Byla 2A-991-567/2013
Dėl leidimo be bendraturčio sutikimo formuoti ir įregistruoti viešame registre žemės sklypą, tretieji asmenys H. O., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-59-816/2012 pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovui J. O. dėl leidimo be bendraturčio sutikimo formuoti ir įregistruoti viešame registre žemės sklypą, tretieji asmenys H. O., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė L. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama leisti be atsakovės sutikimo formuoti 0,02518 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pagal atliktų kadastrinių matavimų dokumentaciją ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai ir atsakovei J. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1818 ha žemės sklypas, esantis adresu ( - ) (ieškovei priklauso 0,1193 ha dydžio sklypo dalis). Šalia šio sklypo yra valstybei priklausantis 0,07 ha ploto sklypas. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-02-14 sprendimu patvirtino individualios namų valdos, kurios bendras plotas – 0,2518 ha, iš jo – 0,1818 ha dalis privatizuota, o 0,07 ha dalis neprivatizuota, esančios ( - ), ribas bei šio sklypo naudojimo teisės apribojimus ir sąlygas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius 2010-01-18 rašte Nr. S22-51 nurodė, kad siekiant suformuoti ir įteisinti 0,2518 ha žemės sklypą, būtina, jog privatizuotos jo dalies bendraturtės atliktų viso sklypo kadastrinius matavimus ir juos suderintų bei įregistruotų atitinkamose valstybinėse įstaigose. 2010 m. rugpjūčio mėn. bendrasavininkė pateikė ieškovei pasirašyti tokį susitarimą, kuriame nurodė, jog jos pasidalino sklypą pusiau, t.y. po 3,5 aro, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pasistatė garažą, pasidalino pagal pridėtą prie ieškinio planą. Vien tai, kad planas parengtas, nesilaikant elementarių teritorijų planavimo dokumentų rengimui taikomų būtinų reikalavimų, jame nenubrėžtos ir tiksliai nepažymėtos neva dalintinos ribos, neskaitant fakto, jog tarpusavio susitarimu negali dalinti žemės, daro tokį pasiūlymą neprotingu, neteisėtu ir niekiniu. J. O. atsisakė įleisti geodezininkus į jai priklausančią sklypo dalį, nepripažįstant, jog minėto sklypo 7 arų dalis yra laisva valstybinė žemė, kuri įstatymo nustatyta tvarka gali būti parduodama ar kitaip suteikiama naudotis to pageidaujantiems asmenims, nesutiko atlikti kadastrinių matavimų, taip piktnaudžiaudama savo, kaip bendrasavininkės, teisėmis (LR Konstitucijos 47 str. 3 d.; Žemės įstatymo 5 str. 2 d.).

5Atsakovė J. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 0,0700 ha žemės sklypas, besiribojantis su jai ir ieškovei priklausančiu žemės sklypu, tapo laisvas po to, kai buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo jos vyrui H. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Nesutinka, kad minėta 7 arų žemės sklypo dalis yra laisva valstybinė žemė. Be to, ieškovės pateiktoje kadastrinių matavimų byloje neteisingai pažymėtos jos žemės sklypo 12 – 25 ir 22 – 3 linijos, priskiriant ieškovei didesnę žemės sklypo dalį.

6Trečiasis asmuo H. O. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2002-02-14 sprendimas, pagal kurį buvo suformuluotas 0,2518 ha ploto bendras žemės sklypas, yra pripažintas netekusiu galios. 2000-10-19 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas „Dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu“ tebuvo tik įsakymo projektas, nes nėra šio dokumento originalo.

7Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog žemės sklypų formavimo klausimų sprendimas ir rengiamų žemėtvarkos planavimo dokumentų tvirtinimas priskirtas Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas dėl leidimo formuoti 0,02518 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), be atsakovės J. O. sutikimo nepasisako, o sprendimus dėl suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre priima, vadovaujantis nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog prašymas leisti įregistruoti Nekilnojamojo kadastre ir registre 0,02518 ha žemės sklypą be atsakovės sutikimo yra perteklinis, nes teritoriniam registratoriui pateikus prašymą, tokio žemės sklypo suformavimą patvirtinančius dokumentus ir nenustačius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatytų aplinkybių, draudžiančių įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, žemės sklypas būtų įregistruotas be atskiro teismo leidimo.

8Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas nagrinėti bylą teismo nuožiūra. Nurodė, kad remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2000-10-09 įsakymu Nr. 3396-01, 2009-10-19 Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotas 0,0700 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), ir atsakovės vyro H. O. nuosavybės teisės į jį. 2002-02-14 sprendimu iš dviejų žemės sklypų, t. y. 0,0700 ha ploto laisvos žemės ir 0,1818 ha ieškovei priklausančio žemės sklypo, buvo suformuluotas 0,2518 ha ploto bendras žemės sklypas, kurio įregistravimui Nekilnojamojo turto registre turi būti parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentacija. Parengus pilną kadastrinių matavimų dokumentaciją, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštaraus namų valdos, 0,2518 ha ploto, įregistravimui Nekilnojamojo turto registre bei bus sprendžiamas klausimas dėl papildomai prie namų valdos suformuoto 0,0700 ha žemės sklypo dalies, esančios ( - ), perleidimo pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-06-12 sprendimu nusprendė ieškinį iš esmės patenkinti visiškai; leisti ieškovei L. O. be atsakovės J. O. sutikimo formuoti 0,02518 ha bendro ploto žemės sklypą adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )), pagal 2010-08-12 UAB „Geoteka“ atliktą kadastrinių matavimų dokumentaciją ir įregistruoti viešame registre; priteisti iš atsakovės J. O. ieškovei L. O. 3133 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės J. O. 34,68 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė L. O. ir atsakovė J. O. yra 0,1818 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0065-0236, esančio ( - ), bendrasavininkės: ieškovei 1999-06-01 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 1193/1818 dalys, o atsakovei 1998-12-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu - 625/1818 dalys žemės sklypo (b. l. 5, 7 – 8, 35 - 39).2002-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 386V „Dėl žemės sklypo ( - ), ribų ir ploto tvirtinimo” nuspręsta patvirtinti ( - ), individualios namų valdos 2518 kv. m žemės sklypo ribas, miesto plano ištraukoje pažymėtas raudonomis linijomis ir skaičiais 1 – 11, bei šio sklypo naudojimo teisės apribojimus ir sąlygas (b. l. 11, 12). 2010-01-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos pranešimu ieškovė informuota, kad šalia jos ir atsakovės įsigyto žemės sklypo Vilniaus miesto valdyba 2000-06-01 sprendimu Nr. 1154V patvirtinto 0,0700 ha ploto laisvą žemės sklypą, esantį prie ( - ), ir Vilniaus apskrities 2000-07-21 sprendimu Nr. 01 – 742 perdavė neatlygintinai nuosavybėn H. O., tačiau Vilniaus apskrities 2000-10-09 įsakymu Nr. 3396 – 01 Vilniaus apskrities 2000-07-21 sprendimas Nr. 01 – 742 buvo pripažintas negaliojančiu ir 2002-02-14 sprendimu Nr. 386V patvirtintos ( - ), individualios namų valdos 2518 kv. m žemės sklypo ribos bei šio sklypo naudojimo teisės apribojimai ir sąlygos, bei informavo ieškovę, kad Nekilnojamojo turto registre 0,0700 ha ploto žemės sklypas ir nuosavybės teisės į jį buvo išregistruotos 2009-10-19; namų valdos 0,2518 ha ploto žemės sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre turi būti parengta žemės sklypo kadastrinė dokumentacija pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tuomet bus patikslintos žemės sklypo ribos ir sprendžiama dėl grąžinimo arba pardavimo pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį (b. l. 17). 2010-04-16 pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad nesutinka atlikti bendro 0,1818 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinius matavimus, nes atskirų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti iki žemės sklypų privatizavimo ir dėl jų naudojimosi jokių prieštaravimų nėra; be to, 0,0700 ha ploto papildomas žemės sklypo plotas yra perduotas neatlygintinai nuosavybėn individualaus gyvenamojo namo statybai H. O. už jam negrąžintą žemę (b. l. 13). 2010-08 ieškovė pateikė trečiajam asmeniui H. O. susitarimą dėl laisvo 0,0700 ha ploto žemės sklypo pasidalinimo lygiomis dalimis, kurį trečiasis asmuo pasirašyti atsisakė (b. l. 14). 2010-08-12 UAB „Geoteka“ ieškovės užsakymu atliko bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinius matavimus ir parengė bendrą žemės sklypo planą (b. l. 22; kadastrinių matavimų byloje esantys dokumentai), su kuriuo atsakovė ir trečiasis asmuo H. O. nesutiko motyvuodami tuo, kad papildomas 0,0700 ha žemės sklypas nėra laisvas; be to, ieškovės padarytame plane neteisingai pažymėtos atsakovės žemės sklypo 12 – 25 ir 22 – 3 linijos (b. l. 16). Pagal 2002-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 386V „Dėl žemės sklypo ( - ), ribų ir ploto tvirtinimo” parengus, suderinus ir užregistravus viešame registre 25 arų žemės sklypą, esamos namų valdos savininkai įgytų teisę įsigyti papildomą prie namų valdos suformuoto 0,07 ha žemės sklypo dalies, esančios ( - ), dalį. Šį veiksmą turi atlikti abi nurodyto sklypo savininkės. Neatliekant nurodyto veiksmo, negali būti realizuojama teisė pagal LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles įsigyti dalį prie namų valdos suformuoto valstybinės žemės 0,07 ha sklypo. Teismas nurodė, kad atsakovės atsisakymas formuoti bendrą sklypą pagal parengtą dokumentaciją pažeidžia ir pačios atsakovės teisę įsigyti dalį nurodyto valstybinės žemės sklypo. Pagrindinis atsakovės argumentas, dėl ko ji atsisako duoti sutikimą ieškovei formuoti 0,02518 ha bendro ploto žemės sklypą, yra tai, kad ji mananti, jog papildomas 0,07 ha ploto žemės sklypas, kuriuo praplečiamas formuojamas žemės sklypas, nėra laisvas ir nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui H. O.. Teismas konstatavo, kad tokie atsakovės ir jos atstovų argumentai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, juos paneigia visuma byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-07-21 sprendimas Nr. 01 – 742, kuriuo H. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,07 ha žemės sklypą, 2000-10-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo pripažintas negaliojančiu bei šio sprendimo pagrindu nekilnojamasis daiktas ir H. O. nuosavybės teisės į jį 2009-10-13 buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (b. l. 88 – 89). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-15 nutartimi administracinę bylą pagal H. O. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-10-09 įsakymo Nr. 3396-01 panaikinimo nutraukė, nurodydamas, kad skundas paduotas praleidus terminą ir nėra svarbių priežasčių jo atnaujinimui. Pakartotinai ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu inicijuoti negalima. Be to, 2000-10-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, kuriuo panaikintas sprendimas atkurti nuosavybės teises H. O. į 0,07 ha žemės sklypą, ir 2009-10-13 VĮ Registrų centro sprendimas išregistruoti minėtą žemės sklypą ir nuosavybės teises į jį nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys, abejoti jų teisėtumu nėra teisinio pagrindo. 2009-04-14 įsakymu padarytas panaikinto 2000-07-21 sprendimo Nr. 01 – 742 patikslinimas dėl buvusio rėžinio kaimo ribų ir ploto, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad H. O. yra sklypo savininkas, kad ieškovės pateikta kadastrinių matavimų byla pažeidžia jo teises ar interesus (b. l. 91-92, 88-89). Teismas pažymėjo, jog atsakovės atstovo argumentai, kad suformavus bendrą žemės sklypą bus pažeistos atsakovės, kaip bendraturčio, teises ir teisėti interesai, nes jai priklausantis žemės sklypas bus sujungtas su svetimu, be to, bus sujungti trijų skirtingų nuosavybės rūšių žemės sklypai, atmestini, nes prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina, kad atsakovės ir ieškovės žemės sklypas ir šiai dienai yra bendras, t. y. 0,1818 ha žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Papildomas 0,07 ha žemės sklypas šiuo metu nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas iki nėra atliktas ankščiau minėtas dokumentacijos parengimas. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovė, tiek jos atstovai patvirtino, kad formuoti bendrą 0,02518 ha ploto žemės sklypą būtina ir jie tam neprieštarauja, tačiau nesutinka, jog jis būtų suformuotas pagal ieškovės sudarytą planą bei pageidauja, jog jis būtų patvirtintas pagal jos sudarytą planą. Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo ribas sudaro įstatymo nustatyta tvarka pareikšti byloje reikalavimai (ieškinio arba priešieškinio), šioje gi byloje nagrinėjimo dalykas yra ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas. Atsakovė jokių reikalavimų šioje byloje nėra pareiškusi. Vertinant kaip atsiliepime išdėstytų atsikirtimų įrodymą atsakovės pateiktą 2012-03-29 G. M. individualios įmonės „G.M“ atlikto žemės sklypo kadastrinio matavimo planą, teismas konstatavo, kad jis neatitinka tiek faktinės situacijos, tiek teisės aktų reikalavimų. Visų pirma, neaišku, kokiu pagrindu ir remiantis kokiu dokumentu atsakovės pateiktame plane žemės sklypo savininku, be ieškovės ir atsakovės, yra nurodytas trečiasis asmuo H. O., kuriam nuosavybės teisės į 0,07 ha žemės sklypą buvo panaikintos 2000-10-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu. Be to, neaišku, kokiu pagrindu yra nustatyta 0,07 ha prijungtino žemės sklypo dalį dalijanti linija. Esminių plano sudarymo aplinkybių negalėjo paaiškinti ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas matininkas G. M., parengęs šį žemės sklypo planą, paaiškinęs, jog savo planą darė, atsižvelgdamas į užsakovės pageidavimus, dokumentų, patvirtinančių H. O. nuosavybės teises į žemės sklypą neturėjo, įtraukė jį, kaip savininką, atsakovės prašymu; sudarytame plane linija 9-14, dalinanti papildomą 7 arų sklypą, atsirado užsakovės pasiūlymu; kodėl matematiškai nesueina žemės sklypo atstumai nežino. Teismas padarė išvadą, jog kiti atsakovės ar trečiojo asmens H. O., jų atstovų argumentai taip pat nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Tuo tarpu iš ieškovės pateikto UAB „Geoteka“ 2010-08-12 atlikto žemės sklypo kadastrinio matavimo plano (b. l. 22, segtuvo 3 lapas) matyti, kad ieškovei ir atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas be praplečiamo žemės sklypo ploto, atitinka 1998-09-28 žemės sklypo plane, pagal kurį buvo privatizuotas šis žemės sklypas, nurodytus sklypo plotus, konfigūraciją. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė jokių šios dokumentacijos rengimo neatitikimų ar klaidų, nukrypimų. Teismas konstatavo, kad atsakovės nesutikimas leisti formuoti bendrą žemės sklypą varžo ir pažeidžia ieškovės (bei pačios atsakovės) teises į nuosavybę. Jokių teisinių argumentų ir objektyvių įrodymų, kaip gali būti pažeistos jos, kaip vienos iš bendraturčių, teisės dėl ieškovės bendro žemės sklypo suformavimo, atsakovė nepateikė. Ieškovė siekia suformuoti padidintą bendrą jai ir atsakovei priklausantį žemės sklypą ir tai niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų, nes ieškovė nepretenduoja į jos dalį žemės sklypo, o klausimas dėl papildomo 0,07 ha žemės sklypo įsigijimo bus sprendžiamas minėto Vyriausybės nutarimu nustatytomis taisyklėmis tik po bendro žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo. Kiti atsakovės ar trečiojo asmens H. O., jų atstovų argumentai, pateikti įrodymai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl bendro žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo/keitimo ar padalijimo (LR CK 4.37 str.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovė J. O. pateikė apeliacinį skundą prašydama panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas, bet nedaugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha ar 0,4 ha ploto ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto, ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0065-0236, esančio ( - ), plotas yra 0,1818 ha, tai reiškia, kad žemės sklypas gali būti padidintas tik 0,0182 ir ne iki 0,2518, o iki 0,2 ha. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nutarta padidinti žemės sklypą iki 0,2518 ha ploto, todėl žemės sklypo pertvarkymas, prijungiant prie 0,07 ha valstybinės žemės plotą šiuo atveju yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas LR CPK 178 str. 185 str. Asmuo turi teisę keiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą-asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ieškovė nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo padidinti žemės sklypą iki 0,2518 ha. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti liudytojo matininko G. M. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir teismo posėdžio metu pateiktus parodymus, kurie patvirtina, kad ieškovės parengtas planas neatitinka atsakovės parengto plano. Atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad ji sutiko dėl žemės sklypo pertvarkymo padidinti jį iki 0,5518 ha, t.y. papildomai prie dabar esančio 0,1818 ha ploto prijungti 0,07 ha valstybinės žemės plotą. Apeliantė pažymėjo, jog teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant turėtų esminių pasekmių bylos baigčiai. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą žemės sklypo pertvarkymui, pažeidė tiek savo, tiek atsakovės teises, visiškai nepateikdamas motyvų dėl atsakovės paaiškinimų dėl ieškovės pateikto plano neatitikimo realiai padėčiai. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų dėl Žemės reformos įstatymo 9 str. 3 d. taikymo ir aiškinimo dėl būtinos sąlygos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo padidinti žemės sklypą iki 0,2518 ha pateikimo byloje. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylos sudėtingumo ir dėl atsakovės finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismo netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas, taip pat procesinės teisės normų bei teisės principų pažeidimai turėjo tiesioginės įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui (LR CK 4.75 str., LR CPK 98 str. 2 d., 263 str. 1 d., 270 str. 5 d.)

13Ieškovė L. O. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas netenkina atsakovės, nėra pakankamas pagrindas naikinti teismo sprendimą. Teismas visapusiškai nagrinėjo visus su sklypo statusu ir suformavimu susijusius teisės aktus ir kompetentingų institucijų priimtus sprendimus, vadovavosi nuoseklia Žemėtvarkos skyriaus pozicija dėl ginčo dalyko. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai. Pirmosios instancijos teismo sprendime pabrėžiama, kad iš ieškovės pateiktos UAB „Geoteka“ atlikto žemės sklypo plano aišku, kad ieškovei ir atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas atitinka 1998-09-28 žemės sklypo plane, pagal kurį buvo privatizuotas šis sklypas, nurodytus plotus ir konfigūraciją. Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centras nenurodė jokių šios dokumentacijos rengimo neatitikimų, klaidų, nukrypimų, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jokių teisinių argumentų ir objektyvių įrodymų, kaip gali būti pažeistos atsakovės teisės, nepateikta (LR CK 1.5 str., 1.137 str.).

14Trečiasis asmuo H. O. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį patenkinti, panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, arba atsisakius ieškinį atmesti - grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo trečiasis asmuo sužinojo, kad ieškovės pateiktas ir teismo patvirtintas UAB „Geoteka“ parengtas 2010-08-12 žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo planas neatitinka realiosios padėties. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl trečiojo asmens procesinės padėtis byloje ir visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti šalių žemės sklypo įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. bei LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. Atsakovė ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai ir minėtą žemės sklypą įgijo santuokoje, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Žemės sklypo pertvarkymas turės tiesioginės įtakos trečiojo asmens, kaip žemės sklypo bendrasavininko, teisėms ir pareigoms, todėl ieškovė turi gauti ne tik atsakovės, bet ir trečiojo asmens sutikimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei tikslinti ieškinio dalyką ir dalyvaujančius byloje asmenis (LR CK 3.88 str., LR CPK 47 str.).

15Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centras atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį, tinkamai nurodant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Tinkama šalis civiliniame procese gali būti suprantama kaip asmuo, kuris yra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis, kuris turi atsakyti pagal ieškovo suformuluotus ieškinio reikalavimus. Vadinasi, ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdamas, kad teisme būtų apgintos jo subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus, nes teismas, pripažinęs reikalavimą apginti subjektinę teisę pagrįstu, jį tenkina ir teismo sprendimas, leidžiantis be atsakovų sutikimo atlikti tam tikrus veiksmus, sukeliančius teisines pasekmes, turi būti konkretus, siekiant užtikrinti teismo sprendimo realų įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė L. O. suformuluotais ieškinio rezoliucinėje dalyje reikalavimais prašė leisti be atsakovės J. O. sutikimo formuoti 0,02518 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį ( - ), pagal atliktų kadastrinių matavimų dokumentaciją ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nenurodydama tinkamos H. O. procesinės padėties, atsižvelgiant į tai, kad jis yra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis – atsakovė J. O. 625/1818 dalis žemės sklypo 1998-12-22 įgijo privačion nuosavybėn (b.l. 7-8), būdama santuokoje (b.l. 190) su H. O. (LR CK 3.88 str., CPK 41 str., 115 str.). Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-14 sprendimas Nr. 386V (b.l. 11) dėl žemės sklypo ( - ) ribų ir ploto tvirtinimo 0,02518 ha dydžiu (kurio 0,1818 ha privatizuota) nėra panaikintas ar pakeistas. Tai reiškia, kad žemės sklypas 0,02518 ha dydžiu yra suformuotas ir reikalavimas leisti formuoti žemės sklypą be atsakovės sutikimo yra nekonkretus, teisiškai neapibrėžtas, kadangi pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes tarp šalių kilęs ginčas yra dėl žemės sklypo geodezinių matavimų atlikimo ir jų įregistravimo nekilnojamojo turo registre, siekiant įsigyti šalių privačion nuosavybėn neprivatizuotą 0,07 ha valstybinės žemės plotą, kuris yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-14 sprendimu Nr. 386V nustatytą žemės sklypo ( - ) plotą ir ribas.

18Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė termino esminiams ieškinio trūkumams šalinti, nes ieškinyje suformuluoti reikalavimai leisti be atsakovės J. O. sutikimo formuoti 0,02518 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį ( - ), pagal atliktų kadastrinių matavimų dokumentaciją ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nenurodant tinkamos H. O. procesinės padėties, yra nekonkretūs ir teisiškai neapibrėžti, atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškinio reikalavimus ieškovei galimai palankaus sprendimo įgyvendinimas turi būti realus, konkrečiai išsprendžiant ginčą dėl leidimo ieškovei be abiejų atsakovų sutikimo atlikti veiksmus, sukeliančius teisines pasekmes. Tai, kad ieškovė siekia atlikti viso 0,02518 ha ploto žemės sklypo ( - )geodezinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be bendraturčių sutikimo, neatitinka ieškinyje suformuluoto reikalavimo „leisti formuoti“, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-02-14 sprendimą Nr. 386V žemės sklypas ( - ) 0,02518 ha ploto dydžiu yra suformuotas, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo formavimas nėra priskiriamas fizinių asmenų kompetencijai.

19Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalėjo nustatyti terminą ieškovei galutinai suformuluoti savo reikalavimus, pasiūlant tikslinti ieškinio dalyką ir patraukti atsakovu H. O., kaip bendraturtį (CPK 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d., 230 str. 1 d.). Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai (CPK 41 str., 115 str., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d.) yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla dėl ieškinio patenkinimo pagal netinkamai suformuluotus ieškinio reikalavimus. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje suformuluotus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl to, kad neatskleista bylos esmė, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

20Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės apeliacinės instancijos teisme taisyti ieškinio trūkumus, tikslinti ieškinio reikalavimus ir juos papildyti, ar patraukti atsakovu asmenį, kurio procesinė padėtis pirmosios instancijos teisme buvo trečiasis asmuo, nes įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Kadangi šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises ir blogintų apeliantės padėtį, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 313 str.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantės priėmimu (CPK 313 str.).

21Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas

Nutarė

23Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė L. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama leisti be... 5. Atsakovė J. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti,... 6. Trečiasis asmuo H. O. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka.... 7. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-06-12 sprendimu nusprendė ieškinį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovė J. O. pateikė apeliacinį skundą prašydama panaikinti Vilniaus... 13. Ieškovė L. O. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį... 14. Trečiasis asmuo H. O. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 15. Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teismas įvykdo teisingumą... 18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė termino... 19. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalėjo... 20. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės apeliacinės instancijos teisme... 21. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir nesprendžia bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas... 23. Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d....