Byla 2A-1811-560/2011
Dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovė I. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams G. S. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė I. D. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi, prašė:

  1. nustatyti, kad jos (I. D.) namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), ribos yra UAB „Geoteka“ 2006-07-18 plane pažymėtos riboženkliais 1, 2, 3, 4, 1;
  2. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymo Nr. 2.3-5115-79 1 punktą, 4.2. punktą;
  3. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-09-28 sprendimą Nr. 2.7-79-15489 dėl 0,0116 ha žemės suteikimo neatlygintinai mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai G. S. P. kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms;
  4. panaikinti G. S. P. žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0912-1702, kadastrinis Nr. 7970/0003:734 Senųjų Trakų k.v. ribų registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

5Nurodė, kad atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovė G. S. P., kuriai buvo suteiktas 0,15 ha žemės sklypas, yra užėmusi dalį – 76 kv.m. – jos (ieškovės) naudojamo žemės sklypo ir šioje dalyje sklypai persidengia. Teigė, kad jos žemės sklypas sumažėjo ir jo plotas yra ne 0,15 ha, bet 0,1424 ha, o atsakovės G.S. P. žemės sklypas yra 0,1616 ha ploto. Taip pat ieškovė aiškino, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006-08-22 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovei G. S. P. pardavė 0,15 ha žemės, o 2006-09-28 sprendimu Nr. 2.7-79-15489 suteikė jai neatlygintinai papildomai nuosavybėn 0,0116 ha ieškovės faktiškai naudojamos žemės. Tokiais Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmais buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes sumažinti jos naudojamo žemės sklypo ploto Vilniaus apskrities viršininko administracija neturėjo teisės. Nurodė, kad UAB „Geodimetras“ rengdama atsakovei G. S. P. namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes su ja (kaimyninio žemės sklypo savininke) nederino atsakovės G. S. P. žemės sklypo ribų, nesupažindino jos su žemės sklypo planu, jai nebuvo įteiktas pranešimas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sklypo ribų nustatymo, išsiunčiant jį registruotu laišku. Ieškovė teigė, kad iš 2006-01-12 G.S. P. žemės sklypo ribų patikrinimo apžiūros akto matyti, kad apžiūra buvo vykdoma jai nedalyvaujant ir akte rašoma, kad inžinierės I. B. parengti abrisai atitinka faktinį žemės naudojimą, tačiau pažymėjo, kad UAB „Geodimetras“ nesivadovavo I. B. paruoštais abrisais ir atsakovės G. S. P. žemės sklypo linija pažymėta jos namų valdos geodeziniame plane ties 4 m pločio keliu pagal abrisą turėjo būti 28 m, o faktiškai yra 30 m. Be to, ieškovė teigė, kad atsakovas VAVA pažeisdamas jos teises pažeidė ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 p. ir 14 str., nes parengė atsakovei G. S. P. 0,1616 ha ploto namų valdos žemės sklypą, o pardavė tik 0,15 ha. Žemės sandoriui sudaryti nebuvo parengtas žemės sklypo planas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir kurioje vietoje atsakovei G. S. P. parduota 0,15 ha žemės ir kur yra žemės sklypo 0,0116 ha dalis, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei G. S. P. atkurta nuosavybė į 0,0116 ha žemės, suteikiant neatlygintinai 0,0116 ha žemės kitai paskirčiai (gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai), įpareigojant atsakovę laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-25 nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ reikalavimų. Pabrėžė, kad šis nutarimas negalioja nuo 2002-07-06. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės teigimu, ginčijami VAVA įsakymas ir sprendimas naikintini kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms.

6Atsakovė G. S. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad jai priklausantį 0,1616 ha namų valdos žemės sklypą įsigijo tokiu būdu: 0,15 ha dalį namų valdos išsipirko iš valstybės 2006-08-22 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi pagal 2006-05-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-5115-79, o 0,0116 ha ploto žemės sklypo dalis jai buvo atkurta 2009-09-28 VAVA sprendimu Nr. 2.7-79-15489, sugrąžinant jos senolio J. M. žemę perkeliant prie namų valdos. Paaiškino, kad būtent todėl jai priklausančios namų valdos žemės sklypas yra 0,1616 ha ploto ir jis nepadidėjo ieškovės žemės sklypo sąskaita, priešingai nei tą teigia ieškovė. Ieškovės iniciatyva atlikti geodeziniai matavimai neatitinka tikrovės, neteisingi, kadangi geodezinių matavimų vykdytoja S. S. neteisingai atmatavo sklypo ribas, plane pažymėtas skaičiais 4-1. Pažymėjo, kad geodeziniai matavimai atlikti be aiškinamojo rašto, juos atlikusi vykdytoja nepaaiškina, kodėl jos atlikti geodeziniai matavimai skiriasi nuo abriso ir tos kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto. Pažymėjo, kad sklypų ribos buvo nekartą tikrinamos, kur dalyvavo ir ieškovė.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovės naudojamas sklypas ribojasi su atsakovės G. S. P. namų valdos žemės sklypu. VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“ inžinierius P. Ž. 2001-01-23 Senųjų Trakų žemės reformos žemėtvarkos projekte ieškovei prie gyvenamojo namo suformavo 0,15 ha dydžio žemės sklypą. Ieškovė sutiko ir pasirašė žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte. 2005-04-29 įvyko Senųjų Trakų kadastro vietovės S. Trakų ir Narezkų kaimų žemėtvarkos projektų svarstymas. Ieškovei ir atsakovei buvo nutarta palikti žemės sklypų dydžius pagal 2001-01-23 abrisus: I. D. - 0,15 ha dydžio žemės sklypą, G. S. P. - 0,16 ha. Senųjų Trakų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-06-15 įsakymu Nr. 2.3-5103-79. 2005-09-19 buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame gretimo sklypo savininkė ieškovė nepasirašė, nors ribos su ja buvo suderintos dar 2001-01-23 žemės sklypo abrise. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-09-28 sprendimu Nr. 2.7-79-15489 atsakovei G. S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0116 ha namų valdos S. Trakų kaime. Dar anksčiau 2006-08-22 su atsakove buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jai buvo parduotas 0, 15 ha žemės plotas namų valdai. Atsakovės žemės sklypas suformuotas ir jo kadastriniai matavimai atlikti remiantis Senųjų Trakų kadastro vietovės į vienkiemius neišskirstytų S. Trakų ir Narezkų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektu Nr. 10.

8Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį dėl ieškinio neprieštaravo ir reikalavimą dėl G. S. P. priklausančio žemės sklypo ribų registracijos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre panaikinimo prašė spęsti kaip išvestinį iš kitų byloje esančių reikalavimų, nes tik panaikinus šio žemės sklypo suformavimo dokumentus, galima tenkinti reikalavimą dėl sklypo ribų registracijos, t.y. žymėjimo kadastro žemėlapyje panaikinimo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-04 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės I. D. 66,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2001-01-23 VĮ „Vilniaus žemėtvarkos instituto“ inžinierius P. Ž. parengė ieškovės valdomo namų valdos žemės sklypo abrisą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovei priklauso 0,15 ha ploto žemės sklypas, pažymėtos ribos, su kuriuo ieškovė sutiko ir pasirašė. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą jis buvo svarstomas su pretendentais gauti žemę ir ieškovė sutiko su 0,15 ha ploto žemės sklypo dydžiu, o atsakovė G.S. P. – su 0,16 ha. 2005-06-15 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5103-79 buvo patvirtintas Senųjų Trakų kadastro vietovės Nazerkų ir Senųjų Trakų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektas. Iki patvirtinimo vykos šio projekto viešas svarstymas, tačiau ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl rengiamo projekto. Teismas konstatavo, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės G.S. P. atliekamus geodezinius matavimus bei jos žemės sklypo paženklinimą. Ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų klausimas buvo nagrinėjamas Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje, kur buvo nutarta, nagrinėjant klausimą dėl ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų nustatymo, vadovautis 2001-01-23 P. Ž. sudarytu abrisu, kurį pasirašė ieškovė, atsakovė, B. D.. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad formuojant atsakovei žemės sklypą, remiantis 2005-06-15 patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Be to, teismas nustatė, kad atsakovės G.S. P. nuosavybės teisės į nurodomą žemės sklypą, esantį ( - ), įregistruotos 2006-08-22 Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties ir 2006-09-28 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.7-79-15489 pagrindu. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovei. G.S. P. 0,0116 ha žemės sklypo buvo grąžina natūra nepažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 p., nes už likusią namų valdos dalį – 0,15 ha atsakovė jau buvo sumokėjusi 1992-07-19. Teismas pažymėjo, kad 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 21 str. 2 d. numato, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypo paskirtis nustatoma atsižvelgiant ne į tai, kada pastatyti pastatai, o į detaliuosius planus. Šiuo atveju, įrodymų, kad detaliuosiuose planuose buvo nurodyta kitokia negu mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirtis ieškovė nepateikė (CPK 178). Reminatis šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymas Nr. 2.3-5115-79 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-09-28 sprendimas Nr. 2.7-79-15489 buvo priimti nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jų naikinti kaip prieštaraujančių imperatyvioms teisės normoms. Teismas taip pat konstatavo, kad nustačius, jog minėti dokumentai, kurių pagrindu atsakovė G. S. P. įgijo nuosavybės teises į jai priklausantį žemės sklypą neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, bei nutarus šioje dalyje ieškinį atmesti, yra neįmanomas ribos tarp ginčo žemės sklypų nustatymas remiantis ieškovės pateiktu planu, kadangi jis reikštų atsakovei G. S. P. priklausančio žemės sklypo ploto sumažinimą, todėl ir šioje dalyje ieškinį teismas atmetė. Taip pat buvo atmestas ir ieškovės reikalavimas dėl atsakovės žemės sklypo ribų registracijos panaikinimo.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovė I. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Teigia, kad teismas neišnagrinėjo visų ieškovės reikalavimų iš esmės, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, taip pat neteisingai įvertino įrodymus, o teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir rašytiniams įrodymams, dėl ko teismas priėmė neteisingą sprendimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas - nustatyti ieškovės žemės sklypo, esančio ( - ), ribas pagal UAB „Geoteka“ 2006-07-18 sudarytą planą. Tačiau teismas šį reikalavimą laikė išvestiniu ir visiškai dėl jo nesvarstė, dėl jo tinkamai nepasisakė. Pažymėjo, kad 2001-01-23 VĮ Vilniaus žemėtvarkos instituto inžinierius P. Ž. nurodė, kad ieškovės žemės sklypas turi būti 0,15 ha, tačiau žemės sklypo abriso jis ieškovei nerodė ir apie žemės sklypo plotą ji nežinojo. Pasirašant brėžinį, į nurodytus sklypo ribų ilgius ji nesigilino, dėl ko, vėliau nustačiusi, kad abrise nurodytas per siauras žemės sklypas, savo parašą šiame dokumente atšaukė, taip pat informavo atitinkamas institucijas bei atsakovę, jog nesutinka, kad pastaroji valdytų jos naudojamo žemės sklypo dalį. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006-08-22 pirkimo- pardavimo sutartimi neteisėtai pardavė G.S. P. 0,15 ha žemės sklypą, o 2006-09-28 sprendimu Nr. 2.7-79-15489 suteikė jai neatlygintinai nuosavybėn papildomai 0,0116 ha, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jos (ieškovės) faktiškai naudojamos žemės. Pažymėjo, kad atsakovė nupirko 0,15 ha žemės sklypą, už tai sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad ginčijant VAVA 2006-09-28 sprendimą Nr. 2.7-79-15489 dėl 0,0116 ha žemės suteikimo atsakovei panaikinimo, ieškovė siekia sumažinti atsakovės išpirktos žemės sklypo dydį. Pažymėjo, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje 2005-04-29 įvyko Senųjų Trakų kadastro vietovės, Senųjų Trakų ir Narezkų kaimų projekto papildymo viešo svarstymo aptarimas, į kurį ieškovė nebuvo kviečiama. Tačiau net ir tuomet jau buvo žinoma, kad ieškovė nesutinka su nurodytomis P. Ž. abrise sklypo ribomis. Be to, 2005-06-09, dar iki žemėtvarkos projekto tvirtinimo, ji parašė skundą ir užregistravo Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje, kur teigė, kad su 2005-04-29 viešo svarstymo protokolu bei P. Ž. 2001-01-23 paruoštu abrisu, todėl teismo išvados, kad apeliantė nereiškė nesutikimo iki žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo, yra neteisinga. Be to, prie ieškinio pridėti atsakymai iš VAVA ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos rodo, kad ieškovės skundai buvo atmesti nurodant tai, kad žemės sklypo ribos ir plotas turi būti nustatytas remiantis žemės reformos žemėtvarkos projektu. Tačiau skunde pažymimas, kad iš byloje esančių abrisų (P. Ž. ir I. B.) matyti, kad nebuvo aišku, kur yra riba tarp ieškovės ir atsakovės sklypų. Taip pat apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad nuvykus apžiūrėti ginčo sklypus, teismas pavedė matininkei S. S. nubraižyti schemas pagal byloje esančius abrisus bei situaciją po atsakovės žemės sklypo matavimų įregistravimo. Tačiau pateikto matininkės brėžinio teismas nevertino, nors iš jo seka, kad atsakovei žemės palikta mažiau nei 0,15 ha. Apeliantės teigimu, VAVA 2006-09-28 sprendimas Nr. 2.7-79-15489 dėl 0,0116 ha žemės suteikimo neatlygintinai G. S. P. prieštarauja apeliaciniame skunde paminėtiems teisės aktams bei LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui ir jo įgyvendinimo tvarkai. Be to, 2006-05-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-5115-79 priimtas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu, kuris tuo metu jau buvo pripažintas negaliojančiu. Pasak apeliantės, teismas neobjektyviai, šališkai vertino įrodymus, nurodydamas, kad vien ieškovės teiginiai vertintini kritiškai. Taip pat, teismas visiškai neįvertino G. S. P. nesąžiningumo, vaismedžių ir vaiskrūmių priklausomumą bei jų buvimo vietą. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartį civilinėje byloje. Pasak apeliantės, pagal minimą nutartį, esant ginčui tarp sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Ją įgyvendinant būtina atsižvelgti į LR CK 4.45 str. 1 d. įtvirtintus kriterijus ir visetą, kad turi būti išlaikyta visų suinteresuotų asmenų pusiausvyra ir garantuoti, kad nustačius žemės sklypų ribą, kitų asmenų teisės nebus pažeistos. Kartu apeliantė pažymėjo, kad paskutiniuose dvejuose teismo posėdžiuose nebuvo vertėjo ir tuo buvo pažeistos ieškovės teisės, nes ji ne viską suprato lietuviškai.

13Atsakovė G. S. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės valdoje esantis žemės sklypas suformuotas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovės žemės sklypas yra 0,1616 ha ploto, jis buvo suformuotas pagal faktinį naudojimą, o teismas nenustatė, kad rengiant vietovės, kurioje yra ginčo sklypai, žemės reformos žemėtvarkos projektą būtų pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, todėl pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl 0,0116 ha žemės sklypo skyrimo pripažinimo negaliojančiu. Pasak atsakovės, teismas pagrįstai konstatavo tai, kad ieškovė žemės reformos metu dėl suformuoto žemės sklypo tinkamai nepasinaudojo apskundimo procedūra įstatymų nustatyta tvarka. Be to, byloje yra įrodymai, kad apeliantė skundu kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Skundą išnagrinėjo Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai. I. D. skundui tirti buvo sudaryta komisija. Ištirtas apeliantės skundas buvo atmestas, kaip nepagrįstas, paliekant jai naudotis 0,15 ha žemės sklypą. Taip pat atsiliepime pažymima, kad ieškovės žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatas, jie neatitinka teritorijų planavimo detaliųjų planų, nėra kitų svarbių duomenų.

14Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti laikantis Narezkų ir Senųjų Trakų kaimų Trakų rajone reformos žemėtvarkos projektu Nr. 10. Be to, atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo nepažeidžiant LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų. Tuo tarpu ieškovės pateiktas žemės sklypo planas neatitinka nei 2001-01-23 inžinieriaus P. Ž. parengtam abrisui, nei Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-15 įsakymu Nr. 2.3-5103-79 patvirtintam žemės reformos žemėtvarkos projektui.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apelianto I. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-04 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

19Pagal LR CPK 11 straipsnio nuostatas teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (LR CPK 329 str. 3 d. 2 p.).

20Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad paskutiniuose dvejuose teismo posėdžiuose (2010-11-16 ir 2011-01-26) nebuvo vertėjo ir tuo buvo pažeistos jos teisės, nes ji neviską suprato lietuviškai.

21Kaip seka iš bylos duomenų, civilinė byla buvo pradėta 2007-12-21. 2008-02-28 paskirtas parengiamasis posėdis buvo atidėtas, nes į posėdį neatvyko ieškovės ir atsakovės atstovai. Vėliau - 2008-03-19, 2008-04-28, 2008-05-26, 2008-08-04 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bei 2008-09-03 teismo posėdyje nuolat dalyvavo vertėjos Danuta Kostiugova ir Olga Boguševičienė, kas yra pažymėta minėtų posėdžių protokoluose bei tą iš esmės patvirtina byloje esantys vertėjų pasirašyti priesaikos tekstai ( t. 1 b.l. 128-132, 135, 154-155, t. 2 b.l. 9, 15-17). 2008-09-03 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi byla dalyje dėl ieškovės naudojamo žemės sklypo ribų nustatymo ir dėl atsakovės žemės sklypo ribų registracijos nekilnojamojo turto registre ir kadastre buvo nutraukta, o kitoje dalyje byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (t. 2 b.l. 18-19). Nutartis neįsiteisėjo, nes Vilniaus apygardos teismo 2008-12-31 nutartimi minima nutartis buvo panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo (t. 2 b.l. 43-45). Byla buvo paskirta nagrinėti kitam Trakų rajono apylinkės teismo teisėjui. Iš byloje esančių posėdžių protokolų matyti, kad nagrinėjant bylą iš naujo tiek parengiamuosiuose posėdžiuose, tiek ir bylą nagrinėjant iš esmės (išskyrus 2010-11-16 teismo posėdyje) vertėja nedalyvavo, teismas neišsiaiškino ieškovės pozicijos dėl vertėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime, nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti tinkamą, nepertraukiamą bylos išnagrinėjimą (CK 159 str. 1 d.) (t. 2 b.l. 67, 78, 108, 114, 129-130, 137-138, 141-144). Atkreiptinas dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitus teismo sudėčiai, byla turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus tuos atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta (LR CPK 16 str.). Kaip minėta byla buvo perduota nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismo teisėjui nagrinėti iš naujo. Nors 2010-11-16 teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad posėdyje dalyvavo vertėja O. Bogušienė, tačiau nei posėdžio protokole, nei kitame dokumente prie šio protokolo nėra užfiksuota, kad vertėja buvo prisaikdinta bei įspėta dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą kaip to reikalauja LR CPK 240 str. nuostatos. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad vertėjos dalyvavimas minėtame teismo posėdyje nebuvo tinkamas.

22Taigi iš aukščiau išdėstyto seka, kad iki 2008-09-03 teismo posėdžiuose nuolat dalyvavo vertėja. Tuo tarpu bylą nagrinėjant iš naujo vertėjos dalyvavimas teismo posėdžiuose, taip pat ir tuomet kai buvo apklausiamos šalys, liudytojai, sakomos baigiamosios kalbos, pasinaudojama replikos teise, vertėjo dalyvavimas nebuvo užtikrintas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė I. D. būtų atsisakiusi bylos nagrinėjimo metu vertėjo. Iš to seka, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, kas pripažintina esminiu proceso normų pažeidimu. Kadangi ieškovė I. D. grindžia savo apeliacinį skundą šiuo pagrindu, teigia, kad taip buvo pažeistos jos teisės, ji neviską suprato proceso metu, toks pažeidimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 3 d. 2 p.). Šio proceso teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl skundžiamas Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-04 sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 3 d. 2 p.).

23Aukščiau išdėstyti argumentai yra pakankami panaikinti skundžiamą teismo sprendimą visoje apimtyje ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus proceso pažeidimus. Pagal bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusią CPK 192 str. 4 d. prieš duodamas parodymus liudytojas žodžiu privalėjo prisiekti, pasirašyti priesaikos tekstą, kuris turėjo būti pridėtas prie teismo posėdžio protokolo. Iš 2010-10-16 posėdžio protokolo (t. 2 b.l. 137-138) seka, kad posėdžio metu buvo apklausti liudytojai S. S., V. M., D. J.. Protokole pažymėta, kad prieš apklausą liudytojai buvo prisaikdinti bei įspėti dėl galimos atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jie pasirašė priesaikos tekstą. Tačiau prie posėdžio protokolo nėra pridėti liudytojų pasirašyti priesaikos tekstai (jų nėra byloje), kas neatitinka minėto CPK 192 str. reikalavimų.

24Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, remiantis LR CK 4.45 str. pagrindu, ieškovė prašė nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal UAB „Geoteka“ 2006-07-18 paruoštą planą. Ieškovė reiškia pretenzijas atsakovei, teigdama, kad atliekant pastarosios žemės sklypo geodezinį matavimą buvo atmatuota ir atsakovei priskirta dalis ieškovės žemės sklypo. Kitaip tariant, byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šis reikalavimas yra esminis (pagrindinis). Kaip seka iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas šį patikslinto ieškinio reikalavimą laikė išvestiniu iš kitų reikalavimų bei, atmetęs ieškovės reikalavimus panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-05-29 įsakymo Nr. 2.3-5115-79 1 p., 4.2 p. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-09-28 sprendimą Nr. 2.7.-79-15489, t.y. nustatęs, kad dokumentai, kurių pagrindu atsakovė G. S. P. įgijo nuosavybės teises į jai priklausantį žemės sklypą neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, laikė, kad yra neįmanomas ribos tarp ginčo žemės sklypų nustatymas remiantis ieškovės pateiktu planu, kadangi jis reikštų atsakovei G. S. P. priklausančio žemės sklypo ploto sumažinimą, todėl ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu toks argumentavimas nėra pakankamas. Kaip minėta apeliantė į teismą kreipėsi LR CK 4.45 str. pagrindu. Šiame straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-539/2005). Taigi, nagrinėjant ginčą tarp šalių dėl žemės sklypų ribų nustatymo, būtina įvertinti ne tik žemės sklypo įgijimo nuosavybėn pagrįstumą (kaip yra nagrinėjamu atveju), bet ir konkrečių žemės sklypų detaliųjų planų (jų parengimo) atitikimą norminių teisės aktų reikalavimams, atitikimą teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, topografinius planus, kitą geodezinę ir topografinę medžiagą bei kitus ginčui teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 3 d. 2 p., teisėjų kolegija

Nutarė

26Ieškovės I. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

27Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė I. D. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi, prašė: 5. Nurodė, kad atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus... 6. Atsakovė G. S. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 8. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį dėl ieškinio... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-04 sprendimu ieškinį atmetė bei... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovė I. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės... 13. Atsakovė G. S. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė... 14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apelianto I. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 17. Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-04 sprendimas naikintinas ir byla... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Pagal LR CPK 11 straipsnio nuostatas teismo procesas Lietuvos Respublikoje... 20. Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad paskutiniuose dvejuose... 21. Kaip seka iš bylos duomenų, civilinė byla buvo pradėta 2007-12-21.... 22. Taigi iš aukščiau išdėstyto seka, kad iki 2008-09-03 teismo posėdžiuose... 23. Aukščiau išdėstyti argumentai yra pakankami panaikinti skundžiamą teismo... 24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad patikslintu ieškiniu, be... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 26. Ieškovės I. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 27. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir...