Byla 2-13/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2028-258/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Traidenis“ ir AS „If P&C Insurance“ dėl nuostolių atlyginimo , tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, V. M. D., uždaroji akcinė bendrovė „Patvanka“, uždaroji akcinė bendrovė „Gairija“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ ir ASS BTA.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „KRS” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Traidenis“ ir AB „If draudimas“ 624 996,91 Lt žalos atlyginimą: iš AB „If draudimas“ (šiuo metu pavadinimas yra AS „If P&C Insurance“) tiek, kiek jis privalo išmokėti pagal Draudimo sutartį, o iš UAB „Traidenis“ tiek, kiek nepakanka draudimo išmokos ieškovo žalai visiškai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: nutarė ieškovo UAB „KRS” naudai areštuoti atsakovui UAB ,,Traidenis“ ir atsakovui AB „If draudimas” nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 624 997 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams UAB „Traidenis“ ir AB „If draudimas” ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 624 997 Lt sumos, leidžiant atsakovams mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria ieškovo UAB „KRS“ naudai taikytas atsakovo AB „If draudimas“ nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančių skolininkui ir esančių pas jį ir/ar trečiuosius asmenis, areštas bendrai 624 997 Lt sumai.

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Traidenis“ prašymo pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, t. y. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „Traidenis“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo naudai areštuoti atsakovui UAB „Traidenis“ nuosavybės teise priklausantį balninį vilkiką MAN TGX 18.440 (pirmoji registracija 2008-03-05), valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ) bei sraigtasparnį Robinson R-44 (orlaivio serijos Nr. ( - ), nacionalinis ir registracijos ženklai ( - )).

82012 m. balandžio 10 d. atsakovas UAB „Traidenis“ pateikė teismui prašymą pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, t. y. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „Traidenis“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo UAB „KRS“ naudai areštuoti atsakovui UAB „Traidenis“ nuosavybės teise priklausantį balninį vilkiką MAN TGX 18.440 (pirmoji registracija 2008-03-05), valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ) bei sraigtasparnį Robinson R-44 (orlaivio serijos Nr. ( - ), nacionalinis ir registracijos ženklai ( - )), srauto surinkimo šulinį DN800 (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), srauto paskirstymo šulinį DN1200 (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), siurblinę (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), tarpinį šulinį (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), šulinį (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), naftos produktų gaudyklę NGP-70B (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), horizontalią smėliagaudę HSG-23 (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), riebalų gaudyklę RB-4 (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), naftos produktų gaudyklę NGP-s-10L (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), naftos produktų gaudyklę NGP-25C (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), debito matavimo šulinį (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), dumblio tankintuvą 13 m3 (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )), biologinį nuotekų valymo įrenginį HNV-P-19 (registracijos Nr. ( - ), gaminio artikulas ( - )); teismo nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kitą vykdyti skubiai.

9Nurodė, kad pagal ieškovo UAB „KRS“ prašymą taikytas įkeisto atsakovo UAB „Traidenis“ turto areštas iš esmės neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o tik nepagrįstai apriboja UAB „Traidenis“ veiklą ir didina riziką, jog UAB „Traidenis“ susidurs su finansiniais sunkumais dėl negalėjimo tinkamai vykdyti įsipareigojimų kredito institucijoms; solidarūs atsakovai UAB „Traidenis“ ir AS „If P&C Insurance“ neabejotinai yra finansiškai pajėgūs įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jeigu ieškovo UAB „KRS“ ieškinys būtų patenkintas; atsakovas UAB „Traidenis“ turėtų pareigą atlyginti žalą tik tokiu atveju, jeigu nepakaktų draudimo išmokos, tuo metu draudimo suma ženkliai viršija ieškovo UAB „KRS“ reikalavimų sumą, todėl jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra net ir nevertinant atsakovo UAB „Traidenis“ finansinės padėties; atsakovas UAB „Traidenis“ vietoj apsunkinto turto prašo areštuoti visą ieškinio sumą viršijančios vertės neapsunkintą ir apdraustą turtą; esant situacijai, kai UAB „KRS“ ieškinys pareikštas solidariems atsakovams ir pirmiausiai nukreiptas į atsakovą AS „If P&C Insurance“, be to, dalis ieškinio yra tikėtinai nepagrįsta, atsakovo UAB „KRS“ siūlomo turto daugiau nei pakanka būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui; toliau taikant nepakeistą laikinąją apsaugos priemonę sudaroma galimybė ieškovui UAB „KRS“ piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai pažeidinėti teisėtus atsakovo UAB „Traidenis“ interesus.

10Ieškovas UAB „KRS“ prašė netenkinti prašymo pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita. Nurodė, kad atsakovas savo prašyme niekaip nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindo. Jis nepateikė įrodymų, kad kreditorius reikalautų nutraukti kredito sutartį ir grąžinti kreditą, kad reikalautų papildomų užtikrinimo priemonių dėl byloje taikyto arešto. Priešingai, iš pridėtos kredito sutarties matyti, kad po pirmojo atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetimo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi banką AB „Swedbank“ tenkina sutartiniai kreditavimo santykiai su atsakovu. Atsakovo pateiktas balansas nėra įrodymas, vienareikšmiškai patvirtinantis gerą įmonės finansinę padėtį. Didelę dalį UAB „Traidenis“ turto sudaro atsargos ir žaliavos, komplektavimo gaminiai, o iš balanso nėra aišku, kaip šis turtas įkainotas. Atsakovas nepateikė jokių išsamių turto, kurį prašo areštuoti vietoj jau taikyto arešto, vertinimo ataskaitų. Be to, iš atsakovo pateikto balanso už 2011 metus matyti, kad kritinio likvidumo koeficientas yra mažesnis nei 1, o tai rodo, kad įmonė gali turėti likvidumo problemų. Ieškovas yra tikėtinai pagrindęs savo reikalavimą, o atsakovo spekuliacijos PVM suma yra nereikšmingos, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto keisti jis neprašo. Be to, bylos nagrinėjimas yra užtrukęs dėl pačių atsakovų veiksmų, todėl argumentas dėl bylos nagrinėjimo užsitęsimo dar ne vienerius metus negali pagrįsti prašymo keisti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo pateikta 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Konvertas“ vertintojo K. J. pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, sudaryta beveik prieš metus, todėl prašymo svarstymo dieną nepatvirtina aktualios ginčui situacijos. Atsakovo siūlomas areštuoti turtas nėra lygiavertis ir užtikrinimo prasme nėra adekvatus šiuo metu areštuotam nekilnojamajam turtui. Atsakovo nurodytus kilnojamuosius daiktus sunku realizuoti, didesnė jų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, be to, sraigtasparnio draudimo polisas jau pasibaigė, o balninio vilkiko pasibaigs 2012 m. gegužės 3 d.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovo UAB „Traidenis“ prašymo pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita netenkino.

13Teismas nurodė, kad išieškojimas iš įkeisto turto priklauso nuo hipotekos kreditoriaus valios, t. y. išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Pažymėjo, jog ieškovas skundo dėl to nereiškia ir laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu keisti neprašo. Darė išvadą, kad jį tenkina toks ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimas ir šiuo pagrindu keisti laikinųjų apsaugos priemonių nereikia.

14Pripažino, jog laikinosios apsaugos priemonės visada susijusios su asmens, kurio turtui jos taikomos, teisių suvaržymu. Tam, kad toks teisių suvaržymas būtų kuo mažesnis, o kartu ir pakankamas ieškinio reikalavimų užtikrinimas, pirmiausiai areštuojamas nekilnojamasis turtas. Nurodė, kad UAB „Traidenis“ teigia apie didelį jo teisių suvaržymą dėl nekilnojamojo turto arešto, tačiau, teismo nuomone, to tinkamai nepagrindžia. Teismo teigimu, nėra aišku, kaip nekilnojamojo turto areštas riboja atsakovo UAB „Traidenis“ įsipareigojimų tinkamą vykdymą kreditų davėjams, t. y. nors jis kaip pagrindą tam nurodo kredito sutarties su AB „Swedbank“ 11.2.2.4 p., 11.2.2.5 p., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nepaisant nekilnojamojo turto arešto ir atsisakymo jį keisti į kilnojamojo turto areštą, AB „Swedbank“ 2011 m. gruodžio 12 d. sudarė su atsakovu UAB „Traidenis“ susitarimą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, t.y. kreditavimo sutarties nenutraukė ir viso kredito grąžinti nepareikalavo.

15Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors ieškinys pareikštas dviems atsakovams, lemiamą reikšmę turi aplinkybė, kad pagal ieškinio reikalavimus atsakovai turėtų atsakyti solidariai. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, neturi reikšmės aplinkybė, jog reikalavimas nukreipiamas ne į vieną atsakovą, t. y. jei reikalavimo negalėtų įvykdyti AS „If P&C Insurance“, visą sumą turėtų sumokėti UAB „Traidenis“. Nurodė, kad iš UAB „Traidenis“ 2011 m. balanso matyti, kad įmonės turtas žymiai viršija per vienerius metus mokėtinas sumas, tačiau įmonė turi daug ir ilgalaikių įsipareigojimų, o jo didžiąją dalį turto sudaro atsargos ir žaliavos. Teismas vertino, jog iš balanso negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl būtent tokios šio turto vertės, kokią nurodo atsakovas. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo argumentas dėl PVM dydžio sumos įtraukimo į PVM atskaitą, jam neprašant keisti laikinųjų apsaugos priemonių apimties, nėra plačiau aptartinas.

16Teismas pažymėjo, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismas dar 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodė, kad kilnojamieji daiktai, nagrinėjamu atveju transporto priemonės, pasižymi didesne jų sugedimo ar žuvimo rizika. Nustatė, kad atsakovas UAB „Traidenis“ pateikė sraigtasparnio ir vilkiko draudimo liudijimo kopijas, tačiau iš jų matyti, kad draudimas sraigtasparniui jau pasibaigė, o balniniam vilkikui pasibaigs 2012 m. gegužės 3 d., kas, teismo vertinimu, lemia išvadą, jog šių daiktų, kurie sudarytų didžiausią užtikrinamo reikalavimo vertę, draudimo praktiškai nėra. Pažymėjo, kad šiuo daiktus parduoti dėl jų specifikos būtų sunkiau nei kitus, nes jais galėtų domėtis tik nedidelis potencialių klientų ratas. Nurodė, kad kiti atsakovo UAB „Traidenis“ nurodyti nekilnojamieji daiktai yra specifiniai, galimi naudoti tik tam tikroje srityje, jų vertę yra nustatęs pats atsakovas, todėl, teismo vertinimu, jų areštas nebūtų pakankama ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė.

17Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą pripažino pažeidžiančiu ieškovo interesus, nepakankamai užtikrinančiu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Atsakovas UAB „Traidenis“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti jo prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.
  2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino grėsmės nebūvimą būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti faktą, kad nepriklausomai nuo UAB „Traidenis“ finansinės padėties solidaraus reikalavimo įvykdymui bet kokiu atveju nekyla jokia reali grėsmė, kai bent vienas iš bendraatsakovų, kuriems reikalavimas pareikštas solidariai, yra itin geros finansinės padėties ir ieškinio suma jam nėra reikšminga ar didelė. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo tenkinimo iš bet kurio solidaraus skolininko turto principą nepagrįstai taikė ir aiškino vienpusiškai, t. y. tik tuo aspektu, jog kitam bendraskoliui (AS „If P&C Insurance“) negalint įvykdyti reikalavimo, visą reikalavimą turėtų įvykdyti UAB „Traidenis“, bet dėl nežinomų priežasčių nevertino fakto, jog iš kitos pusės AS „If P&C Insurance“ galint įvykdyti reikalavimą, kaip ir yra šiuo atveju, nes jo turtinė padėtis yra itin gera, UAB „Traidenis“ galimybės vykdyti reikalavimą UAB „KRS“ atžvilgiu nėra reikšmingos, nes tokiu atveju tai reikšminga tik atsakovų savitarpio atgręžtiniams reikalavimams. Be to, teismas nepagrįstai abejojo gera UAB „Traidenis“ turtine padėtimi, kurią jis pagrindė pateikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Traidenis“ finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka tikrovės.
  3. Priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir taikymo principus bei nepagrįstai sudarė galimybes piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad įkeisto UAB „Traidenis“ turto areštas pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį realiai neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo, tačiau vis tiek paliko galioti minėtą laikinąją apsaugos priemonę. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo svarbus realus būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kas neatitinka nei įstatymų leidėjo valios, nei išaiškinimų suformuotoje teismų praktikoje. Pirmosios instancijos teismas turėjo objektyviai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo realumą nepriklausomai nuo to, ar ieškovas reiškia pretenzijas. Juo labiau, kad apeliantas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas nepagrįstas pretenzijas, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nekilnojamojo turo areštavimas pirma eile nebūtinai užtikrina kuo mažesnius suvaržymus atsakovui. Tai kiekvienu atveju turi būti vertinama individualiai. UAB „Traidenis“ neabejotinai įrodė, kad nekilnojamojo turto areštas suvaržo jo interesus daug labiau, nei suvaržytų kito turto areštas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai ignoravo apelianto argumentus, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra apribojamos UAB „Traidenis“ galimybės tinkamai vykdyti įsipareigojimus finansines paslaugas teikiantiems subjektams. Tai, kad iki šios dienos AB „Swedbank“ netaikė sankcijų UAB „Traidenis“ dar nereiškia, kad tokia grėsmė neegzistuoja.
  4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pats ieškovas UAB „KRS“ iš dalies jau pripažino ieškinio nepagrįstumą.
  5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „Traidenis“ siūlomų areštuoti daiktų pakankamumą ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo užtikrinimui. Skundžiamoje nutartyje keliamos abejonės dėl nurodytų daiktų specifikos nėra objektyviai pagrįstos. Niekaip nebuvo paneigtas ir faktas, jog daiktai yra didelės vertės. Pirmosios instancijos teismas dėl nežinomų priežasčių akcentavo tik šiuo atveju nereikšmingą aplinkybę, jog šių daiktų pardavimas galėtų užtrukti, nors tai nebuvo pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad teismas neatkreipė dėmesio į areštuoto nekilnojamojo turto specifiką, t. y. jie yra įkeisti, kas taip pat apsunkina šio turto realizavimą. Svarbu ir tai, kad UAB „Traidenis“ pateikė galiojančius draudimus visiems siūlomiems areštuoti daiktams. Draudimo apsauga yra terminuota ir turi būti pratęsiama. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamos nutarties grįsti prielaidomis, jog draudimo apsaugos galiojimas ateityje nebus pratęstas.

20Ieškovas UAB „KRS“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Traidenis“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepimu iš esmės pakartoja argumentus nurodytus jo atsiliepime į atsakovo UAB „Traidenis“ prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje. Papildomai nurodo, kad nors UAB „Traidenis“ pateikė naujus turto draudimo polisus, tačiau nepateikė įrodymų, jog šie draudimo polisai yra įsigalioję, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes dėl draudiminės apsaugos pasibaigimo.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas netenkintinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

24Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų.

25Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu ir vertina, kad teismas išsamiai pagrindė savo poziciją. Pažymėtina, kad skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoji dalis yra išdėstyta 112 ir 113 bylos lapuose, kas tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė savo argumentus. Be to, vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, neleidžia daryti išvados, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota.

26Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB ,,Traidenis“ ir atsakovo AB „If draudimas” atžvilgiu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo AB „If draudimas“ atžvilgiu. Atsakovas minėtų nutarčių neskundė. Tai reiškia, kad šiuo metu laikinosios apsaugos priemonės teisėtai galioja atsakovo UAB „Traidenis“ atžvilgiu. Apeliantas atskirajame skunde nurodo argumentus dėl atsakovo AB „If draudimas“ turtinės padėties, kuri yra pakankamai gera, jog būtų užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, dėl UAB „Traidenis“ geros turtinės padėties, ieškinio nepagrįstumo ir grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo. Teisėjų kolegija vertina, kad šie apelianto argumentai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ar panaikinimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo. Taigi šiuo atveju atskirojo skundo argumentai nėra susiję su ginčo dalyku, todėl teismas nevertina minėtų apelianto argumentų ir dėl jų plačiau nepasisako.

27CPK 148 str. 1 d. nustato, kad teismas gali dalyvaujančiųjų byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą grindžia iš esmės tuo, kad nekilnojamojo turto areštas suvaržo jo interesus daug labiau, nei suvaržytų kito turto areštas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo apelianto argumentus, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra apribojamos UAB „Traidenis“ galimybės tinkamai vykdyti įsipareigojimus finansines paslaugas teikiantiems subjektams. Tai, kad iki šios dienos AB „Swedbank“ netaikė sankcijų UAB „Traidenis“, apelianto nuomone, dar nereiškia, kad tokia grėsmė neegzistuoja. Remiantis CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta pozicija, jog atsakovas UAB „Traidenis“ neįrodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo jo teises ir galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Iš tiesų, byloje nėra duomenų, kad kreditorius AB „Swedbank“ reikalautų nutraukti kredito sutartį ir kredito grąžinimo, reikalautų iš atsakovo papildomų užtikrinimo priemonių dėl atsakovui taikyto arešto. Kaip teisingai pastebi ieškovas, priešingai negu teigia atsakovas, iš kredito sutarties Nr. 05-085112-IN redakcijos, kuri pasirašyta 2011 m. gruodžio 12 d., t. y. po pirmojo atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir po šio prašymo atmetimo, matyti, kad kreditorių AB „Swedbank“ tenkina santykiai su atsakovu ir kreditoriaus pozicijai atsakovo atžvilgiu neturi įtakos jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

28Šioje byloje taip pat spręstinas klausimas, ar atsakovo UAB „Traidenis“ siūlomos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos ieškinio reikalavimams užtikrinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apelianto siūlomos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamos užtikrinti ieškovo UAB „KRS“ ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kilnojamieji daiktai, nagrinėjamu atveju transporto priemonės, pasižymi didesne jų sugedimo ar žuvimo rizika. Nors UAB „Traidenis“ pateikė naujus turto draudimo polisus, tačiau nepateikė įrodymų, jog šie draudimo polisai yra įsigalioję, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes dėl draudiminės apsaugos nebuvimo ir konstatavo, jog šių daiktų, kurie sudarytų didžiausią užtikrinamo reikalavimo vertę, draudimo praktiškai nėra. Sutiktina ir su teismo argumentais, kad šiuos daiktus parduoti dėl jų specifikos būtų sunkiau nei kitus, nes jais galėtų domėtis tik nedidelis potencialių klientų ratas. Teisėjų kolegija sutinka ir su tuo, kad kiti atsakovo UAB „Traidenis“ nurodyti nekilnojamieji daiktai yra specifiniai, galimi naudoti tik tam tikroje srityje, jų vertę yra nustatęs pats atsakovas, todėl jų areštas nebūtų pakankama ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė.

29Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo UAB „Traidenis“ prašymo pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

30Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „KRS” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino atsakovo... 8. 2012 m. balandžio 10 d. atsakovas UAB „Traidenis“ pateikė teismui... 9. Nurodė, kad pagal ieškovo UAB „KRS“ prašymą taikytas įkeisto atsakovo... 10. Ieškovas UAB „KRS“ prašė netenkinti prašymo pakeisti taikytą... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovo UAB... 13. Teismas nurodė, kad išieškojimas iš įkeisto turto priklauso nuo hipotekos... 14. Pripažino, jog laikinosios apsaugos priemonės visada susijusios su asmens,... 15. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors ieškinys pareikštas dviems atsakovams,... 16. Teismas pažymėjo, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas laikinųjų apsaugos... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Atsakovas UAB „Traidenis“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus... 20. Ieškovas UAB „KRS“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Traidenis“... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Atskirasis skundas netenkintinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 25. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo... 26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d.... 27. CPK 148 str. 1 d. nustato, kad teismas gali dalyvaujančiųjų byloje asmenų... 28. Šioje byloje taip pat spręstinas klausimas, ar atsakovo UAB „Traidenis“... 29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti... 30. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 32. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti...