho eksploatacija, kuri buvo nustatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje (8.1 punktas), ir apskritai sklype jokios veiklos nevykdė. Atsakovas iki šiol ne tik neeksploatuoja medžio apdirbimo cecho nuomojamame žemės sklype, tačiau minėtame sklype apskritai nėra pastatyti ar statomi kokie nors statiniai. Šias aplinkybes 2007 m. gegužės 29 d. konstatavo antstolis Valdas Zubinas, įformindamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0137/07110. Tačiau teismas visiškai nevertino šio rašytinio įrodymo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio ir 635 straipsnio nuostatas. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti nuomą teismo sprendimu, tačiau teismas netaikė civilinio kodekso 4.169 straipsnio, motyvuodamas, kad įstatymai atgal negalioja. Tačiau toks teismo normų aiškinimas yra neteisingas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.169 straipsnis yra taikytinas nuo 2003-07-01 pilna apimtimi. Kadangi ieškovai perėmė visas teises ir pareigas pagal 1995-03-29 valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl besąlygiškai turi teisę vadovautis visomis žemės nuomotojo teisėmis.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 152-154) atsakovas UAB „Karneta“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, jog jis nepakeitė išnuomos žemės tikslinės paskirties, kuri buvo nustatyta formuojant žemės sklypą. Žemės sklypas yra kitos paskirties žemė. Žemės sklypų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151. Ieškovų nurodytas pažeidimas yra susijęs su žemės naudojimo būdo, nustatyto pagal teritorijų planavimo dokumentus, pažeidimu, todėl negali būti pagrindu nutraukti nuomos sutartį remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nemokėjo žemės nuomos mokesčio yra nepagrįsti. Ieškovai neinformavo atsakovo apie nuomotojų pasikeitimą. Žemės nuomos mokestį atsakovas mokėjo valstybei vieną kartą metuose, t.y. tų metų pabaigoje. Iki 2007 metų žemės nuomos mokestis valstybei buvo sumokėtas. Ieškovai, tapę žemės sklypo savininkais, elgėsi nesąžiningai, neinformavo nuomininko nei apie savininkų pasikeitimą, nenurodė ir duomenų, kur jiems sumokėti nuomos mokestį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo informuotas, kad Kauno r. savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius ir toliau skaičiuos nuomos mokesčio įsiskolinimą valstybei, kol atsakovas nepakeis nuomos sutarties, nurodant nuomotojais ieškovus. Tačiau ieškovai piktybiškai vengia pakeisti nuomos sutartį. Atsakovas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.169 straipsnio aiškinimo. Minėtos normos, reglamentuojančios ilgalaikės nuomos, kaip savarankiškos daiktinės teisės, teisinius santykius, įsigaliojo nuo 2003-07-01 ir negaliojo žemės nuomos sutarties sudarymo dieną. Ieškovai daiktines teises į žemės sklypą įgijo 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto, pagrindu. Jie perėmė visas teises ir pareigas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sutinkamai su civilinio kodekso 4.167 straipsniu ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. Tokio susitarimo su buvusiu nuomotoju atsakovas nebuvo sudaręs ir negalėjo sudaryti, kadangi nuomos sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso X skyriaus normos negaliojo. Kadangi ilgalaikė nuoma, kaip daiktinė teisė, nebuvo nustatyta iki ieškovams įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą, nebuvo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso X skyriaus nuostatas.

11Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovai prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o atsakovo atstovė – apeliacinį skundą atmesti.

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

14Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimą, t. y. CK 6.564 str. ir 4.169 str., dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.

16Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad 1995-03-29 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr.52/95-0047, pagal kurią atsakovas UAB „Karneta“ išsinuomojo 1,5175 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Kauno rajone, laikotarpiui iki 2094 metų medžio apdirbimo cecho eksploatacijai. 2005 07 29 Kauno apskrities viršininko sprendimu pilietei G. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant jai natūra 7,37 ha žemės. Į šią grąžintiną žemę pateko ir atsakovo UAB „Karneta“ nuomojamas 1,5175 ha žemės sklypas. 2006-11-02 Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo papildytas jo paties 2005-07-29 sprendimas bei įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo pilietei G. M. , nurodant, jog teisės ir pareigos pagal 1995 m. kovo 29 valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr.52/95-0047 pereina žemės savininkui, jei šalys nesusitaria kitaip. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad ginčo dėl paminėtų aplinkybių buvimo nėra.

17Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.564 str. nuostatas, nes ieškinys buvo pareikštas remiantis būtent CK 6.564 str. numatytais pagrindais, o teismas visiškai nesuprantamai aiškino šias nuostatas, pripažinęs, kad atsakovas nemoka ieškovams nuomos mokesčio, sutarties nenutraukė ir netaikė CK 6.564 str. 1 d. 2 p. nuostatų.

18Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantų argumentais.

19CK 6.564 str. 1 d. numato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta : 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad būtent šiais pagrindais ir buvo pareikštas ieškinys (b.l. 142). Tačiau iš ieškovų ieškinio (b.l.1-3) turinio matyti, kad ieškovas savo reikalavimo nutraukti žemės nuomos sutartį negrindė CK 6.564 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. ta aplinkybe, kad nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Jau vien todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo šiuo pagrindu tenkinti ieškovų reikalavimą nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą.

20Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas ieškovų reikalavimo pagrįstumą CK 6.564 str. 1 d. numatytu pagrindu, konstatavo, kad atsakovas kaip nuomininkas pagrindinės tikslinės nuomojamos žemės naudojimo paskirties nepakeitė, todėl negalima vertinti, jog atsakovas žemę naudoja ne pagal tikslinę jos paskirtį.

21Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra neteisinga ir nepagrįsta. Ieškovai ieškinyje ir nagrinėjant bylą nurodė, jog atsakovas nuo žemės nuomos sutarties sudarymo 1995-03-29 nesinaudoja žemės sklypu pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, sklypas nenaudojamas medžio apdirbimo cecho eksploatacijai, apskritai atsakovas sklype jokios veiklos nevykdė. Tokius ieškovų teiginius patvirtina ir antstolio Valdo Zubino 2007-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0137/07110 nurodyti faktai, jog sklypas neužstatytas jokiais pastatais, nevykdomi jokie statybos, rekonstrukcijos ar žemės darbai, sklypas apaugęs žole. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tokius ieškovų teiginius bei antstolio konstatuotas faktines aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nustatytu, kad atsakovas UAB „Karneta“ nuo 1995m. kovo 29 d., t.y. daugiau kaip dvylika metų nenaudoja ir nepradėjo naudoti pagal paskirtį, numatytą sutartyje, išsinuomoto valstybinio žemės sklypo, kuris nuo 2005 m. liepos 29 d. tapo konkrečių asmenų nuosavybe. Tai leidžia vertinti, kad atsakovas, ilgą laiką nevykdydamas sklype komercinės ūkinės veiklos, iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties ( b.l. 9-11) 8.1 punkto sąlygą, kas yra pagrindu ieškovams reikalauti nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.654 str. 1 d. 1 p.). Taip vertindama teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Valstybė per savo įgaliotas institucijas dar 1995 metais išnuomodama devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui 1,5175 ha valstybinės žemės sklypą, skirtą ūkinei veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius, tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama ginčo sutartyje nustatyta veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant darbo vietas, pagaminant produkciją, pasitarnaus bendrai visuomenės gerovei. Atsakovo veikla tokių lūkesčių nepateisino. Nuomotojo teises perėmę naujieji žemės sklypo savininkai - ieškovai kaip visuomenės nariai taip pat turėjo teisę tikėtis to paties.

22Ieškovai, kaip matyti iš jų 2007-06-07 rašto atsakovui (b.l. 148) įspėjo atsakovą, kad šis nesilaiko žemės nuomos sutarties sąlygos naudoti sklypą medžio apdirbimo cecho veiklai, nepradėjo sklypo naudoti pagal jo paskirtį, todėl, nesutikus atsakovui nutraukti nuomos sutarties su ieškovais šalių susitarimu, jie kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Apie tokį įspėjimą ieškovas nurodė ir ieškinyje (b.l.2). Atsakovas atsiliepime ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepaneigė tokio rašto gavimo fakto, todėl teisėjų kolegija vertina, jog ieškovai kaip žemės sklypo nuomotojai raštu pranešė nuomininkui apie sutarties nutraukimą.

23Ieškovas ieškinį grindė ir CK 4.169 str. 1 d. 5 p. numatytu pagrindu, kad ilgalaikė nuoma baigiasi nenaudojus žemės objekto dešimt metų. Šiuo pagrindu ieškinį tenkinti, teisėjų kolegijos nuomone, negalima. Ieškovas ieškinyje neprašė pripažinti, kad žemės nuomos sutartis kaip ilgalaikė nuoma baigėsi. O be to, kaip kad numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Valstybės žinios, 2000, Nr.74-2262) 30 straipsnis, Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Todėl negalima CK 4.169 str. 1 d. 5 p. numatyto dešimties metų termino skaičiuoti nuo datos, ankstesnės nei 2003 m. liepos 1 d. Sutinkamai su civilinio kodekso 4.167 straipsniu ilgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. Tokio susitarimo su buvusiu nuomotoju – valstybe – atsakovas nebuvo sudaręs ir negalėjo sudaryti, nes nuomos sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso X skyriaus normos negaliojo. Kadangi ilgalaikė nuoma, kaip daiktinė teisė, nebuvo nustatyta iki ieškovams įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą, nėra pagrindo taikyti CK 4.169 str. 1 d. 5 p. nuostatas.

24Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų reikalavimas nutraukti 1995-03-29 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį yra pagrįstas ir turėjo būti patenkintas. Dėl šios priežasties naikintinas neteisėtas Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas CPK 93 str., 96 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26apeliacinį skundą patenkinti.

27Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

28Nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 1995 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 52/95-0047, sudarytą tarp Kauno rajono valdybos ir uždarosios akcinės bendrovės „Karneta“ (juridinio asmens kodas 159649125), pagal kurią uždarajai akcinei bendrovei „Karneta“ buvo išnuomotas 1,5175 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ) Kauno raj. sav., kurio unikalus numeris: ( - ).

29Priteisti iš atsakovo UAB „Karneta“ (juridinio asmens kodas 159649125, buveinė: Dobilo g., Ringaudų k., Kauno rajonas) 235 Lt (du šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovams G. Š. (asmens kodas ( - ) A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P. (asmens kodas ( - )).

30Priteisti iš atsakovo UAB „Karneta“ (juridinio asmens kodas 159649125, buveinė: Dobilo g., Ringaudų k., Kauno rajonas) 263 Lt (du šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) į valstybės biudžetą.

31Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. ieškovai G. Š., A. K. ir R. P. ieškiniu (b.l. 1-3) prašė panaikinti UAB... 4. Atsakovas UAB „Karneta“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovai,... 5. Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovų... 6. Apeliaciniu skundu (b.l. 141-145) ieškovai G. Š. , A. K. ir R. P. prašo... 7. 1. Pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai aiškino ir taikė... 8. 2. Kauno rajono apylinkės teismas visiškai netinkamai vertino byloje... 9. 3. Kauno rajono apylinkės teismas visiškai netinkamai taikė ir aiškino... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 152-154) atsakovas UAB „Karneta“... 11. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovai prašė jų... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą,... 16. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 17. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliantų argumentais.... 19. CK 6.564 str. 1 d. numato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą gali... 20. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas ieškovų reikalavimo pagrįstumą... 21. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokia pirmosios instancijos teismo... 22. Ieškovai, kaip matyti iš jų 2007-06-07 rašto atsakovui (b.l. 148) įspėjo... 23. Ieškovas ieškinį grindė ir CK 4.169 str. 1 d. 5 p. numatytu pagrindu, kad... 24. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 26. apeliacinį skundą patenkinti.... 27. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir... 28. Nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 1995 m. kovo 29 d.... 29. Priteisti iš atsakovo UAB „Karneta“ (juridinio asmens kodas 159649125,... 30. Priteisti iš atsakovo UAB „Karneta“ (juridinio asmens kodas 159649125,... 31. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....