Byla e2A-1633-430/2018
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“ (toliau – UAB „Panevėžio Aurida“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Panevėžio Aurida“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Luminor bank“ (toliau – AB „Luminor bank“) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti akcinės bendrovės DNB bankas (šiuo metu – AB „Luminor bank“) atliktą 2005 m. vasario 24 d. Kredito linijos sutarties Nr. 3-VC 2005 nutraukimą neteisėtu, pakeisti Kredito linijos sutarties Nr. 3-VC 2005/13 specialiosios dalies sekančius punktus jų naują redakciją išdėstant sekančiai: 2.1. Specialiosios dalies 4 punktas: „G. K. linijos grąžinimo (mažinimo) terminas yra 2023 m. gruodžio 31 d. sugrąžinami visi, o tarpiniai kredito linijos grąžinimo (mažinimo) terminai ir sumos numatomi prie Sutarties (Susitarimo Nr. 3-VC 2005/13) pridedamame kredito linijos grąžinimo (mažinimo) grafike, kuris yra Sutarties (Susitarimo Nr. 3-VC 2005/13) Priedas Nr. 1.“; 2.2. Specialiosios dalies 5 punktas: Metų palūkanų dydis. Už gautą kreditą iš kredito linijos limito Kredito gavėjas moka Bankui 4% fiksuotas palūkanas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatomos kintamos palūkanos prie 3 mėn. EURIBOR bazės pridedant 3% metų palūkanų dydžio Banko maržą; 2.3. Pakeisti Priedą Nr. 1, kuriame numatytas Kredito linijos grąžinimo (mažinimo) grafikas, sekančiai: Kasmėnesiniai bendri (palūkanų ir kredito linijos mažinimai) mokėjimai bus: per 2017 m. po 7000 eurų per mėnesį; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. – po 10 000 eurų per mėnesį; nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 12 000 eurų per mėnesį didinant įmokas iki galutinio įsiskolinimo padengimo 2023 m. gruodžio 31 d.; 2.4. Nustatyti ne didesnį kaip 2000 eurų Dokumentų paruošimo ir sutarties keitimo mokestį. 2.

7Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. vasario 24 d. ieškovė sudarė su atsakove Kredito linijos sutartį Nr. 3-VC 2005, pagal kurią atsakovė ieškovei suteikė 1 303 290,08 Eur kredito linijos limitą (toliau – Kredito sutartis). Kredito sutarties vykdymo užtikrinimui bendrovė įkeitė bankui visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (gamybinį kompleksą), kuris įkeitimo metu buvo įvertintas 21 459 000 Lt. 2006–2008 metais bendrovė dirbo stabiliai, augo gamybinės apimtys. Nuo 2005 m. bankas nuolat didino bendrovei finansavimo apimtis. Kredito linijos sutarties sudarymo metu, bendrovei buvo suteiktas kredito linijos limitas 800 000 Lt (231 696,01 Eur), o jau 2007 m. gegužės 31 d. jis buvo padidintas iki 4 500 000 Lt (1 303 290,08 Eur). 2007–2008 metų pasaulinė finansinė krizė paveikusi visą Lietuvos ūkį ir kitas pasaulines rinkas, neigiamai paveikė ir bendrovės ūkinę veiklą. Esant tokiai situacijai, su atsakove pavyko susitarti dėl Kredito linijos grąžinimo termino pratęsimo. 2014 m. gegužės 30 d. buvo pasiektas susitarimas dėl skolos grąžinimo iki 2021 m. balandžio 30 d. Nežiūrint to, ieškovei 2015 m. buvo itin nesėkmingi, todėl 2016 m. bendrovė tam tikrą laiką nesilaikė numatyto paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiko ir pradelsė mokėjimus. Ieškovė nuolat komunikavo su atsakovės atstovais, nurodė objektyvias Kredito sutarties laikino nevykdymo priežastis, informavo apie savo veiksmus stabilizuojant situaciją ir planus dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovė atsisakė keisti sutarties sąlygas ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir pareikalavo visos skolos gražinimo ir pradėjo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus. Šiuo metu visa įsiskolinimo suma sudaro 1 258 375,86 Eur. Ieškovės įsitikinimu, ji teikė atsakovei ekonomiškai pagrįstus ir efektyvius pasiūlymus dėl skolos sumažinimo ir sutarties pakeitimo, tačiau atsakovė ignoravo bet kokius ieškovės siekius išspręsti susidariusią situaciją vadovaujantis bendradarbiavimo principais. Todėl, šiuo atveju, yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovę pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnyje nustatytą pareigą šalims bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį ir pripažinti atsakovę pažeidus ieškovės teisėtus lūkesčius. Ieškovė taip pat kreipėsi į banką, prašydamas sustabdyti skolos išieškojimą per antstolį ir leisti parduoti nurodytus nekilnojamojo turto objektus, prašė leidimo parduoti turtą, tačiau bankas pateikė neadekvačius pasiūlymus, kurių ieškovė negalėjo įgyvendinti. Todėl Ieškovė kreipiasi į teismą prašydamas sutartį pakeisti, atstatant šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Ieškovės įsitikinimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės įrodo atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, veiksmų nesąžiningumą ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. 3.

8Atsakovė AB „Luminor bank“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės teiginiai deklaratyvūs ir neįrodyti. Sutarties nutraukimas yra ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė, nes ieškovė pažeidė Kredito sutartį, nevykdė sutartyje numatytų kredito linijos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokų, nepadengė susidariusio įsiskolinimo per papildomai raštiškai nustatytus terminus, ką pati pripažįsta ieškinyje, todėl bankas teisėtai ir pagrįstai įgyvendino savo teisę nutraukti sutartį su jos nevykdančiu klientu ir pasinaudojo įstatyme suteikta teise prašyti notaro išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. Teigė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, pelno siekiantis asmuo, jai buvo aiškiai žinomos prisiimtų finansinių įsipareigojimų sąlygos ir jų vykdymo terminai, tačiau jų ieškovė neįvykdė. Ieškinyje vardijami nuopelnai neatleidžia nuo įstatyminės pareigos vykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, nes sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartyje numatytų kredito / palūkanų nustatytais terminais nemokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę kreditoriui vienašališkai nutraukti sutartį su ją nevykdančiu klientu. Sutarties nevykdymas buvo žymus, trunkamasis, įmokos nemokėtos nuo 2015 m. vasario 27 d., faktiškai sutartis nutraukta 2016 m. rugpjūčio 11 d. po įspėjamųjų papildomų terminų vykdyti sutartį nustatymo, dieną iki sutarties nutraukimo pradelsta skola sudarė 295 650,38 Eur. Ieškovės argumentai, kad jai esą susidarė teisėtas lūkestis tikėtis, jog bankas pratęs kredito linijos grąžinimo terminus, yra niekinis ir neturintis teisinės reikšmės. Ieškovė kaip verslo subjektas neturi jokio teisėto pagrindo tikėtis, jog kreditorius tenkins prašymus, jei ji pati pažeidinėja sutartį ir nevykdo prisiimtų įsipareigojimų bei vengia imtis visų įmanomų priemonių, vykdant ar užtikrinant savo įsipareigojimų kreditoriui vykdymą. Bankas ne kartą atsižvelgė į ieškovės prašymus, todėl buvo papildomais susitarimais keičiamos Kredito sutarties sąlygos. Bendradarbiaudamas su ieškove, po sutarties nutraukimo bankas teikė ieškovui finansines sąlygas, informuodamas, kad ieškovei jas įvykdžius, galės būti deramasi dėl likusios skolos išdėstymo terminų. Tenkinant ieškovės prašymą, bankas buvo kreipęsis į antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau ieškovei banko pasiūlytos sąlygos nebuvo priimtinos. Tokiomis aplinkybėmis, kai pati ieškovė nesiekia realiai įvykdyti įsipareigojimų kreditoriui, nemažina skolos, nepateikia prievolių užtikrinimo priemonių, o tik teikia prašymus dėl įmokų mokėjimo atidėjimo, skolos susigrąžinimo veiksmų atidėjimo ir pan. Bankas šioje situacijoje nepažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų, priešingai, pačiai ieškovei netiko ir ji nevykdė Banko nurodytų sąlygų, siekiant be priverstinio vykdymo veiksmų išspręsti skolos Bankui grąžinimo klausimus. Esant nutrauktai (pasibaigusiai) sutarčiai, jos sąlygų keisti CK 6.204 straipsnio pagrindu nėra pagrindo, nes nebeegzistuoja sutartis, kurios sąlygas reikėtų keisti. Todėl siekiant pakeisti Kredito linijos sutarties sąlygas, kaip to reikalauja ieškovas, visų pirma tektų atnaujinti pačią sutartį, tačiau toks sutarties atnaujinimas pažeistų sutarties laisvės principą. Be to, ieškovės siūlomi Kredito linijos sutarties pakeitimai bankui nepriimtini ir neatitinka CK 6.204 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. 5.

12Teismas konstatavo, kad ieškovė atliko sisteminius šalių sudarytos sutarties pažeidimus, todėl atsakovė, esant tokiems sutarties pažeidimams, įvertinusi susidariusios skolos dydį, pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė Kredito linijos sutartį. 6.

13Teismas padarė išvadas, jog, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovei netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė buvo pakankamai geranoriška ieškovės atžvilgiu, siekė išsaugoti Kredito linijos sutartį. Atsakovė nuo 2010 m. atidėdinėjo kredito grąžinimo terminus, o 2014 m. sudarė susitarimą dėl kredito grąžinimo iki 2021 metų. Atsakovei toliau tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito grąžinimo grafiką, atsakovė nuo 2016 m. balandžio 15 d. ragino vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nustatydama papildomus terminus, tačiau ieškovė pradelstų įsipareigojimų iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. nevykdė. Be to, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, atsakovė laikinai sustabdė skolos išieškojimą, pasiūlydama sąlygas, kurios atsakovei buvo priimtinos, tačiau ieškovės nurodytos sąlygos netenkino. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, jog atsakovė nepažeidė bendradarbiavimo pareigos. 7.

14Teismas pažymėjo, kad ieškovės subjektyvius susidariusios situacijos vertinimas, samprotavimai apie tariamus atsakovės slaptus ketinimus perimti pelningą turtą, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, priešingai, atsakovės aktyvus elgesys siekiant užtikrinti savo turtinius interesus prievolių nevykdymo atveju, yra pateisinamas ir atitinkantis atidumo bei rūpestingumo reikalavimus. Tai, kad ieškovė nebuvo pajėgi vykdyti atsakovės nurodytas sąlygas, teismo vertinimu, nereiškia nei atsakovės bendradarbiavimo pareigos, nei sąžiningumo reikalavimų pažeidimo. Griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą, todėl atsakovės siekis maksimaliai apsaugoti savo turinius interesus yra pateisinamas, kadangi to reikalauja ir viešas interesas. 8.

15Teismas padarė išvadas, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog ieškovė kaip verslo subjektas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog, jai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė turės tenkinti ieškovės prašymus dėl sutarties pratęsimo ir jos nenutraukimo. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, sudarytų prielaidas paneigti atsakovės, kuri tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, pagrįstą lūkestį, jog gaus tai, ką šalys buvo sutarusios, kuris, teismo vertinimu, nėra mažiau reikšmingas ir neturėtų būti paneigtas. Be to, net ir prasidėjus teisminiam procesui, ieškovė neįrodė, kad yra pajėgi įvykdyti kreditavimo sutartį, sumokėti pradelstus mokėjimus, o vien abstraktūs teiginiai apie planuojamos gauti pajamos, pardavimų padidėjimus, pateikti preliminarūs įmonės balanso duomenys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pakankami tam, kad pagrįsti ieškovės realias galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, juo labiau, kad atsakovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo Kredito linijos sutarties nutraukimo dienos 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. liepos 31 d. grąžino 56 488,76 Eur kredito (5135,34 Eur/ mėn.) ir sumokėjo 11 374,74 Eur palūkanų, nors nuo 2016 m. sausio 31 d. buvo įsipareigojęs mokėti atsakovui 16 855,89 Eur kredito įmoką ir priskaičiuotas palūkanas. 9.

16Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog ieškovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių (2009–2012 metų pasaulinės finansinės krizės, pasikeitusios geopolitinės situacijos dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto ir pan.), nurodydamas, jog nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. 10.

17Teismas padarė išvadas, jog konstatavus aplinkybes, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Kredito linijos sutartį, savaime yra pagrindas atmesti reikalavimą dėl Kredito linijos sutarties pakeitimo. Tačiau nepaisant to, teismas pažymėjo, jog vien deklaratyvūs teiginiai apie pasaulinės ekonominės krizės poveikį verslui nėra pakankamas pagrindas kreditavimo sutarčių sąlygų keitimui ieškovo naudai. Sutartis teismine tvarka gali būti pakeičiama tik dėl išimtinių ekstraordinarinių sąlygų, iš esmės apsunkiančių vienai iš sutarties šalių tinkamą sutartinių prievolių vykdymą, tačiau tokių sąlygų ieškovė neįrodė.

18III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

1911.

20Ieškovė UAB „Panevėžio Aurida“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. 12.

21Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, reglamentuojančias sutartinius teisinius santykius, taip pat netinkamai vertinant kredito linijos, kaip specifinio finansinio produkto, ypatybes. 13.

22Teigė, kad apeliantė teikė atsakovei ekonomiškai pagrįstus ir efektyvius pasiūlymus dėl skolos sumažinimo ir sutarties pakeitimo, tačiau atsakovė ignoravo bet kokius apeliantės siekius išspręsti susidariusi situaciją vadovaujantis bendradarbiavimo principais. Atsakovė formaliai imitavo bendradarbiavimą ir kėlė neįveikiamas ir neįgyvendinamas sąlygas, todėl atsakovė pažeidė CK 6.200 straipsnyje nustatytą pareigą šalims bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį. 14.

23Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo vienašalis sutarties nutraukimas, pripažintas proporcingas ir teisėtas. Apeliantės manymu, nors buvo tam tikri pradelsti įsipareigojimai, bet apeliantė galėjo mokėti įmokas ne pilna apimti, todėl tokios aplinkybės savaime nesudarė pagrindo taikyti pačių griežčiausių kraštutinių priemonių apeliantės atžvilgiu. Apeliantės teigimu, teismas turėjo įvertinti, kad apeliantė yra veikianti, didelė, virš 100 darbo vietų sukūrusi ir išlaikanti gamybinė įmonė, kuri turi realią galimybę sutartį galutinai įvykdyti, nors šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. 15.

24Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nebuvo deramai įvertinta, kad apeliantė prašė išsaugoti sutartį, nes atsakovė nebūtų praradusi jokio uždarbio, jeigu būtų pasiekusi susitarimą su apeliante. Be to, apeliantės pateiktas prievolių vykdymo užtikrinimas savo verte reikšmingai viršijo negrąžintą kredito linijos dalį. 16.

25Teigė, kad skundžiamame sprendime tinkamai neįvertintas atsakovės bendradarbiavimo pareigos, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas, nes teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalių sutartis yra specifinis finansinis produktas – kredito linija. Tokio pobūdžio sutarties esminė ypatybė yra tai, kad kredito linijos sutartis sudaro galimybes nuolat keisti jos sąlygas, imti ir grąžinti kreditą priklausomai nuo skolininko galimybių. Nors kredito sutartyje yra numatomi lėšų grąžinimo terminai, įmokų dydžiai ir kiti pagrindiniai kreditoriaus–skolininko santykių aspektai, tačiau kredito linijos sutartis skiriasi lankstumu nuo kitų finansavimo būdų. 17.

26Apeliantės vertinimu, skundžiame sprendime atsakovės teikti pasiūlymai ieškovei įvertinti formaliai, neatsižvelgiant į jų turinį, nes atsakovė reikalavo sumokėti 218 000 Eur ir pateikti akcininko besąlyginį laidavimą, nors apeliantė tokių lėšų savo dispozicijoje neturi. 18.

27Teigė, kad skundžiamame sprendime tinkamai neįvertintas atsakovės ir jos dukterinių įmonių santykis, įtakos sprendimui dėl sutarties nutraukimo, nes atsakovė dėl savo korporatyvinės struktūros yra tiesiogiai suinteresuota sutarties nutraukimu, o ne jos išsaugojimu. Tai patvirtina, jog atsakovę santykiuose su apeliante atstovaujantis asmuo yra Banko paskolų sugrąžinimo ir turto valdymo departamento vadovė A. A., kuri tuo pat metu yra ir atsakovės dukterinės įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“, kuri rūpinasi iš varžytinių nupirkto turto vystymu ir pardavimu, vadovė. Apeliantui tiesioginiu kontaktiniu asmeniu priskirtas banko darbuotojas D. Č., kuris yra pavaldus tai pačiai A. A.. Atsakovės dukterinių įmonių darbuotojams, įskaitant ir UAB „Intractus“ darbuotojus, yra taikoma bendra atsakovo darbo užmokesčio politika, pagal kurią darbuotojų darbo užmokesčiai siejami su sėkmingu projektų įgyvendinimu ir darbo rezultatais. Naudą iš UAB „Intractus“ pelno gauna šią bendrovę patronuojantis atsakovas, kaip jos 100 proc. akcijų savininkas. Todėl skundžiamame sprendime turėjo būti realiai, o ne formaliai įvertintas atsakovės interesas nutraukti sutartį, o ne ją išsaugoti. 19.

28Teigė, kad skundžiame sprendime nepagrįstai konstatuota, esą apeliantė netinkamai reiškė reikalavimus dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes apeliantė, tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuolatos teikdavo atsakovei pasiūlymus dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Apeliantė taip veikė todėl, kad nuolatos keitėsi (gerėjo) jo finansinė padėtis, kas suteikė galimybę pasiūlyti atsakovei vis patrauklesnes sutarties pakeitimo sąlygas. Apeliantė kreipėsi į teismą tik tuomet, kai tapo akivaizdu, kad kitaip nesutarimai su atsakove nebus išspręsti. 20.

29Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 21.

30Nurodė, kad palaiko itin išsamius pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo ir jo neįrodymo, todėl pakartotinai tų pačių argumentų atsiliepime į apeliacinį skundą nekartoja. 22.

31Pažymėjo, kad apeliantė nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie nebūtų buvę ištirti ir atmesti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. 23.

32Teigė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė pažeidė Kredito linijos sutartį ir papildomus susitarimus prie Kredito linijos sutarties, o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šie pažeidimai yra esminiai sutarties sąlygų pažeidimai. Šie įsipareigojimai tinkamai nevykdyti ilgą laiką ir nepašalinti per papildomai suteiktą terminą prievolei įvykdyti. 24.

33Pažymėjo, kad apeliantės argumentai, jog sutartiniuose santykiuose turi būti teikiamas prioritetas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui, turi būti vertintini faktinių aplinkybių kontekste ir to negalima suabsoliutinti. Šiuo atveju, ieškovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepateisina apeliantės įvykdyto Kredito linijos sutarties pažeidimo bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų, kad sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, egzistuojant vienašalio jos nutraukimo pagrindams, teisingumo. Vien aplinkybės, kad apeliantė yra įkeitusi bankui vertingą turtą, kad yra didelė įmonė ir tikisi ateityje įvykdyti Kredito linijos sutartį, neįrodo, kad Kredito linijos sutartis nutraukta neteisėtai ir egzistuoja CK 6.204 straipsnyje nustatytos sąlygos sutarties keitimui. Pabrėžė, kad atotrūkis tarp Kredito linijos sutarties neįvykdymo yra didelis, o pavienės įmokos, kurios yra nepakankamo dydžio ir per pusę mažesnės, nei nustatytos susitarimais, paneigia deklaratyvius apelianto teiginius dėl jo galimybių ateityje įvykdyti Kredito linijos sutartį. 25.

34Nesutinka, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principus, kai nesutiko su ieškovės siūlymais, nes apeliantė siekia pasitvirtinti jai palankias kreditavimosi banke sąlygas, kurios bankui yra nepriimtinos ir iš esmės prieštarauja sąlygoms, išdėstytoms šalių susitarime. Pabrėžė, kad ieškovė „nežymiu“ prievolių vykdymo tvarkos pakeitimu siūlo daugiau nei per pusę sumažinti kiekvieną mėnesį pagal grafiką numatytą kredito grąžinimo įmoką, sumažinti mokėtinas palūkanas, sumažinti banko maržą, sutarties keitimo mokestį ir dar ilgesniam terminui pratęsti galutinį kredito grąžinimo terminą – tokios sąlygos bankui nepriimtinos. Buvo tariamasi ir dėl ieškovės skolos dalies mokėjimo terminų išdėstymo, tačiau paties apelianto netenkino banko siūlytos sąlygos. Atsakovės įsitikinimu, apeliantė klaidingai ir sau palankiai aiškina šalių bendradarbiavimo pareigos turinį, nors bankas bendradarbiavimo pareigos nėra pažeidęs. 26.

35Akcentavo, kad byloje nėra priežastinio ryšio tarp tariamo banko nebendradarbiavimo ir apelianto negalimumo įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti sutartyje numatyto dydžio kredito ir palūkanų įmokas. Nors ieškovė teigė, kad Kredito linijos sutartį pažeidė dėl ekonominės krizės, tačiau nėra jokio pagrindo pripažinti, kad bankas nebendradarbiavo su ieškove. 27.

36Nesutinka su apeliantės argumentais, kad galbūt bendradarbiavimas su banku nutrūko, nes banko ar banko dukterinių bendrovių darbuotojai siekia kuo pigiau perimti bankui įkeistą turtą ir taip siekia ieškovės sąskaita asmeninių darbo rezultatų. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog banko darbuotojai nebūtų suinteresuoti bendradarbiavimu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 28.

37Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 29.

38CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 30.

39Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 31.

40Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2005 m. vasario 24 d. buvo pasirašyta Kredito linijos sutartis Nr. 3-VC 2005 (toliau – Kredito linijos sutartis), kredito linijos grąžinimo terminas 2007 m. vasario 28 d. (Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 8 punktai) (2 t., b. l. 11-21). Kredito linijos sutarties sąlygos buvo keistos papildomais susitarimais ir pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2021m. balandžio 30 d., kelis kartus atidėtas priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų ir delspinigių sumokėjimas, nustatytas negrąžintos 1 302589,83 Eur kredito linijos grąžinimas atsakovui dalimis pagal nustatytą grafiką (2 t., b. l. 24-63). 2014 m. gegužės 30 d. Susitarimu Nr. 3-VC 2005/13 šalys susitarė, jog Susitarime numatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas (2 t., b. l. 59-61). 2005 m. vasario 11 d., 2005 m. vasario 21 d., 2016 m. birželio 1 d., atsakovas ragino ieškovą sumokėti skolą (1 t., b. l. 18, 20). 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. 30.56-17/1718 ieškovas priminė, jog ieškovo įsiskolinimas iki 2016 m. gegužės 15 nebuvo padengtas, todėl atsakovas įgijo teisę inicijuoti Kredito linijos sutarties nutraukimą ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą (2 t., b. l. 74). 2017 m. liepos 1 d. ieškovas dar kartą informuotas apie įsiskolinimą nustatytas papildomas terminas pradelstam įsiskolinimui padengti, įspėjant, kad iki nustatyto termino nepadengus susidariusio įsiskolinimo, atsakovas kitą dieną po termino pabaigos vienašališkai nutrauks su ieškovu sudarytą Kredito linijos sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovui nesumokėjus pradelstos sumos atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutraukė Kredito linijos sutartį (2 t., b. l. 75–76). 32.

41Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje: sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). 33.

42Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai formuoja praktiką, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). 34.

43Byloje nagrinėjamu atveju 2013 m. gegužės 7 d. Kredito linijos sutarties Bendrosios dalies (naujos redakcijos) 43 punktas numatė, kad, esant sutarties nutraukimo pagrindams, atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas ieškovui raštišką pranešimą nutraukti sutartį, o to paties Susitarimo 46.1. punktas numatė, jog vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų, jeigu kredito gavėjas nustatytais terminais negrąžina atsakovui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (2 t., b. l. 53–58). 2014 m. gegužės 30 d. Susitarimu Nr. 3-VC 2005/13 šalys susitarė, jog Susitarime numatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas (3.1. punktas) (2 t., b. l. 59–61). Taigi, šalys susitarė, kad ir vienas kredito dalies ir/arba palūkanų, delspinigių bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų nesumokėjimas yra sutartinis pagrindas kreditoriui nutraukti sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad, esant daugkartiniams pradelstiems įsipareigojimams ir apeliantei nemokant įmokų pilna apimti, nebuvo pagrindo taikyti pačią griežčiausią priemonę – nutraukti Kredito linijos sutartį. Nors viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, o sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, tačiau, esant sistemingiems sutarties pažeidimams ir sutarties nenutraukus, apeliantės interesams būtų suteikta nepagrįsta viršenybė, taip pažeidžiant šalių interesų pusiausvyros principą. 35.

44Akcentuotina tai, kad apeliantės interesais Kredito linijos sutarties sąlygos buvo keistos papildomais susitarimais ir pratęsti kredito linijos grąžinimo terminai, atsakovė jau nuo 2010 metų atidėdinėjo kredito grąžinimo terminus, o 2014 m. šalys sudarė susitarimą dėl kredito grąžinimo iki 2021m. balandžio 30 d., be to, kelis kartus buvo atidėtas priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų ir delspinigių sumokėjimas, nustatytas negrąžintos 1 302589,83 Eur kredito linijos grąžinimas atsakovui dalimis pagal papildomai nustatytą grafiką (e.b. 2 t., b. l. 24-63). 36.

45Teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2010 m. balandžio 12 d. Susitarime fiksavus įsiskolinimą (12 436,28 Eur palūkanų ir 157,93 Eur delspinigių), jis nuolat augo (2011 m. balandžio 28 d. Susitarime fiksuotas 14 223,30 Eur palūkanų ir 265,77 Eur delspinigių įsiskolinimas), po 2014 m. gegužės 30 d. Susitarimo ir skolos grąžinimo grafiko sudarymo, prisiimti įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi, todėl atsakovas, esant sisteminiam sutarties pažeidimui, įvertinęs susidariusios skolos dydį, pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė Kredito linijos sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnis, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punktas, 2014 m. gegužės 30 d. Susitarimo Nr. 3-VC 2005/13 3.1. punktas, 2013-05-07 Kredito linijos sutarties Bendrosios dalies (naujos redakcijos) 43, 46.1, 47 punktai). 37.

46Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės motyvus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovo bendradarbiavimo pareigos, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimo ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad šalių sutartis yra specifinis finansinis produktas – kredito linija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo aplinkybes dėl įsipareigojimų nevykdymo ir papildomų terminų pradelstiems įsiskolinimams įvykdyti nustatymo, mokėjimų atidėjimo, o ieškovė per plačiai ir netinkamai aiškina šalių bendradarbiavimo principą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendradarbiavimo principas reiškia, kad abi šalys turi bendradarbiauti, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, tačiau šis principas negali būti suprantamas kaip vienos šalies prievolė bet kokiu atveju siekti, kad sutarties vykdymas būtų palankesnis kitai šaliai. Kaip teisingai nustatė teismas, ieškovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimų, atsakovė buvo pakankamai geranoriška ieškovės atžvilgiu, siekė išsaugoti Kredito linijos sutartį ir net po Kredito linijos sutarties nutraukimo bendradarbiavo su ieškove, kreipdamasi į antstolį dėl laikino vykdomosios bylos sustabdymo bei pranešė, kokiomis finansinėmis sąlygomis sutiktų pateikti antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, išaiškino, kokiomis sąlygomis spręstų dėl skolos išdėstymo terminų (e. b. 2 t. b.l.81). 38.

47Nors apeliantė teigia, kad teismas netinkami įvertino aplinkybes dėl įmonės veiklos ir jos realių galimybių vykdyti sutartį, tačiau su tokiais argumentais nesutiktina, kadangi, priešingai nei pasisako apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės finansines galimybes įvykdyti kredito linijos sutartį ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė esanti pajėgi vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti pradelstus mokėjimus. Nors ieškovė ir pateikė preliminarius balanso duomenis (2017-01-01 iki 2017-06-30) ir pasisakė apie galimas palankias verslo perspektyvas, tačiau tokie įrodymai ir argumentai negali būti vertinami kaip pakankami ir lemiantys sutarties atkūrimui (e.b. 2 t., b.l. 116–118, 127–128, 131; 149–159, 3 t., b. l. 18–20, 48–55). 39.

48Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės darbuotojų nesuinteresuotumo bendradarbiauti, atsakovės ketinimų perimti turtą, nepagrįsti objektyviais faktais ir laikytini subjektyviais susidariusios situacijos vertinimais. 40.

49Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). 41.

50Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir dėl šių aplinkybių padarė pagrįstas išvadas.

51Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti akcinės... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. vasario 24 d. ieškovė sudarė su atsakove... 8. Atsakovė AB „Luminor bank“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas konstatavo, kad ieškovė atliko sisteminius šalių sudarytos... 13. Teismas padarė išvadas, jog, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė... 14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės subjektyvius susidariusios situacijos... 15. Teismas padarė išvadas, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog ieškovė kaip... 16. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog ieškovė sutartinių... 17. Teismas padarė išvadas, jog konstatavus aplinkybes, kad atsakovė pagrįstai... 18. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 11.... 20. Ieškovė UAB „Panevėžio Aurida“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama... 21. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 22. Teigė, kad apeliantė teikė atsakovei ekonomiškai pagrįstus ir efektyvius... 23. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo vienašalis... 24. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nebuvo deramai įvertinta, kad... 25. Teigė, kad skundžiamame sprendime tinkamai neįvertintas atsakovės... 26. Apeliantės vertinimu, skundžiame sprendime atsakovės teikti pasiūlymai... 27. Teigė, kad skundžiamame sprendime tinkamai neįvertintas atsakovės ir jos... 28. Teigė, kad skundžiame sprendime nepagrįstai konstatuota, esą apeliantė... 29. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti... 30. Nurodė, kad palaiko itin išsamius pirmosios instancijos teismo sprendimo... 31. Pažymėjo, kad apeliantė nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie... 32. Teigė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė pažeidė Kredito linijos... 33. Pažymėjo, kad apeliantės argumentai, jog sutartiniuose santykiuose turi... 34. Nesutinka, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principus, kai nesutiko su... 35. Akcentavo, kad byloje nėra priežastinio ryšio tarp tariamo banko... 36. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad galbūt bendradarbiavimas su banku... 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 38. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 39. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 40. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2005 m. vasario 24 d.... 41. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217... 42. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai formuoja... 43. Byloje nagrinėjamu atveju 2013 m. gegužės 7 d. Kredito linijos sutarties... 44. Akcentuotina tai, kad apeliantės interesais Kredito linijos sutarties sąlygos... 45. Teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes dėl kredito sutarties nutraukimo... 46. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės motyvus, kad pirmosios... 47. Nors apeliantė teigia, kad teismas netinkami įvertino aplinkybes dėl... 48. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad... 49. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro... 50. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad... 51. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti...