Byla 2A-473-340/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų A. Urbanavičienės, A. Auruškevičiaus, sekretoriaujant R. Anderson,

2dalyvaujant atsakovo (apelianto) atstovei advokatei E. Matuizaitei,

3teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys M. G. ir E. T..

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 13 702,05 Lt nuostoliams atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-09-26 eismo įvykio metu trečiojo asmens E. T. vairuojama transporto priemonė Mazda 323, susidūrė su M. G. vairuojama transporto priemone BMW 740, kuri priklauso ieškovui. Eismo įvykio kaltininku pripažintas tretysis asmuo E. T.; įvykio metu buvo sugadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė, todėl ieškovas patyrė 12 777 Lt žalą. Kadangi eismo įvykio metu E. T. civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ bendrovėje, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 13 702,05 Lt suma, kurią sudaro: 12 777 Lt žala, patirta dėl transporto priemonės sugadinimo; 0,04 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas – 925,05 Lt.

6Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir kaip praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad eismo įvykio mechanizmui nustatyti kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros prof. habil. dr. O. L., turinčią 44 metų mokslinio - ekspertinio darbo stažą ir eismo įvykio teismo eksperto kvalifikaciją. Atlikus autoįvykio ekspertizę nustatyta, kad minėtas eismo įvykis negalėjo įvykti nurodomomis aplinkybėmis ir kelio sąlygomis. Transporto priemonės BMW 740 dauguma sugadinimų (išskyrus kairiajame šone priekinių ir galinių durelių zonoje) padaryti jai apsiverčiant ne mažiau kaip vieną kartą, tačiau ne bylos medžiagoje nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis; sugadinimai kairiajame šone padaryti galimai jai susiduriant su kita transporto priemone prasilenkimo (lenkimo) metu, transporto priemonei BMW 740 judant intensyvaus stabdymo režime. Mažai tikėtina, jog šios transporto priemonės susidūrimas įvyko su transporto priemone Mazda 323, nes ne visiškai sutampa kontaktuojančių detalių aukščiai; transporto priemonės Mazda 323 sugadinimai, nurodyti bylos medžiagoje taip pat nėra visiškai adekvatūs transporto priemonės BMW 740 sugadinimams jos kairiajame šone. Be to, apgadinimai nėra adekvatūs bylos medžiagoje nurodytam kelio ruožui bei abiejų transporto priemonių susidūrimui nurodomame kelio ruože. Pažymėjo, kad ieškovui apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką buvo pranešta 2006-12-04. 2009 m. rugsėjo mėn. ieškinys teismui pareikštas jau pasibaigus draudiko prievolei, todėl atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą.

7Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

8Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-05-17 sprendimu ieškovo R. Š. ieškinį patenkino visiškai; priteisė iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškovui R. Š. 12 777 Lt nuostoliams atlyginti, 925,05 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 702,05 Lt nuo bylos iškėlimo - 2009-09-09 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 411 Lt bylinėjimosi išlaidų; 9,20 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad 2006-09-26 apie 1 val. 10 min. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis įvyko autoįvykis, kurio metu E. T. vairuojama transporto priemonė Mazda 323, valstybinis Nr. ( - ), susidūrė su M. G. vairuojama transporto priemone BMW 740, valstybinis Nr. ( - ), priklausančia ieškovui R. Š.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas E. T., kuris vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė automobilį, kuris nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Transporto priemonės Mazda 323 valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo drausta pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad apgadinimai yra padaryti kitomis aplinkybėmis nei nurodo tretieji asmenys; atsakymą grindė prof. habil. dr. O. L. išvadomis. Teismas konstatavo, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-11-10 rašte nurodoma, kad prof. O. L. turi tik eismo įvykių eksperto kvalifikaciją, transporto priemonių trasologijos eksperto kvalifikacijos neturi, todėl atlikdama tyrimą ir duodama išvadą ji peržengė eksperto kompetencijos ribas. Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikta ekspertizė, kurios metu padarytos išvados, jog galimas toks eismo įvykio mechanizmas: E. T. vairuojamas automobilis Mazda 323, judėdamas dešinio posūkio kreive, kairio šono priekine dalimi, nuo pat priekinės dalies iki rato arkos užpakalinės dalies, turėjo slystamo pobūdžio sąlytį su priešinga kryptimi važiavusio automobilio BMW 740, vairuojamo M. G., kairiojo šono dalimi už 0,3-0,4 m nuo priekinių durelių priekinės dalies iki maždaug užpakalinių durelių vidurio. Po šio kontakto automobilis BMW 740 nuvažiavo nuo kelio į dešinę, žiūrint pagal jo važiavimo kryptį ir apvirto. Tuo pačiu nurodoma, kad negalima atmesti galimybės, jog automobilių BMW 740 ir Mazda 323 išoriniai sugadinimai, matomi tyrimui pateiktoje medžiagoje fotografijų kopijose, buvo padaryti aukščiau paminėtiems automobiliams kontaktuojant tarpusavyje ir automobiliui BMW 740 nuvažiavus nuo kelio ir apvirtus 2006-09-26 registruoto eismo įvykio metu. Teismo posėdyje ekspertizę atlikęs ekspertas V. M. patvirtino šias išvadas. Iš rašytinių įrodymų, eksperto išvadų, eismo įvykio dalyvio M. G. pasisakymų teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad žala ieškovui padaryta dėl eismo įvykio, nurodyto ieškinyje. Ekspertas nurodė, kad automobilių susidūrimas buvo galimas ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Todėl, teismo nuomone, didesnę įrodomąją reikšmę turi teisme apklausto eksperto V. M. išvados, o ne habil. dr. O. L. išvados; be to, atsakovas neginčijo, jog pastarasis asmuo neturi transporto trasologijos eksperto kvalifikacijos. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad įvykis yra nedraudiminis, tačiau nepateikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų.

9Dėl ieškinio senaties termino

10Teismas konstatavo, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovui padaryta žala dėl kito asmens veiksmų, tokiu atveju taikytina CK 1.125 str. 8 d. nuostata, numatanti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. 2009-09-08 teisme gautas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, o eismo įvykis įvyko 2006-09-26, t. y. nepraėjus 3 metams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio padavimo dieną baigėsi ieškinio senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad draudiko (atsakovo) ir draudėjo sutartinių draudimo santykių pasibaigimas neatleidžia draudiko (atsakovo) nuo prievolės atlyginti nuostolius, kurie padaryti draudimo laikotarpiu.

11Byloje iš esmės nekilo ginčas dėl žalos dydžio, prašomų priteisti delspinigių, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus paskaičiavimus, padarė išvadą, kad žalos ir delspinigių dydis yra pagrįstas; tenkintas reikalavimas dėl procesinių palūkanų kuri padaryta ne tik fotonuotraukų analizės, bet ir techninių skaičiuočių pagrindu, tai pat teismas neatsižvelgė, jog priteisimo. Kiti byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas jų atskirai neaptarė.

12Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai nustatė, kad 2006-09-26 įvykis įvyko aplinkybėmis, nurodomomis trečiųjų asmenų; rėmėsi išimtinai Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-11-06 aktu, kurio išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros prof. habil. dr. O. L. išvadai, kuri padaryta ne tik fotonuotraukų analizės, bet ir techninių skaičiuočių pagrindu. Taip pat nepagrįstai neatsižvelgė, kad prof. habil. dr. O. L. turi eismo įvykio ekspertų kvalifikaciją. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje kilęs ginčas yra dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, o ne dėl draudimo išmokos priteisimo, todėl nepagrįstai pritaikė trijų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo normų akivaizdu, kad byloje susiklostę draudimo teisiniai santykiai, iš kurių kylantiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. 2006-09-23 įvyko eismo įvykis, 2006-12-04 atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, informuodamas apie tai ieškovą; ieškovas į teismą kreipėsi 2009-08-31, t. y. praleidęs nustatytą terminą. Pažymi, kad dėl to paties dalyko buvo iškelta byla, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtu ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas, ieškovas neprašo jo atnaujinti, nėra duomenų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai pritaikė procesines bei materialines teisės normas, padarė pagrįstas ir tinkamas išvadas. Ieškovo teigimu, apeliaciniame skunde pateikdamas tokius pačius motyvus ir argumentus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantas neskundžia teismo įrodymų vertinimo aspektu padarytų išvadų pagrįstumo, o siekia pakartotinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, tokiu būdu apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. 1 d. 3 p. Nurodo, kad teismas deramai vadovavosi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai įvertino visus byloje pateiktus, tiek ieškovo, tiek apelianto įrodymus.

14Nustatytu terminu tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį aiškinimo ir taikymo, tačiau sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, dėl ko teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, tačiau iš dalies pakeičia teismo sprendimo motyvus (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

17Dėl ieškinio senaties.

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas R. Š. kildina savo reikalavimą dėl 13 702,05 Lt draudimo išmokos priteisimo iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių (trečiojo asmens E. T. ir atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ sutarties) dėl išdėstyto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog ieškovui padaryta žala dėl kito asmens veiksmų ir ieškovo bei atsakovo santykiams taikytina CK 1.125 str. 8 p. nuostata, numatanti trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo; teismas nepagrįstai taikė šią normą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ir atsakovo – draudimo bendrovės, teisiniams santykiams dėl draudimo išmokos priteisimo taikytinas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Atsakovas atsisakė sumokėti ieškovui draudimo išmoką 2006-12-04 raštu (b.l. 9), ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas 2009-09-08 (b.l. 2), t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tačiau ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas pakartotinai: civilinėje byloje Nr. 2-121-603/2009 R. Š. buvo pareiškęs tapatų ieškinį 2007-09-26; 2009-01-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, neatvykus ieškovui ir jo atstovui (civilinė byla Nr. 2-121-603/2009, b.l. 147-148). Ieškovo atstovo atskirasis skundas dėl nutarties buvo atmestas 2009-03-31, 2009-09-08 ieškinys buvo pareikštas pakartotinai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas advokatas R. Mikulskas prašė atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą (b.l. 46); teismas dėl šio ieškovo atstovo prašymo nepasisakė, ieškinio senaties praleidimo priežasčių nesvarstė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas laiku kreipėsi dėl savo pažeistos teisės gynimo, aktyviai veikė per atstovą byloje, rinko ir teikė įrodymus, jo prašymu buvo paskirta ir atlikta ekspertizė. Bylos duomenimis ieškovas gyvena ir dirba Latvijoje, todėl patikėjo savo interesų atstovavimą advokatui. Pirminis ieškinys buvo teismo paliktas nenagrinėtas dėl atstovo neatvykimo dėl užimtumo kitoje byloje, t. y. dėl atstovo neapdairumo – advokatas, žinodamas, kad atstovo užimtumas kitoje byloje paprastai nepripažįstamas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi bei, kad ieškovas gyvena užsienyje ir jo atvykimas į teismo posėdį apsunkintas, neatvyko į teismo posėdį. Pakartotinai ieškinys buvo pateiktas teismui operatyviai po to, kai pirminis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas buvo pakankamai aktyvus ir sąžiningas, gindamas savo pažeistą teisę bei pripažįsta, kad ieškovo interesai neturi nukentėti dėl atstovo neapdairumo. Ta aplinkybė, kad ieškovas aktyviai gynė savo teises pirminėje civilinėje byloje, pripažįstama svarbia sutrumpinto vienerių metų termino praleidimo priežastimi; teisėjų kolegija jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.).

19Kita apelianto iškelta problema – netinkamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 176, 185 str.) aiškinimas ir taikymas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad teismas įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų nepažeidė. Atsakovas savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką pagrindė specialisto O. L. išvada, jog techniniu požiūriu eismo įvykis, dėl kurio ieškovas prašo priteisti draudimo išmoką, negalėjo įvykti duotame kelio ruože (civilinė byla Nr. 2-121-603/2009, b.l. 70); apeliacinį skundą pagrindė tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šį apeliantui svarbų įrodymą ir be pagrindo juo nesivadovavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas padarė išvadą, jog 2006-09-26 apie 1 val. 30 min. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis įvyko draudiminis įvykis – autoįvykis, kurio metu E. T. vairuojamas automobilis susidūrė su ieškovui priklausančiu automobiliu, vairuojamu M. G. dėl E. T. kaltės, jam nepasirinkus saugaus greičio ir išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą – eismo įvykio administracinį protokolą ir schemą, trečiojo asmens M. G. paaiškinimus, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų išvadą apie eismo įvykio mechanizmą. Teismas išsamiai motyvavo savo nesutikimą su O. L. specialisto išvada. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog O. L. neturi eksperto-trasologo kvalifikacijos, todėl, atlikdama automobilių sugadinimų tyrimus, peržengė savo kompetencijos ribas. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismui neturėtų kilti abejonių dėl O. L. kvalifikacijos, nes ji yra profesorė ir jos išvada pagrįsta techninėmis skaičiuotėmis, neįrodo šios specialistės kompetencijos kitoje specialybėje. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo ekspertizėje nurodoma, jog tyrimui pateiktos automobilių nuotraukos yra prastos kokybės ir neinformatyvios, nepaneigia ekspertų išvados įrodomosios reikšmės. Skundo argumentas, kad teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus atmetamas, kaip nepagrįstas, nes įrodymų įvertinimas ne apelianto naudai neįrodo teismo neobjektyvumo; teismo išvados motyvuotos, pagrįstos bylos medžiagos tyrimu.

20Ginčo dėl draudimo išmokos dydžio tarp šalių nėra, skirtumą tarp ieškovo automobilio vardinės ir likutinės vertės apskaičiavo atsakovo specialistai (b.l. 7).

21Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

22Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 68) (CPK 79, 88 str.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 11,40 Lt (vienuolika litų, 40 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. dalyvaujant atsakovo (apelianto) atstovei advokatei E. Matuizaitei,... 3. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „ERGO... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 13 702,05 Lt... 6. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir kaip... 7. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 8. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-05-17 sprendimu ieškovo R. Š. ieškinį... 9. Dėl ieškinio senaties termino... 10. Teismas konstatavo, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovui padaryta... 11. Byloje iš esmės nekilo ginčas dėl žalos dydžio, prašomų priteisti... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti... 14. Nustatytu terminu tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį... 15. Apeliacinis skundas atmetamas.... 16. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 17. Dėl ieškinio senaties.... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas R. Š. kildina savo reikalavimą... 19. Kita apelianto iškelta problema – netinkamas įrodinėjimą ir įrodymų... 20. Ginčo dėl draudimo išmokos dydžio tarp šalių nėra, skirtumą tarp... 21. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio... 22. Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos,... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 24. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 11,40 Lt (vienuolika litų, 40...