Byla 1-240-144/2017

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorams Žilvinui Šiurnai, Kristinai Blinstrubienei, nukentėjusiajam A. Š., jo atstovei advokatei Reginai Baranauskienei, kaltinamajam D. V., jo gynėjui advokatui G. L.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB "( - )" stiklų paketų gamintoju, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4Kaltinamasis D. V. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2015 m. gruodžio 19 d., apie 00.30 val., pirtyje, esančioje ( - ) D. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė L. G. į veidą ir taip padarė nosies sumušimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nusitęsiančia į kairio paakio sritį, nosies kaulo lūžimu ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė L. G. sveikatą.

5Be to kaltinamasis D. V. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2016 m. spalio 15 d., apie 01:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - restorane "B. G.", ( - ), Klaipėdoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu smogė A. Š. vieną smūgį į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, lauke prie restorano "B. G.", kitų žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu smogė A. Š. vieną smūgį į veidą, tuo nukentėjusiajam padarydamas kiaurinę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu D. V. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų.

6Kaltinamasis D. V. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo poelgio, paaiškino, kad L. G., kurį sumušė, anksčiau nepažinojo, su juo jokių bendrų reikalų neturėjo. Tik 2015 m. gruodžio 18 d., švenčiant ( - ) sužinojo, kad tai yra L. G.. Šią pirtį savo draugams organizavo jis. Kvietė apie 7-8 savo draugus, kurie galėjo atsivežti savo drauges. Buvo suorganizavęs ir žaidimų su prizais, dėl ko buvo sumesti pinigai prizų fondui. O vėliau vakare atvažiavo minimas L. G. su kažkokiu asmeniu, kuris buvo nežinomas. Nei jo, nei su juo atvykusio draugo nekvietė. Numanė, kad jį kvietė kažkas iš pakviestų draugų, o prie prizų fondo jis nebuvo prisidėjęs. Švenčiant šioje ( - ), buvo vartojamas ir alkoholis. L. G., kuris buvo jo nekviestas, elgėsi ne itin kultūringai ir taktiškai, tarp jų buvo ne itin malonus pokalbis dėl cigarečių, dėl ko šiek tiek apsibarė, nepatiko jo bambėjimai, priekaištai. Be to, šventės metu buvo vartojamas alkoholis. O jau po vidurnakčio, tuo metu galėjo būti jau 00.30 val., 2015 m. gruodžio 19 d., trūko kantrybė ir kai L. G. jam kažką aiškino, bambėjo, jis jam kumščiu trenkė į veidą, pataikydamas į nosį. Todėl tikrai neneigia, kad tai būtent jo suduotas smūgis jam sulaužė nosį. Tuo metu, toje vietoje, kai jis trenkė L. G. į veidą, netoliese buvo draugų, bet tikrai negali užakcentuoti, kurie iš jų ir ką matė. Kiek žino, E. T., kuris buvo netoliese, matė šį konfliktą ir barnį. Kas kvietė policiją nematė, tik draugai minėjo, kad tai padarė pats L. G.. Policija atvyko neužilgo ir jį išvežė į Klaipėdos r. PK. Vėliau su L. G. susitaikė, jam padarytą žalą atlygino, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. 2016 m. spalio 14 d. vakare su draugais M. B. ir L. A. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė degtinės butelį. Po to jau 2016 m. spalio 15 d. naktį, laiko tiksliai neprisimena, užėjo į barą "B. G.", Klaipėdoje, esantį prie tilto, tikslaus adreso nežino. Būnant baro ketvirtame aukšte nusipirko alkoholinius kokteilius. M. pasiliko bendrauti prie baro prekystalio su barmene, o jis su L. A. nuėjo į šokių aikštelę. Šokių aikštelėje jis išgėrė truputį kokteilio ir tuomet išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Kas įvyko toliau neprisimena. Kas trenkė jam į galvą bokalu, nežino. Ar A. Š. iniciavo muštynes, neaišku. Prie baro jis gynėsi, ten buvo daug žmonių. L. A. jį pakėlė ir nuvedė į apačią. Girtumas nelabai jo veiksmams turėjo įtakos. Muštynės vyko prie baro lauke su A. Š.. Ar prieš tai konfliktavo su baro lankytojais nežino, neprisimena. Pamena, kad po kurio laiko atsidūrė policijos automobilyje, ar kalbėjo su juo pareigūnai neatsimena. Po to pamena, kad su taksi automobiliu važiavo namo. Neatsimena kas įvyko bare dėl to, kad buvo išgėręs, be to dar daugiau buvo apsvaigęs nuo smūgio į galvą. Bare jis buvo nusivilkęs striukę, vilkėjo rožinės spalvos maikutę. Su nukentėjusiuoju L. G. iš pradžių susirašinėjo facebooke. Jis jam parašė L. G. atrašė, kad jie susitiks, kai jis turės laiko. Viskas buvo labai gražiai. Policijoje jie pasispaudėme rankas ir, kiek galima, pasiūlė susitarti, bet nukentėjusysis nesutiko. L. G. sakė, eis iš karto į teismą. Dėl žalos jis susitarė. Jis jam paskambino bei pasakė, kad sutinka atlyginti žalą. Jis pats rodė iniciatyvą. Taip pat ir su ligonių kasa. Nukentėjusiajam A. Š. – žalą 150 eurų dabar pravedė. Reikės žalą atlyginti, bet gal ne tokią didelę sumą. 3000 eurų – per didelė suma, nesutinka su tokia suma. Kokia jo būtų siūloma suma, dabar negali atsakyti. Ligonių kasai jis atlygino. Ir jis tada bare liko nukentėjęs, dantų nesukanda, turi randą. Sutinka, kad tai negerai, taip nereikia daryti.

7Nukentėjusysis A. Š., įspėtas, prisiekęs, pasirašęs teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju jo niekas nesieja, jie buvo nepažįstami ir dabar nėra piktuoju. Tą dieną jis buvo grįžęs iš darbo, dirba jūroje. Su draugais nuėjo į „( - )“ ( - ), apie 12 val. vakaro nuėjome į 4 aukštą, į barą „( - )“. Ten buvo nemažai jo draugų. Jų staliukas buvo prie pat išėjimo. Pasiėmė po kokteilį. Vakare jo draugė pasakė: „einame namo“. Jau buvo apie 1 val. nakties. Jis sutiko. Draugė atsistojo, jis apsivilko paltą, padavė draugei ranką, kad padėti jai išeiti iš už užstalės. Tuo metu į jį kažkas atsimušė. Pribėgo apsauginiai. Jie nusileido prie išėjimo, kita kompanija irgi stovėjo prie išėjimo, jie puolė: „ko daužei draugą su bokalu į galvą?“. Jis sakė: „kad netrenkė, jis jį puolė“. Jam praskėlė lūpą, nuvežė į ligoninę, lūpą siuvo. Atvažiavo 2 policijos ekipažai, užsirašė kitos kompanijos duomenis. Kai susiuvo lūpą, nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimo. Policijoje paklausė ar jis išgėręs. Atsakė: „taip“. Policijoje pasakė, jam atvažiuoti ryte ir parašyti pareiškimą. Ryte atvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Įvykiai vyko nuo 12 val. vakaro iki 1 val. nakties. Jis nematė nieko, kas vyko šokių aikštelėje, buvo nusisukęs nuo aikštelės, nematė, kad kaltinamasis būtų sumuštas, kad būtų kraujo. Kaltinamasis D. V. jam trenkė, jis tuo neabejoja. Jis supyko, bet atgal netrenkė. Buvo bare su daug draugų, jis buvo su savo drauge S. B.. Ji ir nuvežė į ligoninę. Draugė ėjo apie staliuką ir žiūrėjo po kojomis, nematė, kas ten vyko. Lauke buvo D. V. ir jo draugai. Jie buvo trise. Nei vieno iš jų nepažįsta. D. V. draugas pradėjo rėkti ant manęs: „ko trenkei mano draugui“. Iššoko D. V. iš to būrio, jis buvo sąmoningas, nors buvo apsvaigęs. D. V. sudavė vieną smūgį prie įėjimo. Vienas smūgis buvo 4 – tame aukšte. D. V. sudavė jam ranka į žandą, ar rankose ką turėjo nematė. Mano, kad jam trenkė ranka. Sakė: „pasakykite savo vardą, aš kreipsiuosi į policiją“, o jie sakė, kad tai jis sužalojo jų draugą ir jie patys kreipsis į policiją. Prašo priteisti 3000 eurų - neturtinę žalą - dėl jo sveikatos sutrikdymo. Jis bendrauja su skirtingų tautų žmonėmis laive, jo sužalota išvaizda sukėlė daug nepatogumų. Negalėjo valytis dantų, kraujavo dantenos, kreipėsi pas odontologą. Šiuo metu nedirba, stovi biržoje, nes buvo sustabdytas projektas. Kol prasidės projekto darbai, turi ieškotis kito darbo. Su kaltinamuoju buvo susitikę pas tyrėją, jis sakė nieko neatsimenantis, sakė „atsiprašau“. Pas tyrėją sakė, kad jam reikia kompensacijos. Kaltinamasis mėgino jo atsiprašyti, bet nenorėjo tartis. Nežino, kaip kaltinamasis galėjo jam suduoti būdamas be sąmonės. Jis nematė, kad kaltinamasis būtų kruvinas. Jis kaltinamąjį matė 10 sekundžių ketvirtame aukšte ir 1 minutę prie įėjimo. Kaip kaltinamasis buvo apsirengęs atsimena. Dėl civilinio ieškinio paaiškina, kad kai jam darė ekspertizę, jis sakė, kad jam kraujuoja dantys, jį nusiuntė pas odontologą, kad prašviestų. Kreipėsi į odontologijos kliniką „( - )“ ėjo dėl dantų, yra pateiktas čekis. Patarė persišviesti dar už pusės metų. Gydytojos pavardės, kuri siuntė jį ten, neatsimena. Klaipėdoje spalio 19 d. tik peršvietė, nieko blogo nematė, bet patarė kreiptis dar po pusės metų. Tuomet nerado rimtų sužeidimų, šaknys nebuvo pažeistos. Dėl dantų rimtų sužalojimų nepadarė. Šiuo metu turi psichologinių problemų, jis negali su žmonėmis susišnekėti. Tapo labai nervingas, nes visi klausinėjo kaip viskas buvo. Nusprendė, kad reikia eiti pas ką nors pasikalbėti. Reikėjo eiti pas psichologą, nes pasikeitė jo elgesys ir bendravimas, tai atsirado po to įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo duomenų apie tai, nes jis kreipėsi pas psichologą tada kai pasijuto blogai. Gydytojas prirašė vitaminų, nes jam sakė, kad yra nusilpęs organizmas. Organizmas nusilpo dėl įvykusio įvykio. Vaistai „Dolmena“ - nuo skausmo, dantų skausmo. Jo toks darbas, kai liepia ir turi išvykti į užsienį, o ten nuo skausmo vaistų nenusipirksi. Lieka prie savo ieškinio sumos 3135,60 eurų.

8Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kiti proceso dalyviai.

9Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

10Iš girtumo tikrinimo kvito matyti, kad 2015 m. gruodžio 19 d. 01.54 val. D. V. buvo nustatytas 1.43 promilių girtumas (1 t., b. l. 82).

11Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus tyrimui pateiktos skambučio skaitmeninės garso kopijos matyti, kad fiksuotas 2015 m. gruodžio 19 d. 00.35 val. piliečio, prisistačiusio L. G., pranešimas dėl pareigūnų kvietimo ( - ). Garso įrašas aprašytas 2016 m. sausio 29 d. garso įrašo apžiūros protokole (1 t., b. l. 38-40).

12Iš specialisto išvados Nr. G 2379/15 (03) matyti, kad L. G. padarytas nosies sumušimas su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nusitęsiančia į kairio paakio sritį, nosies kaulo lūžimu. Sužalojimas galėjo būti įgautas vieno trauminio poveikio į nosies sritį pasėkoje. L. G. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 43-44).

13Iš nukentėjusiojo L. G. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos matyti, kad jis 2015 m. gruodžio 18 d. su savo draugais ir draugų draugais susiorganizavo ( - ) pirtį, kad pabaliavoti. Būdami pirtyje visi vartojo alkoholinius gėrimus, buvo pakankamai apsvaigę, kai 2015 m. gruodžio 19 d., apie 00.30 val., jam sėdint prie stalo prie jo priėjo D. V., kuris nei iš šio, nei iš to jam vieną kartą rankos kumščiu trenkė į veidą. Kodėl jam trenkė nesuprato, nes prieš tai jokio konflikto tarp jų nebuvo, nesipyko, visi buvę pirtyje nustebo ir niekas nieko nesuprato. Jis taip pat atsistojo. Dar D. V. bandė kažką jam sakyti, bet visi juos išskyrė, kad jokių muštynių nebūtų. Aplamai jokio triukšmo nebuvo, viskas įvyko staigiai, jokia viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo, daugiau niekas nebesimušė ir nesipyko (1 t., b. l. 58-59). Po šio įvykio jam teko susitikti su D. V., šis pats ieškojo kontakto su juo, šis prisipažino kad trenkė jam kumščiu į veidą, bet negalėjo paaiškinti kodėl taip padarė. Jis geranoriškai norėjo atlyginti padarytą žalą suvokdamas, kad sulaužė nosį. Jis davė 200 eurų sumą, taip jam pilnai atlygindamas padarytą žalą. Todėl civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 61-62).

14Iš liudytojo E. T. apklausto ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad D. V. 2015 m. gruodžio mėnesį organizavo draugams pirtį. Už šią paslaugą jie susidėjo pinigus. D. pats vedė vakarą draugams. Buvo numatyta 2015-12-18 vakare rinktis ( - ) pirtyje. Jis nežinojo ar buvo galima atsivežti savo kitų draugų, bet atvykęs ir pamatęs nežinomus asmenis suprato, kad kai kas pasikvietė ir kitus savo draugus. Toje pirtyje jis pirmą kartą pamatė jaunuolį, o vėliau sužinojo, kad jo pavardė G. Jį pasikvietė kažkas iš pakviestų draugų. Vakaro eigoje su juo stengėsi kuo mažiau bendrauti, jis nepatiko dėl savo įvairių priekaištų, bambėjimo, bet barnių vakaro eigoje nebuvo. Iš viso buvo susirinkę apie 20 žmonių. Vakaro eigoje buvo vartojamas alkoholis. Po vidurnakčio, tai galėjo būti apie 00.30 val., jo dėmesį patraukė tai, kad L. G. pradėjo šaukti ir klykti ant D. V., šis atkirsdavo atgal. L. G. veidas nebuvo kruvinas, tačiau jis ranka laikė sau už nosies, iš ko buvo galima spręsti, kad jam buvo trenkta į veidą, kad konfliktas buvo tarp jo ir D. V., kuris matomai jam ir smogė. Paties suduoto smūgio L. G. jis nematė, t. y. nematė konflikto tarp šių asmenų. Nors buvo jaunimo, tačiau tikrai nežino kas iš susirinkusių asmenų matė, kaip buvo suduotas smūgis L. G., nors daugelis buvo pastebėję, kad tarp D. V. ir šio jaunuolio buvo įtempti santykiai. Dar iki šio konflikto, t. y. kai L. G. buvo trenkta į veidą, matė ir girdėjo, kad tarp jų yra "trintis", t. y. L. G. kelis kartus grubiai ir nekultūringai atsiliepė apie tai, kaip D. V. suorganizavo vakaronę, programą, reiškė jam savo nepasitenkinimą, priekaištus. Nieko stebėtino, kad D. V. trūko kantrybė. Kiek žino, jie savo konfliktą yra išsprendę taikiai (1 t., b. l. 66-67).

15Iš 2016 m. kovo 8 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. G. ir įtariamasis D. V. dėl įvykio susitaikė (1 t., b. l. 94-95).

16Iš asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką matyti, kad A. Š. atpažino D. V., kaip ji sumušusį asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 145-147).

17Iš liudytojo M. G. apklausto ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad 2016 m. spalio 14 d. vakare kartu su A. Š., jo drauge Silvija ir dar keliais draugais buvo bare "( - )", ( - ), Klaipėdos m. Ten buvo iki 23.00 val. Po to keli draugai išvažiavo, o jis su Arūnu ir Silvija užlipo į tame pačiame pastate esantį restoraną "B. G.". Restorane prisėdo prie laiptų esančio staliuko, užsisakė gėrimų. Jau 2016 m. spalio 15 d., apie 01:00 val. A. sakė, kad važiuos su S. namo, atsistojo šalia staliuko ir laukė kol atsistos ir išeis S. Tuomet pro šalį einantis vyras apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais tamsiais plaukais, vilkintis rožinės spalvos marškinėlius be rankovių, atsitrenkė į A. A. į jį atsisuko ir tas vyras nei iš šio nei iš to, nieko nesakęs A. iškart kumščiu sudavė į dešinį skruostą. Tuo metu šalia laiptų buvo apsaugos darbuotojas, kuris staiga priėjo prie minėto vyro ir išvedė jį lauk iš restorano. Po kelių minučių jis, A. su S. išėjo iš restorano į lauką. A. su S. išėjo pirmieji. Tuo metu jis dar leidosi laiptais, o kai išėjo į lauką pamatė A. su praskelta lūpa. Taip pat prie restorano durų stovėjo tas pats vyras, vilkintis rožinius marškinėlius, kaip suprato jo du draugai, kurių apibūdinti ir atpažinti negalėtų ir apsaugos darbuotojas. Iš A. sužinojo, kad jam išėjus į lauką prie durų pamatė minėtą vyrą, kurio paklausė, kodėl šis jam smogė į veidą restorane, tačiau tas pats vyras lauke prie durų dar kartą smogė A. kumščiu į veidą ir praskėlė lūpą. Prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir juos išskyrė. A. sumušusio vyro draugai šūkavo, kad A. daužė jų draugui galvą su bokalu. A. bandė gintis ir sakė, kad tai padarė ne jis, kad vyras apsiriko. Gali tvirtinti, kad būnant "( - )" ir restorane "B. G." jokių konfliktų nei su kuo neturėjo, A. nei su kuo nekonfliktavo ir vyro, kuris sumušė A., ankščiau nėra matęs. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Pareigūnas paprašė palaukti vietoje. Jis pasiliko laukti, o A. su S. išvažiavo į ligoninę. Atvykusiems pareigūnams jis parodė vyrą, vilkintį rožinius marškinėlius ir paaiškino, kad jis sumušė draugą A. Š.. Tuo metu minėtas vyras su dviem draugais šiek tiek buvo nuėję nuo restorano pastato, tačiau pareigūnas juos pasivijo ir su jais pradėjo aiškintis. Jis jų pokalbio negirdėjo (1 t., b. l. 157-158).

18Iš asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką matyti, kad M. G. atpažino D. V., kaip A. Š. sumušusį vyrą, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 161-163).

19Iš liudytojos S. B. apklaustos ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad 2016 m. spalio 14 d. vakare draugas A. Š. kartu su draugais buvo bare "( - )", ( - ), Klaipėda. Ji atvažiavo į minėtą barą vėliau, buvo su automobiliu, kad paskui parsivežti A. namo. Po kurio laiko keli draugai išvažiavo, o jie su A. ir M. palipo į tame pačiame pastate ketvirtame aukšte esantį restoraną "B. G.". Restorane prisėdo prie staliuko. Restorane viskas buvo tylu, ramu, jokių konfliktų negirdėjo. Jau 2016 m. spalio 15 d. , apie 01:00 val., su A. pradėjo ruoštis namo, jis atsistojo, laukė, kol ji apeis staliuką ir tuomet A. iš nugaros pastūmė nepažįstamas vyras. A. atsisuko ir tuomet tas vyras smogė jam ranka į veido sritį. Šis vyras apie 26 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais tamsiais plaukais, vilkintis rožinės spalvos marškinėlius be rankovių. Minėtas vyras buvo su draugais, kurie pradėjo kaltinti A., jog jis su bokalu daužė jų draugui galvą. A. bandė gintis, aiškino, kad tai ne jis. Po smūgio sudavimo prie A. ir minėto nepažįstamo vyro priėjo apsaugos darbuotojas, kuris patvirtino minėtam vyrui, kad A. nekaltas ir išvedė minėtą vyrą, vilkintį rožinius marškinėlius, lauk iš restorano. Kai jie išėjo iš restorano pamatė tą vyrą su rožiniais marškinėliais, kurio A. paklausė, už ką jam trenkė. Jie susiginčijo ir tada minėtas vyras ranka dar kartą smogė A. į veido sritį, taip praskeldamas lūpą. Kartu su A. nuvažiavo į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o prieš išvažiuodamas A. paskambino į policiją. A. draugas M. pasiliko laukti policijos pareigūnų. Po to sužinojo, kad M. parodė pareigūnams A. sumušusį vyrą ir jo draugus. Minėtą vyrą gerai įsidėmėjo ir vėliau atpažino, nes A. jį parodė "facebooke" ir kadangi pats jį atpažino pasakė, kad tai yra D. V. (1 t., b.l.173-174).

20Iš liudytojo M. B. apklausto ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad 2016 m. spalio 15 d. naktį, tiksliai laiko neatsimena, kartu su draugais L. A. ir D. V. užėjo pašokti į barą "B. G.", esantį ( - ), tikslaus adreso nežino. Visi jie buvo gerokai išgėrę, nes prieš tai gėrė alkoholinius gėrimus namuose. Bare priėjo prie baro prekystalio, apsižvalgė kas vyksta, po to D. ir L. nuėjo šokti, o jis pasiliko prie baro prekystalio, užsisakė alkoholinį kokteilį ir bendravo su pažįstama barmene. Bendraudamas su barmene išgirdo dūžtančio stiklo garsą, po kurio atsisukęs pamatė žmonių sujudimą ir gulintį D. V. ant žemės, jam buvo praskelta galva. Norėdamas padėti draugui bandė prie jo prieiti, tačiau apsaugos darbuotojas neleido, liepė išeiti lauk bei nesikišti. Iš pradžių susiginčijo su apsaugos darbuotoju, bet jis dar kartą liepė išeiti lauk ir jis išėjo į lauką, kur laukė draugų. Kas atsitiko su D., kas jį sumušė ar sužalojo nematė, nes tuo metu bendravo su barmene. Tik išėjus į lauką, po dviejų minučių į lauką išėjo D. su L., iš kurių sužinojo, kad D. bare kažkas sudavė su bokalu į galvą. Kas sudavė nesakė nes pats D. tiksliai negalėjo nurodyti. Ar konfliktavo D. bare nematė, taip pat nepastebėjo, kad D. pats būtų sumušęs kokį žmogų. Deividas išėjo į lauką be striukės, vilkėjo rožinės spalvos marškinėlius. Jis paprašė nueiti į viršų paimti jo striukę. Jis nuėjo į barą, tačiau striukės jo nerado ir grįžęs pamatė, kad kažkas jam jau padavė striukę. Lauke kilo ginčas ir konfliktas tarp jų ir tuo metu ten buvusių nepažįstamų vaikinų, kurie bandė juos apkaltinti dėl bare įvykusių muštynių. Visą konfliktą bandė aiškintis žodžiais ir konfliktas tęsiasi iki tol, kol prie baro atvyko policijos pareigūnai. Nepastebėjo, kad konflikto metu D. būtų smogęs kažkam iš ten buvusių vaikinų į veidą. Nebent jis galėjo suduoti tuo metu, kol jis ieškojo bare jo striukės. Prieš atvykstant pareigūnams su D. ir L. nuėjo aplink barą, kur stovėjo taksi automobilis, tačiau netrukus prie jų priėjo pareigūnai, kurie užrašė jų trijų duomenis ir išleido. Po to jis įsodino D. ir L. į taksi automobilį ir jie išvažiavo namo, o pats nuėjo savo reikalais (1 t., b. l. 180-181).

21Iš liudytojo D. J. (D. J.) apklausto ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad dirba apsaugos darbuotoju bare "B. G.", esančiame ( - ), Klaipėdos m. 2016 m. spalio 15 d. naktį dirbo su apsaugos darbuotoju E. B.. Dažniausiai darbo metu jie būna prie įėjimo į barą, bet laikas nuo laiko praeina visus aukštus, o jeigu reikalinga pagalba, tai juos kviečia arba baro lankytojai, arba baro darbuotojai. Tą naktį bare buvo konfliktų, kurie vyko ketvirtame aukšte. Iš pradžių jis stovėjo prie baro įėjimo ir konflikto negirdėjo. E. B. tuo metu buvo kažkur nuėjęs. Ieškant E. B. palipo į ketvirtą aukštą, kur pamatė kolegą, kuris aiškinosi su keliais agresyviai nusiteikusiais jaunuoliais. Agresyvus jaunuoliai taip pat konfliktavo tarpusavyje. Suprato, kad ketvirtame aukšte vyko muštynės, nes ant kai kurių asmenų drabužių pamatė kraujo dėmes. Pačio konflikto ir muštynių nematė. Jam su kolega teko išvesti iš baro į lauką keletą agresyviai nusiteikusių asmenų. Kiek asmenų išvedė neprisimena, bet ne viena ir ne du. Išvedė juos į lauką ir paliko ir kas tarp jų vyko toliau nežino, nes saugoti lauke jiems nepriklauso. Dėl kilusio konflikto policijos nekvietė (1 t., b. l. 187-188).

22Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

23Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

24Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

25Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. V. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2015 m. gruodžio 19 d., apie 00.30 val., pirtyje, esančioje ( - ) D. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė L. G. į veidą ir taip padarė nosies sumušimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nusitęsiančia į kairio paakio sritį, nosies kaulo lūžimu ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė L. G. sveikatą. Taip pat kaltinamasis D. V. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2016 m. spalio 15 d., apie 01:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - restorane "B. G.", ( - ), Klaipėdoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu smogė A. Š. vieną smūgį į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, lauke prie restorano "B. G.", kitų žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu smogė A. Š. vieną smūgį į veidą, tuo nukentėjusiajam padarydamas kiaurinę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo D. V. veika kvalifikuotina tinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

26Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nukreiptus į žmogaus sveikatą ir viešąją tvarką. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, mokosi, dalinai atlygino žalą nukentėjusiajam, atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, jo lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo noru dalinai atlygino žalą, sunkinančia aplinkybe pripažįstama – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

27Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam D. V. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei draudžiant lankytis baruose, klubuose, kavinėse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

28Kaltinamasis D. V. prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

29Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina.

30Nukentėjusysis A. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 135,60 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 83-85).

31Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnis). Turtinė žala, kurią patyrė nukentėjusysis A. Š., atsirado dėl kaltinamojo D. V. tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl jam tenka pareiga atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

32Turtinės žalos civilinis ieškinys dėl 135,60 eurų pagrįstas, įrodytas D. V. kaltės įrodymais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

33Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala - tai pažeistos nukentėjusio asmens nematerialiosios vertybės, kurias įvertinant pinigine išraiška turi būti laikomasi pagrindinio principo - teisingumo, o taip pat sąžiningumo ir protingumo principų. Spręsdami šį klausimą, teismai privalo atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes ir taikyti atitinkamus kriterijus, kurių neišsamus išvardijimas pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-402-557-2010). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

34Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis A. Š. dėl jam nusikaltimo metu padarytų sužalojimų kentė fizinį, psichologinį skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog vien tik dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam atsirado sveikatos sutrikimų ir pablogėjimų.

35Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė didelės žalos nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nekėlė grėsmės gyvybei, į tai, kad tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo pačio nukentėjusiojo elgesys – išėjęs iš baro ėjo aiškintis su kaltinamuoju, ko pasėkoje susiginčijus jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiojo A. Š. pareikšta 3000 eurų neturtinė žala yra per didelė, todėl mažinama iki 500 eurų.

36Kaip jau anksčiau minėta, kaltinamasis D. V. nukentėjusiajam atlygino 150 Eur nusikaltimu padarytos žalos dalį (2017 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 106). Ši 150 eurų sumą išdalintina turtinės ir neturtinės žalos padengimui, t. y. 135,60 eurus turtinei žalai bei 14,40 eurų neturtinei žalai.

37Taip pat nukentėjusysis A. Š. prašo iš kaltinamojo D. V. priteisti 950 Eur advokatės Reginos Baranauskienės atstovavimo paslaugoms apmokėti. Advokatė prašyme nurodė, kad už atstovavimą ikiteisminiame tyrime prašo priteisti iš kaltinamojo 380 eurų, už procesinių dokumentų rengimą – 450 eurų, už atstovavimą teisme – 120 eurų.

38Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

39Teismas, spręsdamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjama baudžiamoji byla nėra sudėtinga, išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, sprendžiami teisiniai ir procesiniai klausimai šioje byloje paprasti, advokato darbo ir laiko sąnaudos nedidelės, t. y. ikiteisminiame tyrime advokatė nukentėjusįjį atstovavo 2 kartus, t. y. 2016 m. gruodžio 21 d. dalyvavo nukentėjusiojo A. Š. apklausoje - 11 minučių, bei 2017 m. sausio 26 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo byla - 10 minučių; surašė vieną civilinį ieškinį bei prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje; dalyvavo 2 teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie truko - 1 val. 48 min.

40Įvertindamas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti. Kartu teismas pažymi, kad advokatų apmokestinimo teisinis reglamentavimas, tiek remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, tiek Rekomendacijomis, neįtakoja priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio iš kaltinamojo. Įstatymas nedraudžia proceso šaliai susitarimo su savo atstovu pagrindu sumokėti ir didesnę sumą, negu nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse bei Rekomendacijose, tačiau sprendžiant, kokia išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo, teismo nesaisto advokato ir kliento susitarimas dėl advokato paslaugų kainos. Tai lemia jau minėti kriterijai, kuriais remdamasi, teismas sprendžia, jog šiuo atveju prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina nuo 950 eurų iki 600 eurų.

41Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo iš kaltinamojo prašoma priteisti 18,92 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 121-122). Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamasis Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą (1 t. b. l. 125). Todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

42Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Nutarė

44D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

45D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

46Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

47Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir D. V. galutinę bausmę paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

48Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

49Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. V. 485,60 Eur. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

50Priteisti iš kaltinamojo D. V. 600 Eur nukentėjusiajam A. Š. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

51Procesą dėl nukentėjusiojo A. Š. civilinio ieškinio 135,60 eurų turtinės žalos nutraukti, kaltinamajam turtinę žalą atlyginus.

52Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

53Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Kaltinamasis D. V. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y.... 5. Be to kaltinamasis D. V. viešoje vietoje įžūliais... 6. Kaltinamasis D. V. dėl jam pareikštų kaltinimų... 7. Nukentėjusysis A. Š., įspėtas, prisiekęs,... 8. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai... 9. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų... 10. Iš girtumo tikrinimo kvito matyti, kad 2015 m. gruodžio 19 d. 01.54 val. 11. Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus tyrimui pateiktos skambučio... 12. Iš specialisto išvados Nr. G 2379/15 (03) matyti, kad 13. Iš nukentėjusiojo L. G. ikiteisminio tyrimo metu... 14. Iš liudytojo E. T. apklausto ikiteisminio tyrimo metu... 15. Iš 2016 m. kovo 8 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo... 16. Iš asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką matyti, kad A.... 17. Iš liudytojo M. G. apklausto ikiteisminio tyrimo metu... 18. Iš asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką matyti, kad M.... 19. Iš liudytojos S. B. apklaustos ikiteisminio tyrimo metu... 20. Iš liudytojo M. B. apklausto ikiteisminio tyrimo metu... 21. Iš liudytojo D. J. (D. J.)... 22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis nustato... 23. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako... 24. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus –... 25. Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta... 26. Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nukreiptus į... 27. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 28. Kaltinamasis D. V. prisipažino padaręs nusikaltimus,... 29. Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė –... 30. Nukentėjusysis A. Š. byloje pareiškė civilinį... 31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala... 32. Turtinės žalos civilinis ieškinys dėl 135,60 eurų pagrįstas, įrodytas 33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė... 34. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis A. Š. dėl jam... 35. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į... 36. Kaip jau anksčiau minėta, kaltinamasis D. V.... 37. Taip pat nukentėjusysis A. Š. prašo iš kaltinamojo 38. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį,... 39. Teismas, spręsdamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 40. Įvertindamas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas... 41. Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis... 42. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 44. D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 45. D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 46. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti... 47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu bausmę mažinti vienu... 48. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.... 49. Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl... 50. Priteisti iš kaltinamojo D. V. 600 Eur nukentėjusiajam... 51. Procesą dėl nukentėjusiojo A. Š. civilinio ieškinio... 52. Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio... 53. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...