Byla 2A-3231-464/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. K. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams D. K., J. P. ir D. A. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2013-03-01 su ieškiniu (b.l. 3-5) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė: 1) priteisti iš atsakovo D. K. 162,36 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį, 22,70 Lt materialių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės D. A. 1442,23 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį, 30,99 Lt materialių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės J. P. 1764,51 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį, 59,81 Lt materialių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 115,70 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

5Po ieškinio pareiškimo D. K. ir J. P. sumokėjo 1350 Lt skolos, todėl ieškovo atstovė teismo posėdyje patikslino reikalavimus (b.l.64) ir prašė priteisti iš atsakovo D. K. 22,70 Lt materialias palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės J. P. - 576,87 Lt skolos, 59,81 Lt materialių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės D. A. - 1442,23 Lt skolos, 30,99 Lt materialių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad tiekia šilumos energiją butui ( - ), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams: D. A. – 27/100 dalys, D. K. – 50/100 dalys ir N. P. – 23/100 dalys. Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos teikimo tinklų, butui yra tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Kadangi atsakovai mokesčius mokėjo nereguliariai, laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-01-31 susidarė 3369,10 Lt skola, kuri priteistina iš kiekvieno atsakovo proporcingai turimai nuosavybės daliai, o už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2013-01-31 jie privalo sumokėti 5 proc. dydžio palūkanas.

7Atsakovai D. K. ir J. P. 2013-04-05 atsiliepimu (b.l.27-28) su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2001-04-25 buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria D. A. ir D. K. įsipareigojo išlaikyti nedarbingus N. P. ir J. P. iki gyvos galvos, o sutarties 4 p. nurodė, jog N. P. ir J. P. nemokamai naudosis perleidžiamomis buto ( - ), dalimis iki jų gyvos galvos. Todėl byla atsakovės J. P. atžvilgiu turi būti nutraukta. Atsakovė D. A. savo įsipareigojimų nevykdo, mokesčių nemoka, o atsakovas D. K. mokesčius mokėjo, todėl byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Be to, atsakovas D. K. 2013-04-03 papildomai sumokėjo 1350 Lt už save ir J. P..

8Atsakovė D. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-11 sprendimu (b.l. 74-76) patikslintą ieškinį patenkino, priteisė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai iš atsakovės D. A. 1442,23 Lt skolos, 30,99 Lt materialių palūkanų, iš viso – 1473,22 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1442,23 Lt sumos nuo bylos iškėlimo, t.y. 2013-03-12, teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,56 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės J. P. 576,87 Lt skolos, 59,81 Lt materialių palūkanų, iš viso – 636,68 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 636,68 Lt sumos nuo bylos iškėlimo, t.y. 2013-03-12, teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,56 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo D. K. 22,70 Lt materialių palūkanų ir 38,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 61,26 Lt, priteisė iš atsakovų D. A., J. P., D. K. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 24,84 Lt dydžio pašto išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 8,28 Lt.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog buto ( - ), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl, remiantis CK 1.71 ir 6.384 str., tarp ieškovo ir atsakovų žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovams kaip buto savininkams kilo prievolė mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas. Teismas, vadovaudamasis CK 1.138 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.383stre. - 6.391 str., priteisė ieškovui iš atsakovų proporcingai jų nuosavybės teise valdomai buto daliai skolą už butui, esančiam ( - ), tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-01-31. Kadangi atsakovai D. K. ir J. P. po ieškinio pareiškimo 2013-04-13 sumokėjo 1350 Lt, teismas sumažino priteisiamą ieškovo naudai iš atsakovės J. P. skolą iki 576,87 Lt sumos, o iš atsakovės D. A. priteisė visą ieškinyje nurodytą 1442,23 Lt įsiskolinimą. Nors atsakovas D. K. 2013-05-21 parengiamajame teismo posėdyje teigė, jog sumokėjo 629,15 Lt įmoką ieškovui ir pateikė kvitą, teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys liudija, jog šią įmoką sumokėjo atsakovė D. A.. Todėl atmetė atsakovo teiginius kaip prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo D. K. ir J. P. argumentus, kad byla atsakovės J. P. atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Prievoliniai santykiai tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl išlaikymo iki gyvos galvos sutartis negali panaikinti šalių teisių ir pareigų, kylančių iš kito civilinio sandorio. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų davęs sutikimą perkelti skolininkės J. P. skolą atsakovams D. K. ir D. A..

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovai D. K. ir J. P. apeliaciniu skundu (b.l. 85-86) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti skolą UAB „Vilniaus energija“ naudai bei bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovės D. A., nutraukti civilinę bylą atsakovų D. K. ir J. P. atžvilgiu, visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš D. A.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Byloje nėra jokių įrodymų ar kvitų, kad atsakovė D. A. yra ką nors mokėjusi ieškovui, o atsakovas D. K. pateikė įrodymus, jog per 2011-05-01 – 2013-01-31 laikotarpį visas įmokas sumokėjo būtent jis. Todėl ieškovas be jokio pagrindo ir atsakovo sutikimo sumokėtas lėšas užskaitė D. A. skolos mažinimui, o jos skolą priskaičiavo J. P., už kurią mokesčius moka atsakovas D. K.. Ieškovas tyčia skolas atsakovams skaičiavo visiems bendrai, o ne pagal priklausančią buto dalį ir pateikdavo bendrą sąskaitą, nenurodydamas, kas ir kiek skolingas atskirai. Atsakovas D. K. nežinojo, kad jo mokamos lėšos be jokio pagrindo užskaitomos D. A..
  2. Teismas nesugebėjo priversti atsakovės D. A. pateikti atsiliepimą į ieškinį, įrodymus apie atliktus mokesčių mokėjimus ar atvykti į teismą. Teismo posėdžio metu atsakovui D. K. buvo daromas psichologinis spaudimas, kad jeigu jis nesuras atsakovės D. A. ir neprivers jos atvykti į teismą, tai skolos bus priteistos iš jo ir jo globojamos J. P..

14Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2013-08-23 atsiliepimu (b.l. 89-92) prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-11 sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovai dėl ginčo buto išlaikymo turi vieną atsiskaitomąją knygelę, nors butas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Susidarius įsiskolinimui ir ruošiant ieškinį teismui, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nurodomas atsakovų buto ( - ), nuosavybės dalis buvo paskaičiuota kiekvienam atsakovui tenkanti įsiskolinimo ieškovui dalis, atsižvelgiant į AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateiktą informaciją apie pagal atsiskaitymo knygelę atliktų mokėjimų duomenis. Savo nuosavybės dalies išlaikymui/atsiskaitymams kiekvienas atsakovas gali kreiptis į AB „Lesto“ ir išsiimti atskirą atsiskaitomąją knygelę. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, administruodama vartotojų atliktus mokėjimus per atsiskaitymo knygelę ir perduodama jų duomenis ieškovui, nepateikia ieškovui duomenų apie mokėtojus.
  2. Atsakovas D. K., įrodinėdamas 629,15 Lt įmokos mokėjimą, pateikė atsiskaitomosios knygelės lapelio kopiją už 2011 m. lapkričio mėn., tačiau tai neįrodo mokėtojo. Atsiskaitomosios knygelės lapelio dalis („šaknelė“) su mokėjimo duomenimis yra mokėjimą priėmusioje įmonėje AB „Lietuvos paštas“, o AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vykdo LR gyventojų energetinių ir komunalinių paslaugų mokesčių administravimą. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2013-01-16 pažymoje, 2013-05-24 atsakyme Nr.S-156 bei AB „Lietuvos paštas“ 2013-06-06 atsakyme Nr.3-4938 nurodė, kad 2011-11-25 629,15 Lt sumokėjo D. A.. Apeliantai tai paneigiančių įrodymų nepateikė ir ieškovas neturi pagrindo abejoti minėtais rašytiniais dokumentais.
  3. Bylos dalyviams apie 2013-05-21 parengiamąjį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, atsakovas D. K. jame nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, jokių papildomų įrodymų atsakovas nepateikė. Taigi teismas teisėtai ir pagrįstai CPK 231 str. 5 d., 246 str. 2 d. pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą atsakovams nedalyvaujant.
  4. Atsakovas D. K. jau po ieškinio patiekimo teismui dienos 2013-04-03 atliko 1350 Lt mokėjimą už save ir atsakovę J. P., tačiau šio mokėjimo nepakako, kad būtų pilnai patenkinti ieškinio reikalavimai ir būtų galima atsakovų D. K. ir J. P. atžvilgiu civilinę bylą nutraukti.

15Atsakovė D. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

18Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo argumentai bei motyvai, jeigu šių ribų peržengimo nereikalauja viešas interesas (CPK 320 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovas teikė šilumos energiją butui, esančiam ( - ), kurio atitinkamų dalių bendraturčiais pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį yra atsakovai D. K. ir D. A. (b.l. 7, 29). Atsakovei J. P. reikalavimas dėl skolos yra pareikštas kaip asmeniui, kuris kreipėsi į notarą dėl buvusiam turto savininkui N. P. priklausių 23/100 šio buto dalių paveldėjimo (b.l. 12). Šioje byloje ginčo dėl nekilnojamojo daikto bendraturčiams pagal įstatymą tenkančios prievolės mokėti už ieškovo tiekiamą šilumą ar karštą vandenį, iš esmės nėra. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime pasisakė ir dėl atsakovės J. P. pareigos išlaikyti jai priklausančią nuosavybnę, ir tokia teismo išvada apeliaciniu skundu nekvestionuojama. Skunde keliamas klausimas tik apelianto ir atsakovės J. P. pareigos ieškovui apimties (dydžio). Pasak apelianto, jo ir J. P. prievolė ieškovui už ieškinyje nurodytą skolos laikotarpį apskritai neegzistuoja, kadangi visus jų nuosavybės dalis atitinkančius mokesčius už save bei už J. P. jis yra sumokėjęs. Taigi ginčo esmė yra ta, ar pirmosios instancijos teismas teisingai ir proporcingai nuosavybės daliai apskaičiavo kiekvieno iš atsakovų skolos ieškovui dydį, ar tinkamai įvertino mokėjimus patvirtinančius bylos duomenis. Dėl tokių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

19Įstatymų leidėjas detaliai reglamentuoja teismo pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės etapus, tokio pasirengimo formas, taip pat įtvirtina sąlygas, kurioms įvykus prasideda bylos nagrinėjimas bei įrodymų tyrimas teismo posėdyje. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme gali vykti dviem būdais: arba paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 str.), arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 str.–231 str.). Taip pat įstatymų leidėjas yra pasisakęs ir dėl parengiamųjų teismo posėdžių skaičiaus – paprastai jų turi būti vienas, o išimtinais atvejais, kuomet tikėtinas taikos sutarties sudarymas, teismas gali paskirti antrąjį parengiamąjį teismo posėdį.

20Įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 177 str., 178 str.). Įrodinėjimo pareiga yra įgyvendinama dviem etapais: teikiant įrodymus teismui bylos parengimo nagrinėti teismo posėdyje procesinėje stadijoje - su ieškiniu, atsiliepimu, kitais procesniais dokumentais arba parengiamajme posėdyje; teismui tiesiogiai ištiriant byloje esančius įrodymus teismo posėdyje (CPK 235 str. 1 d.).

21Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, rengdamasis šią bylą nagrinėti teismo posėdyje, 2013-04-10 dienos nutartimi paskyrė pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, informuodamas šalis, kad jis vyks 2013-05-21 (b.l. 37), šiame posėdyje protokoline nutartimi paskyrė dar vieną parengiamąjį posėdį 2013-06-25 dienai (b.l. 54). Taigi pasirengimas ginčo nagrinėjimui iš esmės vyko nepažeidžiant proco teisės normų reikalavimų.Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pradėjo teismo posėdį iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nors atsakovai jame nedalyvo (b.l. 64), taip pat jiems nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame byla nus nagrinėjama iš esmės, vietą ir laiką, o šį posėdį užbaigė ginčijamo teismo sprendimo priėmimu, kuriuo ieškovo reikalavimus patenkino. Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 str.) manydamas, kad byla parengta nagrinėti iš esmės, teismas priima nutartį skirti ją nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 231 str. 5 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties. Tam, kad teismas galėtų pasinaudoti CPK 231 str. 5 d. įtvirtintu perėjimo be rašytinės nutarties prie žodinio bylos nagrinėjimo institutu, turi būti įstatymo reikalaujamos sąlygos, pavyzdžiui, byloje nereikia atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų, t.y. byloje yra visi būtini įrodymai, šalys yra galutinai suformulavusios savo reikalavimus. Kita vertus, ši teismo teisė, kuri iki 2011-10-01 dar buvo ribojama ir šalių sutikimo tokiam procesiniam veiksmui atlikti gavimu, negali būti realizuota tuomet, kai apie teismo posėdį nėra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 str.). Aiškindamas žodinio bylos nagrinėjimo pradėjimo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio įgyvendinimo galimybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tuomet, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie būsimo teismo posėdžio laiką ir vietą. Tokią išvadą kasacinis teismas grindė sisteminiu CPK 231 str. 5 d. ir 234 str. nuostatų aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-228/2005, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 24; 2006-12-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-681/2006). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pranešimas reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-228/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-15 nutartis c.b. Nr. 2-904/2010; 2011-07-04 nutartis c.b. Nr. 2A-330/2011). Minėtų procesinių nuostatų pažeidimas tam tikrais įstatyme numatytais atvejais (t.y. kai apeliacinis skundas grindžiamas asmens, kuriam nepranešta apie teismo posėdį, nedalyvavimo jame aplinkybe) yra vertinamas net kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 str. 3 d. 1 p.

22Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai teismų praktikai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės parengiamajame teismo posėdyje ir priėmęs galutinį teismo sprendimą dėl ginčo nedalyvaujant apeliantui ir kitiems atsakovams, pažeidė CPK 42 str. ir 234 str. nuostatas. Toks bylos išnagrinėjimas apeliantui (bylos atsakovui) nedalyvaujant apribojo jam galimybę pasinaudoti CPK ginčo šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis, įgalinančiomis ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, teikiant įrodymus, dalyvaujant įrodymų tyrime, užduodant klausimus, pateikiant prašymus, duodant paaiškinimus, teikiant argumentus dėl jo ir atsakovės J. P. skolos dydžio. Ir nors apeliantas, būdamas pasirašytinai informuotas tik apie parengiamąjį teismo posėdį (b.l. 54), savo nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, skunde nevertina kaip jo paties procesinės teisės būti išklausytam (audiatur et altera pars) pažeidimo ir kalba dėl atsakovės D. A. procesinio pasyvumo, neteikiant įrodymų, ir dėl jos neatvykimo į teismą, nesutikimas su teismo sprendimu vis tik grindžiamas tuo, kad tai nesukliudė teismui bylą išnagrinėti ir skolą nepagrįstai priteisti būtent iš apelianto. Skundo motyvuose nurodoma, kad byla turi būti nagrinėja iš naujo, tinkami informuojant ir dalyvaujant tikrajai skolininkei D. A.. Taigi absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas šiuo atveju nekonstatuotinas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, poreikis kviesti šalis (atsakovus) paaiškinimams teikti, reikalauti iš jų dokumentų, kuriais grindžiami atsikirtimai į ieškinį, originalų (CPK 114 str. 2 d.) vis tik objektyviai egzistavo. Taigi aptratas procesinis pažeidimas neleido pirmosios instancijos teismui atskleisti ginčo esmės, t.y. ar apeliantas ir atsakovė J. P. sprendimo priėmimo metu buvo skolingi ieškovui ir kokias konkrečiai sumas, o pagal esančius byloje įrodymus net ir tikėtina išvada dėl kiekvieno atsakovo skolos dydžio (ar jos nebuvimo) negali būti padaryta. Tokiu atveju įrodymų tyrimo procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

23Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto ginčijamos sumos - 629,15 Lt, kuri buvo sumokėta 2011-11-25 (b.l. 36), mokėtojo asmens, rėmėsi vienteliu argumentu, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apelianto teiginius, jog šią sumą sumokėjo būtent apeliantas. Pažymėtina, kad tokiais neginčijamais duomenimis apie mokėtoją teismas pripažino išvestinius dokumentus – AB „Lietuvos paštas“ ir AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pranešimus, kad ši ginčytina 629,15 Lt įmoka 2011-11-25 buvo sumokėta D. A. vardu (b.l. 13, 58-60). Šalių procesinių teisų lygiateisiškumo principas neleidžia nemotyvuotai atmesti kurios nors šalies įrodymų ir remtis vien priešingos šalies įrodymais (CPK 17 str.). Apeliantas pateikė atsiskaitymo knygelės lapo, kuriame mokėtoju įvardintas jis ptas, taip pat mokėjimą liudijančio kvito kopijas (b.l. 36). Tikimybių pusiausvyros principas, esant prieštaringiems įrodymams ir nesant galimybių jų prieštaringumo pašalinti kuriais nors objektyviais tiesioginiais dokumentais, leidžia teismui padaryti ir tikėtiną išvadą dėl vieno ar kito fakto buvimo. Atsakovė D. A. nusišalino nuo įrodinėjimo pareigų atlikimo (CPK 12 str.), nei karto neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, savo pozicijos dėl skolos ar apelianto atsikirtimo argumentų, kad atsiskaitymo už butą knygelė yra tik viena ir tik jis vienas pagal ją atsiskaito, neišdėstė nei raštu, nei žodžiu. Taigi toks pasyvus procesinis elgesys taip pat būtų reikšmingas darant tikėtiną išvadą dėl šios konkrečios sumos (629,15 Lt) mokėtojo ir, atitnkamai, apelianto skolos ar jam skaičiuotinų palūkanų dydžio. Tačiau tokiai tikėtinai išvadai susiformuoti apeliacinės instancijos teisme duomenų nepakanka. Tam būtina pateikti atsiskaitymo knygelės ir kvito originalą, sulyginti mokėtas sumas (iš knygelės lapo kopijos nesimato, kokia galutinė suma mokėta), sulyginti užpildytus knygelės lapus (vienas ar keli asmenys ją pildydavo, kokiu būdu įprastai buvo atsiskaitoma už šias ar kitų tiekėjų paslaugas, ar mokėjimas per Lietuvos paštą, kaip šiuo sykiu, buvo įprastinis ir t.t.), išklausyti šiuo klausimu atsakovų (arba bent jau aktyvios ginčo šalies) paaiškinimų. Nurodytas aplinkybes patikrinti bei tinkamai įvertinti atsakovų nedalyvavimas teismo posėdyje, apie kurį, kaip minėta, jiems nebuvo pranešta, neabejotinai sukliudė.

24Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija dėl galimai netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo ir nepakankamų sprendimo motyvų, kuriais buvo įvertinti abiejų ginčo šalių įrodymai. Tačiau kiti skundo argumentai, kad teismas turėjo ar galėjo įtakoti atitinkamą atsakovės D. A. procesinį elgesį (atsiliepimo surašymą, jos atvykimą į teismą ir pan.) nėra pagrįsti. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi dispozityviai (CPK 13 str.), civiliniame procese jokios poveikio priemonės nenumatytos, išskyrus baudos skyrimą tiesiogiai įstsyme nurodytais atvejais. Tačiau atitinkamų procesinių pareigų neatlikimą teismas gali įvertinti pasyviosios šalies nenaudai – kaip ieškino ar tam tikrų faktų pripažinimą. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl bendro mokesčių visam butui skaičiavimo. Viena vertus, mokesčių už karštą vandenį nėra galimybės skaičiuoti atskirai, bendraturčiai turi patys susitarti dėl mokėjimo tvarkos ir sąlygų (kuris jų mokės, kuria dalimi antrajam bus kompensuotos tokios išlaidos ir pan.). Kita vertus, mokesčius už buto apšildymą galima būtų skaičiuoti proporcingai nuosavybės daliai tuomet, kai bendraturčiai įgytų atskiras atsiskaitymo už paslaugas knygelės (turėtų atskiras sąskaitas). Todėl jokios ieškovo tyčios skaičiuoti mokesčius bendrai visam butui apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, neįžvelgia. Palūkanos už skolas taip pat yra skaičiuojamos nuo skolos atsiradimo momento iki faktinio jos sumokėjimo, o apeliantas dalį skolos sumokėjo tik prasidėjus šiai bylai.

25Apibendrinant tai, kas pasakyta, skundžiamas sprendimas panaikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.). Šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, priklausomai nuo patenkintų ir neptenkintų ieškovo reikalavimų proporcijų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 93 str. proporcijomis laikytinas patenkintų ir nepatenkintų (ar, atitinkamai, iš kiekvieno atsakovo priteistų arba jo sumokėtų po bylos inicijavimo) turtinių reikalavimų santykis, taigi lygiomis dalimis jas priteisti ieškovui iš visų atsakovų, kai skolų sumos yra skirtingos, nėra visiškai pagrįsta.

26Po bylos išnagrinėjimo iš esmės spręstina ir dėl pašto išlaidų valstybės naudai paskirstymo. Pirmosios instancijose teismo sprnedime nurodytos pašto išlaidos (24,84 Lt) (b.l.1) nėra visos buvusios šioje byloje išlaidos,nes jos kaičiuotos tik iki 2013-05-27, nepriimant domėn dar 46,15 Lt (13 vnt po 3,55 Lt). Iš viso iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui tokių išlaidų susidarė 70,99 Lt, o apeliacinės instancijos teisme pašto išlaidos sudaro 10,65 Lt (3 vnt x 3,55 Lt).

27Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. K. ir J. P. apeliacinį... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2013-03-01 su ieškiniu (b.l. 3-5)... 5. Po ieškinio pareiškimo D. K. ir J. P. sumokėjo 1350 Lt skolos, todėl... 6. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją butui ( - ), kuris bendrosios dalinės... 7. Atsakovai D. K. ir J. P. 2013-04-05 atsiliepimu (b.l.27-28) su pareikštu... 8. Atsakovė D. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-11 sprendimu (b.l. 74-76)... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog buto ( - ), šilumos... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovai D. K. ir J. P. apeliaciniu skundu (b.l. 85-86) prašo panaikinti... 14. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2013-08-23 atsiliepimu (b.l. 89-92)... 15. Atsakovė D. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 19. Įstatymų leidėjas detaliai reglamentuoja teismo pasirengimo bylos... 20. Įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo... 21. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, rengdamasis šią... 22. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai teismų praktikai,... 23. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto ginčijamos sumos -... 24. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija dėl... 25. Apibendrinant tai, kas pasakyta, skundžiamas sprendimas panaikintinas, o byla... 26. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės spręstina ir dėl pašto išlaidų... 27. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p.,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir...