Byla 2S-951-619/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Nordea Bank AB veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. T. ir G. T. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB „Nordea Bank Finland Plc" Lietuvos skyrius, AB „DNB bankas", UAB „Vilniaus energija", UAB „Vilniaus vandenys", UAB „Viršuliškių būstas", antstolis G. Badikonis, I. Gaidelis, V.Švažas, kuria buvo išspręstas klausimas dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą fiziniams asmenims G. T. ir I. T.. Bankroto administratoriumi paskirtas Vidmantas Švažas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtino I. T. ir G. T. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. 2014 m. rugsėjo 11 d. administratoriui bankrutuojantys asmenys pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorius 2014 m. rugsėjo 15 d. pateikė bankrutuojantiems asmenims ir kreditoriams išvadą dėl plano projekto. 2014 m. spalio 13 d. įvykęs kreditorių susirinkimas balsų dauguma nepritarė plano projektui, t.y. nepritarė Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, pritarė UAB „Vilniaus vandenys", UAB „Vilniaus energija". Kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė pasiūlymą koreguoti planą, atsižvelgiant į kreditoriaus pastabas, t.y. plano 3.2 punktą išdėstyti taip: „Turto pardavimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, kuris turi būti sušauktas per 1 mėnesį įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą; 6 plano punktą koreguoti taip: bendros mėnesinės išlaidos šeimos poreikiams tenkinti bus 2000 Lt, likusi pajamų dalis skirta administratoriaus išlaidoms dengti ir kreditorių reikalavimams tenkinti; 7 plano punktą koreguoti taip: nustatyti 12000 Lt administravimo išlaidų sąmatą visai bankroto proceso trukmei, t.y. 60 mėn., ir 4 proc. atlyginimą nuo turto pardavimo kainos. Administratoriaus nuomone, šie pasiūlymai nėra susiję su plano projekto tikslinimu, todėl administratorius, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 7 str., 2014 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl I. T. ir G. T. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi tenkino administratoriaus Vidmanto Švažo prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo, patvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų I. T. ir G. T. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuris buvo teiktas tvirtinti 2014 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui nepritarta dėl to, kad didžiausias kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius turėjo savo atskirą poziciją, kuri ne iš esmės buvo skirtinga. Pirmosios instancijos teismo nuomone plano projektas yra tvirtintinas, kadangi yra gerai subalansuotas kreditorių ir skolininkų atžvilgiu, realus ekonominei valstybės aplinkai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad trijų asmenų šeimai 2815 Lt reikalinga būtinųjų poreikių tenkinimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad administravimo išlaidos yra pagrįstos paskaičiavimais ir lyginant su antstolių išlaidomis, teisines paslaugas teikiančių bendrovių įkainiais yra minimalios be to atitinka FABĮ 22 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, planas atitinka įstatyme numatytus formaliuosius reikalavimus, o kreditorių susirinkime nurodytos priežastys, dėl kurių nesutinkama su planu bei siūlomi pakeitimai atmestini kaip formalūs ir neesminiai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo įjį argumentai

7Atskiruoju skundu apeliantas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsisakyti patvirtinti I. T. ir G. T. mokumo atkūrimo planą ir nutraukti bankroto bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bankrutuojančių fizinių asmenų G. T. ir I. T.. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant FABĮ reikalavimus bei kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą.

8Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė pareigą įvertinti pateikto mokumo atkūrimo plano atitikimą FABĮ reikalavimams ir teismo teise tvirtinti plano projektą, kuriam nepritarė kreditoriai, pasinaudojo nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti, kad plane nurodytos pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka pažeidžia kreditorių interesus. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jo siūlomi plano projekto pakeitimai yra neesminiai, kadangi būdamas didžiausias skolininkų kreditorius ir vienintelio įkeisto turto turėtoju yra suinteresuotas kuo operatyviau ir kuo didesne dalimi atgauti dalį skolos, o plano projektas yra sudėliotas taip, kad apelianto interesai yra pažeidžiami skolininko interesų tenkinimo sąskaita.

9Apeliantas savo pasiūlyme dėl projekto keitimo nurodė, kad kreditorių susirinkimas, kuris tvirtintų pradinę turto pardavimo kainą turi būti sušauktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, tačiau į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta ir plano projekte lieka nenurodytas nei turto pardavimo terminai, nei eiliškumas ir taip pažeidžiamas FABĮ 7 str. 1 d. 3 p. nurodytas reikalavimas plano turiniui. Taip pat apeliantas nurodė, kad plane nėra nurodyta jokių mokumo atkūrimo priemonių, jokių aplinkybių, kokiais terminais ir kokiomis sumomis skolininkai ketina didinti savo pajamas.

10Plane numatytas iš esmės didžiąja dalimi gaunamų pajamų naudojimas skolininkų poreikiams bei administravimo išlaidoms padengti, o tai neatitinka FABĮ tikslų. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad skolininkai pateikė pensijų kaupimo sutartis, tačiau nepateikė informacijos apie tai, kokios lėšos yra sukauptos ir kokiu būdu iš tų lėšų bus vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais, taigi skolininkai nepagrįstai neketina paskirstyti sumų sukauptų pagal šias sutartis. Plano projekte nurodytoms administravimo išlaidoms dengti skirta suma didesnė nei kreditorių reikalavimų tenkinimui skirta suma, o tai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Pagal apelianto paskaičiavimus, remiantis plano projekte nurodyta administravimo išlaidų sąmata per mėnesį administratoriui planuojama sumokėti apytiksliai 491 Lt, tuo tarpu visiems kreditoriams per mėnesį planuojama mokėti iš viso 304 Lt. Banko siūloma administravimo išlaidų sąmata ženkliai labiau atitinka interesų pusiausvyrą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad išlaidų pagrįstumui užtenka tik išlaidų detalizacijos, kadangi išlaidų vertinimas reiškia, kad turi būti įvertinta, ar išlaidos yra protingos.

11Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas patvirtindamas plano projekte nurodytas skolininkų pragyvenimo išlaidas pažeidė kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Skolininkai bendrai uždirba 3440 Lt sumą, iš kurios pirmosios instancijos teismas patvirtino 2815 Lt/mėn. sumą skolininkų pragyvenimo išlaidoms. Apeliantas siūlydamas plano pakeitimus nurodė, kad reikėtų koreguoti išlaidų dydį sumažinant iki 2000 Lt/ mėn., kas reikštų, kad atsiskaitymu su kreditoriais ir administravimo išlaidoms skiriama ne apie 18 % skolininkų pajamų, o 42 %, kas laikytina optimaliu siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje deklaratyviai nurodė, jog už 2000 Lt/mėn. sumą skolininkai negalėtų pragyventi. Apelianto nuomone, skolininkai negalės atkurti savo mokumo, jeigu išleis praktiškai viską ką uždirba. Teismo turi būti įvertinta tai, kad minimali mėnesinė alga Lietuvoje 1035 Lt/mėn, kadangi skolininkai yra du fiziniai asmenys, atitinkamai apie 2000 Lt ir sudaro dvi mėnesines algas. Iš tokios sumos pinigų Lietuvoje išgyvena ne tik bankrutuojantys, bet ir ne vieną vaiką turintys asmenys. Remiantis CPK 736 str. vienam skolininkui turi likti mažiausiai pusė MMA, t.y. apie 500 Lt neatskaičius mokesčių, tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas vienam skolininkui leidžia naudotis beveik tris kartus didesne suma, kas reiškia, jog esmingai pažeidžiami kreditorių interesai. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių skolininkų pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, taip pat plane apskritai nėra numatyta kaip ir kokiais terminais ruošiamasi didinti pajamas.

12Atskirajame skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bankas yra ne tik hipotekos turėtojas, bet ir finansų įstaiga, todėl skolų surinkimas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti viešą interesą bei finansų sistemos stabilumą.

13Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo patvirtinto planas neatitinka FABĮ reikalavimų. Pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla ir siekia bankroto privalo būti aktyvus ir sąžiningas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tenkindamas atskirąjį skundą, turi nutraukti bankroto bylą remdamasis FABĮ 10 str. 1 d., 2 d.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Vilniaus energija" sutinka su atskiruoju skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti patvirtinti I. T. ir G. T. mokumo atkūrimo planą bei nutraukti bankroto bylą. Kreditorius nurodė, kad skolos susiformavo už butui, kuriame gyvena skolininkai, teikiamas komunalines paslaugas. Skolininkai už jas nemoka ir skolos toliau auga, dėl to yra pagrindas nutraukti bankroto bylą, nes pažeidžiamas FABĮ. Kreditorius pažymėjo, kad nėra gavęs duomenų, kad skolininkai yra kreipęsi dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį suteikimo ar dėl socialinės paramos dėl vaiko išlaikymo. Kreditoriaus pažymi, kad plane nėra numatyta, kad pardavus butą iš gautų pinigų bus išskirta tikslinė suma komunalinių paslaugų tiekėjams, o jie tiesiogiai prisideda prie buto išlaikymo, kad jį apskritai būtų galima pardavinėti už pareiškėjų nurodytą sumą. Kreditoriaus nuomone, teismo patvirtintos skolininkų pragyvenimui reikalingos išlaidos viršija valstybės patvirtintą 870 Lt (atskaičius mokesčius) minimalios mėnesinės algos dydį, taigi teismo patvirtintas planas neskatina taupyti ir taip pažeidžiama skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad skolininkas G. T. argumentuoja, kad jam kaip statutiniam pareigūnui Lietuvos Respublika sumažino atlyginimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų inicijavęs bylą administraciniame teisme dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Pareiškėjai neaiškina, kokiais būdais ir terminais planuoja atkurti savo mokumą ar didinti pajamas. Plane taip pat nenumatytas buto pardavimo momentas. Bankroto bylos iškėlimo tikslas yra ne skolų nurašymas ar anuliavimas, o fizinio asmens mokumo atkūrimas ir kreditorių reikalavimų patenkinimas.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančių asmenų administratorius Vidmantas Švažas prašė atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą. Administratorius nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pasielgė patvirtindamas planą, atsižvelgdamas į administratoriaus išvadą byloje, kurioje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjų pateiktas plano projektas atitinka Fizinių asmenų įstatymo 7 str. reikalavimus. Administratorius taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad plano patvirtinimas pažeidė kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, nes teismas priimdamas nutartį rėmėsi administratoriaus išvada. Administratorius taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad neesmine laikytina suinteresuoto asmens pastaba, kad kreditorių susirinkimas, kuris tvirtintų turto pardavimo pradinę kainą ir tvarką būtų sušauktas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo. Plane aptarta būsto pardavimo kaina, o jo pardavimo termino nurodymas nėra įmanomas, kadangi jis žymimas ne data, o faktu - teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimu. Administratorius nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas neįvertino to, kad plane numatytas iš esmės didžiąja dalimi gaunamų pajamų naudojimas pareiškėjų poreikiams bei administravimo išlaidoms padengti neatitinka FABĮ tikslų. Pareiškėjai uždirbdami šiuo metu gaunamų pajamų kiekį, ir laikydami, jog skolas jie gali išmokėti panaudodami mažiau lėšų pragyvenimui iš viso nesiektų bankrutuoti, tačiau šiuo atveju pareiškėjai nesugeba tenkinti kreditorių reikalavimų, kadangi jų poreikiai ir sudaro didžiąją gaunamų pajamų dalį. Apelianto motyvai, kad pareiškėjai turi mokėti daugiau nei kad skiria pragyvenimui nėra logiški ir nesusiję su bankroto procesu, nes būtent FABĮ ir siekia apsaugoti fizinius asmenis nuo finansinės institucijos interesų iškėlimo prie fizinio asmens interesus. Administratoriaus nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai, kuriais bankrutuojantis asmuo prilyginamas asmeniui nevykdančiam įsipareigojimų, kadangi priverstinis skolos išieškojimas atliekamas kreditoriaus iniciatyva, o sąžiningai siekiant atstatyti savo mokumą į teismą kreipiasi pats fizinis asmuo, todėl tvirtinant būtinųjų poreikių tenkinimo sumą, negalima vadovautis CPK nuostatomis numatančiomis lėšų nustatymo tvarką. Administratorius taip pat pažymėjo, kad pensijų kaupimo sutarties pagrindu gaunamos lėšos yra panaudojamos tuomet, kai asmeniui sueina pensijinis amžius ir tokios lėšos negali būti bankroto bylos objektas. Administratorius sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad plane nurodyta administravimo išlaidų sąmata atitinka įstatymo reikalavimus ir nurodė, kad administratoriaus darbą reglamentuoja FABĮ, o ne Antstolių veiklos įstatymas, todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl administratoriaus atlyginimo. Apelianto paskaičiavimai ir deklaratyvūs argumentai, kuriais jis aiškina administravimo išlaidų mažinimą grįsti prielaidomis ir orientuoti į apelianto interesus. Apeliantas nenurodė pagrįstų priežasčių susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus, todėl siūlymai koreguoti planą pagal jo pastabas yra atmestini, be to įstatymas nenumato galimybės kreditoriui keisti mokumo atkūrimo planą. Taip pat, a

16dministratoriaus nuomone, atmestinas apelianto argumentas, jog bankas kaip finansinė institucija privalo užtikrinti finansų sistemos stabilumą, kas laikytina viešu interesu, kadangi tokie argumentai nėra priežastis tam, kad pareiškėjų bankroto procesas vyktų pažeidžiant FABĮ ir apeliantui, kaip finansų sistemos atstovui, būtų suteiktos privilegijos.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

20Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų I. T. ir G. T. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuris buvo teiktas tvirtinti 2014 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimui, yra pagrįsta ir teisėta.

21Fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos lėšų ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Parengtame mokumo atkūrimo plane numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius.

22Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje kreditorių susirinkimui pateikto plano nuspręsta netvirtinti, nes didžiausią kreditorinį reikalavimą turintis Nordea Bank AB Lietuvos skyrius iš esmės nesutiko su plane nurodyta suma bendrų mėnesinių išlaidų bankrutuojančių asmenų poreikiams tenkinti bei administravimo išlaidų sąmata, kitais procesiniais neatitikimais ir pateikė atitinkamus pasiūlymus plano koregavimui. Administratorius, laikydamas, kad kreditoriaus pasiūlymai nėra susiję su plano projekto tikslinimu pateikė pirmosios instancijos teismui tvirtinti šį planą.

23Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parengtame mokumo atkūrimo plane numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad jis atitinka formalius FABĮ 7 str. numatytus mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus, tačiau byloje iš esmės kilo ginčas dėl tokio plano galimybės užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą.

24Apelianto tvirtinimu, teismas, patvirtindamas plano projektą, pažeidė banko interesus, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto skundo argumentais sutinka. Plane numatyta, kad bankrutuojančių asmenų gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius yra 3440 Lt. Pagal planą, kiekvieną mėnesį fiziniams asmenims būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos - 2815 Lt. Iš kas mėnesį gaunamų lėšų bankrutuojantys fiziniai asmenys yra pasirengę skirti 625 Lt bankroto administravimui ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Iš plane numatomos administravimo išlaidų sąmatos matyti, kad kas mėnesį bus skiriama 216 Lt bankroto procedūroms atlikti, 105 Lt - administratoriaus atlyginimas bei 6 % už įkeisto turto varžytinių vykdymą. Taigi, iš sumos skirtos bankroto procedūrai ir kreditoriniams reikalavimams tenkinti išskaičiavus administravimo išlaidas (321 Lt), kreditoriniams reikalavimams tenkinti lieka 304 Lt. Numatyta bankroto proceso trukmė yra 5 m., taigi per šį terminą bankrutuojantys fiziniai asmenys iš kas mėnesį gaunamų pajamų kreditoriniams reikalavimams tenkinti skirs 18240 Lt, o administravimo išlaidoms 19260 Lt.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atlyginimas bankroto administratoriui turi atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mąstą, bylos sudėtingumą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tvirtindamas planą nevertino, nors tokia išlaidų sąmata buvo viena iš priežasčių, kodėl kreditorių susirinkimas nepritarė planui.

26Pažymėtina, kad FABĮ 7 str. 3 d. nustatyta tik žemutinė fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos riba, o pati nuostata yra rekomendacinio pobūdžio, taigi teismas dėl sumos sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tik deklaratyviai konstatavo, kad 2815 Lt suma yra reikalinga trijų asmenų Tylų šeimai būtiniesiems poreikiams tenkinti. Sutiktina su apelianto argumentu, atkurti savo mokumą yra sudėtinga, jeigu išleidžiama praktiškai viskas, kas uždirbama. Todėl skolininkų pragyvenimo išlaidos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į dabartinę jų padėtį, taip pat skolininkai turi mažinti kreditorių nuostolius. Bankrutojantis asmuo turi ieškoti sprendimų, kurie leistų patirti kuo mažiau nuostolių. Plane taip pat nėra duomenų apie skolininkų pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, kas rodo jų pasyvumą, kaip planuojamos didinti pajamos.

27Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinių asmenų bankroto tikslas yra platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas". Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas. Tokio bankroto proceso metu naudą iš esmės gautų vien tik bankroto administratorius, gavęs atlyginimą už skolininkui priklausančio turto realizavimą, kai tuo tarpu galimybė patenkinti kreditorinius reikalavimus iš esmės nepadidėtų. Dėl konkretaus mokumo atkūrimo plano turinio skolininkas pirmiausia turi susitarti su kreditoriais, o kilus ginčui, dėl konkretaus plano ir jame numatytų priemonių atitikties FABĮ tikslams sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuriam suteikiama teisė patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir tais atvejais, kai tai atsisako padaryti kreditorių susirinkimas, tačiau tvirtindamas mokumo atkūrimo planą teismas turi jį įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad projektas yra gerai subalansuotas kreditorių ir skolininkų atžvilgiu, realus ekonominei valstybės aplinkai. Šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto pastabas dėl plano vertino kaip neesmines ir tvirtindamas planą plačiau jų neanalizavo.

28Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, bet ir įvertinti kreditorių susirinkimo nurodytas pastabas dėl plano koregavimo bei įvertinti jų atitikimą FABĮ reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti bankrutuojančių fizinių asmenų I. T. ir G. T. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priklausomai nuo nustatytų trūkumų pobūdžio, fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali atlikti trūkumų šalinimo procedūrą teisme, t.y. įpareigodamas parengti ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą planą, arba įpareigodamas bankroto administratorių ir bankrutuojantį asmenį per nustatytą terminą patikslinti planą ir jį pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti FABĮ 8 str. 3 d. nustatyta tvarka prieš pateikiant jį iš naujo tvirtinti teismui.

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pateikto plano neatitiktis FABĮ 7 straipsnio reikalavimams yra susijusi su tam tikrais trūkumais, kurie turėtų būti patikslinti, taip pat kreditoriaus nesutikimu su skolininkų pragyvenimui bei administravimo išlaidoms skiriamomis lėšomis. Šie trūkumai nėra laikytini nepašalinamais trūkumais, dėl kurių fizinių asmenų bankroto procesas turėtų būti nutrauktas, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, plano tvirtinimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu

Nutarė

31suinteresuoto asmens Nordea Bank AB veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių atskirąjį skundą tenkinti.

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir I. T. ir G. T. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi iškėlė... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi tenkino... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo įjį argumentai... 7. Atskiruoju skundu apeliantas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašo Vilniaus... 8. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 9. Apeliantas savo pasiūlyme dėl projekto keitimo nurodė, kad kreditorių... 10. Plane numatytas iš esmės didžiąja dalimi gaunamų pajamų naudojimas... 11. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas patvirtindamas plano projekte... 12. Atskirajame skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bankas... 13. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo patvirtinto planas neatitinka... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Vilniaus energija"... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančių asmenų administratorius... 16. dministratoriaus nuomone, atmestinas apelianto argumentas, jog bankas kaip... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 21. Fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti... 22. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje kreditorių susirinkimui pateikto plano... 23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parengtame mokumo atkūrimo plane... 24. Apelianto tvirtinimu, teismas, patvirtindamas plano projektą, pažeidė banko... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atlyginimas bankroto... 26. Pažymėtina, kad FABĮ 7 str. 3 d. nustatyta tik žemutinė fizinio asmens ir... 27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo... 28. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pateikto plano neatitiktis FABĮ 7... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3... 31. suinteresuoto asmens Nordea Bank AB veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti...