Byla 2S-738-227/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „CCM Baltic“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 10/11/01575, Nr. 10/11/01576 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „CCM Baltic“ prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą skolininkui UAB „Pakilimo takas“.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu įregistruoti priverstinę hipoteką skolininkui UAB „Pakilimo takas“ priklausančiam pastatui - viešbučiui, unikalus Nr.( - ), esančiam ( - ), ir priverstinį įkeitimą žemės sklypo nuomos teisei į žemės sklypą, unikalus Nr.( - ), esantį ( - ). Priverstinę hipoteką ir įkeitimą prašė įregistruoti pareiškėjo, kaip statinio statybos darbus atlikusio kreditoriaus, 1 022 349,44 Lt kreditorinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Nurodė, kad įstatymu nustatytas 30 d. terminas nepraleistas, nes statybos darbai sustabdyti.

5Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas, į kurį pareiškėjas prašo nustatyti priverstinės hipotekos teisę, (nebaigtas statyti viešbutis) yra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas 2011-02-10, statinio baigtumas yra 5 proc. Kadangi CK 4.177 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad hipoteka nustatoma rangovo, projektuotojo, medžiagų tiekėjo ar finansavusio asmens prašymu ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo statybų ar rekonstrukcijos darbų užbaigimo, pripažino, kad nustatyto termino pradžia nesiejama su jokiu kitu momentu, kaip tik rangos sutarties pagrindu vykdytų darbų pabaiga. Kadangi viešbučio statyba nėra baigta, laikė, kad nėra būtinos sąlygos priverstinei hipotekai. Kreditorė nuo 2011-04-27 sustabdė statybos darbų atlikimą, tačiau net ir siejant kreditoriaus kaip rangovo atliekamų statybos darbų pabaigą su statybos sustabdymo momentu, teismas laikė, kad terminas kreiptis dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo baigėsi 2011 m. gegužės 28 d., o pareiškėjo prašymas paduotas 2011 m. rugsėjo 19 d. Nors ir sustabdžius darbus 2011 m. gegužės mėn. buvo atliekami statybos darbai, teismas laikė, kad vis tiek 30 dienų terminas yra praleistas. Nurodė, kad pagal CK 4.199 str. 2 d. priverstiniam įkeitimui (kai įkeitimas atsiranda įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu) mutatis mutandis taikomos šios knygos normos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką. Darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti esant visas būtinas sąlygas priverstinei hipotekai ir įkeitimui nustatyti (CK 4.177 str.).

6Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės - įregistruoti priverstinę hipoteką skolininkui UAB „Pakilimo takas“ priklausančiam pastatui - viešbučiui, unikalus Nr.( - ), esančiam ( - ), ir priverstinį įkeitimą žemės sklypo nuomos teisei į žemės sklypą, unikalus Nr.( - ), esantį ( - ). Nurodė, kad CK 4.199 str. 2 d. nustatomas naikinamasis terminas, t.y. vėliausias momentas, kada dar galima registruoti priverstinę hipoteką. Tai reiškia, kad minėtoji teisės norma nedraudžia registruoti priverstinės hipotekos anksčiau nei statybos darbai yra galutinai baigiami, t.y. nedraudžia registruoti hipotekos dar nebaigus statybų. Priešingas normos aiškinimas reikštų, kad daugeliu atveju kreditoriaus interesai apskritai liktų neapsaugoti, nes tokiu atveju, jei statybos metu skolininkas vengtų vykdyti savo prievoles, kreditorius prarastų galimybę priverstinai įkeisti statomą objektą, nepaisant to, kad jau statybos pradžioje kreditorius gali būti patyręs ženklių išlaidų objektui statyti. Nurodo, kad tokia teisės aiškinimo taisykle vadovaujamasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1042-253/2009). CK 4.177 str. 2 d. nustatytas 30 d. terminas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas praleistu, nes šis terminas yra siejamas su statybos darbų užbaigimu, o ne šių darbų sustabdymu. 2011-04-27 Pareiškėjas pateikė raštą skolininkui, informuojantį apie darbų sustabdymą, bet nurodyta data niekaip negali būti laikoma viešbučio statybos darbų pabaigos diena. Kadangi pareiškėjas darbus sustabdė, o ne pabaigė, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad statybos darbai užbaigti nebuvo, todėl nėra juridinio fakto, nuo kurio būtų pradedamas skaičiuoti CK 4.177 str. 2 d. nurodytas naikinamasis 30 dienų terminas. Kadangi pareiškėjas nepraleido prašymo dėl priverstinės hipotekos įregistravimo pateikimo termino, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis naikintina, prašymas dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias priverstinės hipotekos registravimą, priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

9Priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje nustatytas taisykles. Civilinio proceso kodekso 543 straipsnio, kuris reglamentuoja bylų dėl hipotekos teisinių santykių teismingumą, 1 dalis nustato, kad prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto hipoteką pateikiamas nekilnojamojo daikto vietos Hipotekos skyriui. Prašyme nurodomas statinys, kuriam nustatoma hipoteka, skolininku esantis daikto savininkas, hipotekos nustatymo pagrindas, hipotekos pagrindas, hipotekos terminas ir reikalavimo suma. Kartu su prašymu pateikiami jame nurodytus duomenis patvirtinantys dokumentai (CK 4.177 straipsnio 2 dalis). Hipotekos teisėjas, nagrinėdamas prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, be Civilinio proceso kodekso 549 straipsnyje nurodytų aplinkybių, patikrina, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką, taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, gali būti hipotekos objektas (CPK 551 straipsnio 2 dalis).

10CK 4.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priverstinė hipoteka įregistruojama įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu. Priverstinę hipoteką galima apibūdinti kaip hipoteką, atsirandančią be skolininko valios, t.y. šios hipotekos atsiradimo pagrindas yra ne sutartis tarp kreditoriaus ir skolininko, kaip tai yra sutartinės hipotekos atveju, bet įstatymas ar teismo sprendimas. Pagrindinis priverstinės hipotekos skirtumas nuo sutartinės hipotekos yra tas, kad priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir tik paties įstatymo numatytais atvejais. Be to, priverstine hipoteka galima užtikrinti tik tam tikrus reikalavimus, kurie yra konkrečiai įvardijami Civiliniame kodekse. Vadovaujantis jo nuostatomis, priverstinė hipoteka įstatymo pagrindu gali atsirasti šiais atvejais: valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti; reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinti; reikalavimams, susijusiems su rentos mokėjimu, užtikrinti; kitais Civilinio kodekso numatytais atvejais.

11Civilinio kodekso 4.177 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų, susijusių su statinių statybomis ar rekonstrukcija, reikalavimams užtikrinti hipoteka gali būti nustatoma tik registruotam statiniui. Hipoteka nustatoma rangovo, projektuotojo, medžiagų tiekėjo ar finansavusio asmens prašymu ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo statybų ar rekonstrukcijos darbų užbaigimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas kreditoriaus pateiktų Registrų centro išrašų apie nekilnojamąjį turtą, į kurį jis prašo nustatyti priverstinės hipotekos teisę, duomenimis, objektas (nebaigtas statyti viešbutis) yra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas 2011-02-10, statinio baigtumas yra 5 proc., t.y. jis nėra baigtas statyti. Aplinkybė, kad statybos darbai yra sustabdyti, tik patvirtina, kad objektas nėra pabaigtas ir nėra reikšminga sprendžiant dėl termino paduoti prašymą dėl hipotekos įregistravimo. Dėl šios priežasties pripažintina, kad pareiškėjas, kaip statybos darbus atlikęs asmuo, turi įstatymo nustatytą teisę į priverstinę hipoteką ir terminas pateikti prašymą įregistruoti hipoteką jo nurodytam statiniui nėra pasibaigęs. Kadangi pirmosios instancijos teismas priverstiniam įkeitimui žemės sklypo nuomos teisei į žemės sklypą, unikalus Nr.( - ), esantį ( - ) (kai įkeitimas atsiranda įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu) mutatis mutandis taikė normas, reglamentuojančias priverstinę hipoteką, kurias aiškino neteisingai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną nutartį.

12Hipotekos registravimo klausimas priskirtinas išimtinai hipotekos teisėjo kompetencijai, todėl prašymas dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p., teismas

Nutarė

14Pareiškėjo UAB „CCM Baltic“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties patenkinti iš dalies.

15Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „CCM Baltic“ prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai