Byla eA-2053-520/2017
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Super Montes“) dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2016 m. kovo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. KAP-3 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. KAP-3) ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2016 m. balandžio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. 6 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 6) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas, Kauno RAAD) direktoriaus 2016 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V-30 „Dėl 2016 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. KAP-3“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-30) ir 2016 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. V-37 „Dėl 2016 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. KAP-6“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-37).

6Pareiškėjas nurodė, kad Departamento Kauno rajono agentūra, o vėliau ir Kauno RAAD Kauno agentūra pareiškėjui nurodė laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 ir 321 straipsnių reikalavimų parengti atliekų, neteisėtai įsigytų ir panaudotų pareiškėjo žemės sklype, išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą-grafiką ir pateikti jį Departamentui. Pareiškėjas teigė, kad duotų privalomųjų nurodymų tikslas yra apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes, tačiau nėra jokių duomenų, jog žemės sklype panaudotos atliekos turėtų kokį nors neigiamą poveikį aplinkai arba ateityje dėl šių atliekų panaudojimo būtų padaryta žala aplinkai, t. y. privalomieji nurodymai nėra motyvuoti.

7Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad faktą, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui pakelti panaudotos ginčo nepavojingos įvairios statybinės atliekos po atliekų rūšiavimo nedaro neigiamo poveikio nei vienam iš aplinkos elementų, patvirtina periodiškai atliekami šio žemės sklypo ir aplink esančių teritorijų vandens, oro bei grunto taršos tyrimai. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad žemės sklype panaudotos statybinės atliekos nedaro žalos aplinkai, todėl pareiškėjas neturi pareigos pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 ir 321 straipsnių nuostatas išvežti ir perduoti atliekas jas tvarkančioms įmonėms, kaip tai nurodyta pirminiame privalomajame nurodyme ir pakartotiniame privalomajame nurodyme. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skundžiamuose privalomuosiuose nurodymuose nurodytas faktinis reikalavimo pagrindas neatitinka nurodyto teisinio pagrindo, todėl jie negali būti laikomi teisėtais.

8Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo žemės sklype panaudotos medžiagos nepagrįstai buvo pripažintos atliekomis, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punktą ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva) 3 straipsnio 1 punktą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis iš trečiojo suinteresuoto asmens restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Super Montes“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) nupirko mineralines medžiagas (rūšiuotas statybines atliekas), kurias panaudojo žemės sklypo reljefui išlyginti. Žemės sklype panaudotos statybinės atliekos atitinka Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, kuomet atliekos nustoja būti atliekomis. Dėl to nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, (toliau – ir Taisyklės) šiuo atveju negali būti taikomos.

9Atsakovas Kauno RAAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punktą privalomasis nurodymas duodamas, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjas neturėjo teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas, t. y. pareiškėjas neturėjo teisės supirkti iš RUAB „Super Montes“ nepavojingas įvairias statybines atliekas ir jas panaudoti privataus žemės sklypo reljefui formuoti. Atsakovo teigimu, faktą, kad buvo pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-942-2016. Atsakovas nesutiko su aplinkybe, jog pareiškėjas iš RUAB „Super Montes“ įsigijo išrūšiuotas (t. y. apdorotas) atliekas, kurios buvo tinkamos naudoti žemės sklypui išlyginti, nes pats pareiškėjas pripažino, kad jis, prieš panaudodamas įgytas statybines atliekas savo žemės sklypui užpildyti, iš naudotinų atliekų išrinko netinkamas, kenksmingas atliekas. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjui pirmiausia buvo duotas privalomasis nurodymas parengti atliekų, neteisėtai įsigytų ir panaudotų pareiškėjo žemės sklype, išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą-grafiką ir pateikti jį Departamentui, nes aplinkos atkuriamieji darbai, kurie turi būti vykdomi tik turint išankstinį Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pritarimą, yra didelės apimties.

11II.

12Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė.

13Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2014 metais iš ( - ) įmonės įsigijo statybines atliekas, kurias 2014–2015 metais panaudojo kaip užpildą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvusiai daubai išlyginti. Kauno RAAD Kauno miesto agentūra 2015 m. vasario 3 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad ginčo žemės sklype yra supiltos nepavojingos įvairios statybinės atliekos po atliekų rūšiavimo. Už tai, kad pareiškėjas atliekų tvarkymo veiklų (atliekų surinkimo ir apdorojimo) nebuvo įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl paimdamas / įsigydamas atliekas iš atliekų turėtojo RUAB „Super Montes“ ir panaudodamas atliekas savo sklype, pažeidė Taisyklių 31 ir 40 punktų reikalavimus ir atliekų surinkimo ir apdorojimo veiklą vykdė neteisėtai, pareiškėjui buvo paskirta administracinė bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai tokį nutarimą paliko nepakeistą. Atsižvelgusi į priimtus teismų sprendimus, Kauno RAAD Kauno rajono agentūra priėmė Privalomąjį nurodymą Nr. KAP-3, o vėliau Departamento Kauno agentūra priėmė ir Privalomąjį nurodymą Nr. 6, nes pareiškėjas laiku neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. KAP-3. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, skundžiamais įsakymais šiuos privalomuosius nurodymus paliko nepakeistus.

14Teismas nurodė, kad ginčijami privalomieji nurodymai priimti vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punktu, jų pagrindas – Taisyklių 31 ir 40 punktų reikalavimų pažeidimai. Teismo vertinimu, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-942-2016 akivaizdu, kad pareiškėjo iš RUAB „Super Montes“ įsigytos statybinės atliekos laikytinos atliekomis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų prasme. Pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, atliekų tvarkymo (surinkimo ir apdorojimo) nėra įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl atliekų, įsigytų iš RUAB „Super Montes“, apdorojimą (išrūšiavimą), t. y. iš naudotinų atliekų atskiriant netinkamas, kenksmingas atliekas, vykdė neteisėtai, t. y. nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies ir Taisyklių 31 bei 40 punktų pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje taip pat pažymėta, kad teisės aktai nenustato statybos ar griovimo atliekų panaudojimo privataus sklypo reljefui formuoti, t. y. statybos ir griovimo atliekos turi būti perduodamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms.

15Vertindamas ginčijamų privalomųjų nurodymų turinį, teismas sprendė, kad skundžiami administraciniai aktai atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punkto bei Taisyklių 31 bei 40 punktų reikalavimus, nes aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas lėmė tai, jog atliekomis (Atliekų tvarkymo įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų prasme) buvo suformuotas privataus sklypo reljefas. Teismo įsitikinimu, šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina Departamento 2014 m. gruodžio 3 d. raštas Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai „Dėl informacijos pateikimo“ bei Kauno RAAD Kauno miesto agentūros 2015 m. vasario 3 d. neplaninio patikrinimo aktas Nr. KMP-26, kuriuose nurodyta, jog žemės sklype apie 0,8 ha plote nustumdžius paviršinį derlingą dirvožemio sluoksnį, sklypui pakelti apie 70 cm aukščiu naudojamos įvairios medžiagos.

16Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis neturi pareigos išvežti ir perduoti atliekas jas tvarkančioms įmonėms, kaip tai nurodyta privalomuosiuose nurodymuose, nes nėra jokių duomenų, kad žemės sklype panaudotos atliekos turėtų kokį nors neigiamą poveikį aplinkai arba ateityje dėl šių atliekų panaudojimo būtų padaryta žala aplinkai, o periodiškai atliekamų tyrimų duomenys įrodo, jog ginčo žemės sklype panaudotos statybinės atliekos nedaro žalos aplinkai. Šiuo aspektu teismas priminė, kad ginčijami privalomieji nurodymai buvo priimti vadovaujantis ne Aplinkos apsaugos įstatymo 32 ir 321 straipsnių nuostatomis, tačiau Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punkto ir Taisyklių 31 bei 40 punktais. Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 ir 321 straipsnių nuostatos, susijusios su aplinkos būklės atkūrimu, reikšmingos tik tiek, kad laikantis paminėtų teisės aktų reikalavimų nurodoma parengti atliekų, neteisėtai įsigytų ir panaudotų žemės sklype, išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą-grafiką.

17Teismas konstatavo, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies bei 18 straipsnio nuostatas viena iš duodamų privalomųjų nurodymų sąlygų yra atsiradusi arba galima grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalomaisiais nurodymais buvo įpareigotas imtis priemonių, kad būtų pašalintos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo pasekmės. Teismui nekilo abejonių, kad skundžiami privalomieji nurodymai ir Departamento įsakymai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes jie yra pagrįsti objektyviais duomenimis, motyvuoti, atitinka jiems keliamus formos ir turinio reikalavimus, yra priimti kompetentingų subjektų, t. y. teismas nenustatė jų neteisėtumo pagrindų.

18III.

19Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad skundžiamų privalomųjų nurodymų faktinis pagrindas neatitinka teisinio pagrindo. Nėra pagrindo teigti, kad ginčijami privalomieji nurodymai yra duoti siekiant likviduoti teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes, nes pareiškėjo padarytas Taisyklių 31 ir 40 punktų reikalavimų pažeidimas (statybinių atliekų apdorojimas neįregistravus įmonės, turinčios teisę užsiimti atliekų tvarkymo veikla) yra formalus, o pažeidimo padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu. Šiuo atveju prieš atliekų panaudojimą atliktas jų apdorojimas (išrūšiavimas), už kurį pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nesukėlė tokių pasekmių, kurios turėtų būtų šalinamos privalomuosiuose nurodymuose nurodytu būdu. Privalomuosiuose nurodymuose įtvirtintas reikalavimas nėra niekaip susijęs su pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo pasekmių šalinimu, todėl yra neteisėtas.

212. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad skundžiami privalomieji nurodymai atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Privalomieji nurodymai prieštarauja viešojo administravimo principams, kadangi yra duoti visiškai formaliu pagrindu, neatsižvelgiant į esamas faktines aplinkybes. Pažeidimas iš esmės buvo traktuotas itin formaliai, t. y. visiškai nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad pareiškėjas yra atliekų tvarkymo įmonės RUAB „Super Montes“ ( - ) ir statybines atliekas nupirko turėdamas tikslą išlyginti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvusią daubą. Žemės sklype panaudotos statybinės atliekos yra nepavojingos, neturi jokio neigiamo poveikio aplinkai, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Kadangi panaudotos atliekos neturi jokios neigiamos įtakos aplinkai, privalomaisiais nurodymais duotas reikalavimas parengti atliekų išvežimo iš žemės sklypo planą yra grindžiamas ne atliekų buvimu žemės sklype, tačiau išimtai tuo, kad atliekas tvarkė leidimo šiai veiklai neturintis asmuo, t. y. jeigu tas pačias statybines atliekas būtų panaudojusi RUAB „Super Montes“, o ne pareiškėjas, tokių atliekų panaudojimas būtų teisėtas ir nebūtų duodami nurodymai jas išvežti iš žemės sklypo. Pareiškėjas už neteisėtą atliekų apdorojimą buvo nubaustas teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl teisingumas buvo atkurtas, o duoti privalomieji nurodymai yra pertekliniai ir neproporcingi, nes pareiškėjas po privalomųjų nurodymų įvykdymo vėl negalėtų naudoti žemės sklypo ir turėtų iš naujo spręsti žemės sklypo reljefo išlyginimo problemą.

223. Žemės sklype panaudotos statybinės atliekos šiuo metu neatitinka atliekų apibrėžimo, tačiau šių aktualių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-942-2016 konstatavo, jog pareiškėjo iš RUAB „Super Montes“ įsigytos statybinės atliekos laikytinos atliekomis, nėra pagrįsta, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su pareiškėjo patraukimu administracinėn atsakomybėn, tačiau nevertino žemės sklype panaudotų statybinių atliekų atitikimo atliekų sąvokai. Sąvoka „atlieka“ yra siejama ne su daikto įtraukimu į atliekų sąrašą, tačiau būtent su atliekos subjektyviąja verte, t. y. su asmens noru (ar pareiga) atsikratyti tuo daiktu, t. y. jeigu asmuo ketina panaudoti šį daiktą kitam tikslui ir neketina juo atsikratyti, toks daiktas negali būti laikomas atlieka. Pareiškėjas niekada nenorėjo ir nebandė atsikratyti statybinėmis atliekomis, priešingai, jis statybines atliekas nusipirko turėdamas tikslą jas panaudoti konkrečiam tikslui – žemės sklypo reljefui išlyginti. Žemės sklype panaudotos statybinės atliekos atitinka Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, kuomet atliekos nustoja būti atliekomis. Pareiškėjui įsigijus statybines atliekas ir jas panaudojus konkrečiam tikslui – žemės sklypui išlyginti, šios atliekos nustojo būti atliekomis, kaip šią sąvoką apibrėžia Direktyva ir Atliekų tvarkymo įstatymas, todėl šiuo konkrečiu atveju nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Taisyklės neturi būti taikomos.

23Atsakovas Kauno RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

241. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-942-2016 akivaizdu, jog pareiškėjo iš RUAB „Super Montes“ įsigytos statybinės atliekos laikytinos atliekomis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų prasme. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvas, kad įsigijus statybines atliekas ir jas panaudojus konkrečiam tikslui – žemės sklypo reljefui išlyginti, šios statybinės atliekos nustojo būti atliekomis, nėra pagrįstas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad atliekos sąvokos taikymo sritis priklauso nuo sąvokos „šalinti“ prasmės; atliekos sąvoka negali būti aiškinama siaurai; ši sąvoka apima visus daiktus ir medžiagas, kuriuos savininkas šalina, net jeigu jie turi komercinę vertę ir yra surenkami vykdant komercinę veiklą surinkimo, perdirbimo ar pakartotinio panaudojimo tikslams (2008 m. birželio 24 d. sprendimas Commune de Mesquer prieš Total France SA ir Total International Ltd, C-188/07).

252. Šioje situacijoje reikia vadovautis teisės principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur), ir tai reiškia, jog pareiškėjas iš savo neteisėtų veiksmų negali gauti jokios naudos ir įgyti kokių nors teisių. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato statybos ar griovimo atliekų panaudojimo privataus sklypo reljefui formuoti, todėl statybos ir griovimo atliekos turi būti perduodamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Pareiškėjas, kaip RUAB „Super Montes“ ( - ), nors ir žinodamas apie ( - ) įmonei išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/25 sąlygas, jų nesilaikė, t. y. neužtikrino, kad ginčo atliekos būtų naudojamos įmonės ūkinėje veikloje, kaip gruntas įvairioms aikštelėms įrengti, arba išvežamos galutiniam tvarkytojui pagal sutartį. Priešingai, pareiškėjas, kaip RUAB „Super Montes“ ( - ), pardavė atliekas sau, kaip fiziniam asmeniui, neturinčiam teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas, kaip to reikalauja teisės aktai. Todėl būtų neteisėta ir neteisinga sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad neteisėtai įsigytos statybinės atliekos, panaudotos konkrečiam tikslui – žemės sklypui neteisėtai išlyginti, nustoja būti laikomos atliekomis Direktyvos 6 straipsnio 1 prasme.

263. Atmestinas pareiškėjo teiginys, kad žemės sklype panaudotos statybinės atliekos neturi jokio neigiamo poveikio aplinkai, nes pareiškėjas, neteisėtai supildamas ir paskleisdamas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įvairias statybines atliekas, užteršė aplinką nepavojingomis atliekomis ir padarė 14 784 369,60 Eur žalą aplinkai, kuri buvo apskaičiuota vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471, nuostatomis.

274. Privalomieji nurodymai buvo duoti, nes buvo nustatytas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes. Pirmiausia buvo duoti skundžiami privalomieji nurodymai parengti atliekų, neteisėtai įsigytų ir panaudotų žemės sklype, išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą-grafiką ir pateikti jį Kauno RAAD, kadangi aplinkos atkūrimo priemonės turi būti vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Žemės savininkų ir naudotojų prievolę įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė, nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnis.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo RUAB „Super Montes“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad jis sutinka su apeliaciniu skundu ir jame nurodytais argumentais.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

33Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – Kauno RAAD Kauno rajono agentūros 2016 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. KAP-3 ir Departamento Kauno agentūros 2016 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. 6, kuriais pareiškėjui A. S. buvo nurodyta laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 ir 321 straipsnių reikalavimų parengti atliekų, neteisėtai įsigytų ir panaudotų pareiškėjo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą-grafiką ir pateikti jį Departamentui, pagrįstumas ir teisėtumas. Byloje pareiškėjas taip pat yra pareiškęs reikalavimus panaikinti Kauno RAAD direktoriaus 2016 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V-30 „Dėl 2016 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. KAP-3“ ir 2016 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. V-37 „Dėl 2016 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. KAP-6“, kuriais skundžiami privalomieji nurodymai buvo palikti nepakeisti.

34Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo duoti jam ginčijamus privalomuosius nurodymus, nes nėra duomenų apie grėsmę ar daromą neigiamą poveikį aplinkai, nesutampa faktinis ir teisinis privalomųjų nurodymų pagrindas, be to, pareiškėjo žemės sklype panaudotos medžiagos nepagrįstai buvo pripažintos atliekomis. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, sprendė, kad ginčijami aktai atitinka teisės aktų reikalavimus bei kad pareiškėjo iš RUAB „Super Montes“ įsigytos statybinės atliekos laikytinos atliekomis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų prasme. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad privalomieji nurodymai šiuo atveju duoti ne dėl galimos pažeidimų grėsmės, o dėl to, jog būtų pašalintos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo pasekmės.

35Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas, pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad skundžiamų privalomųjų nurodymų faktinis pagrindas neatitinka teisinio pagrindo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo padaryti pažeidimai nesukėlė tokių pasekmių, kurios turėtų būtų šalinamos privalomuosiuose nurodymuose nurodytu būdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog skundžiami privalomieji nurodymai atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus, bei kad žemės sklype panaudotos statybinės atliekos šiuo metu neatitinka atliekų apibrėžimo.

36Pagal Lietuvos ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundą, pirmiausia akcentuoja, jog privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 7 d.). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 punkte, kuris Privalomajame nurodyme Nr. KAP-3 nurodytas kaip šio privalomojo nurodymo davimo teisinis pagrindas, yra įtvirtintas vienas iš privalomojo nurodymo davimo pagrindų, t. y. kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes.

38Šiuo atveju Privalomasis nurodymas Nr. KAP-3 yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas pareiškėjui iki 2016 m. balandžio 4 d. likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas dėl Privalomojo nurodymo Nr. KAP-3 teisėtumo ir pagrįstumo kilusį ginčą, turėjo vertinti, ar yra padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas ir ar Privalomuoju nurodymu Nr. KAP-3 yra nurodyta likviduoti tuo pažeidimu sukeltas pasekmes.

39Iš Privalomojo nurodymo Nr. KAP-3 turinio matyti, kad faktinis jo davimo pagrindas yra tai, jog pareiškėjas, pažeisdamas Taisyklių 31 ir 40 punktų reikalavimus, neteisėtai įsigijo ir žemės sklype panaudojo patikrinimo akte Nr. KMP-26 išvardytas atliekas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, į kurį nuo 2014 m. gegužės mėnesio buvo vežamos ir pilamos pareiškėjo iš trečiojo suinteresuoto asmens RUAB „Super Montes“, kuris yra Atliekų tvarkytojų valstybės registre įregistruotas kaip atliekų tvarkytojas, įsigytos nepavojingos įvairios statybinės atliekos. Kauno RAAD Kauno rajono agentūra 2014 m. lapkričio 15–17 d. patikrinimo akte Nr. 132 nurodė, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype pilamos statybinės inertinės medžiagos, statybos griovimo atliekos, betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt. Šiame patikrinimo akte taip pat buvo užfiksuota, kad ginčo žemės sklype yra išpilta plastiko atliekų. Departamento Kauno miesto agentūra 2015 m. vasario 3 d. atliko neplaninį ginčo žemės sklypo patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. KMP-26), kurio metu, be kita ko, nustatė, kad žemės sklype yra supiltos nepavojingos įvairios statybinės atliekos po atliekų rūšiavimo (I t., b. l. 106–107).

40Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia į ginčo žemės sklypą suvežtų medžiagų priskirtinumo atliekoms klausimą šiuo metu, tačiau neneigia, jog jis iš trečiojo suinteresuoto asmens įsigijo būtent statybines atliekas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog atliekų sąvoka yra įtvirtinta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad atliekos yra medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Iš esmės analogiškai atliekos yra apibrėžiamos ir Direktyvos 3 straipsnio 1 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekų tvarkymą reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymo trečiasis skirsnis. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., buvo nustatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats.

41Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingą faktą, jog pareiškėjo iš RUAB „Super Montes“ įsigytos statybinės atliekos laikytinos atliekomis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų prasme, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-942-2016. Pareiškėjas iš trečiojo suinteresuoto asmens RUAB „Super Montes“ įsigytas atliekas, kurias jis supylė ginčo žemės sklype, procesiniuose dokumentuose įvardija kaip „statybines medžiagas“, „mineralines medžiagas“ ar „antrines žaliavas“ ir tvirtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su pareiškėjo patraukimu administracinėn atsakomybėn, tačiau nevertino žemės sklype panaudotų statybinių atliekų atitikimo atliekų sąvokai. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

42Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad jis neturi pareigos išvežti ir perduoti į žemės sklypą suvežtas atliekas jas tvarkančioms įmonėms, nes pareiškėjo įsigytos statybinės atliekos po jų panaudojimo ginčo žemės sklype nustojo būti atliekomis, kaip šią sąvoką apibrėžia Direktyva ir Atliekų tvarkymo įstatymas, todėl šiuo konkrečiu atveju nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Taisyklės neturi būti taikomos, teisėjų kolegija nurodo, jog tais pačiais argumentais pareiškėjas grindė ir savo poziciją, jog jam negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė už Taisyklių reikalavimų nevykdymą, administracinio teisės pažeidimo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino šiuos pareiškėjo argumentus, nurodydamas, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad teismai nepagrįstai RUAB „Super Montes“ parduotas ir A. S. įsigytas statybines atliekas laikė atliekomis Atliekų tvarkymo įstatymo ir tam tikrų Europos Sąjungos teisės aktų prasme.

43Šiuo aspektu akcentuotina, kad pareiškėjui baudos Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka buvo skirtos už Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą (ATPK 513 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje pažymėjo, kad teismai teisingai konstatavo, jog A. S., kaip fizinis asmuo, atliekų tvarkymo (surinkimo ir apdorojimo) nėra įregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl atliekų, įsigytų iš RUAB „Super Montes“, apdorojimą, t. y. išrūšiavimą, vykdė neteisėtai; teisės aktai nenustato statybos ar griovimo atliekų panaudojimo privataus sklypo reljefui formuoti; statybos ir griovimo atliekos turi būti perduodamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms; neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga; bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklype nebuvo statybvietės, nebuvo vykdomi statinių griovimo darbai, nesusidarė statybinės atliekos ir nebuvo parengtas statinio projektas, kuriame būtų numatyta statybinių atliekų panaudojimas kaip užpildo ar konstrukcinės medžiagos laikiniems keliams statybvietėje tiesti ar gruntas.

44Nagrinėjamu atveju skunde ir apeliaciniame skunde iš esmės yra kvestionuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje nustatytos su ginčo atliekomis susijusios faktinės aplinkybės ir pateiktas jų teisinis vertinimas. Pareiškėjas šioje byloje nenurodo, kad faktinė situacija, kuri buvo vertinta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtų taip pasikeitusi, jog būtų pagrindas susiklosčiusias aplinkybes vertinti kitaip, nei jas yra įvertinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pareiškėjas taip pat nenurodo teisinio pagrindo, kuris įtvirtintų galimybę neteisėtai įsigytas ir ginčo žemės sklype panaudotas atliekas laikyti žemės sklype, o ne jas išvežti ir perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Kaip yra nurodęs atsakovas šioje byloje, pirmiausia buvo duoti skundžiami privalomieji nurodymai parengti atliekų, neteisėtai įsigytų ir panaudotų žemės sklype, išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą-grafiką ir pateikti jį Kauno RAAD, kadangi aplinkos atkūrimo priemonės turi būti vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą.

45Atmestinas nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad privalomuosiuose nurodymuose įtvirtintas reikalavimas nėra niekaip susijęs su pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo pasekmių šalinimu, nes įpareigojimas parengti atliekų išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą-grafiką yra duotas būtent dėl to, jog pareiškėjas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, šias atliekas įsigijo ir panaudojo ginčo žemės sklype bei privalo likviduoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias pasekmes. Vien tai, kad žemės sklype esančios atliekos yra nepavojingos ar kad dėl jų buvimo ginčo žemės sklype nepasikeitė šio žemės sklypo ir aplink esančių teritorijų vandens, oro bei grunto tarša, kaip teigia pareiškėjas, nesudaro pagrindo spręsti, jog yra teisinis pagrindas tokias atliekas ir toliau laikyti ginčo žemės sklype, nes atliekos, įskaitant ir nepavojingas atliekas, turi būti tvarkomos laikantis Atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atliekų tvarkymo įstatymas, be kita ko, nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d.).

46Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkos apsaugos politika yra grindžiama atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, kuriais siekiama, kad neigiamas poveikis ar žala aplinkai apskritai neatsirastų, o imantis prevencinių priemonių turi būti siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar žalai, o ne laukti, kol jie atsiras, ir tada šalinti. Pakanka to, kad žala ar pavojus apskritai yra galimi ir kad pasirinkta apsaugos priemonė yra tinkama keliui tam užkirsti. Jei yra nors mažiausia rizika, kad gali kilti pavojus aplinkai, veiksmai, kuriais turi būti užkirstas tam kelias, bus pateisinami. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtus principus Bendrijai ir valstybėms narėms kyla pareiga imtis tinkamų priemonių, kurios leistų išvengti rizikos, užkirstų kelią žalai atsirasti ten, kur yra jos šaltinis, leistų sumažinti galimą pavojų arba kiek įmanoma jį iš viso pašalinti (žr. 1999 m. spalio 5 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-175/98 ir 177/98).

47Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. KAP-3, pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti šios išvados teisingumu ar daryti priešingą išvadą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas įsigytų atliekų panaudojimo tikslas (išlyginti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvusią daubą) nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją ir pripažinti Privalomąjį nurodymą Nr. KAP-3 neteisėtu ir (ar) nepagrįstu.

48Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo antrojo skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

49Pareiškėjas neginčija fakto, kad jis iki 2016 m. balandžio 4 d. neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. KAP-3, todėl 2016 m. balandžio 12 d. jam pakartotinai buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 6, kuriame įtvirtintas reikalavimas parengti atliekų, neteisėtai įsigytų ir panaudotų pareiškėjo žemės sklype, išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą-grafiką ir pateikti jį Departamentui bei nustatytas jo įvykdymo terminas (iki 2016 m. gegužės 12 d.). Pareiškėjas šioje byloje nenurodė savarankiškų Privalomojo nurodymo Nr. 6 panaikinimo pagrindų, o argumentai dėl Privalomojo nurodymo Nr. KAP-3, kuriame buvo suformuluotas analogiškas reikalavimas pareiškėjui, jau buvo įvertinti. Pripažinęs, kad skundžiami privalomieji nurodymai yra teisėti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skundo reikalavimų dėl Departamento įsakymų, kuriais šie privalomieji nurodymai buvo palikti nepakeisti, panaikinimo.

50Pareiškėjas be teisėto pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog skundžiami privalomieji nurodymai atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, dėl kurių buvo pripažinta, kad skundžiami privalomieji nurodymai ir Departamento įsakymai iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes jie yra pagrįsti objektyviais duomenimis, motyvuoti, atitinka jiems keliamus formos ir turinio reikalavimus, jų nekartoja.

51Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

54Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento Kauno rajono agentūra, o vėliau ir... 7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad faktą, jog pareiškėjui nuosavybės... 8. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo žemės sklype... 9. Atsakovas Kauno RAAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.... 10. Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos... 11. II.... 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2014 metais iš ( - ) įmonės įsigijo... 14. Teismas nurodė, kad ginčijami privalomieji nurodymai priimti vadovaujantis... 15. Vertindamas ginčijamų privalomųjų nurodymų turinį, teismas sprendė, kad... 16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis neturi pareigos išvežti ir... 17. Teismas konstatavo, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės... 18. III.... 19. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 20. 1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad skundžiamų privalomųjų... 21. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad skundžiami... 22. 3. Žemės sklype panaudotos statybinės atliekos šiuo metu neatitinka... 23. Atsakovas Kauno RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir... 24. 1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo,... 25. 2. Šioje situacijoje reikia vadovautis teisės principu, kad iš neteisės... 26. 3. Atmestinas pareiškėjo teiginys, kad žemės sklype panaudotos statybinės... 27. 4. Privalomieji nurodymai buvo duoti, nes buvo nustatytas terminas likviduoti... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo RUAB „Super Montes“ atsiliepime į... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad jis sutinka su apeliaciniu... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 33. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – Kauno RAAD Kauno rajono agentūros 2016... 34. Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo... 35. Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas... 36. Pagal Lietuvos ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka... 37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus,... 38. Šiuo atveju Privalomasis nurodymas Nr. KAP-3 yra aplinkos apsaugos valstybinę... 39. Iš Privalomojo nurodymo Nr. KAP-3 turinio matyti, kad faktinis jo davimo... 40. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia į ginčo... 41. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingą faktą, jog... 42. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad jis neturi pareigos išvežti ir... 43. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pareiškėjui baudos Lietuvos Respublikos... 44. Nagrinėjamu atveju skunde ir apeliaciniame skunde iš esmės yra... 45. Atmestinas nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad privalomuosiuose... 46. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkos apsaugos politika yra grindžiama... 47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios... 48. Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, pagal Aplinkos apsaugos... 49. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jis iki 2016 m. balandžio 4 d. neįvykdė... 50. Pareiškėjas be teisėto pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios... 51. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.... 54. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą... 55. Nutartis neskundžiama....