Byla Ik-2367-426/2012
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Iraidai Žiogaitei, atsakovės atstovėms Rasai Štikonaitei ir advokatei Neringai Pašukinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ skundą atsakovei Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–18), kuriame prašė panaikinti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2012-01-24 įsakymą Nr. Tl-26 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, projekto Nr. ( - ) „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas, 2012-01-24 įsakymas). Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

4Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad 2005-10-14 WTE Wassertechnik GmbH ir AB „Požeminiai darbai“, iš vienos pusės, (toliau – ir Rangovas) bei pareiškėja ir Agentūra, iš kitos pusės, sudarė statybos rangos sutartį Nr. ( - ) dėl Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valdymo grandį (toliau –ir Rangos sutartis). Pagal Rangos sutartį rangovas veikė kaip rangovai, Agentūra – kaip perkančioji organizacija ir mokėtojas, o pareiškėja – kaip užsakovas (naudos gavėjas). Tai reiškia, kad viešuosius pirkimus organizavo ir pareigą mokėti už atliktus darbus turėjo Agentūra, o Bendrovė neturėjo jokios įtakos viešųjų pirkimų organizavimui bei jo sąlygų nustatymui. Rangos sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, kuris buvo vykdomas iš esmės pagal atviro konkurso sąlygas, o pareiškėja šį konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausią kainą, t. y. 63 498 496 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Pažymi, kad jau teikiant pasiūlymą viešajame pirkime buvo numatytos ir į Rangovo pasiūlymo kainą buvo įtrauktos Rangovo išlaidos, kurias jis patirs dėl perkančiosios organizacijos (Agentūros) reikalaujamų garantijų ir draudimų išdavimo, būtent dėl: atlikimo užtikrinimo garantijos išdavimo, išankstinio mokėjimo garantijos išdavimo, sulaikomų pinigų garantijos išdavimo, statybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo. Atitinkamai Rangovas į savo pasiūlymo kainos (t. y. 63 498 496 Lt be PVM) bendrąją dalį įtraukė 1 485 491 Lt sumą išlaidoms, susijusioms su pirkimo dokumentų ir nurodytų Rangos sutarties reikalavimų įgyvendinimu.

5Įgyvendinant Rangovo įsipareigojimus, susijusius su garantijomis ir draudimais, Rangovas pateikė Agentūrai garantijas ir draudimo polisus (liudijimus), išduotus Agentūros naudai: 1) Raiffessen Zentralbank Osterreich atlikimo užtikrinimo garantiją Nr. ( - ) 6 349 849,60 Lt sumai; 2) Raiffessen Zentralbank Osterreich išankstinio mokėjimo garantiją Nr. ( - ) 12 699 699,20 Lt sumai; 3) Bayerische Landesbank sulaikomų pinigų garantiją Nr. ( - ) 3 174 925 Lt sumai; 4) Basler Securitas Versicherungen statybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo liudijimą. Visi draudimo polisai ir garantijų išdavimas buvo apmokėti Rangovo, todėl jis 2006-06-19 išrašė Agentūrai PVM sąskaitą-faktūrą WTE Nr. 001, į kurią buvo įtraukta ir aukščiau nurodyta 1 485 491 Lt suma išlaidoms, susijusioms su garantijų ir draudimo polisų išdavimu. Nurodyta suma detalizuota Rangovo 2006-06-19 atliktų darbų akte Nr. 1 bei pažymoje Nr. 1. Sąskaitos Nr. 001 pagrindu pareiškėja pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 2-V-2005/K16 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2-V-2005/K16) ir jos išlaidos buvo apmokėtos teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau 2012-01-24 Agentūra išvadoje nurodė, kad pagal Rangos sutartį pagrįsta tik 697 973,57 Lt suma iš aukščiau nurodytos 1 485 491 Lt sumos. Likusi suma, t. y. 787 517,42 Lt, pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, nes jos nebuvo pagrįstos tinkamais dokumentais.

6Bendrovė nurodo, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p., pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Taisyklėse sprendimas apibrėžtas kaip administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo įsakymas ir (arba) kito jo įgalioto asmens potvarkis grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas (toliau - įsakymas) ir (arba) administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) patvirtinta siūlomų grąžinti lėšų forma, pildoma ir teikiama naudojantis informacinėmis sistemomis. Nagrinėjamu atveju Agentūra yra įgyvendinančioji institucija ir pagal galiojančius teisės aktus nėra nurodyta kaip asignavimų valdytoja. Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 11.17 p. aiškiai nustatyta, kad Agentūra turi kompetenciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir/ar panaudotų lėšų susigrąžinimą tik tarpinės institucijos (t. y. Aplinkos ministerijos) įgaliojimu. Ši teisės norma konkuruoja su Taisyklių 2 p. nustatytu apibrėžimu, pagal kurį įgyvendinančioji institucija gali būti laikoma administruojančia institucija ir gali pati priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo. Agentūros atžvilgiu turėtų būti taikoma būtent nurodyta Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 11.7 p. norma, todėl atsakovė neturėdama tarpinės institucijos įgaliojimų negalėjo priimti skundžiamo įsakymo. Tokią išvadą patvirtina ir Agentūros nuostatų (toliau – Agentūros nuostatai), patvirtintų Aplinkos ministro 2011-08-11 įsakymu Nr. Dl-632, 6.6 p., nustatantis, kad pareiškėjai suteikta kompetencija atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus ir informuoti Aplinkos ministeriją apie nustatytus pažeidimus bei teikti jai siūlymus dėl tolesnių veiksmų. Be to, vienu iš įsakymo priėmimo pagrindu Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymas Nr. Dl-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“, kuris yra norminio pobūdžio teisės aktas, tačiau nepaskelbtas įstatymų nustatyta tvarka.

7Pažymi, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., o taip pat neatitinka šio straipsnio 3 d. nuostatų – įsakyme nenurodyta aiški priežastis sugrąžinti lėšas, iš jo turinio nėra aišku, kokia konkreti išlaidų suma yra nepagrįsta ir netinkama finansuoti, nurodyta jo priėmimo data ir jis nėra patvirtintas antspaudu. Todėl skundžiamas įsakymas neatitinka Taisyklių 2 ir 9 p. nustatytų reikalavimų.

8Pareiškėja nurodo, kad iš Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Komisijos reglamentas Nr. 16/2003) 12, 13 str. įtvirtintų nuostatų analizės darytina išvada, kad būtent Agentūra yra atsakinga už tai, kad Sanglaudos fondo lėšos būtų naudojamos tinkamai, o netinkamai panaudotos – būtų grąžintos. Nagrinėjamu atveju nuostata, jog lėšos turi būti grąžintos reiškia, jog tam, kad galutinis paramos gavėjas grąžintų lėšas, visų pirma, turi būti konstatuota, kad lėšos buvo netinkamai ar neteisėtai panaudotos ir, antra, kad šios lėšos buvo netinkamai panaudotos dėl paramos gavėjo kaltės. Neįrodžius galutinio paramos gavėjo kaltės dėl netinkamo ir neteisėto paramos lėšų panaudojimo, tokios lėšos turi būti grąžintos iš institucijos, įgyvendinančios Sanglaudos fondo lėšų naudojimą, biudžeto. Komisijos 2003-01-06 reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 str. nurodyta, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realios. Todėl įgyvendinančioji institucija, priimdama sprendimus, susijusius su Sanglaudos fondo lėšų panaudojimu, turi objektyvią galimybę įsitikinti ir nustatyti, ar patirtos išlaidos yra tinkamos ir gali būti finansuojamos ir Sanglaudos fondo bei atitinkamai priimti sprendimą tokias išlaidas apmokėti arba neapmokėti. Be to, 2006-07-11 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 59 str. 1 d. b p. nurodyta, kad kiekvienai veiksmų programai valstybė narė skiria tvirtinančią instituciją, kuri pagal šio reglamento 61 str., atlieka jai priskirtinas lėšų panaudojimo kontrolės ir administravimo funkcijas. Taigi, už tinkamą Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą yra atsakinga pati Agentūra. Tuo tarpu pareiškėja, gaudama lėšas iš Sanglaudos fondo, gali pagrįstai manyti, kad jos patirtos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal Sanglaudos fondo programą. Tokia pozicija yra pagrindžiama ir Rangos sutarties nuostatomis bei faktine situacija, kadangi Bendrovė nei Sanglaudos fondo, nei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšoms nedisponavo, o visus mokėjimus pagal Rangos sutartį vykdė Agentūra.

9Pareiškėja nurodo, kad pagal Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 3 p., 11 p., Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 2004-08-16 įsakymu Nr. 1K-288 (toliau – ir Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklės) 5 p., Agentūros nuostatų 5 p. nuostatas tinkamas Agentūrai priskirtinų Sanglaudos fondo lėšų kontrolės ir administravimo funkcijų atlikimas yra garantija, jog šios lėšos bus panaudojamos tinkamai. Priešingu atveju, reiškia, kad būtent atsakovė neatliko savo funkcijų ir aplaidžiai bei netinkamai prižiūrėjo, kaip vykdomas projektas ir kokioms išlaidoms tvirtinamas apmokėjimas.

10Agentūra organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą dėl Rangos sutarties sudarymo ir būtent ji patvirtino Rangovo pasiūlymą, pateiktą pagal Agentūros pateiktą formą, kuriame buvo numatytos sumos atlikimo užtikrinimo garantijai, išankstinio mokėjimo garantijai, sulaikomų pinigų garantijai ir pan., nurodytos sumos buvo įtrauktos į galutinę Rangovo pasiūlytą kainą, kurią patvirtino atsakovė. Be to, Rangos sutarties Konkrečių sutarties sąlygų 1.15 p. numatyta, kad pasiūlymo priede nurodyta perkančioji organizacija (Agentūra) vykdo Rangos sutarties pirkimo procedūras, administruoja mokėjimus Rangovui (t. y. AB „Požeminiai vandenys“ ir Wassertechnik GmbH) (apmoka iš Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų finansuojamą Rangos sutarties dalį) ir atlieka bendrąją projekto įgyvendinimo priežiūrą. Vadovaujantis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.2 (e) p. pateiktu Agentūros aiškinimu, visais atvejais, kurie susiję su lėšų pagal Rangos sutartį mokėjimu, atitinkama prievolė kyla atsakovei kaip perkančiajai organizacijai.

11Pareiškėjas, žinodama aukščiau nurodytas Agentūros pareigas tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Rangos sutartį, turėjo pagrįstus lūkesčius manyti, kad atsakovei patvirtinus mokėjimą ir išmokėjus lėšas, tokios lėšos yra teisėtos, pagrįstos ir tinkamos finansuoti iš Sanglaudos fondo.

12Bendrovė taip pat teigia, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kas sudaro 427 453,22 Lt, kurie buvo pripažinti netinkamai finansuoti lėšomis, ir 141 753,13 Lt PVM sumą, todėl pareiškėja negali apsiginti nuo skundžiamame įsakyme formuluojamo reikalavimo dėl grąžintinų lėšų sumos. Pažymi, kad iš Agentūros išvados, kuri nėra šios įsakymo sudėtinė dalis, galima nuspėti, kad ši reikalaujama grąžinti suma yra susijusi su draudimo ir garantijų išlaidomis. Išvadoje nurodyta, kad administracinio pobūdžio išlaidos (pridėtinės išlaidos), kurios patiriamos draudimams, garantijoms arba laidavimams specialiai konkrečiam projektui, laikomos tinkamomis finansuoti ir jos priskiriamos Komisijos reglamento

13Nr. 16/2003 22 str. nurodytų išlaidų kategorijai – „pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos“. Kaip nurodyta Komisijos reglamento Nr. 16/2003 22 str. 4 d. (d) p., tokios išlaidos turi būti konkrečiai pagrįstos ir tinkamos finansuoti, tik kai realiai patirtos ir proporcingos projekto įgyvendinimui patiriamoms garantijų ir draudimų išlaidoms.

14Vertinant pateiktus dokumentus, pareiškėjos išvada dėl lėšų grąžinimo yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Vadovaujantis Komisijos 2002-07-29 reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 str. 2 d. b) punkto i) papunkčiu, paramos skyrimui tinkamos išlaidos yra tokios, jeigu jos gali būti patvirtintos sąskaitomis-faktūromis. Vadovaujantis Komisijos reglamento Nr. 16/2003 4 str. ir 5 str., visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis ir/ ar dokumentais ir patvirtintos projekto vykdytojo gautomis sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinama, ar projekto vykdytojas (paramos gavėjas) realiai patyrė išlaidas ir ar jos pagrįstos sąskaitomis-faktūromis ar kitais dokumentais. Pagal Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 11 p., galutinis paramos gavėjas kartu su mokėjimo prašymais pateikia ataskaitinio laikotarpio išlaidas pateisinančius dokumentus. Pagal nurodytų taisyklių 2 p. išlaidas pateisinančiais dokumentais laikytini rangovu (paslaugų teikėjų ar 'prekių tiekėjų) pateiktos sąskaitos, perdavimo-priėmimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių dokumentai ir kiti dokumentai, pateisinantys patirtas išlaidas. Kaip nurodyta Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 16 p. įgyvendinančioji institucija vertina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir pateikia mokėjimo paraiška apmokėti tinkamas finansuoti išlaidas.

15Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Rangovas pateikė savo Sąskaitą Nr. 001 kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pažyma Nr. 1. Rangovo Sąskaitoje Nr. 001 nurodyta suma, skirta nustatytiems Rangos sutarties reikalavimams vykdyti, atitiko Rangos sutartyje (įskaitant Rangovo pasiūlyme, kuris sudaro neatskiriamą Rangos sutarties dalį) nurodytą sumą.

16Todėl nurodytos sąskaitos Nr. 001 ir kitų susijusių dokumentų pagrindu pareiškėja pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą Nr. 2-V-2005/K16, kuri patvirtino sąskaitą Nr. 001 (bei pažymą Nr. 1) kaip pareiškėjos išlaidas pateisinančius dokumentus ir pateikė apmokėjimui. Taigi akivaizdu, kad nurodyti dokumentai laikytini išlaidas pateisinančiais dokumentais ir išlaidos yra realiai patirtos. Vadovaujantis Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.2 (e) p., Agentūra taip pat veikė kaip užsakovas pagal Rangos sutartį. Visi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo teikiami tiesiogiai Agentūrai ir tiek draudimas, tiek garantijos buvo išduodami jos naudai. Tuo tarpu Bendrovė net neturėjo galimybės ir teisės įsitikinti, ar visi Rangovo draudimo įmokų sumokėjimą liudijantys dokumentai buvo pateikti atsakovei. Nepaisant to, pareiškėja savo iniciatyva keletą kartų kreipėsi į Rangovą, prašydama jo pateikti informaciją apie draudimo įmokų sumas, tačiau buvo informuota, kad ši informacija yra pateikta Agentūrai ir Valstybės kontrolei. Be to, pačių draudimo liudijimų pateikimas patvirtina tą faktą, kad Rangovas turėjo patirti išlaidas.

17Pažymi, kad Agentūros išvada, jog, neva pagal FIDIC sutarčių Bendrųjų sąlygų18.1 str., ji gali reikalauti Rangovą pateikti ne tik garantijų faktą patvirtinančius dokumentus, bet ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus yra nepagrįsta, nes minėto straipsnio nuostatos yra taikomas tik draudimo dokumentams, bet ne garantijoms. Taip pat akivaizdu, kad Rangovo sąskaitose ir Mokėjimo prašyme Nr. 2-V-2005/K16 nurodytos sumos, susijusios su garantijomis, nėra už pačias garantijas, bet už išlaidas, susijusias su garantijų išdavimu. Be to, pareiškėjos duomenimis, nei viena iš aukščiau nurodytų garantijų nebuvo Agentūros panaudota.

18Pareiškėja taip pat nurodo, kad Agentūra pripažino kaip netinkamomis finansuoti 787 517,42 Lt sumą, tačiau, pritaikius užskaitymą, ginčijamu įsakymu reikalaujama grąžinti suma sudaro 427 453,22 Lt. Atitinkamai reikalaujama grąžinti 141 753,13 Lt PVM, skaičiuojamą nuo visos 787 517,42 Lt sumos. Bendrovės teigimu, net ir tuo atveju, jei pareiškėja turėtų prievolę grąžinti nurodytą sumą, Agentūra be jokio pagrindimo reikalauja sumokėti PVM nuo visos 787 517,42 Lt sumos, o ne nuo grąžintinos sumos, t. y. 141 753,13 Lt sumą.

19Atsakovė Agentūra teismui pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 2–10) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad atsakovė ilgą laiką atliko asignavimų valdytojo funkcijas ir lėšų sugrąžinimą vykdė vadovaudamasi Taisyklių 2 p. nuostatomis. Asignavimų valdytojai tapus Aplinkos ministerijai, asignavimų valdytojo funkcijos atsakovei buvo perduotos Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymu Nr. D1-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ (toliau – ir Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo), su kuriuo atsakovė buvo supažindinta. Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo yra individualus teisės aktas, nes neturi norminio akto požymių, todėl įsigaliojo nuo jo priėmimo momento.

20Pažymi, kad ginčijamas Agentūros įsakymas pagrįstas nustatytais faktais bei teisės aktais, nurodytos visos šį įsakymą turinčios sudaryti dalys, todėl jis yra teisėtas.

21Pažymi, kad priimant įsakymą buvo vadovautasi taisyklių ir Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatomis, kurios numato, kad projekto vykdytojas privalo grąžinti išmokėtas lėšas, jeigu jų buvo išmokėta daugiau nei jam priklauso. Turi būti grąžintos lėšos, kurių panaudojimas projekto vykdytojo nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais. Kaip nurodyta 2012-01-24 Agentūros išvadoje, ištyrus pateiktas sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus už garantijas ir draudimus pagrįsta 202 147,12 EUR, t. y. 1 697.973,57 Lt, o netinkamomis finansuoti pripažįstama 228 080,81 EUR t. y. 787 517,42 Lt. Taip pat pažymėta, kad grąžintinoms lėšoms padengti, nustatytų grąžintinų lėšų suma (360 064,20 Lt) bus užskaityta Sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. Likusi dalis - 427 453,22 Lt, kuriuos sudaro Europos Sąjungos lėšų dalis – 303 491,78 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 123 961,44 Lt PVM dalis, kuri buvo sumokėta kartu su pateiktomis sąskaitomis –141 753,13 Lt negali būti užskaityta ir privalo būti grąžinta į Lietuvos Respublikos biudžetą.

22Taigi atsakovės reikalavimas grąžinti pinigines lėšas grindžiamas tuo, kad garantijų ir draudimų išlaidos 787 517,42 Lt sumai nebuvo pagrįstos sąskaitomis ir kitais apmokėjimo dokumentais. Analogiška informacija yra nurodoma ir pareiškėjai pateiktame Agentūros 2012-01-24 pranešime Nr. 1 „Apie pažeidimą, susijusį su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu“ ir 2012-01-24 rašte Nr. ( - ) „Dėl atliktų pažeidimų tyrimų“. Minėti dokumentai, detalizuojantys grąžintinų lėšų teisinį ir faktinį pagrindus (piniginės lėšos skirtos garantijoms ir draudimams nebuvo pagrįstos), buvo pateikti pareiškėjai kartu su skundžiamu įsakymu, todėl skundo argumentai, kad šis aktas yra nemotyvuotas, atmestini. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų.

23Taisyklės nustato, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti iš projekto vykdytojo. Todėl teisiškai nereikšmingais laikytini pareiškėjos argumentai, kad atsakovė pati turėjo pareigą užtikrinti, jog Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos tinkamai ir išlaidos, kurios pagal taikytinus teisės aktus ir/ar kitas taisykles, sutartis, susitarimus ir pan. negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, kad iš Taisyklių 2–5 p. įtvirtintų nuostatų analizės matyti, jog šios normos reglamentuoja atvejus, kuomet turi būti sugrąžintos jau išmokėtos lėšos, t. y. kai faktas, kad lėšos buvo išmokėtos nepagrįstai, nustatomas jau po tokių lėšų išmokėjimo. Be to, Taisyklėse vienareikšmiai įtvirtinta, kad lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas (5 p.), o lėšų grąžinimas nepriklauso nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-05-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-1713-281/2011). Jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir priimamas sprendimas (nagrinėjamu atveju Įsakymas) jas susigrąžinti, šios lėšos privalo būti projekto vykdytojo sugrąžinamos, o projekto vykdytojas negali būti atleidžiamas nuo pareigos grąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas vien todėl, kad toks pažeidimas nustatomas jau atlikus piniginių lėšų pervedimą. Be to, pati pareiškėja teismui pateiktame skunde pripažįsta, kad Agentūra privalo imtis priemonių aptiktiems pažeidimams pašalinti ir turi užtikrinti, kad netinkamai panaudotos lėšos būtų grąžinamos. Bendrovė taip pat pripažįsta, kad iš Sanglaudos fondo turi būti apmokamos tik realiai patirtos išlaidos, tačiau pareiškėjos motyvai, kad lėšų tinkamumo finansuoti patikrinimas turi būti atliekamas jų išmokėjimo metu ir vėlesnis lėšų grąžinimas, yra išimtinai atsakovo atsakomybė, nėra pagrindžiama teisės aktų normomis, yra subjektyvi.

24Pažymi, kad garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. išlaidų kategorijai – pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos. Kaip nurodyta Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. 4 d. d. pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos turi būti konkrečiai pagrįstos ir turi būti sąžiningai paskirstomos vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Minėtos nuostatos aiškiai nustato, kad garantijų ir draudimų išlaidos turėtų būti tik realios išlaidos. Be to, FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų (tiek „Geltonosios“, tiek „Raudonosios“ knygos atvejais) 18.1 str. 7-oje pastraipoje aiškiai nurodoma, kai sumokama kiekviena draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymus. Taigi užsakovas turi teisę reikalauti pateikti ne tik garantijų ir draudimų faktą patvirtinančius dokumentus, o taip pat dokumentus, kurie leistų šiomis prievolių užtikrinimo ir draudimo priemonėmis pasinaudoti, tačiau ir atitinkamų draudimo įmokų mokėjimų faktą patvirtinančius dokumentus. FIDIC sutarčių sąlygų 18.1 p. aiškiai nurodoma, jog kitai šaliai turi būti pateikiami ir draudimų atlikimo įrodymai, ir draudimų liudijimų nuorašai. Šie du dokumentai ir įrodymai išskiriami į atskiras dalis, kadangi vien draudimo liudijimo pateikimas nesuponuoja, jog draudiminė apsauga galioja visą sutartyje reikalaujamą laikotarpį, ypač tais atvejais, kai nustatomos reguliariai mokamos draudimo įmokos. Taigi, tam, kad išlaidos būtų pripažįstamos realiai patirtomis, priešingai nei nurodo pareiškėja, nėra pakankama pateikti pačias garantijas ir liudijimus. Pačių garantijų ir liudijimų pateikimas patvirtina tik faktą, jog rangovas patyrė išlaidas, tačiau tai dar neįrodo ir nepagrindžia, kiek realiai administracinio pobūdžio išlaidų buvo patirta.

25Nurodo, kad ginčo atveju reikia skirti du klausimus – sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį Nr. ( - ) vykdymą (įsipareigojimus sumokėti atitinkamas išlaidas ar kitas sumas, susijusias su garantijomis ir draudimais, atsižvelgiant, kad užsakovui nedraudžiama prisiimti įsipareigojimus sumokėti didesnes sumas nei rangovo faktiškai patiriamos išlaidos) ir tinkamų finansuoti išlaidų klausimą. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 str. numato, kad Europos Sąjungos lėšomis gali būti apmokamos tik realios išlaidos, <...> patvirtintos sąskaitomis-faktūromis ar lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. „Lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentas“ – tai bet koks už įgyvendinimą atsakingos įstaigos pateiktas dokumentas, skirtas įrodyti, kad buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai ir sąžiningai bei pateikia informaciją apie realius sandorius vadovaujantis standartine apskaitos praktika. Taigi Rangovo pateikta sąskaita Nr. 001 kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1 bei pažyma nepagrindžia išlaidų, susijusių su garantijomis ir draudimais realumo. Šiuose dokumentuose yra tik įtraukta suma, kuri buvo numatyta ir sutartyje Nr. ( - ) draudimams ir garantijoms, tačiau neįrodo / nepagrindžia, kad nurodyta suma garantijoms ir draudimams buvo realios išlaidos.

26Teisiškai nereikšmingais laikytini skundo argumentai, susiję su tuo, kas (Rangovas ar Užsakovas) realiai turi garantijų ir draudimų išlaidas pagal sutartį Nr. ( - ) pagrindžiančius dokumentus ir gali juos Atsakovui pateikti. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei atliekant nagrinėjamam ginčui aktualaus projekto auditą ir iš paties pareiškėjo išreikalavus visus draudimo ir garantijų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, buvo nustatyta, kad išlaidų dokumentais nepagrįsta suma draudimams ir garantijoms yra lygi 787 503,61 Lt. Atsakovei, atliekant galimo pažeidimo tyrimą, ištyrus pareiškėjo pateiktas sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus už garantijas ir draudimus pagal sutartį

27Nr. ( - ) buvo nustatyta, kad pagrįsta yra tik 202 147,12 EUR, t. y. 697 973,57 Lt, likusi suma – 228 080,81 EUR, t. y. 787 517,42 Lt yra nepagrįsta, todėl pripažintina netinkama finansuoti. Pažymi, kad su skundo argumentu, jog Įsakymu nepagrįstai yra reikalaujama grąžinti 141 753,13 Lt PVM, skaičiuojamą nuo visos netinkama finansuoti pripažintos 787 517,42 Lt sumos, nesutinka, nes reikalaujamas grąžinti PVM neturi nieko bendro su atsakovės atliktu grąžintinos lėšų sumos (360 064,20 Lt) užskaitymu, t. y. Sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. Kaip nurodyta ankščiau, atsakovė pagrįstai pripažino, kad netinkama finansuoti suma yra lygi 787 517,42 Lt, o kartu su šia suma pareiškėjai buvo atskirai sumokėtas 18 proc. PVM, kuris ir privalo būti visas grąžintas, nes bet kokiu atveju pagal teisinį reglamentavimą grąžintinas PVM yra nefinansuojamas (Europos Komisijos reglamento (EB) 11 str. 1 d.). Lėšų užskaitymas buvo atliktas tik netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumoje (787 517,42 Lt be PVM).

28Taip pat prašė priteisti Agentūros naudai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas

29Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

30Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31Skundas atmestinas.

32Nustatyta, kad 2005-10-14 tarp Agentūros (toliau – ir Perkančioji organizacija) ir Bendrovės (toliau – ir Užsakovas) iš vienos pusės ir WTE Wasertechnik GmbH (toliau – ir Rangovas) iš kitos pusės buvo sudaryta ir patvirtinta statybos rangos sutartis Nr. ( - ), pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti šioje sutartyje ir jos prieduose (2 p.) nurodytus darbus, o Agentūra įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytą kainą (t. 1, b. l. 29–30). Šioje sutartyje taip pat pažymėta, kad dalis nurodytos darbų kainos sumos bus apmokama iš Sanglaudos fondo, o sutarties priedo „Pasiūlymo kainos bendrosios sumos išskirstymas“ 1.1 p. nurodoma, jog šios sutarties reikalavimų užtikrinimui (atlikimo užtikrinimas, išankstinio mokėjimo ir sulaikytų pinigų garantijos, draudimai ir pan.) yra numatyta skirti 1 485 491 Lt sumą (t. 1, b. l. 68).

33Agentūra, atlikusi tyrimą dėl Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktų faktų, 2012-01-24 surašė išvadą „Dėl projekto Nr. ( - ) „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, išlaidų tinkamumo“ (toliau – ir Išvada, 2012-01-24 išvada), kurioje pažymėjo, kad pagal sutartį

34Nr. ( - ) apmokėjimo dokumentais pagrįsta 202 147, 12 EUR, t. y. 697 973,57 Lt, suma, netinkamomis pripažįstama 228 080,81 EUR, t. y. 787 517, 42 Lt, suma (t. 1, b. l. 21–25). Išvadoje taip pat nurodoma, kad nustatyta grąžintinų lėšų 360 064,20 Lt suma bus užskaityta Sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi, todėl likusi lėšų suma, t. y. 427 453,22 Lt ir 141 753,13 PVM privalo būti grąžinamas į Lietuvos Respublikos biudžetą.

35Agentūros direktorius 2012-01-24 įsakymu Nr. Tl-26 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, projekto Nr. ( - ) „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas, 2012-01-24 įsakymas), be kita ko, pripažino, kad Bendrovė netinkamai panaudojo Europos Sąjungos paramos lėšas ir taip pažeidė Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 str. 4 d. d) punktą (1p.) ir nurodė projekto vykdytojui per 60 dienų grąžinti 427 453,22 Lt sumą netinkamai panaudotų lėšų bei 141 753,13 Lt PVM (2 p.) (t.2 b. l. 127).

36Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo, panaikinti Agentūros direktoriaus 2012-01-24 įsakymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

37Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

38Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Agentūros direktoriaus 2012-01-24 įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

39Dėl Agentūros direktoriaus teisės priimti sprendimus, įpareigojančius grąžinti neteisėtai išmokėtą paramą.

40Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymu Nr. D1 -349 Agentūra įgaliota vykdyti lėšų mokėjimą ir susigrąžinimą įgyvendinant asignavimų valdytojo programas, kuriose numatytos lėšos 2000–2006 m. Sanglaudos fondo projektams (t. 2, b. l. 12).

41Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. nurodoma, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Panašiai norminis administracinis aktas apibrėžiamas Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d. nurodant, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

42Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Be to, vienas iš norminio administracinio akto požymių yra jį priėmusio subjekto statusas – tam, kad tam tikras teisės aktas galėtų būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, jis turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002). Tačiau ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas yra norminis administracinis aktas. Tam, kad tam tikras teisės aktas būtų pripažintas norminiu, be visų kitų nurodytų norminių teisės aktų požymių, turi būti nustatyta, kad jame įtvirtintos elgesio taisyklės turi visuotinio privalomumo požymį.

43Iš Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymo matyti, kad šiuo įsakymu Agentūra įgaliojama vykdyti lėšų mokėjimą ir susigrąžinimą įgyvendinant asignavimų valdytojo programas, o įsakymo vykdymo kontrolė pavedama Aplinkos viceministrui. Taigi, minėtas įsakymas neturi norminio pobūdžio aktams būtino visuotino privalomumo bruožo, nes jis adresuojamas apibrėžtiems subjektams (Agentūrai ir Aplinkos viceministrui) ir visuotinai privalomų elgesio taisyklių, skirtų kitiems, individualiais požymiais neapibūdintiems, subjektams, nenustato. Jokių rūšinėmis savybėmis apibrėžtų visuomeninių santykių nereguliuoja.

44Teisėjų kolegijos vertinimu, Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymo turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad šis įsakymas labiau priskirtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 2 d. nurodytiems vidaus administravimo aktams, nes yra skirtas tam, kad Aplinkos ministerija, paskirstydama funkcijas savo struktūriniam padaliniui, t. y. Agentūrai, galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, susijusias su 2000–2006 m. Sanglaudos fondo projektams skirtų lėšų mokėjimu ir susigrąžinimu. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-07 nutartyje pateikti išaiškinimai (adm. b. Nr. AS756-548/2012), pripažįstant, kad viešojo administravimo institucijos priimti aktai, kuriais paskirstomos funkcijos šios institucijos struktūriniams padaliniams, nepriskirtini norminio pobūdžio teisės aktams.

45Taigi, Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, todėl, vadovaujantis Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo3 str. 3 d., 11 str. 3 d., įsigaliojo jo priėmimo dieną, t. y. 2011-04-20.

46Vyriausybės 2001-08-024 nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.17 p. nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija (nagrinėjamu atveju – Agentūra) tarpinės institucijos (nagrinėjamu atveju – Aplinkos ministerija) įgaliojimu Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą.

47Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvada, kad Agentūros direktorius, priimdamas skundžiamą 2012-01-24 įsakymą, veikė jam priskirtos kompetencijos ribose, todėl pareiškėjos motyvai, jog šis įsakymas priimtas neįgalioto asmens, yra atmestini.

482000–2006 m. Sanglaudos fondo finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų ir (arba) panaudotų pažeidžiant ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktus arba tarptautines sutartis, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, registravimo, apskaitos, skolų nurašymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, gražinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Taisyklės).

49Taisyklių 4 p., be kita ko, nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo sprendimas, o 5 p. nurodomi pagrindai, kuriuos nustačius išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo.

50Iš minėtų Taisyklėse įtvirtintų nuostatų analizės akivaizdu, kad šiuo teisės aktu reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nagrinėjamu atveju Bendrovė. Be to, lėšų grąžinimas nepriklauso nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Akivaizdu ir tai, kad faktas, jog lėšos išmokėtos nepagrįstai, gali būti nustatytas tik po šių lėšų išmokėjimo.

51Atsižvelgus į tai, Bendrovės skundo motyvai, kuriais paneigiama Agentūros teisė išieškoti jau išmokėtas paramos lėšas, yra grindžiami netinkamu teisės aiškinimu ir yra atmestini.

52Dėl Agentūros direktorius 2012-01-24 įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo

53Kaip minėta, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

54Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008-06-12 nutartį adm. b. Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis adm. b. Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais (jo nuostatomis) remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti 2008-11-19 nutartis adm. b. Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis adm. b. Nr. A756 -2036/2008 ir kt.).

55Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008-04- 10 nutartis adm. b. Nr. A556–633/2008 ir kt.).

56Byloje esantys įrodymai liudija, kad ginčijamas Agentūros direktoriaus 2012-01-24 įsakymas yra priimtas vadovaujantis Agentūros 2012-01-24 išvada, kurioje, kaip matyti iš jos turinio, yra nurodytos faktinės aplinkybės, priežastis susigrąžinti lėšas ir šių lėšų apskaičiavimai, teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu Bendrovė yra kaltinama. Taigi, Agentūros 2012-01-24 išvada, priešingai negu skunde teismui nurodo, pareiškėja, yra sudėtinė ginčijamo įsakymo dalis.

57Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui, sprendžia, jog ginčijamas Agentūros direktoriaus 2012-01-24 įsakymas iš esmės atitinka Taisyklių 9.1–9.10 p. ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Tačiau, vertinant jo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina analizuoti, ar Agentūros 2012-01-24 išvadoje nurodytos aplinkybės, o taip pat ir grąžintinų lėšų sumos apskaičiavimai yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

58Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5p., be kita ko, nustatyta, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, ir patvirtintos sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. „Lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentas“ – tai bet koks už įgyvendinimą atsakingos įstaigos pateiktas dokumentas, skirtas įrodyti, kad buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai ir sąžiningai bei pateikia informaciją apie realius sandorius vadovaujantis standartine apskaitos praktika. Pagal Komisijos reglamento Nr. 16/2003 22 str. 4 d. d punktą tinkamomis projekto vykdymo sąnaudomis pripažįstamos pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos, jeigu jos yra konkrečiai pagrįstos; jos turi būti paskirstytos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais.

59Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2005-10-14 statybos rangos sutarties ( - ) priedo, detalizuojančio projekto darbų kainą, 1.1 p. nurodytas išlaidas (atlikimo užtikrinimas, išankstinio mokėjimo ir sulaikytų pinigų garantijos, draudimai ir pan.) pagrindė Rangovo pateikta sąskaita WTE Nr. 001 ir atliktų darbų aktu Nr. 1 (t. 1, b. l. 29–30, 68, 98–99, 101). Bendrovė nurodo, kad Agentūros naudai išduotos garantijos ir draudimo polisai (Raiffessen Zentralbank Osterreich atlikimo užtikrinimo garantija Nr. ( - ), Raiffessen Zentralbank Osterreich išankstinio mokėjimo garantija Nr. ( - ), Bayerische Landesbank sulaikomų pinigų garantiją

60Nr. ( - ), Basler Securitas Versicherungen tatybos darbų draudimo, montavimo darbų draudimo ir civilinės atsakomybės draudimas) buvo apmokėti rangovo, t. y. WTE Wasertechnik GmbH.

61Teisėjų kolegijos vertinimu, rangos sutarties ( - ) 1.1 p. nurodytų 1 485 491 Lt išlaidų įtraukimas apmokėjimui į sąskaita WTE Nr. 001, o taip pat šių išlaidų nurodymas atliktų darbų akte Nr. 1, neįrodo, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos. Pažymėtina, kad FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų (tiek „Raudonosios“, tiek „Geltonosios“ knygų atvejais) 18.1 str. 7 pastraipoje aiškiai nurodoma, kad, kai sumokama kiekvieno draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymą. Taigi, pagal minėtas FIDIC nuostatas, užsakovas (nagrinėjamu atveju Bendrovė), turi teisę reikalauti ne tik garantijų išdavimą ir draudimo faktus patvirtinančius dokumentus, tačiau ir atitinkamų mokėjimų, susijusių su šių dokumentų išdavimu, faktą patvirtinančius dokumentus.

62Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė dėl mokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo kreipėsi į WTE Wasertechnik GmbH, tačiau rangovas šiuos dokumentus (jų dalį) pateikti atsisakė (t. 1, b. l. 117). Taip pat nustatyta, kad WTE Wasertechnik GmbH pateikė Bendrovei dalį dokumentų, patvirtinančių ginčo mokėjimus (t. 2, b. l. 37–101). Detalūs apskaičiavimai, pagrindžiantys išlaidas, patvirtintas pateiktais mokėjimo dokumentais, yra pateikti Valstybės kontrolės atlikto audito išvadoje ir Agentūros 2012-01-24 išvadoje (t. 1, b. l. 21–25, t. 2, b. l. 23) ir pareiškėja šių apskaičiavimų matematinio teisingumo neginčija. Todėl pripažintina, kad pateiktais mokėjimo dokumentais nėra pagrįsta visa 1 485 491 Lt paramos suma, išmokėta pareiškėjai.

63Agentūros 2012-01-24 išvadoje aiškiai nurodoma, kad netinkamomis finansuoti, t. y. nepagrįstomis jokiais mokėjimo dokumentais, laikytina 787 517,42 Lt suma, tinkama finansuoti pripažįstama 697 973,57 Lt suma. Taip pat pateikti detalūs apskaičiavimai, kuriais neteisėtai išmokėta ir grąžintina paramos lėšų suma sumažinama iki 427 453,22 Lt (iš 787 517,42 Lt atimant 360 064 Lt užskaitomą sumą) (b. l. 25). Akivaizdu, kad gražintina 18 proc. PVM suma skaičiuotina nuo neteisėtai pareiškėjai išmokėtos išmokos dalies, t. y. 787 517,42 Lt, todėl yra 141 753,13 Lt.

64Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apskaičiavimai yra nesudėtingi, aiškūs ir detalūs. Be to, byloje esantys įrodymai liudija, jog Bendrovė su grąžintinos paramos sumos apskaičiavimais buvo supažindinta, pareiškėjas teikė Lietuvos valstybės kontrolės pareigūnams paaiškinimus ginčo klausimais (t. 2, b. l. 15–22, 118). Todėl Bendrovės skunde išdėstyta pozicija, kuria nurodoma, jog grąžintinų lėšų ir PVM sumos apskaičiuotos nesuprantamu būdu ir todėl pareiškėja negali apsiginti nuo skundžiamame Agentūros direktoriaus 2012-01-24 įsakyme nustatytų reikalavimų, yra nesąžininga, subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsta.

65Tai, jog ginčo įsakymas nėra patvirtintas antspaudu, nelaikytina tokio pobūdžio, trūkumu dėl kurio jis galėtų būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-14 nutartis adm. b. Nr. A520-2360/2012 ir kt).

66Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūros direktorius 2012-01-24 įsakyme faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimai jį panaikinti atmestini.

67Dėl bylinėjimosi išlaidų.

68Pareiškėja ir atsakovė prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

69Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

70Pareiškėjos skundo reikalavimas buvo atmestas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

71Atsakovė nepateikė teismui detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011-09-05 sprendimas adm. b. Nr. A62–1367/2011 ir kt.).

72Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

73Pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ skundą atmesti.

74Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į... 4. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad 2005-10-14 WTE Wassertechnik GmbH... 5. Įgyvendinant Rangovo įsipareigojimus, susijusius su garantijomis ir... 6. Bendrovė nurodo, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590... 7. Pažymi, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas pagal Viešojo... 8. Pareiškėja nurodo, kad iš Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003,... 9. Pareiškėja nurodo, kad pagal Sanglaudos fondo lėšų administravimo... 10. Agentūra organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą dėl Rangos sutarties... 11. Pareiškėjas, žinodama aukščiau nurodytas Agentūros pareigas tiek pagal... 12. Bendrovė taip pat teigia, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kas sudaro... 13. Nr. 16/2003 22 str. nurodytų išlaidų kategorijai – „pridėtinės... 14. Vertinant pateiktus dokumentus, pareiškėjos išvada dėl lėšų grąžinimo... 15. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Rangovas pateikė savo Sąskaitą Nr. 001... 16. Todėl nurodytos sąskaitos Nr. 001 ir kitų susijusių dokumentų pagrindu... 17. Pažymi, kad Agentūros išvada, jog, neva pagal FIDIC sutarčių Bendrųjų... 18. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Agentūra pripažino kaip netinkamomis... 19. Atsakovė Agentūra teismui pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 2–10) su... 20. Pažymi, kad ginčijamas Agentūros įsakymas pagrįstas nustatytais faktais... 21. Pažymi, kad priimant įsakymą buvo vadovautasi taisyklių ir Europos... 22. Taigi atsakovės reikalavimas grąžinti pinigines lėšas grindžiamas tuo,... 23. Taisyklės nustato, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo... 24. Pažymi, kad garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Europos... 25. Nurodo, kad ginčo atveju reikia skirti du klausimus – sutartinių... 26. Teisiškai nereikšmingais laikytini skundo argumentai, susiję su tuo, kas... 27. Nr. ( - ) buvo nustatyta, kad pagrįsta yra tik 202 147,12... 28. Taip pat prašė priteisti Agentūros naudai iš pareiškėjos bylinėjimosi... 29. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus... 30. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus... 31. Skundas atmestinas.... 32. Nustatyta, kad 2005-10-14 tarp Agentūros (toliau – ir Perkančioji... 33. Agentūra, atlikusi tyrimą dėl Valstybės kontrolės audito ataskaitoje... 34. Nr. ( - ) apmokėjimo dokumentais pagrįsta 202 147, 12... 35. Agentūros direktorius 2012-01-24 įsakymu Nr. Tl-26 „Dėl Europos Sąjungos... 36. Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo, panaikinti... 37. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus... 38. Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti... 39. Dėl Agentūros direktoriaus teisės priimti sprendimus, įpareigojančius... 40. Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymu Nr. D1 -349 Agentūra įgaliota vykdyti... 41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. nurodoma, kad norminis... 42. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai... 43. Iš Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymo matyti, kad šiuo įsakymu Agentūra... 44. Teisėjų kolegijos vertinimu, Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymo turinio... 45. Taigi, Aplinkos ministro 2011-04-20 įsakymas yra individualaus pobūdžio... 46. Vyriausybės 2001-08-024 nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos sąjungos... 47. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvada, kad... 48. 2000–2006 m. Sanglaudos fondo finansinės paramos ir bendrojo finansavimo... 49. Taisyklių 4 p., be kita ko, nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui... 50. Iš minėtų Taisyklėse įtvirtintų nuostatų analizės akivaizdu, kad šiuo... 51. Atsižvelgus į tai, Bendrovės skundo motyvai, kuriais paneigiama Agentūros... 52. Dėl Agentūros direktorius 2012-01-24 įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo... 53. Kaip minėta, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., individualus... 54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra... 55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad... 56. Byloje esantys įrodymai liudija, kad ginčijamas Agentūros direktoriaus... 57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad... 58. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5p., be kita ko, nustatyta, kad išlaidos, į... 59. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2005-10-14 statybos... 60. Nr. ( - ), Basler Securitas Versicherungen tatybos darbų... 61. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangos sutarties ( - ) 1.1... 62. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė dėl mokėjimą... 63. Agentūros 2012-01-24 išvadoje aiškiai nurodoma, kad netinkamomis finansuoti,... 64. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apskaičiavimai yra nesudėtingi,... 65. Tai, jog ginčo įsakymas nėra patvirtintas antspaudu, nelaikytina tokio... 66. Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 68. Pareiškėja ir atsakovė prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 69. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos... 70. Pareiškėjos skundo reikalavimas buvo atmestas, todėl ji neįgijo teisės į... 71. Atsakovė nepateikė teismui detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje... 72. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų... 73. Pareiškėjos UAB „Kauno vandenys“ skundą atmesti.... 74. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...