Byla ATP-692-648/2012
Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atmestas D. Ž. atstovės advokatės Dovilės Greblikienės skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012-01-20 nutarimas nubausti D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1897 str. 1 d. 1 100 Lt bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Ž. atstovės advokatės Dovilės Greblikienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atmestas D. Ž. atstovės advokatės Dovilės Greblikienės skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012-01-20 nutarimas nubausti D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1897 str. 1 d. 1 100 Lt bauda,

Nustatė

2Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities skyrius) 2012-01-20 nutarimu D. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1897 str. 1 d. už tai, kad 2011-08-03/09 patikrinus, kaip UAB „V (duomenys pakeisti)“, kuri yra šilumos ir karšto vandens tiekėja daugiabučiuose namuose, esančiuose ( - ), Vilniuje, laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimų, nustatyti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. pažeidimai. Minėtų gyvenamųjų namų butuose patikrinti 25 iš 28 karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančių patikrą patvirtinančių dokumentų. Visi butuose įrengti karšto vandens skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė. Patikrintų gyvenamųjų namų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių vartotojų deklaruojami rodmenys naudojami sąskaitoms parengti, t. y. atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį. D. Ž., būdamas UAB „V“ teisės direktoriumi, yra atsakingas už Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimų pažeidimą.

3Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. Ž. atstovės advokatės D. Greblikienės skundą, 2012-04-06 nutartimi paliko Vilniaus apskrities skyriaus 2012-01-20 nutarimą nepakeistą.

4D. Ž. atstovė advokatė D. Greblikienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06 nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

5Nurodo, kad teismas neįvertino, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo taisykles, t. y. nutarimas buvo priimtas nepranešus D. Ž. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdį ir nepakvietus jo į šį posėdį. Tokiu būdu buvo pažeista D. Ž. teisė į gynybą ir kitos teisės. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien minėtas pagrindas yra pakankamas panaikinti administracinio teisės pažeidimo bylą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-635-317/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-781/2007, N3-735/2007). Nepaisant aiškaus Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. nurodymo ir teismų praktikos išaiškinimų, teismas, nagrinėjęs skundą, neatsižvelgė į šį pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo aiškiai nurodyta, kad apie bylos nagrinėjimą bus informuojama papildomai suderintu laiku. Tuo tarpu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ne tik kad nebuvo derinamas bylos nagrinėjimo laikas, tačiau apie bylos nagrinėjimo laiką jam iš viso nebuvo pranešta. Vilniaus apskrities skyriaus atstovas teisme paaiškino, kad D. Ž. nebuvo kviestas į bylos nagrinėjimo posėdį, nes jam dalyvaujant surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atitinkamai išvykus iš Vilniaus apskrities skyriaus pastato, bylos nagrinėjimas nebuvo stabdomas ir tęsėsi tą pačią dieną. Be to, institucijos atsiliepime į skundą nurodoma, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė pasirašyti protokolą, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo baigtas, o 2012-01-20 buvo priimtas nutarimas byloje. Vilniaus apskrities skyrius klaidingai teigia, kad D. Ž. atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, tai patvirtina protokolo kopijoje esantys jo parašai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas negali būti traktuojamas kaip administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimas.

6Apeliaciniame skunde teigiama, kad nutarimas buvo priimtas neatsižvelgus į tai, jog D. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrindas buvo išnykęs. Nutarimas buvo priimtas remiantis patikrinimo aktais, kurie pripažinti neteisėtais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-01-20 priėmė sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. I-984-624/2011, kuriuo panaikino Vilniaus apskrities skyriaus 2011-08-03 teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. PA-2590(V11) išdėstytus privalomus nurodymus kaip neteisėtus. Šie nurodymai kildinami iš Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatų, tad jų panaikinimas reiškia ir tai, jog su jais susiję neva padaryti įstatymo pažeidimai buvo konstatuoti nepagrįstai. Minėtame sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities skyrius patraukė D. Ž. administracinėn atsakomybėn nepaisant to, kad konkretus Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pažeidimas nėra identifikuotas. Be to, Vilniaus apskrities skyriui buvo žinomas ir kitas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-21 sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. I-3052-121/2011, kuriame nurodyta, jog pareiškėja, t. y. UAB „V“, nebūdama šių matavimo prietaisų savininkė, negali daryti įtakos jų patikros atlikimui pagal teisės aktų reikalavimus. Analogiška išvada padaryta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-20 sprendime.

7Pasak D. Ž. atstovės, jo atstovaujamojo veiksmuose nėra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. Teigia, kad D. Ž. neturi nutarime nurodytos pareigos atlikti karšto vandens skaitiklių, esančių patikrinimo objektuose, metrologinę patikrą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vartotojai kartu su karšto vandens tiekėju UAB „V“ atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų, įrengtų butuose, rodmenis, todėl minėti skaitikliai laikytini atsiskaitomaisiais. Pažymi, kad vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai yra laikytini paskirstomaisiais-neatsiskaitomaisiais, kadangi šie prietaisai yra įrašyti prie Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 47.3 p. išvardintų šilumai paskirstyti naudojamų neatsiskaitomųjų apskaitos prietaisų. Šių prietaisų rodmenų ataskaitos yra naudojamos į gyvenamąjį namą patiektos ir įvadiniu šilumos skaitikliu apskaitytos šilumos energijos tolesniam išdalijimui (paskirstymui tarp namo gyventojų). Tokiu atveju už šių skaitiklių įsigijimą, įrengimą bei priežiūrą vartotojai nemoka jokių mokesčių. Taigi, patikrinimo objektuose esančių, bendrovei nepriklausančių, pačių vartotojų per paskutinius 10-15 metų jų butuose įsirengtų karšto vandens skaitiklių bendrovė nenaudoja, nes suvartotos šiluminės energijos išdalijimo proporcijoms nustatyti yra naudojami ne šie prietaisai, o tik pačių vartotojų deklaruojami jiems priklausančių minimų paskirstomųjų prietaisų rodmenys. Todėl UAB „V“ neturi jokios pareigos atlikti jai nepriklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą. Tokia pareiga yra įtvirtinta tik bendrovės įrengtų ir jai priklausančių skaitiklių atžvilgiu (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 str. 3 d., 16 str. 4 d.).

8Nurodo, kad Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. numatyta pareiga atsiranda tik metrologinių objektų savininkams, t. y. asmenims, kuriems karšto vandens skaitikliai priklauso nuosavybės teise. Tai aiškiai nurodyta Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006-03-30 įsakymu Nr. V-31 patvirtinto Matavimo priemonių techninio reglamento MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 p., kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Tai aiškiai numatė iki 2009-01-07 galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 204 ir 212 p. Tokį reglamentavimą pagrindžia ir teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3052-121/2011). Pažymi, kad bendrovė vykdo karšto vandens veiklą nuo 2010-05-01, kai šios veiklos vykdymas jai buvo priskirtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-12-22 įsakymu Nr. 1-255 pakeistų tuo metu galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 365 p. Akcentuoja, kad visi bendrovės nuosavybės teise priklausantys karšto vandens skaitikliai, kuriuos ji naudoja karšto vandens tiekimo veikloje, yra metrologiškai patikrinti.

9Atkreipiamas dėmesys, kad nutarime nurodyta pareiga atlikti patikrinimo objektuose įrengtų karšto vandens prietaisų metrologinę patikrą yra nepagrįsta ir dėl to, kad teisės aktai nedraudžia naudotis patikrinimo objektuose įrengtais ne karšto vandens tiekėjo karšto vandens skaitikliais net šiems nesant metrologiškai patikrintiems. Šilumos tiekimo ir vartojimo 177, 177.4 p. aiškiai numato, kad draudžiama naudotis tik karšto vandens skaitiklio rodmenimis, jeigu karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – Inspekcija) viršininko 2011-08-17 raštą Nr. 13SR-244 bei 2011-10-12 raštą Nr. 13SR-309. Pasak atstovės, bendrovė nei pateikė rinkai, nei įrengė, nei naudoja nutarime nurodytus patikrinimo objektuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, todėl jai netaikytinos Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. nuostatos. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, D. Ž. nėra atsakingas už vartotojams priklausančių apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, todėl jis nėra tinkamas subjektas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1897 str. 1 d.

10Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „V“ dėjo visas pastangas, kad būtų kuo efektyviau sutvarkyta karšto vandens apskaita Vilniaus mieste, tačiau dėl objektyvių priežasčių sutvarkyti apskaitos akimirksniu ji negali, be to, karšto vandens apskaitos teisinis reglamentavimas yra neaiškus. Šios dvi aplinkybės įrodo, kad bendrovė negalėjo nei laisvai rinktis, kaip ji turėtų elgtis tvarkant karšto vandens apskaitą, nei pasirinko priešingą teisei elgesio variantą. Atitinkamai nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra subjektyviosios pusės elemento, t. y. kaltės. UAB „V“, nuo 2010-05-01 pradėjusi vykdyti karšto vandens tiekimo veiklą ir suderinusi su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, vartotojų butuose įrenginėjo būtent jai priklausančius karšto vandens skaitiklius. Visi šie įrengti (įrenginėjami) skaitikliai yra metrologiškai patikrinti. UAB „V“ finansuoja skaitiklių įrengimą iš šiai dienai iš karšto vandens veiklos surinktų lėšų, kadangi jokių kitų lėšų naudoti negalima. Atsižvelgiant į tai, vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių pakeitimas naujais, karšto vandens tiekėjo skaitikliais Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose objektyviai negali būti įgyvendintas akimirksniu ir truks ne vienerius metus. Be to, „V“ kelis kartus (2009 m. birželio mėn., 2009 m. gruodžio mėn.) tiek viešai, tiek kiekvienam vartotojui raštu individualiai siūlė visiems Vilniaus buitiniams karšto vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Tačiau tiek patikrinimo akte nurodytų namų, tiek ir likusių Vilniaus miesto daugiabučių namų gyventojai su tuo nesutiko, neatsakė į pateiktus siūlymus. Bendrovė neturi jokių teisinių svertų priversti vartotojus keisti jų karšto vandens skaitiklius bendrovei priklausančiais prietaisais.

11Pasak nubaustojo advokatės, tai, kad UAB „V“ prievolė sutvarkyti karšto vandens apskaitą šiuo metu nėra aiški ir teisiškai konkrečiai neįtvirtinta, pripažįsta tiek Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tiek Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Esamu momentu terminas „sutvarkyti“ karšto vandens apskaitą yra ir teisiškai, ir faktiškai nekonkretus. Ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio. Toks neaiškus teisinis reguliavimas negali būti pagrindas traukti D. Ž. administracinėn atsakomybėn.

12Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktuose Nr. PA-2590 (V11) ir Nr. PA-2490 UAB „V“, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjai, buvo duoti privalomieji nurodymai dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Šiuo aktuose išdėstyti nurodymai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 163 p., karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Be to, minėtų taisyklių 175 p. numato, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. UAB „V“ nevykdė minėtų reikalavimų. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-11-21 sprendime patenkino tik dalį UAB „V“ skundo, nepanaikindamas išvadų, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatos. Be to, apeliaciniame skunde cituojamas visiškai nesusietas su skundžiamu nutarimu minėtas teismo sprendimas. Kitame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-20 sprendime nenurodyta, kad Vilniaus apskrities skyriaus 2011-08-03 aktas Nr. PA-2590 (V11) dalyje, nesusijusioje su bendrovei duotais privalomais nurodymais, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl D. Ž. pagrįstai nubaustas pagal inkriminuotą straipsnį. Inspekcija pritaria teismo padarytai išvadai, kad nepaisant padarytų procesinių pažeidimų, skundžiamas nutarimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas.

13D. Ž. atstovės advokatės D. Greblikienės apeliacinis skundas netenkinamas.

14Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog D. Ž. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

15Lietuvos Respublikos ATPK 1897 str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurios neturi teisės aktų nustatytų liudijimų (sertifikatų), plombų, žymenų ir (arba) ženklų arba kurių žymuo, plomba pažeisti, tiekimas rinkai, nuoma ar naudojimas.

16Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. Ž. nepagrįstai nubaustas pagal minėtą straipsnį, kadangi UAB „V“ neturi pareigos atlikti karšto vandens skaitiklių, priklausančių nuosavybės teise daugiabučių namų gyventojams, metrologinę patikrą.

17Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2010-06-01 redakcija) 16 str. 4 d. numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo – vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

18Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

19Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 16 str. 1 d., šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 16 str. 5 d. nustato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas.

20Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 163 p. įtvirtina, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 (2007-06-22 redakcija), 28.5 p. nustatyta, jog šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, o 31.4 punktas numato, jog karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 p. įtvirtinta, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.

21Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A444-1178/2010, A261-1585/2012, A442-1576/2012). Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A63-1288/2012, A261-1585/2012, A442-1576/2012).

22Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 174 p. nustato, kad pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens teikėjų nuosavybėn. Pagal minėtų taisyklių 175 p., vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 173 p.).

23Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji apskaitos prietaisai. Apeliaciniame skunde neteisingai traktuojama, kad vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai laikytini paskirstomaisiais-neatsiskaitomaisiais. Šioje byloje nustatyta, kad už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal šių prietaisų rodmenis, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos ir karšto vandens tiekėjas – UAB „V“.

24Pagal tikrinimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos ir karšto vandens tiekėjas iki 2010-11-01 privalėjo perimti vartotojams priklausiusių karšto vandens skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kuriuo atveju nuo 2010-11-01 karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas. Tokios išvados padarytos ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-1585/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju teisiniam vertinimui neturi reikšmės tos aplinkybės, kad karšto vandens skaitikliai, nuosavybės teise priklauso ne bendrovei, o daugiabučių namų gyventojams, jie įrengti prieš 10-15 metų.

25Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Vilniaus apskrities skyriaus teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktai, t. y. 2011-08-03 Nr. PA-2590(V11) ir 2011-08-09 Nr. PA-2490(V11), patvirtina, kad atlikus patikrinimą, daugiabučiuose namuose, esančiuose ( - ), Vilniuje, kurių šilumos ir karšto vandens tiekėja yra UAB „V“, 25 iš 28 karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančių patikrą patvirtinančių dokumentų (b.l. 17-20). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai buvo nustatytas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. pažeidimas. UAB „V“ prezidento L. S. 2009-06-19 įsakymas Nr. 319T patvirtina, kad D. Ž. yra atsakingas UAB „V“ už minėto reikalavimo laikymąsi (b.l. 40). Taigi, nubaustasis yra tinkamas subjektas Lietuvos Respublikos ATPK 1897 str. 1 d. prasme.

26Apeliaciniame skunde nurodoma, jog UAB „V“ deda visas pastangas, kad būtų sutvarkyta karšto vandens apskaita ir kad karšto vandens tiekimas būtų apskaitomas naudojant tik metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius. Kita vertus, D. Ž. neužtikrino, kad karšto vandens skaitikliai, priklausantys butų savininkams, būtų metrologiškai patikrinti. Toks neveikimas rodo nubaustojo kaltę dėl inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo. Apeliacinio skunde akcentuojama, kad dėl finansavimo nebuvimo ir teisės priversti gyventojus perduoti (parduoti) tiekėjui jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius neturėjimo, t. y. dėl objektyvių priežasčių, nebuvo galima užtikrinti efektyvią karšto vandens apskaitą. Taigi, šiuo atveju siekiama pateisinti D. Ž. neveikimą, nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad jis apskritai nėra atsakingas už karšto vandens skaitiklių, priklausančių daugiabučių namų gyventojams, metrologinį patikrinimą. Toks teiginių prieštaringumas negali būti laikomas pagrindu, šalinančiu jo atsakomybę.

27Pasak nubaustojo atstovės, prie skundo pridėtas priedas patvirtina, jog „V“ kelis kartus (2009 m. birželio mėn., 2009 m. gruodžio mėn.) tiek viešai, tiek kiekvienam vartotojui raštu individualiai siūlė visiems Vilniaus buitiniams karšto vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Kita vertus, UAB „V“ 2009-06-01 rašte nurodoma tik dėl šilumos vartotojų pareigos daugiabučiuose namuose priimti sprendimus pasirašyti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis ir priimti sprendimus dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, o apie minėtą siūlymą neužsimenama (b.l. 42-43). Duomenų, kad toks siūlymas buvo išsiųstas raštu namų, kuriuose buvo atliktas Vilniaus apskrities skyriaus patikrinimas, gyventojams, nėra pateikta. Vienkartinis viešas paskelbimas laikraštyje su siūlymu perduoti (parduoti) UAB „V“ vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus neleidžia teigti, kad buvo imtasi pakankamai priemonių siekiant įvykdyti norminių aktų reikalavimus.

28Be to, nubaustojo atstovė apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl reglamentavimo prieštaringumo ir neaiškumo šiuo klausimu, interpretuoja teisės aktus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui naudinga linkme. Pabrėžtina, kad vien D. Ž. ir jo atstovės nesutikimas su padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėto teisės pažeidimo padarymą.

29Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nei 2011-11-21, nei 2012-01-20 sprendimu nepanaikino Vilniaus apskrities skyriaus 2011-08-03 teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-2590(V11) visa apimtimi. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2012-01-20 sprendimą, tenkino UAB „V“ skundą iš dalies ir panaikino minėtame patikrinimo akte išdėstytus privalomus nurodymus, kita vertus, šiuo sprendimu nepanaikintas visas patikrinimo aktas su jame padarytomis išvadomis dėl Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „V“ skunde prašė panaikinti visą Vilniaus apskrities skyriaus 2011-08-03 teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-2590(V11) (b.l. 30-35). Kitas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-21 sprendimas nėra aktualus šioje byloje, kadangi šis procesinis sprendimas buvo priimtas dėl kito Vilniaus apskrities skyriaus patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 24-29). Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad D. Ž. atžvilgiu buvo išnykęs patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrindas.

30Dėl apeliaciniame skunde minimo procesinio pažeidimo, padaryto nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities skyriuje (neinformavimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką), konstatuotina, kad esminių procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti priimtą nutarimą D. Ž. atžvilgiu, nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę nagrinėti tokios kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos ATPK 2412 str. 1 d.). Tuo tarpu kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, D. Ž. turėjo visas procesines galimybes kartu su skundu pateikti visus, jo nuomone, reikšmingus įrodymus, pats asmeniškai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, kitomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į profesionalią advokato teisinę pagalbą (b. l. 93-95). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo tvarka leido pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59)). Tokios praktikos laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-52/2011, N444-1360/2011). Apeliaciniame skunde nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai nėra aktualūs nagrinėjamu klausimu, kadangi juose faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. nutarimai nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį būdavo panaikinami ir bylos grąžinamos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebūdavo informuojamas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nagrinėjant bylą būtent pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu D. Ž. nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bylą nagrinėjant ikiteisminėje institucijoje, šiuo atveju – Vilniaus apskrities skyriuje.

31Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06 nutartį ir Vilniaus apskrities skyriaus 2012-01-20 nutarimą D. Ž. atstovės advokatės D. Greblikienės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

33Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį ir Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. sausio 20 d. nutarimą nepakeistus bei D. Ž. atstovės advokatės Dovilės Greblikienės apeliacinio skundo netenkinti.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau –... 3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. Ž. atstovės... 4. D. Ž. atstovė advokatė D. Greblikienė apeliaciniame skunde prašo... 5. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas... 6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nutarimas buvo priimtas neatsižvelgus į... 7. Pasak D. Ž. atstovės, jo atstovaujamojo veiksmuose nėra inkriminuoto teisės... 8. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. numatyta... 9. Atkreipiamas dėmesys, kad nutarime nurodyta pareiga atlikti patikrinimo... 10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „V“ dėjo visas pastangas, kad... 11. Pasak nubaustojo advokatės, tai, kad UAB „V“ prievolė sutvarkyti karšto... 12. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Teisinės... 13. D. Ž. atstovės advokatės D. Greblikienės apeliacinis skundas netenkinamas.... 14. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas)... 15. Lietuvos Respublikos ATPK 1897 str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už... 16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. Ž. nepagrįstai nubaustas pagal minėtą... 17. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2010-06-01 redakcija) 16 str. 4... 18. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta,... 19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 16 str. 1 d., šilumos... 20. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297... 21. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vartotojų butuose esantys karšto... 22. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 174 p. nustato, kad pastato buto ar... 23. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką,... 24. Pagal tikrinimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos ir karšto... 25. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. įtvirtinta, kad... 26. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog UAB „V“ deda visas pastangas, kad būtų... 27. Pasak nubaustojo atstovės, prie skundo pridėtas priedas patvirtina, jog... 28. Be to, nubaustojo atstovė apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią... 29. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo... 30. Dėl apeliaciniame skunde minimo procesinio pažeidimo, padaryto nagrinėjant... 31. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,... 33. Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį ir... 34. Nutartis neskundžiama....