Byla 2-1373-794/2012
Dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „AS Transportas“ atstovui Algirdui Sobatui, advokatui Jonui Nekrašiui, atsakovui R. A., jo atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, trečiajam asmeniui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „AS Transportas“ ieškinį atsakovui R. A., trečiajam asmeniui R. V. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 14.553,91 Lt nuostolių, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.. Nurodė, kad 2011-03-28 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią bendrovėje atsakovas dirbo vairuotoju. Darbo funkcijų atlikimui ir vykimui į komandiruotę atsakovui buvo perduotas vilkikas MAN TGA18.460, valstybinis numeris FDT895. Grąžinus jo valdomą transporto priemonę, buvo nustatyta, kad transporto priemonei padaryta žala: priekinės padangos protektoriaus gilus įpjovimas, sulaužytas šildymo sistemos valdymo pultas ir valdymo pulto korpusas, sulaužytas stoglangio pavaros mechanizmas. Be to, ieškovės teigimu atsakovui buvo suteikta įmonės Maestro card kortelė kelių mokesčiams sumokėti, 2011-04-04 atsakovas be įmonės žinios pasinaudojo savavališkai kortele nusiėme 50 EUR, o ir bankas nuskaitė 2,89 EUR mokestį už grynųjų pinigų išmokėjimą. Dėl transporto priemonės sugadinimo ir remonto susidarė vilkiko MAN TGA18.460 prastova, kurią ieškovė įvertino 9.115,37 Lt. Iš viso ieškovė teigia dėl atsakovo kaltės patyrusi 14.553,91 Lt nuostolių.

3Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad įmonės turto nesugadino, jokios žalos nepadarė. Taip pat nurodo, kad ieškovė tinkamai neatsiskaitė su atsakovu, atsakovas buvo priverstas kreiptis į LR Valstybinę darbo inspekciją. Nurodė, kad įmonėje nebuvo priėmimo - perdavimo aktų pasirašymo praktikos, todėl vykdant minėtos transporto priemonės priėmimą - perdavimą jie nebuvo surašomi ir nebuvo atsakovui siūloma juos pasirašyti. Teigia, kad 2011-04-02 priėmimo-perdavimo akte nėra pažymėta, jog perduodama tvarkinga transporto priemonė ir visi prietaisai sveiki ir veikiantys, nesant pagrįstų įrodymų ieškovė negali reikalauti kompensuoti šių defektų šalinimo. Teigia, kad sutartis tarp A. A. ir UAB „AS Transportas“, neįrodo pastovų buvimo fakto. Nurodė, kad transporto priemonė keltu buvo parplukdyta tik 2011-06-09, nors gedimai užfiksuoti 2011-04-27. Ieškovė nepateikė duomenų, kad pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą buvo remontuota būtent ši transporto priemonė, ir, kad vykimas keltu, buvo išimtinai tik dėl remonto darbų. Teigia, kad 50 EUR buvo išleisti ieškovės interesais, apmokant kelių mokesčius, pinigai buvo išgryninti, nes atsiskaitymo vietoje nebuvo galimybės atsiskaityti kortele.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad transporto priemonės gedimai atsirado, vairuojant atsakovui, nes dėl defektų transporto priemone važinėti būtų per daug rizikinga. Priėmimo-perdavimo aktais transporto priemonės buvo perduodamos nuo pat įmonės veiklos pradžios. Aktai rašomi abejais egzemplioriais, kad abi pusės juos turėtų, pasirašomi darbo pradžioje ir pabaigoje. Transporto priemonė po remonto buvo ne iš karto pargabenta, nes R. V. vykdė pervežimus toliau. Teigia, kad atsakovas yra pasirašęs materialinės atsakomybės sutartį, todėl privalo atlyginti įmonei padarytus nuostolius.

5Atsakovo atstovas mano, kad ieškinys nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad pagedimai jau senai buvo, dažnai strigdavo stoglangis, šildymo sistemos nejungdavo. Nurodė, kad tretysis asmuo perimdamas transporto priemonę atvežė daug dokumentų pasirašyti, neprisimena, kokie dokumentai buvo, tačiau tame tarpe priėmimo-perdavimo akto nebuvo. Atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, nes įmonė jam nesumokėjo priklausančio atlyginimo.

6Tretysis asmuo R. V. nurodė, kad perimant transporto priemonę atsakovas atsisakė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, todėl tretysis asmuo tai pažymėjo dokumente. Atsakovas R. A. jam teigė, kad šildymo sistemos nejungė, tačiau jos skystis buvo beveik visas išnaudotas, nulaužti laikikliai, o tai įrodo, kad atsakovas pats bandė tvarkyti šildymo sistemą. Be to, vėliau jam R. A. prisipažino, kad jis sugadino šildymo sistemą, užlipęs ant jos bandydamas sutvarkyti neveikiantį stoglangį. Tretysis asmuo nurodė, kad vilkiko stoglangį ne visada pavykdavo uždaryti, dažnai strigdavo.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „AS Transportas“ atsakovą R. A. į darbą priėmė dirbti vairuotoju nuo 2011-03-28, o atleido iš darbo 2011-04-29 (b.l. 14-16). Su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 13), atsakovas buvo supažindintas su įmonės vidaus ir darbo tvarkos taisyklėmis (b.l. 88). 2010-09-02 Ieškovė įsakymu Nr. 10/2 nustatė įmonėje perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo tvarką (b.l. 10). Atsakovui darbui skirtas vilkikas MAN TGA18.460, valstybinis numeris FDT895 (b.l. 19-20). 2011-04-27 automobilio perdavimo akte užfiksuota, jog yra sugadintas elektrinis stoglangis, sulaužytas elektrinis šildymo sistemos valdymo pultas ir tvirtinimo korpusas, priekinėje kairėje padangoje dvejuose vietose įkirsta guma, perdavimo - priėmimo aktas nepasirašytas transporto priemonę perduodančio atsakovo, šiame dokumente yra rašytinė R. V. pastaba, apie atsakovo R. A. atsisakymą pasirašyti minėtą dokumentą (b.l. 19, 86). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už transporto priemonės remontą pagal išrašytas sąskaitas-faktūras buvo sumokėta 2.452,22 Lt (b.l. 22-23, 25).

9Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 str.). Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Taurmida“ v. K. D., bylos Nr. 3K-3-649/2002;2002 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartį UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004, kt.).

10Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo, kai jo darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, gabenimu ir kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (255 str. 3 p. ir DK 256 str. 1 d.).

11Atsakovo kaip vairuotojo pareigas reglamentuoja darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei bendrovės lokaliniai aktai. Jis su šiais dokumentais buvo supažindintas, tą patvirtina jo parašai (b. l. 13). Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įpareigoja vairuotoją: saugoti nuo sunaikinimo ar kitokio praradimo jam patikėtas materialines vertybes, imtis priemonių, bet kokiems nuostoliams išvengti, laiku informuoti darbdavį apie visas aplinkybes keliančias grėsmę įmonės vertybių saugumui, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius ir kt.

12LR CK 6.247 straipsnyje yra apibrėžta priežastinio ryšio sąvoka ir nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

13Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Berželionytė v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Bumblienė ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

14Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo kaltės buvo sugadinta transporto priemonės šildymo sistema. Ieškovė pagal pateiktas sąskaitas - faktūras iš ieškovo prašo priteisti 302,50 Lt už šildymo sistemos remontą. Atsakovo argumentai, kad jis negalėjo pastebėti transporto priemonės šildymo sistemos apgadinimų dėl to, kad jie buvo nežymūs, be to, kad jis nenaudojo automobilio šildymo sistemos nelaikytinas patikimu, nes neatitinka jo pareigos įvertinti transporto priemonės būklę, ją eksploatuoti ir saugiai nugabenti į paskirties vietą. Pažymėtina, jog atsakovui perėmus vilkiką 2011 m. balandžio mėnesį, kaip nurodo ir tretysis asmuo R. V., dėl pakankamai žemos temperatūros buvo neįmanoma eksploatuoti šios transporto priemonės be šildymo sistemos. Nors atsakovas ir neigia kaltę dėl šildymo sistemos sugadinimo, teismas patikimais pripažįsta trečiojo asmens R. V., dirbusiu įmonėje vilkiko vairuotoju, paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog šildymo sistemos skystis buvo beveik visas išnaudotas, nulaužti laikikliai, be to, pats atsakovas R. V. teigęs, kad šildymo sistema, greičiausiai sugedusi, nes jis užlipęs ant jos norėdamas pasiekti transporto priemonės viršų, taip pat, kad nulaužti šildymo sistemos laikikliai, rodo, atsakovo bandymą pačiam tvarkyti sugadintą šildymo sistemą. Netikėti trečiojo asmens paaiškinimais nėra pagrindo, jie nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, be to, pats atsakovas R. A. nei teismo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o juo labiau teismo posėdžio metu negalėjo vienareikšmiškai paaiškinti žalos atsiradimo ir kitų bylai svarbių aplinkybių (b.l. 142-151). Atsakovas nesutiko pasirašyti ant priėmimo-perdavimo dokumentų, o tai, remiantis 2010-09-02 ieškovės įsakymu Nr. 10/2, vienai iš šalių perdavimo-priėmimo metu atsisakius pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, nuo atsakomybės neatleidžiamas, vairuotojas vairuojantis automobilį neša visišką materialinę atsakomybę už automobilį ir jame esančius prietaisus, bei esančią papildomą įrangą ir dokumentus (b.l. 10). Atsakovas pareigas atliko aplaidžiai bei nerūpestingai, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Todėl iš atsakovo priteistina 302,50 Lt žalos atlyginimo už šildymo sistemos sugadinimą pagal ieškovės pateiktą sąskaitą-faktūrą.

15Kaip minėta, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Civilinės atsakomybės pagrindą paprastai sudaro žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltė. Nenustačius kurios nors iš šių atsakomybės pagrindą sudarančių sąlygų, ieškinys negali būti tenkinamas. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas inter alia turi įrodyti ne tik žalos atsiradimo faktą bei tai, kad ji buvo sąlygota atsakovo neteisėtų veiksmų. Šioje byloje ieškovo prašomi priteisti nuostoliai, susiję su transporto priemonės prastova, stoglangio, padangos remontu nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo veiksmais, kurie galimai įtakojo šių nuostolių atsiradimą. Byloje nustatyta, kad minėta transporto priemonė net ir po jos perdavimo 2011-04-27 kitam vairuotojui R. V. ir toliau sėkmingai buvo eksploatuojama net keletą mėnesių. Šių aplinkybių neneigia ir pati ieškovė, o šias aplinkybes patvirtina ir trečiojo asmens paaiškinimai, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog vilkikas vykdė pervežimus ir buvo keltu pargabentas į Lietuvą tik 2011-06-09. Be to, tretysis asmuo teismo posėdyje pripažino, jog ieškovei priklausančios transporto stoglangis, liukas jau kurį laiką sunkiai darinėdavosi, strigdavo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog atsakovui perduota transporto priemonė nebuvo nauja, todėl priėmimo-perdavimo akte užfiksuoti gedimai, galėjo atsirasti esant transporto priemonės amortizacijai. Teismas nemano, kad materialiai atsakingi asmenys besąlygiškai visais atvejais turi atlyginti tiesioginius nuostolius, kas šiuo atveju atitiktų ieškovės pateikto priėmimo-perdavimo akte nurodytų defektų ir pateiktų sąskaitų-faktūrų sumą, tačiau pažymi, jog, siekiant ieškovei prisiteisti nuostolius turi būti įrodytos visos materialinės atsakomybės sąlygos. Teismo nuomone, šiuo atveju ieškovė visų transporto priemonės priėmimo-perdavimo akte nuodytų sugadinimų neįrodė ir nepagrindė, jog jie atsirado dėl atsakovo kaltės. Konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas neprivalo atlyginti visas remonto išlaidas, kadangi ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų. Vertinant šalių pateiktus įrodymus, atsižvelgiama ne tik kiekvieno jų patikimumą, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykį – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovės nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovė, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007). UAB „AS Transportas“ nurodė, jog transporto priemonė dėl padarytų gedimų buvo priverstinai gabenama remonto darbams, dėl to ieškovė patyrė 2.831,30 Lt išlaidų dėl transporto priemonės gabenimo keltu (b.l. 24). Iš pateiktos sąskaitos- faktūros matyti, jog nėra nurodyta, kokia transporto priemonė gabenta keltu ar iš vis šiuo maršrutu ji buvo gabenta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vykdydama savo veiklą dažnai transporto priemones su kroviniais gabena į keltu į Vokietiją, todėl pateikti įrodymai nėra pakankami, laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovo kaltės transporto priemonę reikėjo gabenti keltu, todėl nurodyta suma nepriteistina ieškovei. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo priteisti 9.115,37 Lt, kuriuos ieškovė patyrė dėl prastovų: transporto priemonės gedimai neleido eksploatuoti transporto priemonę pagal sudarytą 2011-02-01 Krovinių gabenimo sutartį. Šioje sutartyje nurodoma, kad prastovos laikas bus apmokamas tik susitarus su transporto vadybininku ir kiekvieną atskirą stovėjimo laiką vertinant individualiai, vienos dienos prastovos mokestis sudaro 240 EUR. Ieškovė nurodo, kad transporto priemonės priverstinė prastova skaičiuojama nuo transporto priemonės išvykimo dienos iki jos sugrįžimo į darbą, kas sudaro 11 dienų, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, iš tiesų, buvus prastovos apmokėjimą bei jos konkretų dydį. Be to, sutartyje numatytos sąlygos, kuriomis remiantis, galima daryti prielaidą, kad kiekvieną prastovos atvejį šalys aptaria ir derina individualiai, ieškovė nepateikė apie tai duomenų. Ieškovė neįrodė nuostolių už prastovą buvimo faktą. Todėl reikalavimas dėl 9.115,37 Lt nuostolių atlyginimo atmestinas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pagrindo nustatyti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų ir kaltės kurie sąlygojo žalos ieškovei padarymą dėl atsakovo 50 EUR įmonės MAESTRO CARD kortelės kelių mokesčiams sumokėti. Ieškovė nenurodė jokio įmonės akto, kuris reglamentuotų mokėjimo kortelių naudojimą darbuotojams, neįrodė, kad atsakovas pažeidė mokėjimo kortelės sutarčių, sudarytų su banku, sąlygas. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad pinigus buvo priverstas išgryninti, nes atsiskaitymo vietoje nebuvo galimybės atsiskaityti kortele. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 50 EUR, o ir 2,89 EUR banko mokestį už grynųjų pinigų išmokėjimą, iš viso 155,02 Lt netenkintinas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismo vertinimu, ši žala atsirado, nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų, todėl darytina pagrįsta išvada, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Esant tokiai situacijai, priteisimas iš atsakovo visos ieškovės prašomos priteisti žalos, paskaičiuotos pagal atlikto remonto darbus, ieškovei neįrodžius ir nepagrindus atsakovo kaltės, teismo nuomone, būtų neteisingas, neprotingas ir nesąžiningas. Išlaidos už pakeistą stoglangį, padangą, taip pat išlaidos, susijusios su prastova, automobilio gabenimu į Lietuvą ir kiti nuostoliai iš atsakovo nepriteistini (b.l. 42, 143-148) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-16 nutartis Nr. 3K-3-454/2010). Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turėjo įrodyti ieškinyje nurodytą pagrindą, kad dėl atsakovo veiksmų yra patiriami nuostoliai. Ieškovas nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, todėl remiantis šių įrodymų visuma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su stoglangio, padangos remontu, taip pat išlaidos, susijusios su vilkiko prastova, automobilio gabenimu į Lietuvą, pinigų išgryninimu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

16Dėl procesinių palūkanų priteisimo

17Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo R. A. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme t.y. nuo 2011-07-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

19Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 436,62 Lt žyminis mokestis (b. l. 6), 1.000,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 8, 120), 400,00 Lt išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 str. 1 d. 6, 8 p., 98 str.). Atsakovo R. A. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1.700,00 Lt (b. l. 101, 138).

20Kadangi yra patenkinta 2,08 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistinos 70 Lt bylinėjimosi išlaidos už mokėtiną žyminį mokestį, taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos 20,8 Lt išlaidos, susijusios su advokato pagalba, 8 Lt išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, viso ieškovei iš atsakovo priteistina 98,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui R. A. iš ieškovės priteistina 1.664,64 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 1.565,84 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto ( paslaugas) maksimalaus dydžio.

21Nustatyta, kad teismas turėjo 38,25 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (LR CPK 92 str. 1 d.), todėl, išskaičiavus atsakovo mokėtiną sumą, iš ieškovės UAB „AS Transportas“ valstybei priteistina 38,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „ Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

22Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-19 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (b.l. 29, 53) mastas mažintinas iki 302,50 Lt, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 , 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

24ieškinį patenkinti iš dalies.

25Priteisti ieškovei UAB „AS Transportas“ iš atsakovo R. A. 302,50 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme t.y. nuo 2011-07-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Priteisti iš ieškovės UAB „AS Transportas“ atsakovui R. A. 1.565,84 Lt bylinėjimosi išlaidų.

27Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „AS Transportas“ 37,00 bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

28Kitą ieškinio dalį atmesti.

29Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-19 nutartimi, laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinus iki 302,50 Lt, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

30Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 14.553,91 Lt... 3. Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu... 4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai patvirtino ieškinyje nurodytas... 5. Atsakovo atstovas mano, kad ieškinys nepagrįstas ir prašo jį atmesti.... 6. Tretysis asmuo R. V. nurodė, kad perimant transporto priemonę atsakovas... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais... 9. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo... 10. Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto... 11. Atsakovo kaip vairuotojo pareigas reglamentuoja darbo sutartis, visiškos... 12. LR CK 6.247 straipsnyje yra apibrėžta priežastinio ryšio sąvoka ir... 13. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos... 14. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo kaltės buvo sugadinta transporto... 15. Kaip minėta, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais... 16. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 17. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš... 20. Kadangi yra patenkinta 2,08 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo... 21. Nustatyta, kad teismas turėjo 38,25 Lt išlaidų susijusių su procesinių... 22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies,... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 , 268 -... 24. ieškinį patenkinti iš dalies.... 25. Priteisti ieškovei UAB „AS Transportas“ iš atsakovo R. A. 302,50 Lt... 26. Priteisti iš ieškovės UAB „AS Transportas“ atsakovui R. A. 1.565,84 Lt... 27. Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „AS Transportas“ 37,00 bylinėjimosi... 28. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 29. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...