Byla 2A-763-464/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Z. B., atsakovui A. L., jo atstovui adv. I. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas A. V. 2010-02-08 su ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. 40 000 Lt skolą, 10 000 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-02-08 buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią A. L. ir atsakovas pasiskolino iš ieškovo 80 000 Lt, o šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 2001-02-08. Tačiau skola negrąžinta. Ieškovas sužinojo, kad A. L. mirė, todėl iš atsakovo reikalauja tik pusės skolos - 40 000 Lt, taip pat dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2001-02-08 iki 2010-02-08, t.y. 10 000 Lt.

4Atsakovas A. L. 2010-03-09 atsiliepimu (b.l. 20-22) prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą kildina iš 2000-02-08 atsakovo bei A. L. pasirašyto paskolos raštelio, tačiau šis buvo pasirašytas judviems atstovaujant UAB „Amavita“. Atsakovas nėra atsakingas už UAB „Amavita“ prievoles, todėl nei solidari, nei subsidiari atsakomybė jam nekyla. Be to, dar būdamas gyvas A. L. jam patvirtino, kad su ieškovu yra atsiskaityta.

5Ieškovas 2010-03-20 dubliku (b.l. 31-32) palaikė savo reikalavimus, išdėstytus ieškinyje. Patvirtino, kad reikalavimus kildina iš 2000-02-08 paskolos raštelio. Minėtame raštelyje nėra užuominų, kad veikiama UAB „Amavita“ vardu. Atsakovas veikė savo vardu. Paskolinta suma grąžinta nebuvo. A. L. su ieškovu taip pat neatsiskaitė, nors jam pretenzijos buvo reiškiamos.

6Atsakovas 2010-04-09 tripliku (b.l. 36) prašė ieškovo ieškinį atmesti. Jo manymu, aplinkybė, kad pasirašant paskolos raštelį buvo atstovaujama UAB „Amavita“, patvirtina šios bendrovės antspaudas bei nuoroda, kad buvo skolinamasi UAB „Amavita“ reikalams. A. L. buvo UAB „Amavita“ direktorius, o atsakovas komercijos direktorius.

7Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-07-09 sprendimu (b.l. 206-207) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo A. L. 40 000 Lt paskolą, 10 000 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 40 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3500 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. V., taip pat priteisė iš atsakovo A. L. 39 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2000-02-08 surašytu paskolos raštu A. L. ir A. L. pasiskolino iš A. V. 80 000 Lt, kas sudaro 20 000 JAV dolerių, UAB „Amavita“ reikalams. Pasižadėjo pinigus grąžinti iki 2001-02-08. Atsakovas aplinkybių, jog pasirašė paskolos raštelį, neginčijo, taip pat neginčijo, kad pinigus gavo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad duomenų apie skolos grąžinimą nesama. Teismas pažymėjo, kad atidus ir protingas asmuo panašioje situacijoje turėjo suvokti, jog bet kokio paskolos raštelio pasirašymas gali turėti atitinkamas pasekmes visų pirma paskolos raštelį pasirašiusiam asmeniui, bei į tai, jog paskolos raštelio tekstas yra aiškus ir suprantamas. Jokių esminio suklydimo aplinkybių nebuvo nustatyta, o tuo atveju, jei atsakovas ir manė, kad reikalavimai pagal pasirašytą paskolos raštelį jam nebus pareikšti, tai jam tenka tokio suklydimo rizika.

8Atsakovas A. L. 2010-08-06 apeliaciniu skundu (b.l. 208-212) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-07-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad skolą ieškovui grąžino A. L.. Paskolos raštelis buvo pasirašytas atstovaujant UAB „Amavita“, kurios darbuotojas buvo atsakovas. A. L. atsakovui patvirtino, kad skola ieškovui yra grąžinta. Ieškovas dėl skolos grąžinimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 9 metams, po vieno iš paskolą pasirašiusiųjų mirties. Ieškovas nesikreipė į mirusiojo įpėdinius. Be to, prašo priteisti ne visą paskolintą suma 80 000 Lt, o 40 000 Lt. Nepaisant aplinkybės, kad paskolos grąžinimo terminas buvo suėjęs 2001-02-08, atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos nebuvo gavęs jokių ieškovo raginimų ar pretenzijų dėl negrąžintos paskolos. Ieškovas vedė bylą per atstovą, asmeniškai bylos nagrinėjime nedalyvavo, todėl nebuvo galima paaiškinti visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su paskolos grąžinimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų, išreikalautų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir tokiu būdu pažeidė šalių rungtyniškumo principą Minėti įrodymai buvo išreikalauti atsakovo iniciatyva ir pagrindžia, kad ieškovas nebuvo pateikęs duomenų apie suteiktą paskolą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui turtą, kuris privalomai bei laiku nebuvo deklaruotas. Tinkamas Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų deklaracijos vertinimas būtų lėmęs kitokio sprendimo priėmimą.

9Ieškovas A. V. 2010-09-08 atsiliepimu (b.l. 218-220) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-07-09 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad paskola nebuvo suteikta UAB „Amavita“, atsakovas neveikė šios bendrovės vardu. Paskolinta suma nebuvo grąžinta. Ieškovas prašė priteisti pusę paskolintos sumos - 40 000 Lt, kadangi negali sumokėti viso žyminio mokesčio už 80 000 Lt reikalavimą. Iki ieškinio padavimo ieškovas reiškė pretenzijas atsakovui. Teisinių veiksmų ieškovas ėmėsi po A. L. mirties todėl, kad artėjo senatis ieškiniui pareikšti. Po A. L. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, todėl ieškovas į A. L. įpėdinius nesikreipė. Paskolos nedeklaravimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nepatvirtina aplinkybės, kad paskola yra grąžinta. Atsakovas neįrodė, jog grąžino paskolintą sumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus įrodymus, turinčius reikšmės bylai. Atsakovo procesinės teisės nebuvo suvaržytos.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia civilinio proceso nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimu. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.), teisingai aiškino ir taikė procesines bei materialines teisės normas, savo išvadas tinkamai motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.

12Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą (ieškovo) procesiniuose dokumentuose nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl to, kad paskoliniai teisiniai santykiai egzistavo, iš esmės nekilo. Ir nors apeliantas tvirtina neturįs tiesioginės pareigos atsakyti pagal 2000-02-08 paskolos sandorį (b.l. 98), kolegija tokią apelianto poziciją pripažįsta teisiškai ydinga. Paskolos šalimi sutartyje įvardintas pats apeliantas, kaip fizinis asmuo, o ne juridinis asmuo UAB „Amavita“. Šioje situacijoje paskolos gavėjo ketinimai, t.y. kur, kokiu tikslu ar kokioms reikmėms jis skolinasi, nepakeičia teisinio santykio tarp paskolos davėjo ir asmens, kuriam tokia paskola buvo suteikta, kaip neįtakoja ir pastarojo pareigos grąžinti paskolą sutartyje nurodytu terminu. CPK 12 str. nustato, kad civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o tai reiškia, kad kiekviena iš šalių leistinomis toje konkrečioje situacijoje įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba, atitinkamai, atsikirtimus (CPK 177 str. 4 d., 178 str.). Įgyvendinant šį principą, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad skolino pinigines lėšas apeliantui (paskolos suteikimo faktą). Kadangi paskola yra realinius sandoris ir paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), o ne nuo kitų kurių nors sąlygų aptarimo, jų buvimo arba nebuvimo apskritai, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, liudijančius pinigų perdavimą pagal paskolos sutartį. Pačios paskolos sutartyje esantis prierašas ir paskolos gavėjų parašai patvirtina, kad 80 000 Lt sumą apeliantas ir A. L. gavo. Ginčo dėl paskolos dalyku esančios pinigų sumos perdavimo ir nekilo. Atitinkamai kitai paskolos sandorio šaliai (šiuo konkrečiu atveju tai apeliantas) atsirado prievolė ir kartu procesinė pareiga pateikti įrodymus apie skolos grąžinimą. Antai skolos dokumento originalo buvimas pas skolininką (apeliantą) jau leistų preziumuoti prievolės pagal tokį sandorį įvykdymo faktą. Tačiau šiame ginče skolos dokumento originalą į bylą pateikė kreditorius (ieškovas) (b.l. 200). CK 6.65 str. nuostatos, reglamentuojančios prievolės įvykdymo patvirtinimą, privalomo visais atvejais paskolos dokumento grąžinimo skolininkui, kaip būtinos sąlygos tokios prievolės įvykdymui patvirtinti, nenustato (2 dalis), priešingai, yra numatytos ir kitos alternatyvios galimybės prievolės įvykdymui patvirtinti: išduoti skolininkui pakvitavimą apie skolos įvykdymą (tokio dokumento apeliantas neturi); padaryti įrašą apie prievolės įvykdymą pačiame skolos dokumente (jokių prierašų apie skolos grąžinimą paskolos sutartyje taip pat nesama). Jeigu kreditorius atsisako atlikti bent vieną iš alternatyvių veiksmų – išduoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime apie negalėjimą šio dokumento grąžinti, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6.65 str. 3 d.). Paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek jos sudarymas, tiek įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis c.b. Nr.3K-3-412/2010). Atsižvelgiant į sandorio sumą, šios paskolos grąžinimas įrodinėtinas būtent rašytiniais įrodymais (CK 1.73 str. 1 d. 1 p., 6.871 str. 1 d.), toks reglamentavimas buvo įtvirtintas ir teisinių santykių tarp šalių susiklostymo metu (1964 m. CK 43 str. 2 p., 293 str. 2 d.). Kadangi apeliantas leistinų įrodymų apie grąžintą skolą nepateikė, teismas pagrįstai nustatė teisiškai reikšmingą faktą, kad paskola negrąžinta.

13Apelianto interpretacijos skunde, susijusios su paties ieškovo nedalyvavimu teismo posėdyje ir to priežastimi, taip pat nepatvirtina skolos grąžinimo, juo labiau, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui reikšti nebuvo pasibaigęs. Ieškovo nesąžiningumas ar piktnaudžiavimas teise taip pat jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo bylos nagrinėjimo metu įrodyti, todėl ir į tokius skundo argumentus teisėjų kolegija neatsižvelgia.

14Vertinant Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų deklaracijų ir duomenų juose apie būtent šios paskolos nedeklaravimą reikšmę, kolegija pažymi, kad paskolintų lėšų nedeklaravimo faktas pats savaime neįtakoja civilinių teisinių santykių turinio, neapsprendžia ir neeliminuoja ieškovo teisės į paskolos susigrąžinimą pagal CK nuostatas. Privatinės teisės normos nenustato tiesioginio draudimo priteisti nedeklaruotą atitinkamoms valdžios ir valdymo institucijoms paskolos sumą, ir tokio pagrindo ieškiniui atmesti nėra. Vienokios ar kitokios sankcijos už teisinės pareigos neatlikimą gali būti taikomos asmeniui pagal viešosios teisės normas. Paskolos deklaravimas ar nedeklaravimas kartu su kitomis įrodinėjimo priemonėmis galėtų būti reikšmingas tik tuomet, jeigu kiltų ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo, jos pripažinimo negaliojančia, o tokio ginčo nagrinėjamos bylos atveju nekilo.

15Ieškovas įrodymų apie turėtų atstovavimo išlaidų dydį nepateikė, todėl jo prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (CPK 98 str.).

16Iš apelianto priteistinos 8,40 Lt (b.l. 228) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

17Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

18Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš A. L. 8 litus 40 centų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai