Byla 2A-272-109/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, Diletai Liudžiuvienei dalyvaujant ieškovei A. G. , jos atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovui A. G. , jo atstovui advokatui Linui Šarkiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1836-329/2007 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G. , institucijoms, duodančioms byloje išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei A. G. , institucijoms, duodančioms byloje išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovė A. G. ieškiniu bei papildomu ieškiniu prašė nutraukti jos santuoką su atsakovu, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus T. G. , gim. ( - ) , gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nuo 2007-09-01 po 300 Lt sūnaus T. G. išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, palikti ieškovei santuokinę pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei A. G. paskirti natūra automobilį FORD SIERA valst. Nr. ( - ) , 2000 Lt vertės, atsakovui priteisiant iš ieškovės 1000 Lt kompensaciją; ieškovei paskirti butą, ( - ), natūra, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už 1/3 dalį buto; paskirti ieškovei prieškambario baldų komplektą, susidedantį iš veidrodžio, kabyklos, batų dėžės - 700 Lt vertės, jaunuolio baldų komplektą 600 Lt vertės, viso už 1300 Lt. Atsakovui paskirti ąžuolinę sekciją 1800 Lt vertės, 3-jų durų spintą su antrasoliais 400 Lt vertės, sofą-lovą 200 Lt vertės, staliuką žurnalinį 100 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną 300 Lt vertės, šaldytuvą 300 Lt vertės, dujinę viryklę 200 Lt vertės, viso už 3300 Lt. Už atsakovui tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto ieškovė prašė priteisti iš jo 1000 Lt kompensaciją. Taip pat ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo A. G. įmonės gautų pajamų - 46252 Lt, 1/2 dalį t.y. 23126 Lt, o santuokoje įgytas lėšas 3414 Lt, esančias jos sąskaitoje AB banke „Hansabankas“, padalinti lygiomis dalimis - po 1707 Lt kiekvienam. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė 1989-09-09. Po santuokos sudarymo gyveno pas atsakovo tėvus Vilniuje. 1991-05-03 susilaukė sūnaus T. G. . Po vaiko gimimo atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko šeimoje kilo nesutarimai. Dėl atsakovo girtavimo ji norėjo skirtis jau po 5 metų bendro gyvenimo, su vaiku išvyko gyventi į Kauną, nuomavosi butą. Tačiau tada atsakovo tėvai įkalbėjo susitaikyti ir ji priėmė atsakovą gyventi kartu Kaune. Kurį laiką atsakovas negėrė, dirbo. Bet tai truko neilgai, susirado draugų, vėl pradėjo girtauti, keisti darbovietes, nesirūpinti šeima, jos gerove. Atsakovas neskyrė pinigų šeimos biudžetui, didžiąją dalį pinigų jis išleisdavo ir dabar išleidžia alkoholiui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išgėręs tampa nesukalbamas, dėl to tarp jų kyla konfliktai, jis nuolat užgaulioja ieškovę, jos negerbia. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo ji jaučia psichologinę įtampą. Nurodė, kad santuoka su atsakovu faktiškai galutinai iširo 2004 m. Nuo tada šalys nebegyveno santuokinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio, atskirai tvarkė finansinius reikalus. Dėl 2005-08-13 atsakovo ieškovei padarytų sužalojimų ji buvo gydyta KMUK. Nurodė, kad atsakovas alkoholį vartojo nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, būdamas girtas įkyriai be jokio pagrindo kimba prie jos ir sūnaus. Kadangi atsakovo elgesys po santuokinių ryšių nutrūkimo dar labiau supriešiškėjo jos atžvilgiu, prie sūnaus jis žemino ieškovę kaip žmoną ir motiną, todėl neapsikentusi tokio atsakovo elgesio ji 2006 m. vasario 15 d. išėjo iš namų ir iki šiol gyvena atskirai nuo atsakovo. Todėl prašė pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Ieškovė pripažino, kad šiuo metu ji tikrai turi kitą vyrą, su kuriuo gyvena jam priklausančiame bute ( - ), tačiau nesutinka su atsakovo nurodyta santuokos iširimo priežastimi – jos neištikimybe, kadangi jų šeima faktiškai jau buvo iširusi daug anksčiau, negu ji pradėjo bendrauti su dabartiniu savo draugu. Ieškovė nurodė, kad iki 2006 m. birželio mėn. nepilnametis sūnus T. gyveno kartu su ja, vėliau iki 2007 m. rugpjūčio jis gyvendavo ir pas ją Pakuonyje, ir pas tėvą Kaune, kadangi sūnus norėjo būti arčiau savo draugų ir įprastinės jam gyvenamosios vietos. Tuo metu, kai sūnus gyvendavo su ja, ji vežiodavo jį į Kauną į mokyklą, viena juo rūpindavosi ir jį išlaikydavo. O kai sūnus gyvendavo pas tėvą, ji taip pat kasdien jį lankydavo, rūpinosi jo mokymusi, išlaikymu. Tuo laikotarpiu atsakovas taip pat išlaikydavo sūnų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuteikinėja sūnų prieš ją, siūlydamas pinigus ir įvairias dovanas. Tokiu elgesiu sutuoktinis manipuliuoja nepilnamečiui vaiku, norėdamas pakenkti ieškovei. Toks atsakovo elgesys žalojo sūnų, trukdė jam apsispręsti su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Ji nurodė, kad atsakovo girtavimas, netinkamas elgesys daro didelę žalą nepilnamečio vaiko auklėjimui ir vystymuisi, todėl ji prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad teismui nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ja, ji netrukdytų tėvui lankyti sūnų ir su juo bendrauti tik būdamas blaivus ir iš anksto suderinęs laiką su ieškove. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis, mokamomis po 300 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2007 09 01, kadangi nuo šio laiko vaikas pastoviai gyvena su ja ir yra jos vienos išlaikomas, ji viena pakankamai lėšų skirti sūnaus ugdymui neišgali, nes augančio sūnaus išlaikymui reikalingos vis didesnės lėšos. Nurodė, kad jos mėnesinės pajamos yra 900 Lt, atsakovas irgi dirba, todėl mano, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti vaikui 300 Lt dydžio išlaikymą, ši suma yra minimali, kad būtų užtikrinti vaiko interesai ir poreikiai bei būtinos sąlygos vaikui vystytis. Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakovu įsigijo butą, esantį ( - ) , kurio vertė šiuo metu 117 000 Lt, taip pat automobilį Ford Siera, kurio vertė 2000 Lt, prieškambario baldų komplektą, susidedantį iš veidrodžio, kabyklos, batų dėžės, 700 Lt vertės, jaunuolio baldų komplektą 600 Lt vertės, ąžuolinę sekciją 1800 Lt vertės, 3-jų durų spintą su antrasoliais 400 Lt vertės, sofą-lovą 200 Lt vertė, staliuką žurnalinį 100 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną 300 Lt vertės, šaldytuvą 300 Lt vertės, dujinę viryklę 200 Lt vertės. Ieškovė prašė priteisti jai su sūnumi visą butą natūra, o atsakovui priteisti iš jos piniginę kompensaciją už 1/3 dalį šio buto. Nurodo, kad toks buto padalinimo būdas būtų teisingiausias dėl šeimoje susiklosčiusių objektyvių priežasčių siekiant apginti jos ir sūnaus teises. Ieškovė nesutiko, kad butas būtų priteistas atsakovui natūra, o jai išmokėta kompensacija, arba kad butas būtų padalintas pusiau ir paskirtas naudotis bendrai, kadangi tokiu atveju nebūtų galimybės butu naudotis, nes butas yra dviejų kambarių, pereinamas ir atskiro kambario atsakovui pagal esamą ploto kiekį neišeitų paskirti, tada iš esmės nebūtų išspręstas skyrybomis sprendžiamas klausimas, nes ieškovė ir sūnus vėl būtų priversti taikytis su nuolat girtaujančiu atsakovu. Ieškovė prašė priteisti jai automobilį natūra, o atsakovui ji sutiko išmokėti 1000 Lt kompensaciją. Nurodė, kad automobilis jai reikalingas sūnui vežioti į mokyklą. Ieškovė taip pat prašė paskirti jai prieškambario baldų komplektą, susidedantį iš veidrodžio, kabyklos, batų dėžės, 700 Lt vertės, ir jaunuolio baldų komplektą 600 Lt vertės, iš viso turto už 1300 Lt, o atsakovui prašo paskirti ąžuolinę sekciją 1800 Lt vertės, 3-jų durų spintą su antrasoliais 400 Lt vertės, sofą-lovą 200 Lt vertės, staliuką žurnalinį 100 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną 300 Lt vertės, šaldytuvą 300 Lt vertės, dujinę viryklę 200 Lt vertės, iš viso turto už 3300 Lt, o kadangi atsakovui paskiriamo turto vertė viršija jai paskiriamo turto vertę, todėl prašė priteisti iš atsakovo 1000 Lt kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu atsakovas savo vardu įregistravo A. G. įmonę, tačiau atsakovas gautų pajamų neskyrė šeimos biudžetui, didžiąją dalį pinigų jis išleisdavo savo interesams – įsigyti alkoholiui. Kadangi įmonė ir iš jos gautos pajamos yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, o nuo 2004 metų nutrūkus šalių santuokiniams ryšiams įmonės pajamas atsakovas naudojo tik savo poreikiams, todėl ieškovė prašė padalinti A. G. įmonės gautas 46252 Lt pajamas pagal teismui pateiktas 2004 m. ir 2005 m. metines pelno mokesčio deklaraciją, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį šių pajamų, t.v. 23 126 Lt. Taip pat ieškovė nurodė, kad jos sąskaitoje, esančioje AB banke „Hansabankas“, yra santuokoje įgytos lėšos 3414 Lt, todėl prašė padalinti jas lygiomis dalimis - po 1707 Lt kiekvienam. Ieškovė nurodė, kad šalys kreditorių neturi. Kadangi ji yra darbinga, save pilnai išlaiko, todėl išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Nutraukus santuoką pageidauja pasilikti santuokoje įgytą pavardę - G.(1 t. b.l. 3-7, 124-126, 2 t. b.l. 42-43).

6Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės A. G. kaltės, nustatyti sūnaus T., gim. ( - ) , gyvenamąją vietą su tėvu A. G. , priteisti iš A. G. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-12-01 po 300 Lt per mėnesį, iš viso 2400 Lt vienkartine išmoka, pervedant pinigus į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą banke ir po 300 Lt sūnaus T. G. išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės, lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą. Padalinti kilnojamąjį turtą taip: atsakovui natūra paskirti prieškambario baldų komplektą, susidedantį iš veidrodžio, kabyklos ir batų dėžės, 700 Lt vertės, 3-jų durų spintą su antresolėmis 400 Lt vertės, sofą-lovą 200 Lt vertės, žurnalinį staliuką 100 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną 300 Lt vertės, dujinę viryklę 200 Lt vertės, šaldytuvą 300 Lt vertės. Ieškovei atsakovas prašė priteisti automobilį FORD SIERA ( - ), 2000 Lt vertės, ąžuolinę sekciją 1800 Lt vertės, jaunuolio baldų komplektą 600 Lt vertės. Už ieškovei tenkančią didesnę dalį turto atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1200 Lt kompensaciją. Taip pat atsakovas prašė jam priteisti dviejų kambarių butą, esantį ( - ), o A. G. priteisti 12682,80 Lt kompensaciją už jos 1/3 dalį buto. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės siūlomu kilnojamojo turto padalinimo variantu, taip pat vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, atsisakė savo reikalavimo dėl išlaikymo vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo, pakeitė reikalavimą dėl buto padalinimo, atsisakydamas kompensacijų priteisimo, ir prašo jį dalinti kiekvienam natūra lygiomis dalimis, palaikė reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės.( 1 t. b.l. 72-74, 2 t. b.l. 2-8).

7Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo ne dėl ieškovės nurodytų priežasčių, bet dėl ieškovės savanaudiškų paskatų bei jos neištikimybės. Nurodė, kad ieškovė, kai paaugo ir tapo savarankiškesnis sūnus, pasijuto pakankamai laisva moterimi, pamiršo šeimos vertybes - pagarbą vienas kitam, lojalumą, ištikimybę - ir pradėjo ieškoti pramogų, bendraudama su kitais vyrais, todėl šeimoje pradėjo kilti barniai. Tai, kad ieškovė išdavė šeimą, rodo jos gyvenimas su kitu vyru. Nurodo, kad jis visuomet tenkindavo jos pageidavimus, nes ją labai mylėjo, rūpinosi šeima. Jo tėvams 1997 m. padovanojus atsakovui 6500 JAV dolerių, o kitą dalį pasiskolinę, jie įsigijo dviejų kambarių butą ( - ), kurį pats suremontavo. Skolą už butą jie grąžino 1999 m. gruodį. Nurodė, kad grąžinus skolą, ieškovės elgesys jo atžvilgiu pasikeitė, ji atšalo, pasidarė irzli, pradėjo slapukauti, nieko per daug nepasakodama apie savo darbo reikalus dažnai vakarais kažkur išeidavo, o pradėjus priekaištauti kildavo barniai, ieškovė vengė intymaus bendravimo, barniai dažnėjo, o vėliau ji persikėlė į sūnaus kambarį. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad didėjant įtampai šeimoje, jis vartojo alkoholį, vieną kartą buvo pavartojęs ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą. Kadangi ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, savo elgesiu prarado pasitikėjimą ir išdavė šeimą ją palikdama, todėl atsakovas prašė nustatyti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nurodė, kad pajamos, gautos iš jo įkurtos įmonės, buvo sunaudotos šeimoje - sūnui, maistui, butui, automobilio išlaikymui, o nuo 2006 m. jokios veiklos nevykdo. Butą prašė padalinti lygiomis dalimis ir paskirti juo naudotis bendrai, kadangi jis neturi jokio kito gyvenamojo ploto, išeiti iš buto neketina, nes neturi kur eiti. Nurodė, kad nors butas susideda iš dviejų pereinamų kambarių, tačiau galima įrengti iš koridoriaus atskirus įėjimus į kambarius ir ieškovei su sūnumi paskirti didesnį kambarį, o jis gyventų mažesniame kambaryje ir netrukdytų ieškovei gyventi, jis leistų sūnui naudotis savo kambariu. Atsakovas nesutiko, kad ieškovė jam sumokėtų kompensaciją už 1/3 buto, nes jis turės išeiti į gatvę. Nurodė, kad ieškovės siūloma suma nėra didelė, už ją jis nesusiras kitos gyvenamosios vietos. Sūnui išreiškus pageidavimą gyventi su motina, atsakovas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, neprieštaravo, kad vaikas gyventų su motina, tačiau nesutiko mokėti sūnui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, siūlė mokėti po 150 Lt ir nurodė, kad dar gali sūnui gaminti valgį. Nurodė, kad šiuo metu jis dirba apsaugos darbuotoju ir jo pajamos yra 900 Lt per mėnesį. Atsakovas neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovei liktų santuokinė pavardė. Nurodė, kad kreditorių neturi.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, priešieškinį atmetė:

9Santuoką, sudarytą tarp A. G. , a.k. ( - ) ir A. G. , a.k. ( - ), 1989 m. rugsėjo 9 d. Lazdijų rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr.143, nutraukė, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

10Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – G. ir G.;

11Nustatė nepilnamečio vaiko T. G. , gim. ( - ) , gyvenamąją vietą kartu su motina A. G. ;

12Priteisė iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. G. , gim. ( - ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2007-09-01 iki sūnaus T. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskyrė jo motiną A. G. ;

13Padalino santuokoje įgytą turtą ir paskyrė ieškovės A. G. nuosavybėn:

14- butą, esantį ( - ) , 117000 Lt vertės. Už ieškovei natūra tenkančią 1/2 atsakovo dalį buto priteisė iš ieškovės A. G. atsakovui A. G. 58500 Lt kompensaciją;

15- automobilį FORD SIERRA, ( - ), 1990 m. laidos, 2000 Lt vertės. Už ieškovei natūra tenkančią 1/2 atsakovo dalį automobilio priteisė iš ieškovės A. G. atsakovui A. G. 1000 Lt kompensaciją;

16- prieškambario baldų komplektą, susidedantį iš veidrodžio, kabyklos, batų dėžės, 700 Lt vertės;

17- jaunuolio baldų komplektą 600 Lt vertės. Iš viso kilnojamo turto už 1300 Lt.

18Atsakovo A. G. nuosavybėn paskyrė: ąžuolinę sekciją 1800 Lt vertės; 3-jų durų spintą su antrasoliais 400 Lt vertės; sofą-lovą 200 Lt vertės; staliuką žurnalinį 100 Lt vertės; automatinę skalbimo mašiną 300 Lt vertės; šaldytuvą 300 Lt vertės; dujinę viryklę 200 Lt vertės. Iš viso kilnojamo turto už 3300 Lt. Už atsakovui tenkančią didesnę dalį kilnojamo turto priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei A. G. 1000 Lt kompensaciją;

19Priteisė ieškovei A. G. iš atsakovo A. G. įmonės už 2004-2005 metų laikotarpį gautų 46252 Lt pajamų 1/2 dalį, t.y. 23126 Lt;

20Santuokoje įgytas pinigines lėšas 3414 Lt, esančias AB banke „Hansabankas“ ieškovės A. G. sąskaitoje ( - ), padalino lygiomis dalimis ieškovei A. G. ir A. G. po 1707 Lt kiekvienam;

21Patvirtino šalių atsisakymą nuo išlaikymo sau;

22Priteisė iš ieškovės A. G. 377 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai;

23Priteisė iš atsakovo A. G. 2542 Lt žyminio mokesčio ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai bei 211 Lt žyminio mokesčio ir 1116 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovės A. G. naudai. (2 t. b.l.129-138).

24Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo. Iš atsakovo ieškovei priteistą atsakovo įmonės 2004 -2005 m. gautų pajamų sumą sumažinti iki 10136 Lt, padalinti butą, esantį adresu ( - ) , natūra, priteisiant atsakovui ir ieškovei po ½ dalį buto, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės A. G. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, neteisingai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas:

25Dėl pajamų, gautų iš įmonės veiklos, padalinimo

26Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai ½ dalį visų 2004-2005 metų laikotarpiu iš atsakovo įmonės veiklos gautų pajamų, kas teismo paskaičiavimu sudaro 23126 Lt. Nurodydamas, kad pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 p. įmonė ir iš jos gautos pajamos yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, teismas neleistinai išplėtė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytino turto sąvoką. Apeliantas nurodo, jog santuokos metu iš įmonės veiklos gautų pajamų teisinį režimą be minėtos normos reglamentuoja ir CK 3.89 str. 1 d. 5 p., 3.91 str., kurie nustato, kad turtas ir pajamos, reikalingos asmeniniam sutuoktinio verslui, yra asmeninė tuo verslu užsiimančio sutuoktinio nuosavybė. Teismas nevertino aplinkybės, kad įmonę, ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, įsteigė vienas atsakovas, kad atsakovas vienas joje dirbo. Iš įmonės veiklos gaudamas pajamas atsakovas neišvengiamai turėjo ir išlaidų, susijusių su verslo gyvavimu, dėl ko visos įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose fiksuojamos pajamos objektyviai negalėjo būti pripažintos bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Be to, teismas netaikė uždirbtas pajamas, sąnaudas bei pelną reglamentuojančių teisės normų, dėl ko nevisapusiškai ir neteisingai aiškino ir vertino pateiktus rašytinius įrodymus – metines A. G. įmonės pelno mokesčio deklaracijas. Iš pateiktos 2005 m. A. G. įmonės pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 įmonė gavo 25043 Lt pajamų ir patyrė 11905 Lt sąnaudų, vadinasi apmokestinamasis įmonės pelnas minėtu laikotarpiu sudarė 13138 Lt. Šiai sumai apmokestinti, vadovaujantis LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., taikytas 0 proc. mokesčio tarifas. Tokiu būdu 2004 metais A. G. įmonė uždirbo 13138 Lt grynojo pelno, atitinkamai 2005 metais – 7134 Lt. Būtent šios sumos yra tos, kuriomis įmonė minėtu laikotarpiu galėjo laisvai disponuoti ir ieškovei priteistina įmonės gautų pajamų suma negali viršyti ½ 2004-2005 m. įmonės uždirbto grynojo pelno, t.y. 20272 Lt, kas sudaro 10136 Lt. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2006 m. A. G. įmonė turi likviduojamos įmonės statusą. Iki to momento, kol įmonė bus galutinai likviduota, atsakovas neišvengiamai patirs papildomų išlaidų, todėl mano, kad ieškovei priteistina suma turėtų būti mažintina.

27Dėl nekilnojamojo turto padalinimo

28Teismas, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p., nemotyvavo kokiais įrodymais remdamasis patenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai natūra visą butą, esantį adresu ( - ) , o atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 58500 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią ½ atsakovo dalį buto, ir atmetė atsakovo patikslintame priešieškinėje nurodytą reikalavimą padalinti ginčo butą lygiomis dalimis ir paskirti atsakovui ir ieškovei naudotis atskirais kambariais. Teismas, remdamasis vien ieškovės paaiškinimais ir nevertindamas atsakovo nurodytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų,, padarė neteisingą išvadą, kad minėtas butas įgytas iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų. Buto, įsigyto 1997-09-25, šalims esant santuokoje, pirkimo – pardavimo kaina buvo 8300 USD (tuo metu tai sudarė apie 33200 Lt). Apeliantas nurodo, kad dalis šios kainos, t.y. 6500 USD, buvo jo asmeninės lėšos. Šiai aplinkybei įrodyti atsakovas pateikė 1997-07-31 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovo tėvas A. G. perleido trečiajam asmeniui už 10000 Lt jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su nebaigtu statyti sodo nameliu, bei 1997-08-15 pinigų dovanojimo sutartį, kuria atsakovo tėvas A. G. ir motina O. G. padovanojo atsakovui asmeninėn nuosavybėn 6500 USD. Be to, teismas, priteisdamas ieškovei butą natūra, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nuo 2006 m. kovo mėn. turi kitą gyvenamąją vietą ( - ) , kur šiuo metu gyvena su sugyventiniu kartu su šalių nepilnamečiu vaiku. Teismo argumentai, kad butas ieškovei natūra priteisiamas atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas nuo vaikystės gyveno tame bute, čia sava aplinka, šalia gyvena visi jo draugai, netoli namų yra jo lankoma mokykla, ir todėl jis turėtų gyventi toliau tame bute, apelianto nuomone negali būti pripažinti svarbiais vien dėl to, kad iki pilnametystės sūnui likę 1,5 metų. Nepilnamečiui vaikui negresia persikėlimo gyventi į kitą vietą stresas, be to, jau ilgą laiką jis gyvena kitur. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos bei kito nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, ką patvirtina byloje pateikta VĮ Registrų centro pažyma. Taip pat apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog nėra galimybės buto padalinti tarp šalių lygiomis dalimis natūroje, nes bute nėra tokių atskirų kambarių, kurie atitiktų šalims tenkančias idealias naudingojo ploto dalis. Atsakovo argumentą, kad kambariai yra realiai atskirti, teismas atmetė kaip neįrodytą. Tačiau ne tik atsakovas, bet ir ieškovė 2007-10-01 teismo posėdyje patvirtino, kad buto ( - ) kambariai yra 14 kv.m. ir 17 kv.m. Pastarasis kambarys yra sumažintas, nes ten padarytas koridorius, tačiau tai nėra pažymėta inventorizacijos knygoje. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, teismas, reikalaudamas papildomų esamą buto būklę patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai netaikė CPK 182 str. 5 d. įtvirtintos nuostatos, o jei teismui ir buvo iškilusi abejonė šiuo klausimu, vadovaujantis CPK 160 str. 1 d. 5 p., 376 str. 1 d., jis turėjo teisę surinkti reikiamus įrodymus savo iniciatyva. (2 t. b.l. 142-147).

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. (2 t. b.l 167-172). Nurodo šiuos motyvus:

30Dėl pajamų, gautų iš įmonės veiklos, padalinimo

31Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl iš santuokos metu įregistruotos įmonės lėšų padalinimo, tinkamai taikė CK 3.88 str. 1 d. 4 p. ir pagrįstai laikė iš įmonės veiklos gautas lėšas bendrąja jungtine nuosavybe. Įmonė buvo įregistruota šalių santuokos metu, todėl ji pagrįstai traktuojama kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.89 str. 1 d. 5 p. nuostatos, kaip nurodė apeliantas, šiuo atveju neturėtų būti taikomos, nes šioje normoje kalbama apie asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamą turtą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad įmonė yra jo asmeninė nuosavybė, todėl nepaneigė prezumpcijos, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra tų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, ieškovė prašė padalinti iš įmonės veiklos gautas lėšas, o ne lėšas ir daiktus, reikalingus asmeniniam sutuoktinio verslui, o tai nėra tapatūs dalykai. Be to, apeliantas klaidingai aiškina ir CK 3.91 str., nes jame kalbama ne apie turtą ir pajamas, reikalingas asmeniniam sutuoktinių verslui, o būtent apie turtą, skirtą funkcionuoti įmonei, kurią įsteigė vienas iš sutuoktinių po santuokos sudarymo, bei lėšas, gautas iš vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo įsteigtos įmonės, kurias būtent šis straipsnis priskiria prie bendrosios jungtinės nuosavybės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybių, kad jis vienas, iš savo asmeninių lėšų įsteigė įmonę ir kad ji yra jo asmeninė nuosavybė. Tačiau, net ir įrodžius, kad įmonė buvo įsteigta iš vieno sutuoktinio asmeninių lėšų ir ji yra šio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, sutinkamai su CK 3.88 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad jis negavo teismo sprendime nurodytų iš įmonės veiklos pajamų ir kad jos turėtų būti mažinamos deklaracijose nurodomomis įmonės veikloje patirtomis sąnaudomis, nes skunde nurodytos aplinkybės apie patirtas įmonės sąnaudas, taip pat gautas pajamas, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės nuomone, niekuo nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog įmonė turi likviduojamos įmonės statusą, dėl ko atsakovas patirs išlaidų. Byloje nėra pateikti net preliminarūs skaičiavimai kokio dydžio šios išlaidos bus patirtos, todėl nėra aišku ir kokiu dydžiu reiktų mažinti ieškovei priteistą sumą. Be to, likviduojamos įmonės statusas dar nereiškia, kad ji iš tiesų bus likviduota. Atsakovo įmonė likviduojama nuo 2006 metų, tačiau iki šiol likvidavimas nėra baigtas, nors byloje nėra pateikta duomenų apie turimus kreditorius, kurie trukdytų likvidavimo procesui.

32Dėl nekilnojamojo turto padalinimo

33Butas, esantis adresu ( - ), buvo įgytas šalių santuokos metu iš santuokinių lėšų, todėl sutinkamai su CK 3.88 str. 1 d. 1 p., yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Dovanojimo sutartis dėl 6500 JAV dolerių dovanojimo atsakovui yra surašyta prasidėjus teisminiam procesui, siekiant įrodyti aplinkybę, kad atsakovo tėvai dovanojo šalių šeimai pinigus. Ieškovė nurodo, kad tai yra netiesa, jokios lėšos nebuvo dovanotos, butą įsigijo iš savo santuokinių lėšų. Be to, pateiktoji dovanojimo sutartis neįrodo gautų lėšų panaudojimo būtent buto pirkimui. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė reikalavimo pripažinti butą ar jo dalį esant jo asmenine nuosavybe, todėl teismas pagrįstai laikė šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir patenkino ieškovės reikalavimą paskirti jai butą natūra, atsakovui priteisiant iš ieškovės piniginę kompensaciją už 1/2 dalį buto. Sprendžiant klausimą, kuriai iš šalių turėtų būti paskirtas turtas natūra, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais vadovavosi, įvertino tiek CK 3.127 str. 3 d. nustatytus pagrindus, tiek svarbias aplinkybes, kad po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kuriam reikalingas atskiras kambarys, vaikas turi turėti normalias gyvenimo sąlygas, atsakovas yra girtaujantis ir konfliktiško charakterio. Atskiro kambario, kuriuo atsakovas galėtų naudotis, netrukdydamas ieškovei ir sūnui, bute nėra. Nors apeliantas nurodė, kad vieną kambarį galima pertvarkyti, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų kaip tokie pertvarkymai natūroje turėtų būti atliekami, kas ir kieno lėšomis juos atliks. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis nesutinka ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją už butą, buto palikti žmonai nesutinka, kito buto neturi, iš buto išsikelti taip pat nenori, į visą butą nepretenduoja. Ieškovė priešingai, sutiko atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją, pateikė teismui turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta didesnė turto vertė, nei teigė atsakovas, todėl teismas šias aplinkybes laikė svarbiomis priimant sprendimą dėl buto paskyrimo natūra ieškovei. Ta aplinkybė, kad atsakovas neturi kito gyvenamojo ploto, nelaikytina esmine sprendžiant turto paskyrimo natūra klausimą. Atsakovas yra suaugęs, darbingo amžiaus, sveikas vyras, todėl jam yra paprasčiau, gavus piniginę kompensaciją, pasirūpinti kitu gyvenamuoju plotu, nei ieškovei, moteriai, gyvenančiai kartu su nepilnamečiu vaiku. Be to, ieškovė dirba Kaune, kasdien į darbą važinėja iš Prienų rajono, veža sūnų į mokyklą. Kito gyvenamojo ploto ar nuosavybės teise priklausančio turto ieškovė neturi, laikinai gyvena ( - ), kur dėl atsakovo girtavimo ir agresijos ieškovė buvo priversta išsikelti kartu su sūnumi.

34Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

35Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, todėl dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako tik apskųstose dalyse (CPK 320 str.).

36Dėl buto padalijimo natūra

37CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės Vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos. Todėl parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, visų pirmiausia, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, po to į sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį, ar kitas svarbias aplinkybes.

38Pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą kuriam iš sutuoktinių paskirtinas visas butas natūra, pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus sudaryti jam saugią aplinką, į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, į jo amžių- yra paauglys 16,5 metų, todėl reikalingas atskiras kambarys, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, (kuri kito nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo ploto neturi), atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog kambarius ginčo bute galima izoliuoti, iš koridoriaus pagal planą yra įėjimas tik į vieną kambarį, atsakovas yra konfliktiško būdo, gyvendamas su ieškove ir sūnumi viename bute, pažeidinėjo bendro gyvenimo taisykles, girtavo, todėl padalinus tarp šalių butą natūra ir paskyrus jiems naudotis kambariais, kurie nėra izoliuoti, ieškovė su nepilnamečiu sūnumi būtų priversta taikytis su girtaujančiu atsakovu, gyventi nuolatinėje įtampoje ir konfliktinėje aplinkoje. Taip pat teismas atsižvelgė į sutuoktinių išreikštą poziciją dėl galimybės išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais.

39Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad paskyrus visą butą natūra ieškovei, jis praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas pagrįstai teikė šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui. Atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, ieškovė dėl atsakovo sužalojimo buvo paguldyta į KMUK, (1 t. b l. 62), atsakovas girtavo (1 t. b.l. 166, 190, 46, 47, 2 t. b.l. 83), ir išgėręs būna agresyvus, nutraukė savanorišką gydymą nuo alkoholizmo (b.l.63), ką patvirtino teismo posėdžio metu (2 t. b.l. 145), 2007 -05-29 Administracinės komisijos nutarimu atsakovas už savivaldžiavimą- buto durų spynos pakeitimą ir neleidimo ieškovei naudotis butu (2 t. b.l. 83) buvo nubaustas administracine bauda, dėl jo netinkamo elgesio šeimoje ieškovė buvo priversta su nepilnamečiu sūnumi išsikelti iš buto, butas susideda iš dviejų kambarių, kurie yra pereinami, teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus, viso buto priteisimas ieškovei natūra, o atsakovui skyrimas kompensacijos pinigais atkurtų šalių teisinę taiką (CPK 2 str.) ir užkirstų kelią šalių ginčui dėl teisės ateityje. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 58500 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią ½ dalį buto bendrame turte, kurios dydis yra pagrįstas buto dalies rinkos vertės įvertinimu, o atsakovas priešieškiniu prašydamas natūra jam priteisti visą butą, sutiko ieškovei išmokėti tik 12682,20 Lt kompensaciją (1t. b.l. 178-183, 2 t. b.l. 2-8).

40Dėl pajamų, gautų iš įmonės veiklos, padalijimo

41Iš pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų (1 t. b.l. 83-94) matyti, kad per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 A. G. įmonė gavo 25043 Lt pajamų ir patyrė 11905 Lt sąnaudų, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad 2004 m. A. G. įmonė uždirbo 13138 Lt grynojo pelno, o 2005 metais - 7134 Lt pelno, viso 20272 Lt.

42Atsakovo pateiktos į bylą metinės pelno mokesčio deklaracijos yra patikrintos ir patvirtintos Apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojos, jose įrašyti duomenys apie pajamas, išlaidas nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, todėl laikytina, kad duomenys yra teisingi. Teismo posėdžio metu ieškovei pripažinus atsakovo apeliacinį skundą dėl pajamų, gautų iš įmonės veiklos, padalijimo ir atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovo priteistas ieškovei pajamas, gautas iš įmonės veiklos 2004, 2005 metais iki 10136 Lt (20272 Lt : 2), (CK 3.117 str. 1d., 3.91 str., 3.88 str. 1d.4p.).

43Dėl bylinėjimo išlaidų

44

45Byloje nustatyta, kad atsakovas už apeliacinio skundo surašymą ir advokato dalyvavimą teisme sumokėjo advokatui 1750 litų (2 t. b.l.176-177), o ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir advokatės dalyvavimą teisme sumokėjo 1000 litų (2 t.b.l. 178).

46Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą privalėjo sumokėti 2145 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo tik 715 Lt ( 2 t.b.l.161). Pirmosios instancijos teismas 2007-12-07 nutartimi atidėjo apeliantui 1430 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje (2 t. b.l. 157-158).

47Teisėjų kolegija iš dalies pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, t.y. sumažinusi iš atsakovo priteistą ieškovei gautų pajamų iš įmonės veiklos sumą nuo 23126 Lt iki 10136 Lt, vadovaudamasi CPK 93 str. 4d., atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

48Mažintina iš atsakovo teismo sprendimu priteista valstybei žyminio mokesčio suma 304 Lt, t.y. iki 2238 Lt (2540 Lt-304 Lt), kurios mokėjimas ieškovei paduodant ieškinį buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ir patenkinus ieškinį dalyje dėl pajamų priteisimo, iš atsakovo buvo priteista šioje dalyje 694 Lt žyminio mokesčio valstybei, todėl iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistina atsakovui 304 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį pirmosios instancijos teisme (1t. b.l. 75,198, 2 t. b.l. 23), sumažintinos iš atsakovo priteistos ieškovei išlaidos už advokato teisinę pagalbą 300 Lt. ir iš ieškovės priteistina atsakovui 304 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

49Kadangi apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, nei vienai iš šalių nepriteistinos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atmetus apeliacinį skundą dalyje dėl buto padalijimo natūra, iš atsakovo priteistinas 1430 Lt žyminis mokestis valstybei, kurio sumokėjimas atsakovui paduodant apeliacinį skundą buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atlikus mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei padidintinas iki 3668 Lt (2238 Lt+1430 Lt ), iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei sumažintinos iki 208 Lt (1116 Lt -904 Lt), kita sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų dalyje paliktina nepakeista.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,

Nutarė

51apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

52Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 6 d. sprendimą pajamų, gautų iš įmonės veiklos, priteisimo dalyje ir šioje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies: iš atsakovo A. G. (a.k. ( - ) priteistą ieškovei A. G. (a.k. ( - ) gautų pajamų sumą sumažinti nuo 23126 Lt iki 10136 Lt .

53Pakeisti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje padidinant iš atsakovo priteistą žyminį mokestį valstybei iki 3668 Lt, sumažinant iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovei iki 208 Lt. Kitą sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų dalyje palikti nepakeistą.

54Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovė A. G. ieškiniu bei papildomu ieškiniu prašė nutraukti jos... 5. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė 1989-09-09. Po santuokos sudarymo... 6. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl... 7. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo ne dėl ieškovės nurodytų... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Santuoką, sudarytą tarp A. G. , a.k. ( - ) ir A. G. , a.k. ( - ), 1989 m.... 10. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – G. ir G.;... 11. Nustatė nepilnamečio vaiko T. G. , gim. ( - ) , gyvenamąją vietą kartu su... 12. Priteisė iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. G. , gim. ( -... 13. Padalino santuokoje įgytą turtą ir paskyrė ieškovės A. G. nuosavybėn:... 14. - butą, esantį ( - ) , 117000 Lt vertės. Už ieškovei natūra tenkančią... 15. - automobilį FORD SIERRA, ( - ), 1990 m. laidos, 2000 Lt vertės. Už... 16. - prieškambario baldų komplektą, susidedantį iš veidrodžio, kabyklos,... 17. - jaunuolio baldų komplektą 600 Lt vertės. Iš viso kilnojamo turto už 1300... 18. Atsakovo A. G. nuosavybėn paskyrė: ąžuolinę sekciją 1800 Lt vertės;... 19. Priteisė ieškovei A. G. iš atsakovo A. G. įmonės už 2004-2005 metų... 20. Santuokoje įgytas pinigines lėšas 3414 Lt, esančias AB banke... 21. Patvirtino šalių atsisakymą nuo išlaikymo sau;... 22. Priteisė iš ieškovės A. G. 377 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt bylinėjimosi... 23. Priteisė iš atsakovo A. G. 2542 Lt žyminio mokesčio ir 70 Lt bylinėjimosi... 24. Apeliaciniu skundu... 25. Dėl pajamų, gautų iš įmonės veiklos, padalinimo... 26. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai ½ dalį visų 2004-2005 metų... 27. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo... 28. Teismas, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p., nemotyvavo kokiais įrodymais... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 30. Dėl pajamų, gautų iš įmonės veiklos, padalinimo... 31. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl iš santuokos metu... 32. Dėl nekilnojamojo turto padalinimo... 33. Butas, esantis adresu ( - ), buvo įgytas šalių santuokos metu iš... 34. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 35. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų... 36. Dėl buto padalijimo natūra... 37. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės Vaiko teisių ir interesų... 38. Pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą kuriam iš sutuoktinių... 39. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad paskyrus... 40. Dėl pajamų, gautų iš įmonės veiklos, padalijimo... 41. Iš pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų (1 t. b.l. 83-94) matyti,... 42. Atsakovo pateiktos į bylą metinės pelno mokesčio deklaracijos yra... 43. Dėl bylinėjimo išlaidų... 44. ... 45. Byloje nustatyta, kad atsakovas už apeliacinio skundo surašymą ir advokato... 46. Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą privalėjo sumokėti 2145 Lt žyminio... 47. Teisėjų kolegija iš dalies pakeitusi pirmosios instancijos teismo... 48. Mažintina iš atsakovo teismo sprendimu priteista valstybei žyminio mokesčio... 49. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, nei vienai iš šalių... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 51. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 52. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 6 d. sprendimą... 53. Pakeisti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje padidinant iš... 54. Kitos sprendimo dalies nekeisti....