Byla 2A-861-273/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir institucijos turinčios teisinį suinteresuotumą-Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, institucijoms turinčioms teisinį suinteresuotumą byloje Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nustatė

2ieškovas L. Z. pateikė teismui ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, kuriuo prašė atlyginti jam neturtinę žalą sumoje 100000 litų, neturtinę žalą bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas R. Š. jam nepagrįstai paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę –suėmimą, kuri buvo panaikinta apeliacinės instancijos –Kauno apygardos teismo nutartimi. Jonavos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. prašymas dėl kardomosios priemonės –suėmimo jam skyrimo, pateikus teismo posėdžio metu prašymą susipažinti su teisėjui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, medžiaga nebuvo jam pateikta susipažinti, tuo pažeidžiant rungimosi ir lygiateisiškumo principus, ką numato BPK 7 str. ,bei buvo pažeista jo teisė į gynybą, sprendžiant teismui kardomosios priemonės –suėmimo klausimą jo atžvilgiu, procesas teisme vyko šališkai, nes pažeidus minėtus principus, laikytina, kad tinkamo teisinio proceso nebuvo skiriant kardomąją priemonę . Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo R. Š. nutartis dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo yra nemotyvuota, joje nenurodyta paskirtos kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrindai, ką numato ( - ) str.1 d., o ( - ) str. numato, kad teisėjas ar teismas skirdamas kardomąją priemonę turi priimti motyvuotą nutartį. Ieškovo paaiškinimu, nagrinėjant jo skundą Kauno apygardos teisme, posėdyje nedalyvavo jo gynėjas, nors BPK 51 str. 1d.7p. numato būtinąjį gynėjo dalyvavimą , kuomet tiriant ar nagrinėjant bylas, įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, o jam tuomet buvo paskirta kardomoji priemonė –suėmimas. Apylinkės teismui imperatyviai nurodytų nuostatų nesilaikius, aukštesnysis teismas neturėjo galimybės patikrinti ar švelnesnėmis priemonėmis, nagrinėjant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, nebuvo galima pasiekti ( - ) str. numatytų tikslų, priimtos Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir nutartis buvo panaikinta. Dėl nepagrįstai jam paskirtos kardomosios priemonės –suėmimo, jis dvasiškai išgyveno, juto nepatogumus, patyrė stresą, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl ko pašlijo jo sveikata, būnant jam sulaikytam nebuvo duoti būtini vaistai, kurie buvo išrašyti šeimos gydytojos, dėl ko jis juto fizinius skausmus, kurį laiką neturėjo būtinų higienos priemonių, dėl ko jis negalėjo skustis barzdos, ir dėl to buvo pravardžiuojamas kitų ten buvusių asmenų, jautė pažeminimą. Jo paaiškinimu, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių PK ikiteisminis tyrimas baudžiamosios bylos medžiagoje atliekamas ilgai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nekviečia apklausai jo raštu nurodytų liudytojų S., D. K., R. V.,V. S., R. K., E. N. ir kitų liudytojų, galinčių patvirtinti, kad užrašai buvo padaryti 2011 kovo mėnesį, todėl jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tyrimo metu iš jo buvo paimtas raktų pakabukas, priklausantis jam nuosavybės teise, kuris nėra grąžintas jam iki šiol, tuo pažeidžiant ( - ). reikalavimus, bei šiukščiai pažeidžiant Konstitucijos 23 str.1 d., 2 d. teisines normas, nes minėti daiktai nėra draudžiami, bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad su jais būtų atlikęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ieškovo paaiškinimu, pareigūnams atlikus kratą bute viskas buvo išversta, o jam, turinčiam sveikatos problemų, buvo sunku susitvarkyti. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 9 str. garantuoja, kad niekas negali būti savavališkai suimtas, sulaikytas ar ištremtas, o 3 str. garantuoja, kad kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ( toliau Konstitucijos) 20 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad žmogaus laisvė neliečiama, o Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalis garantuoja, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str.1 d. garantuoja, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą, ir niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiais (nurodytais Konvencijos) atvejais, bei įstatymo nustatyta tvarka. BPK 44 str.1 d. garantuoja, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip šio Kodekso numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. Teisėjai , skirdami kardomąsias priemones –suėmimus, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str.2 d, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei pagal ( - ) str.7 d., tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti ( - ) straipsnyje numatytų tikslų. L. Z. paaiškinimu, sprendžiant teismui kardomosios priemonės –suėmimo skyrimo klausimą, buvo pažeistas jo atžvilgiu rungimosi ( BPK 7 str.) principas, nes prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga jis pateikė posėdžio metu. Įtariamojo ar jo gynėjo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais grindžiamas reikalavimas paskirti kardomąją priemonę, išplaukia iš bylų nagrinėjimo teisme, todėl turi būti laikomasi rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principų, o juos pažeidus, buvo pažeidžiama teisė į gynybą, todėl procesas buvo šališkas, neteisėtas ir nepagrįstas galiojančiomis teisės normomis. Tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai, baudžiamojo proceso principai reikalauja užtikrinti įtariamajam ir jo gynėjui teisę susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teismui, reikšminga skundo išsprendimui, tačiau šiuo atveju buvo suvaržyta jo teisę , o teisėjas , skyręs jam kardomąją priemonę suėmimą , nesivadovavo įstatymais, pažeidžiant Konstitucijos 109 str., kuris numato, kad teisėjai nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, bei privalo vadovautis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ,E. Ž. T. T. jurisprudencijoje suformuluota praktika. 1995 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 5 str.4 d. numato, jog „kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstąjį paleisti". Kuomet jis buvo suėmime, tuo laikotarpiu buvo apvogtas butas, kuris turėjo būti saugomas Lietuvos policijos rinktinės „VYTIS“ pagal 2005-11-07 sutartį, jame buvo išvartyti rūbai, dėl ko jis neigiamai išgyveno, patyrė nepatogumus, nors Jonavos rajono apylinkės prokuroras A. B., žinodamas, kad butas paliktas be šeimininko ir apsaugos, neužtikrino šio turto apsaugos, ką numato ( - ) str.2 d. Taip pat L. Z. paaiškinimu, 2011-05-03 atlikus kratą jo gyvenamojoje patalpoje, kratos protokole nepasirašė joje dalyvavęs asmuo R. K., ką numato ( - ) str.3d, t.y. kad protokolą surašo asmuo atlikęs tyrimo veiksmą, pasirašo jis ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Šiuo atveju ikiteisminiame tyrime buvo pažeistas ( - ) str.3 d., o prokuroras A. B. į BPK tokius pažeidimus nekreipia dėmesio, byloje ikiteisminis tyrimas pareigūnų atliekamas ilgai, iki šiol joje nėra priimto procesinio sprendimo, o tokie veiksmai tiesiogiai turi įtakos jo teisėms, laisvėms ir interesams, jis jaučiasi bejėgis prieš teisėsaugos neveikimą, nebaudžiamumą, nepakaltinamumą, nesąžiningumą, dėl nepagrįstai inkriminuotų jam nusikalstamų veikų, kurių nėra padaręs, bei jis gaišta laiką rašydamas skundus į įvairias teisėsaugos institucijas. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 str. tvarka ne teismo tvarka ieškovas nesikreipė į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto kardomosios priemonės –suėmimo, teismo priimtos nutarties leisti atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje ir kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių , nes jam padarytą neturtinę žalą jis vertina 100 000 litų sumoje.

3Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2210 litų neturtinei žalai atlyginti ir 5,84 turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. Z. naudai. Teismas nustatė, kad 2011-05-20 Kauno apygardos teismo nutartimi ( Nr.1S-654-60/11) , įtariamojo L. Z. skundas buvo tenkintas iš dalies, panaikinta 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis (t.1, b.l.5). Šioje nutartyje nurodyta, kad L. Z. ( - ) str., tvarka sulaikytas 2011-05-03, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-04 nutartimi jam paskirtas suėmimas 1 mėnesiui. Įtariamasis skundu prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę nurodęs, kad jo kaltei pagrįsti įrodymų nėra, teismas neleido jam posėdžio metu susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pažeisdamas rungtyniškumo principą. Kauno apygardos teismas įtariamojo L. Z. skundą tenkino iš dalies , t.y. teismo nutartį panaikino tačiau ne įtariamojo skunde nurodytais motyvais. Iš nutarties matyti, kad prokuroras kreipdamasis su 2011-05-04 pareiškimu dėl kardomosios priemonės –suėmimo skyrimo L. Z. , nurodė, kad būdamas laisvėje ir norėdamas įbauginti ( žalodamas turtą, rašydamas ant namo sienų įžeidžiančius žodžius), įtariamasis gali paveikti konkrečius nukentėjusiuosius ir trukdys procesui ( ( - ) str.1 d), tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas, skirdamas įtariamajam kardomąją priemonę suėmimą, nenurodė suėmimo pagrindo, numatyto ( - ) str.1 d., ir tokio savo sprendimo nemotyvavo , nors ( - ) str.1 d nurodyta, kad, skirdamas kardomąją priemonę suėmimą turi būti nurodyti vienas ar keli ( - ) str. nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Nutartyje konstatuota, kad šių imperatyvių nurodytų nuostatų teismas skundžiamoje nutartyje nesilaikė, todėl aukštesnysis teismas neturėjo galimybės patikrinti, kokių motyvų vedamas teismas padarė išvadas dėl pagrindo suimti įtariamąjį vienam mėnesiu, ir nesant motyvuotų išvadų, aukštesnysis teismas negali patikrinti, ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, įtariamajam nebus galima pasiekti ( - ) str. numatytų tikslų. Nutartyje konstatuota, kad duomenys, nurodyti nutartyje, kad L. Z. pažeidinėja kardomąją priemonę paskirtą kitame ikiteisminiame tyrime, turi įtakos tik tam tyrimui, kuriame jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ( t.1, b.l.5). ( - ) str. 1 d. numato, kad skundui dėl suėmimo paskyrimo nagrinėti rengiamas posėdis, į jį šaukiami suimtasis ( pareiškus prašymą) ir gynėjas ar vien gynėjas, prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas, todėl šiuo atveju nebuvo pažeista ieškovo teisė į gynybą. 2011-05-20 L. Z. paleistas iš suėmimo Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu, vadovaujantis ( - ), panaikinus 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį ( Kauno tardymo izoliatoriaus pažymėjimas apie suimtojo L. Z. paleidimą ( t.1, b.l.36). Jonavos rajono apylinkės teismas, spęsdamas kardomosios priemonės –suėmimą, nepasisakė dėl ( - ) str.1 d. nustatytų suėmimo pagrindų, sprendžiant dėl ieškovui skirtos kardomosios priemonės –suėmimo teisėtumo, kurio negalėjo patikrinti aukštesnės instancijos teismas, o tik vertino byloje surinktais duomenimis, įtariant, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau sprendžiant dėl kardomosios priemonės ( suėmimo skyrimo), turėjo būti atsižvelgta į kriterijus, kurių laikomasi EŽTT ir nacionalinių teismų praktikoje , t.y. procesas turėjo būti rungtyniškas ir vykti užtikrinant šalių lygybę, o šiuo atveju nebuvo pasiekta , nes įtariamajam ir jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su tais bylos medžiagos dokumentais, kurie turėjo esminę reikšmę siekiant veiksmingai ginčyti suėmimo teisėtumą. Šie reikalavimai kyla iš teisės į rungtynišką bylos nagrinėjimą ( Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str.). Ieškovui ir jo gynėjui nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga sprendžiant posėdyje kardomosios priemonės klausimą , L. Z. ir jo gynėjas neturėjo galimybės tinkamai ginčyti prokuroro nurodytų kardomosios priemonės suėmimo skyrimo motyvų, parodymų patikimumo ar nuoseklumo ( E. Ž. T. T. sprendimas priimtas 2001 m. vasario 13 d. byloje GARCIA ALVA prieš Vokietiją). E. Ž. T. T. savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad laisvės atėmimas turi didžiulį poveikį pagrindinėms žmogaus teisėms, todėl pagal Konvencijos 5 straipsnio 4 d. procesas, kiek tai įmanoma vykstančio ikiteisminio tyrimo sąlygomis, turi atitikti pagrindinius teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimus. Tai reiškia, LR ( - ) str. prasme , skiriant ( - ) str. nustatyta tvarka asmeniui suėmimą ( LR ( - ) str.4 d.) vykstantis posėdis įpareigoja laikytis ne tik suėmimo skyrimą reglamentuojančių , bet ir bendrųjų bylų nagrinėjimo teisme nuostatų bei pagrindinių proceso taisyklių, t.y. bylų nagrinėjimo teisme viešumas ( LR BPK 9 str.), išskyrus kuomet prokuroras prašo spręsti klausimą dėl neviešo posėdžio. Šis principas įtvirtina taisyklę, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teisėjui, turi teisę susipažinti įtariamasis ir jo gynėjas. Įtariamajam ar jo gynėjui, nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais grindžiamas įtarimas, jie negali ginčyti jų patikimumo. Kokius ikiteisminio tyrimo duomenis pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjui svarstant suėmimo klausimą, sprendžia prokuroras. Prireikus teisėjas įspėja įtariamąjį ir jo gynėją, kad be prokuroro leidimo draudžiama skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, tuomet tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal LR BK 247 str. Jeigu ikiteisminio tyrimo duomenys sudaro valstybės paslaptį, tai supažindinimo su jais klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas L. Z. suėmime išbuvo 17 dienų, dėl ko jis dvasiškai išgyveno, sumažėjo jo bendravimo galimybės, būdamas suimtas jautė pažeminimą , todėl jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas dalinai, atsižvelgiant į suėmime jo išbūtą laiką , į tai , kad jis tuo laikotarpiu nedirbo, jam buvo mokama socialinė pašalpa, kurios jis neprarado, bei atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, ką numato CK 1.5 str., bei CK 6.272 str. , 6.250 str. nuostatas. Šiuo atveju sprendžiant neturtinės žalos dydžio priteisimo klausimą, teismas sprendė vadovaujantis bendrosiomis žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis normomis, ( CK 6.250 str.2d), aptartų įrodymų visuma, bei teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl ieškovo prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino.

4Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

5Nurodo, kad ieškovo 2011 m. gegužės 4 d. prašymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo patenkintas. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnį, toks įtariamojo prašymas galėjo būti pateikiamas tik prokurorui, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. BPK nenumato kitokios galimybės leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, jei ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir kaltinamasis aktas nėra surašytas. Todėl Jonavos rajono apylinkės teismas, 2011 m. gegužės 4 d., įtariamąjį supažindinęs su jo teisėmis susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir neturėdamas prokuroro leidimo, pagrįstai ikiteisminio tyrimo medžiagos neatskleidė.

6Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė -suėmimas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo panaikinta, pirmosios instancijos teismo nutartyje nesant motyvų, nurodytų ( - ) straipsnio, reglamentuojančio nutarties skirti kardomąją priemonę turinį, 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte. Kaip baudžiamojoje byloje pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, prokuroras su 2011 m. gegužės 4 d. pareiškimu dėl kardomosios priemonės - sėmimo skyrimo L. Z. kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad būdamas laisvėje ir norėdamas įbauginti (žalodamas turtą, rašydamas ant namo sienų įžeidžiančius žodžius), įtariamasis gali paveikti konkrečius nukentėjusiuosius ir liudytojus, t.y. trukdys procesui (( - ) straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tokį prokuroro pareiškimą, jį tenkino pilnoje apimtyje. Kaip matyti iš minėto prokuratūros pareiškimo, pagrindas skirti kardomąją priemonę - suėmimą - buvo, priežasčių dėl ko atmesti prokuratūros prašymo teismas nenustatė, todėl paskirta kardomoji priemonė - suėmimas buvo būtina norint pasiekti tikslus numatytus ( - ) straipsnyje: užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tačiau dėl 2011 m. gegužės 4 d. nutarties neatitikimo formaliesiems ( - ) straipsnio reikalavimams ji buvo panaikinta. Padarytos ir atlygintos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Tačiau teismas sprendime net neužsiminė kokios aplinkybės įrodo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų Civilinio kodekso 6.245 - 6.249 straipsniuose, (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) egzistavimą. Todėl nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

7Ieškovas yra pripažintas įtariamuoju Jonavos rajono apylinkės prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime (baudžiamosios bylos Nr. 61-1-0133-11) dėl veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje tuo, kad visuotinai pavojingu būdu - padegant - sugadino svetimą I. M. priklausantį turtą. Taip pat ieškovui įtarimai pareikšti dėl veikų numatytų BK 290 straipsnyje (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas) ir dėl veikos numatytos 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas). Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo panaikinta. Dėl minėtos kardomosios priemonės pritaikymo ieškovas kildina jam atsiradusią neturtinę žalą. Tačiau ikiteisminis tyrimas, šioje baudžiamojoje byloje nėra pasibaigęs, byla teismui neatiduoda ir ieškovo kaltės klausimas neišspręstas. Atkreiptinas dėmesys, kad jei teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažintų, kad ieškovas padarė neteisėtą veiką, šioje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės ir dėl žalos padarytos ieškovui, tokios aplinkybės turėtų būti vertinamos, kaip paties ieškovo veiksmai prieštaraujantys nusistovėjusioms moralės normoms, dėl kurių jam ir atsirado nurodoma galima žala.

8Pažymėtina, kad teismas, kaip numato CPK 37 straipsnio 2 dalis, aiškiai nenurodė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos procesinės padėties. Tai gi minėtiems proceso dalyviams, nežinant aiškios savo procesinės padėties, galėjo kilti sunkumų tinkamai įstoti į bylą ir atstovauti savo interesams. Todėl teismas galimai pažeidė rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) principus.

9Apeliaciniu skundu institucija turinti teisinį suinteresuotumą-Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas L. Z. ieškinį turėjo atmesti visų pirma dėl to, kad ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) numatytų ieškiniui keliamų reikalavimų. ( - ) str. reglamentuoja bendruosius teismui pateikiamų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus (t.y. būtinus elementus, kurie turi būti procesiniame dokumente, tame tarpe ir pareiškiamame ieškinyje). Vienas iš tokių reikalavimų yra tai, kad ieškovas privalo ieškinyje nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį. CPK 39 str. 2 d. numato kokias procesines padėtis gali turėti civiliniame procese dalyvaujantys asmenys, t.y. dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 str. nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys ( - ) str. išvardytose bylose, ( - ) str. numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą prie LR VRM įvardino institucijomis turinčiomis teisinį suinteresuotumą. Tokios procesinės padėties, žalos dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų bylose, dalyvaujantiems byloje asmenims CPK nenumato. Jau vien dėl šios priežasties Teismas ieškinio negalėjo priimti, o vėliau nagrinėti civilinę bylą.

10Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 str. numato, kad tik prokuroras, ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali nuspręsti leisti ar ne proceso dalyviams susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo teisėjas tokio sprendimo priimti neturi teisės. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-12-28 nuosprendyje pažymėjo, kad ieškinys bus nagrinėjimas, tik toje apimtyje kiek tai susiję su Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmų teisėtumu. Todėl, konstatuojant, kad ieškovas neturinę žalą patyrė dėl prokuroro išimtinei kompetencijai priskirto procesinio sprendimo, Teismas išėjo už paties apsibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.

11Kauno apygardos teismo 2011-05-20 nutartis, kuria buvo panaikinta 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis skirti suėmimą, buvo motyvuojama ne suėmimo pagrindų, numatytų ( - ) str., nebuvimu bet jos neatitikimu formaliems, ( - ) str. numatytiems, reikalavimams, keliamiems nutarčiai skirti suėmimą. Todėl, teismo išvada, kad suėmimas buvo paskirtas nepagrįstai, kadangi nebuvo suėmimo pagrindų ir sąlygų, nėra pagrįsta.

12Pažymėtina ir tai, kad BPK numato platų proceso dalyvių teisių apsaugos priemonių spektrą. Viena iš priemonių, kuria proceso dalyviai baudžiamajame procese gali ginti savo teises ir teisėtus interesus yra skundo institutas. Proceso dalyvis nesutikdamas su vienu ar kitu procesiniu sprendimu jį turi teisę apskųsti BPK nustatyta tvarka. Tačiau, tiek teismų praktikoje, tiek ir baudžiamojo proceso teisės teorijoje skundo patenkinimas nesuponuoja, kad dėl apskųstojo procesinio sprendimo proceso dalyviui atsirado žala. Ieškovas tokia jo teisių apsaugos priemone pasinaudojo, apskųsdamas 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį skirti kardomąją priemonę - suėmimą. Tačiau tai, kad Kauno apygardos teismas panaikino minėtąją Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį dar nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovui dėl apskųstojo procesinio sprendimo atsirado neturtinė žala. Padarytos ir atlygintos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Tačiau teismas sprendime net neužsiminė kokios aplinkybės įrodo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 - 6.249 str., (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) egzistavimą.

13Pažymėtina ir tai, kad tiek Europos žmogaus teisių teismas tiek ir nacionaliniai teismai yra ne kartą konstatavę, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo. Šio pobūdžio bylose teismai yra suformavę reikšmingą praktiką, kad pareigūnų procesinių veiksmų, ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-388/2007). Ginčo atveju ikiteisminis tyrimas net nėra baigtas, t.y. nėra priimtas nei nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nei išteisinamasis nuosprendis, todėl konstatuoti galimą kardomųjų priemonių taikymo neteisėtumą ir žalos padarymo faktą nėra jokio teisinio pagrindo.

14Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas L. Z. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad 2011-05-04 buvo neteisėtai suimtas, neteisėtai ribojant laisvę, pažeidžiant teisės aktus neteisėtų R. Š. veiksmų pasėkoje dirbtinai suvaržyta laisvė, tapo neteisėto suėmimo auka, patirta neturtinė žala, dėl neteisėto suėmimo ( CK 6.272 straipsnio 1 dalis, EŽTK 5 straipsnio 5 dalis), patyrė dvasinius pergyvenimus, nepatogumus, suvaržyta judėjimo laisvė. Teisėjas R. Š. 2011-05-04 nutartyje teigė, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti ( - ) straipsnyje numatytų tikslų, kas absoliučiai neteisėta, kadangi 2011-05-20 paleidus iš neteisėto suėmimo ir iki šiol nebuvo paskirtas suėmimas-jo nereikėjo paskirti, tam nebuvo pagrindų. Tačiau teismas skundžiamojoje nutartyje skirdamas įtariamajam L. Z. suėmimą vienam mėnesiui, jokio suėmimo pagrindo numatyto ( - ) str. 1 d., nenurodė ir tokio sprendimo nemotyvavo. Teisėjas R. Š. teismo metu neteisėtai ir šališkai apribojo susipažinti su kardomosios priemonės- suėmimo paskyrimo bylos medžiaga teisme. Moralinė neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, padarytos moralinės žalos neretai apskritai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, neretai niekas negali atstoti, nes tokios būsenos, kokia buvo iki tol, aplamai neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojus materialią (pirmiausia piniginę) satisfakciją už tą moralinę žalą. Kauno administracinio teismo 2010-09-16 dienos sprendimu už 3 valandas neteisėto sulaikymo priteista ieškovui 1500 Lt neturtinės žalos iš valstybės, kadangi atsakovas elgėsi neteisėtai. Pirmosios instancijos teisme, paminėjo šį sprendimą, ir pasakė, kad ieškovui yra priteista tokia žala, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas kažkodėl priskaičiavo už 17 dienų nelaisvės tik 2210 Lt patirtą žalą, todėl žala turėtų būti didinama, kadangi atsakovas ir tretieji asmenys savo nepagrįstais skundais vėl sudarė ieškovui nepatogumus, tai yra turi gaišti savo laiką, rašyti atsiliepimus, vaikščioti po institucijas visokių pažymų, prašyti Valstybės paskirti gynėją, todėl teismo prašo padidinti žalos dydį iki 5000 Lt, paaiškinti, pagal kokį principą paskaičiuoti 2210 Lt. Ieškovas ir pirmosios instancijos teismas pilnai nustatė teisėjo R. Š., A. B. pažeidimus - iki šios dienos nėra jokio nutarimo dėl ( - ) straipsnio prašymo išsprendimo, byloje yra daugiau neteisėtų veiksmų, Konvencijos pažeidimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta prašo netenkinti atsakovų ir trečiųjų asmenų skundų.

15Atsiliepime į Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą, institucija turinti teisinį suinteresuotumą-Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nurodo, kad su atsakovo apeliacinius skundu sutinka ir prašo apeliacinį skundą tenkinti, vadovaujantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

16Atsiliepime į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nurodo, kad visiškai palaiko ir sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija.

17Teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Apeliantai apeliaciniuose skunduose neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose iš esmės kelia teisės taikymo klausimus, naujų įrodymų proceso dalyviai apeliaciniame procese neteikia, todėl tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. L. Z. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti dokumentai nepriimtini kaip nauji įrodymai, nes jie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme (( - ) str.), be to, neturi įrodomosios reikšmės šioje konkrečioje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pridedamas 2011 07 15 A. S. atsakymas yra pateiktas byloje (t.1, b.l. 96).

18Apeliaciniai skundai atmestini.

19( - ) straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei procesinės teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (( - ) straipsnis).

20Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei vertino laikydamasis ( - )185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (( - ) straipsnio 1 dalis).

21Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (( - ) straipsnio 2 dalis).

22Šioje civilinėje byloje ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo LR CK 6.272 str. 1 d., 6.250 str. pagrindu.

23Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Šioje normoje įtvirtinta, kad žala atlyginama nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės, tačiau turi būti nustatyta, kad veiksmai buvo neteisėti.

24Byloje nustatyta, kad Jonavos apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi (t.2, b.l. 5-6) skyrė L. Z. kardomąją priemonę- suėmimą vieno mėnesio laikotarpiui, įskaitant vieną dieną jo išbūtą laikinajame sulaikyme. Nutartyje nurodoma, kad duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, leidžia įtarti, kad L. Z. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 187 str. 2 d., 290 str., 284 str. 1 d., tai įvykio vietų apžiūrų protokolai, nukentėjusiųjų I. M. ir V. S. parodymai, liudytojo J. L. parodymai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Surinkti duomenys leidžia manyti, kad L. Z. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 187 str. 2 d., 290 str., 284 str. 1 d., jis įtariamas vienos apysunkios ir trijų nesunkių nusikalstamų veikų padarymu. Įtariamajam teismas paskyrė kardomąją priemonę-suėmimą, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR ( - ) str. numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią kitų nusikalstamų veikų padarymui.

252011 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta 2011 m. gegužės 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis. (t.1, b.l. 5), tačiau ne įtariamojo skunde nurodytais motyvais. Iš nutarties matyti, kad prokuroras kreipdamasis su 2011 05 04 pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo L. Z., nurodė, kad būdamas laisvėje ir norėdamas įbauginti (žalodamas turtą, rašydamas ant namo sienų įžeidžiančius žodžius), įtariamasis gali paveikti konkrečius nukentėjusiuosius ir trukdys procesui (LR ( - ) str. 1 d.), tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas, skirdamas įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą, nenurodė suėmimo pagrindo, numatyto LR ( - ) str. 1 d., ir tokio savo sprendimo nemotyvavo, nors ( - ) str. nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Nutartyje konstatuota, kad šių imperatyvių nurodytų nuostatų teismas skundžiamoje nutartyje nesilaikė, todėl aukštesnysis teismas neturėjo galimybės patikrinti, kokių motyvų vedamas teismas padarė išvadas dėl pagrindo suimti įtariamąją vienam mėnesiui, ir nesant motyvuotų išvadų, aukštesnysis teismas negali patikrinti, ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, įtariamajam nebus galima pasiekti ( - ) str. numatytų tikslų. Nutartyje konstatuota, kad duomenys nurodyti nutartyje, kad L. Z. pažeidinėja kardomąją priemonę paskirtą kitame ikiteisminiame tyrime, turi įtakos tik tam tyrimui, kuriame jam paskirta kardomoji priemonė.

26Byloje yra pateiktas 2011 m. gegužės 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad nagrinėjant Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo įtariamajam L. Z., jis pateikė prašymą leisti jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t.2, b.l. 37-43, 45-48, 51-57), kuriuo metu teisėjas išaiškino, kad vadovaujantis LR ( - ) str. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikiamas prokurorui, kuris turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, prokuroras privalo surašyti nutarimą, kuris per septynias dienas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o L. Z. prašymą dėl sveikatos būklės spręsti priimant galutinę teismo nutartį. Teismo posėdžio metu Jonavos rajono apylinkės prokuroras A. B. prašė atmesti įtariamojo L. Z. prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes nebus aišku koks bus priimtas teismo sprendimas, be to, nėra pagarsintas prokuroro prašymas bei ( - ) str. numato, kad prokuroras sprendžia dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuris turi būti pateiktas prokurorui, prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga sprendžiamas per penkias dienas, kuris gali būti skundžiamas, bei L. Z. dalyvavo Lydos apklausoje, pakankamai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

27Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs bylos duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismas spręsdamas kardomosios priemonės- suėmimo paskyrimą, nepasisakė dėl LR ( - ) str. 1 d. nustatytų suėmimo pagrindų, sprendžiant dėl ieškovui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumo, kurio negalėjo patikrinti aukštesnės instancijos teismas, o tik vertino byloje surinktus duomenis, įtariant, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės (suėmimo skyrimo) turi būti atsižvelgta į kriterijus, kurių laikomasi EŽTT ir nacionalinių teismų praktikoje, t.y. procesas turi būti rungtyniškas ir vykti užtikrinant šalių lygybę, o šiuo atveju nebuvo pasiekta, nes įtariamajam ir jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su tais bylos medžiagos dokumentais, kurie turėjo esminę reikšmę siekiant veiksmingai ginčyti suėmimo teisėtumą. Teismas nurodė, kad šie reikalavimai kyla iš teisės į rungtynišką bylos nagrinėjimą ( Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.). Ieškovui ir jo gynėjui nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga sprendžiant posėdyje kardomosios priemonės klausimą, L. Z. ir jo gynėjas neturėjo galimybės tinkamai ginčyti prokuroro nurodytų kardomosios priemonės suėmimo skyrimo motyvų, parodymų patikimumo ar nuoseklumo ( E. Ž. T. T. sprendimas priimtas 2001 m. vasario 13 d. byloje GARSIA ALVA prieš Vokietiją). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad LR ( - ) str. prasme, skiriant ( - ) str. nustatyta tvarka asmeniui suėmimą (LR ( - ) str. 4 d.) vykstantis posėdis įpareigoja laikytis ne tik suėmimo skyrimą reglamentuojančių, bet ir bendrųjų bylų nagrinėjimo teisme nuostatų bei pagrindinių proceso taisyklių, t.y. bylų nagrinėjimo teisme viešumas (LR BPK 9 str.), išskyrus kuomet prokuroras prašo spręsti klausimą dėl neviešo posėdžio. Šis principas įtvirtina taisyklę, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teisėjui, turi teisę susipažinti įtariamasis ir jo gynėjas. Įtariamajam ar jo gynėjui, nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais grindžiamas įtarimas, jie negali ginčyti jų patikimumo. Kokius ikiteisminio tyrimo duomenis pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjui svarstant suėmimo klausimą, sprendžia prokuroras. Prireikus teisėjas įspėja įtariamąjį ir jo gynėją, kad be prokuroro leidimo draudžiama skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, tuomet tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal LR BK 247 str.

28Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L. Z. suėmime išbuvo 17 dienų, dėl ko jis dvasiškai išgyveno, sumažėjo jo bendravimo galimybės, būdamas suimtas jautė pažeminimą, todėl jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino dalinai, atsižvelgiant į jo suėmime išbūtą laiką, kad jis tuo laikotarpiu nedirbo, jam buvo mokama socialinė pašalpa, kurios jis neprarado, bei atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, ką numato LR CK 1.5 str., bei LR CK 6.272 str., 6.250 str. ieškovui iš atsakovo priteisė 2210 Lt.

29Apeliantas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde nurodo, kad net jeigu būtų nustatyta, jog šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pažeistas rungtyniškumo principas, tai pagal E. Ž. T. T. praktiką tai nėra pakankama sąlyga pripažinti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2011 m. kovo 1 d. E. Ž. T. T. paskelbė sprendimą byloje Lalas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13109/04), kurioje teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Nors pareiškėjas reikalavo 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti, EŽTT nusprendė, kad pats pažeidimo konstatavimas yra pakankamas patirtos žalos atlyginimas. Todėl ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas naikintinas. Tačiau teismas sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes apelianto pacituotoje byloje nurodytos kitos faktinės aplinkybės. Šioje nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įtariamajam ir jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su tais bylos medžiagos dokumentais, kurie turėjo esminę reikšmę siekiant veiksmingai ginčyti suėmimo teisėtumą. Iš to sekė – neteisėtas suėmimo paskyrimas, kas sukėlė L. Z. teismo aptartas neigiamas pasekmes – laisvės suvaržymą.

30Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pagrindas skirti kardomąją priemonę – suėmimą – buvo, priežasčių dėl ko atmesti prokuratūros prašymo teismas nenustatė, todėl paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo būtina norint pasiekti tikslus, numatytus ( - ) straipsnyje. Taip pat atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas – teismo išvada, kad suėmimas buvo paskirtas nepagrįstai, kadangi nebuvo suėmimo pagrindų ir sąlygų, nėra pagrįsta. Tačiau kaip matyti iš aukščiau aptartos Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis buvo panaikinta, nurodant, kad skirdamas įtariamajam L. Z. suėmimą vienam mėnesiui jokio suėmimo pagrindo, numatyto ( - ) straipsnio 1 dalyje nenurodė ir tokio savo sprendimo nemotyvavo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentu, kad pagrindas skirti kardomąją priemonę – suėmimą – buvo. Šių aplinkybių nekonstatavo ir Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartyje.

31Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas sprendime net neužsiminė kokios aplinkybės įrodo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniuose (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) egzistavimą. Todėl nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu teismas taip pat nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas išanalizavo Jonavos apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesinius dokumentus dėl suėmimo skyrimo L. Z.. Teismas taip pat konstatavo, kad suėmimas L. Z. buvo paskirtas nesilaikant BPK įtvirtintų suėmimo skyrimo pagrindų, taip pat L. Z. ir jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su tais bylos medžiagos dokumentais, kurie turėjo esminę reikšmę siekiant veiksmingai ginčyti suėmimo teisėtumą, todėl dėl šių teismo veiksmų įtariamajam L. Z. buvo neteisėtai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, dėl ko L. Z. buvo padaryta teismo nurodyta neturtinė žala. Todėl laikytina, kad byloje nustatyta būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl neturtinė žala L. Z. priteista pagrįstai ir teisėtai.

32Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jei teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažintų, kad ieškovas padarė neteisėtą veiką, šioje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės ir padarytos žalos ieškovui, tokios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip paties ieškovo veiksmai prieštaraujantys nusistovėjusioms moralės normoms, dėl kurių jam ir atsirado nurodoma galima žala. Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos CK 6.253 straipsnio 5 dalimi ir 6.282 straipsnio 1 dalimi, taip pat teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis L. Z. ieškinys turėtų būti atmestas. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad CK 6.249 straipsnio norma, kad nuostolių dydį nustato teismas, reiškia, kad teismas, nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį, privalo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos šios normos dispozicijoje nurodomos aplinkybės. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė ir netenkino Teisingumo ministerijos prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 61-1-0133-11, kurioje L. Z. pripažintas įtariamuoju. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi (t.2, b.l. 68-69) konstatavo, kad Kauno apskrities VPK Jonavos PK atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 61-1-0133-11, kuris šiai dienai nėra baigtas. Be to, L. Z. neturtinę žalą kildina atsiradus dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjui priėmus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismas pagrįstai sprendė, kad sustabdžius bylą būtų užvilkintas procesas byloje, todėl prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstai atmetė.

33Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl žalos dydžio teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas didele dalimi sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą. Sprendime teismas nurodė, kad L. Z. suėmime išbuvo 17 dienų, dėl ko jis dvasiškai išgyveno, sumažėjo jo bendravimo galimybės, būdamas suimtas jautė pažeminimą, todėl teismas atsižvelgė į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus bei CK 6.272 str., 6.250 str. 2 d. nuostatas ir priteisė ieškovui 2210 litų neturtinės žalos. Atsižvelgiant į priteistos sumos dydį teismas sprendžia, kad mažinti priteistą sumą ar ieškinio pareiškimą atmesti pritaikius CK 6.282 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes priteista suma atitinka teismo įvertintos padarytos neturtinės žalos dydį.

34Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas nagrinėdamas bylą aiškiai nenurodė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos procesinės padėties. Minėtiems proceso dalyviams, nežinant savo aiškios procesinės padėties, galėjo kilti sunkumai tinkamai įstoti į bylą ir atstovauti savo interesus. Taip pat nurodoma, kad vien dėl šios priežasties teismas ieškinio negalėjo priimti, o vėliau nagrinėti civilinę bylą. Tačiau teismas laiko, kad šie apeliacinių skundų argumentai atmestini. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dalyvavimas byloje įvardinant kaip institucijas turinčias teisinį suinteresuotumą byloje nelaikytina procesiniu pažeidimu, dėl kurio minėtos institucijos nežinojo savo procesinės padėties, o teismas negalėjo nagrinėti civilinės bylos. Iš bylos medžiagos matosi, kad nurodytos institucijos naudojosi šalių ir trečiųjų asmenų procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Atsakovas byloje buvo aiškiai įvardintas – tai Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o įvardinimas institucijų, turinčių teisinį suinteresuotumą byloje nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir P. D. prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos procesinės teisės ir pareigos.

35Iš išdėstytų duomenų darytina išvada, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas nekeistinas, o apeliaciniai skundai atmestini.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

37Apeliacinius skundus atmesti.

38Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,... 2. ieškovas L. Z. pateikė teismui ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos... 3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu... 4. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos... 5. Nurodo, kad ieškovo 2011 m. gegužės 4 d. prašymas leisti susipažinti su... 6. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas savo... 7. Ieškovas yra pripažintas įtariamuoju Jonavos rajono apylinkės prokuratūros... 8. Pažymėtina, kad teismas, kaip numato CPK 37 straipsnio 2 dalis, aiškiai... 9. Apeliaciniu skundu institucija turinti teisinį suinteresuotumą-Lietuvos... 10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 str. numato, kad tik... 11. Kauno apygardos teismo 2011-05-20 nutartis, kuria buvo panaikinta 2011-05-04... 12. Pažymėtina ir tai, kad BPK numato platų proceso dalyvių teisių apsaugos... 13. Pažymėtina ir tai, kad tiek Europos žmogaus teisių teismas tiek ir... 14. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas L. Z. nurodo, kad su... 15. Atsiliepime į Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 16. Atsiliepime į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį... 17. Teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.... 18. Apeliaciniai skundai atmestini.... 19. ( - ) straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir... 20. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 21. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla... 22. Šioje civilinėje byloje ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 23. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala... 24. Byloje nustatyta, kad Jonavos apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d.... 25. 2011 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta 2011 m.... 26. Byloje yra pateiktas 2011 m. gegužės 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo... 27. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs bylos duomenis padarė pagrįstą... 28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L. Z. suėmime išbuvo 17 dienų,... 29. Apeliantas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde... 30. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pagrindas skirti kardomąją... 31. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas sprendime net... 32. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jei teismas, išnagrinėjęs... 33. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl žalos dydžio teismas... 34. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas nagrinėdamas bylą aiškiai... 35. Iš išdėstytų duomenų darytina išvada, kad Kaišiadorių rajono apylinkės... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 dalies 1 punktu... 37. Apeliacinius skundus atmesti.... 38. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą...