Byla I-5158-331/2014
Dėl sprendimo ir turto arešto akto panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Eligijui Vinckui, atsakovės atstovei Limantei Stankevičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Sunergus“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir turto arešto akto panaikinimo,

Nustatė

2Vilniaus teritorinė muitinė 2013-11-27 sprendimu Nr. 5MA-34-1835 nusprendė areštuoti UAB „Sunergus“ priklausantį turtą, atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, įforminant Turto arešto aktą su turto disponavimo teises apribojimu bei įregistruoti turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre (b. l. 9-10). 2013-11-27 turto arešto aktu Nr. 2MA-83 pareiškėjos turtas įvertintas 398 200 Lt (11-12).

3Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą (b. l. 1-5) teismui ir prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013-11-27 sprendimą Nr. 5MA-34-1835 bei 2013-11-27 turto arešto aktą Nr. 2MA-83.

4Paaiškino, kad atsakovė, pareiškėjai įregistruodama mokestinę prievolę, iš esmės remiasi informacija, gauta iš ES šalių kompetentingų institucijų, tačiau nei su vienu iš šių dokumentų pareiškėja patikrinimo metu nebuvo supažindinta. Neturint galimybės susipažinti su dokumentais, kuriais Vilniaus teritorinė muitinė grindžia numatomas apskaičiuoti papildomas mokesčių sumas, yra ribojama teisė gintis nuo jai nepagrįstai skundžiamame Vilniaus teritorinė muitinės sprendime numatomos apskaičiuoti mokestinės prievolės bei tinkamai pagrįsti mokestinės prievolės neteisingumą ir nesutikimą su ketinamu priimti mokesčių administratoriaus sprendimu.

5Pareiškėjos nuomone, Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog neįvykdytos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 35 str. bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-04-29 įsakymu Nr. 1B-439A/A-71 patvirtintų Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo PVM taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.1 punkto sąlygos. 42 muitinės procedūra gali būti pasirinkta tuomet, kai prekės, kurios neapmokestinamos PVM, tiekiamos į kitą valstybę narę. Reikalavimo, kad prekės išgabentos į kitą valstybę narę būtinai privalo būti nugabentos galutiniam gavėjui, nėra. Be to, muitinio įforminimo metu, patikrinus muitinės deklaracijas ir kartu su jomis pateiktus dokumentus, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjos pageidaujama įforminti 42 muitinės procedūra neatitinka savo esmės ir, kad prekės nėra skirtos išvežti jas į kitą valstybę narę. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymas) 15 str. 8 d. laikoma, jog akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas tinkamai įvykdė su į kitą ES valstybę narę išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines prievoles, jeigu yra gautas pranešimas apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą paskirties vietoje. Šiuo atveju, visos akcizais apmokestinamos prekės buvo pristatytos į ES valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlius ir atitinkamai gautas akcizinio sandėlio pranešimas, kad prekės atvyko, todėl darytina neabejotina išvada, kad tuo atveju, kai akcizų administravimo tikslais tiekimas į kitą ES valstybę narę laikomas įvykdytu tinkamai (Akcizų įstatymo 15 str. 8 d.), mokesčių administratorius negali to paties tiekimo vertinti neįvykdytu PVM tikslais. Vilniaus teritorinės muitinės pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja įvykdė visas PVM įstatymo 35 str., 49 str. 1 d., 56 str. 1 d. ir Taisyklių 4 punkte išdėstytas neapmokestinimo PVM sąlygas, t.y. importo metu ne tik kad buvo žinoma, jog prekės yra skirtos išgabenti į kitą ES valstybę narę, bet prekės realiai ir buvo išgabentos; pareiškėja (importuotoja) importo muitinės deklaracijų priėmimo muitiniam tikrinimui metu buvo registruota Lietuvos Respublikos teritorijoje PVM mokėtoja; importuotų prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą ES valstybę narę pagal PVM įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų tarifą; pareiškėja kitos valstybės narės PVM mokėtojams teikė tas pačias nepakeisto pavidalo prekes, kurias importavo į šalies teritoriją; galiausiai prekės į kitą ES valstybę narę (Lenkiją) buvo išgabentos per 1 mėn. nuo apmokestinimo momento.

6Įvertinusi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) įstatymo 101 str. nuostatas, teigia, kad turto areštas gali būti taikomas, esant dviems sąlygoms: 1) kai patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų bei 2) esant pagrįstai rizikai, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Vilniaus teritorinės muitinės sprendime nurodytos prielaidos pareiškėjai pažeidus PVM įstatymo 35 str. ir Taisyklių 4.1 p. sąlygas yra visiškai nepagrįstos, todėl pirmoji sąlyga, įtvirtinta MAĮ 101 str. 4 d. skundžiamo sprendimo priėmimo metu neegzistavo. Be to, iš skundžiamo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo turinio matyti ir tai, kad pirmosios sąlygos egzistavimas nėra motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, sprendime apsiribojama tik formaliu įstatymo nuostatų perrašymu. Vilniaus teritorinė muitinė, areštuodama pareiškėjai priklausantį turtą, nemotyvavo priimamo akto, nurodė niekuo nepagrįstus teiginius dėl tariamo mokesčių įstatymų pažeidimų, taip pat nepagrindė išvados, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Skundžiamame sprendime nepateikta objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja siekia išvengti mokėti importo PVM.

7Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

8Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 60-62) paaiškino, kad vykstančio patikrinimo metu yra nustatyta, kad pareiškėja importuotas prekes turėjo išgabenti (duomenys neskelbtini) įmonėms, tačiau prekių išgabenimo iš šalies teritorijos dokumentų įmonė neturi. UAB „Sunergus“ nagrinėjamu laikotarpiu nepateikė neginčijamų įrodymų, kad visi importuoti dyzeliniai degalai buvo išgabenti į kitą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybę narę ir, atleidimo nuo PVM mokesčio sąlygos yra tenkintinos. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes buvo išsiųsti paklausimai 26 ES valstybių narių mokesčių administratoriams, iš kurių buvo gauta 21 ES šalių kompetentingų institucijų atsakymas, iš kurių nustatyta, kad dalis deklaruoto dyzelinio kuro ir parduoto ES šalių įmonėms nebuvo patvirtinta, kad prekės buvo nugabentos galutiniam gavėjui ir šie nepatvirtino prekių, kurioms buvo pritaikyta PVM lengvata tiekimo į kitą ES valstybę narę. Padarius preliminarią išvadą bei konstatavus galimus pirminius PVM įstatymo pažeidimus Vilniaus teritorinė muitinė nepažeidė 101 str. 4 d. įtvirtintos pirmosios sąlygos.

9Atkreipė dėmesį, kad MAĮ 101 str. 4 d. pateiktas pavyzdinis galimų mokesčių įkėtojo veiksmų sąrašas, o rizikos sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į individualiai byloje esančias aplinkybes. Visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokesčio išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar apsunkintas, MAĮ 101 str. 4 d. taikymo prasme yra pavojingi. Atsižvelgus į tai, kad preliminariai yra paskaičiuota didelė mokestinė prievolė, galinti atsirasti ūkio subjektui, kyla pagrįsta rizika, kad dėl didelės mokestinės prievolės, galintys atsirasti pareiškėjo veiksmai, kuriais jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitaip netekti ir dėl tokių veiksmų gali būti sunku ar tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, antroji MAĮ 101 str. 4 d. įtvirtinta sąlyga nėra pažeista.

10Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 70-73) paaiškino, kad PVM įstatymo 35 straipsnyje kalbama ne apie bet kokį importuotų prekių išgabenimą į kitą valstybę narę, o yra nustatytos sąlygos: prekės turi būti tiekiamos į kitą šalį ir išgabenamos per vieno mėnesio terminą nuo importo deklaracijos įforminimo. Kas laikoma prekių tiekimu reglamentuoja PVM įstatymo 4 straipsnis (nuosavybės arba disponavimo teisių perleidimas) ir 2006 m. lapkričio 28 d. direktyvos 2006/112 Dėl pridėtinės vertės mokesčio 14 straipsnio 1 dalis („teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas“). Pareiškėja, aiškindama apie prekių išgabenimą iš Lietuvos, neužsimena, jog įvykdyta ir kita teisės aktais nustatyta sąlyga - tiekimas kitos valstybės narės PVM mokėtojui.

12Nepagrįstai UAB „Sunergus“ tinkamą deklaruotos 4200 muitinės procedūros reikalavimų įgyvendinimą (prekių išgabenimą ir tiekimą kitos valstybės narės PVM mokėtojui) grindžia PVM įstatymo 49 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aiškindama, kad minėtų prekių tiekimą į kitą valstybę narę patvirtina tas faktas, jog muitinė neginčija jų išgabenimo į kitų valstybių narių akcizinius sandėlius su Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nurodytais akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentais. Dyzelinių degalų išgabenimas su nurodytais dokumentais į akcizinius sandėlius nepatvirtina šių prekių tiekimo (nuosavybės ar disponavimo teisių perleidimo) kitų šalių mokesčių mokėtojams.

13Nurodydama PVM įstatymo 49 straipsnio 3 dalį, pareiškėja neįvertino PVM įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės PVM mokėtojui (šiuo atveju UAB „Sunergus“), pritaikiusiam 0 procentų PVM tarifą pagal šio įstatymo 49 straipsnio nuostatas, turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Taigi, minėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja mokesčių mokėtoją, pasinaudojusį PVM lengvata turėti neginčytinus (vienareikšmiškus) įrodymus, patvirtinančius prekių išgabenimą iš šalies teritorijos, t.y. faktą, kad tiekiamų prekių fiziškai nebėra šalies teritorijoje, bei faktą, kad teisę disponuoti tiekiamomis prekėmis įgijo pirkėjas.

14Nepagrįstais laiko pareiškėjos skundo teiginius, jog Vilniaus teritorinė muitinė, ketindama įregistruoti mokestinę prievolę, iš esmės remiasi informacija, gauta iš ES šalių kompetentingų institucijų, su kuria ji patikrinimo metu nebuvo supažindinta, nes teisės aktai ir teismų praktika nustato prievolę mokesčių mokėtojui pateikti įrodymus apie tinkamą deklaruotos 4200 muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą, o ne priešingai - muitinei įrodyti neišgabenimą ar nepatiekimą kitos šalies mokesčių mokėtojams.

15Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus

16S k u n d a s a t m e s t i n a s

17Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-11-27 sprendimo Nr. 5MA-34-1835, kuriuo areštuotas bendrovės „Sunergus“ priklausantis turtas, įforminant 2013-11-27 turto arešto aktą Nr. 2MA-83 su turto disponavimo teisės apribojimu, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 63-67).

18Nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinė 2013-11-27 sprendimu Nr. 5MA-34-1835 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ nusprendė: 1) areštuoti bendrovės „Sunergus“ priklausantį turtą mokestinės prievolės užtikrinimui, įforminant turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu; 2) įregistruoti turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos arešto aktų registre.

19Skundžiamas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas dėl turto arešto priimtas vadovaujantis Muitinės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu ir 101 straipsnio 4 dalimi. Sprendimo dėl turto arešto pagrindu nurodytas atliekamas bendrovės „Sunergus“ kompleksinis ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas, susijęs su muitų teisės aktų taikymu nuo 2012-05-01 iki 2013-06-30 ir pakartotinis kompleksinis bendrovės ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas, susijęs su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-04-30. Vilniaus teritorinės muitinės pažymoje dėl turto arešto nurodyta, kad dėl bendrovei nustatytų pažeidimų gali atsirasti skola muitinei 10 270 000 Lt. Be to bendrovei numatyta skirti baudą ir delspinigius (b. l. 68-69).

20Pareiškėja savo nesutikimą su ginčo sprendimais argumentuoja tuo, kad muitinė, pareiškėjai įregistruodama mokestinę prievolę, iš esmės remiasi informacija, gauta iš ES šalių kompetentingų institucijų, tačiau nei su vienu iš šių dokumentų pareiškėja patikrinimo metu nebuvo supažindinta, įvardinti nustatinėjami pažeidimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, apskritai nenustatyti bendrovės „Sunergus“ veiksmai, kuriuos pastarajai atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas (MAĮ 101 str. 4 p.).

21Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais sutikti negali, nes MAĮ 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, kurio 2 punkte nurodytas turto areštas. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Tokiu atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka.

22Taigi, šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Dėl antrosios Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos pažymėtina, kad siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (LVAT administracinėje byloje Nr. A556-194/2008). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, aptariama sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.

23Vadinasi, vadovaudamasis MAĮ 101 straipsnio 4 dalimi, mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus, taip pat kai kyla rizika, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti (LVAT administracinėje byloje Nr. A63-850/2008).

24Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinės muitinės ūkio subjektų patikrinimų skyriaus viršininkė surašė pažymą dėl turto arešto (b. l. 68-69). Šioje pažymoje pažymėjo, kad atliekamas bendrovės „Sunergus“ kompleksinį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas, susijęs su muitų teisės aktų taikymu nuo 2012-05-01 iki 2013-06-30 ir pakartotinis kompleksinis bendrovės ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas, susijęs su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-04-30. Patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovė „Sunergus“ iš (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) registruotų įmonių išrašytas sąskaitas į Bendrijos muitų teritoriją importavo dyzelinį kurą (markė EN590) TARIC kodais 2710194190 ir 2710194390 bei Vilniaus teritorinėje muitinėje įformino 153 muitinės importo deklaracijas importo muitinės procedūrai kodu 4 200, t. y. prekės, kurių tiekimui į kitą Europos valstybę narę taikomas atleidimas nuo PVM, išleidžiant į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu. Bendrovė „Sunergus“ importuotas prekes turėjo išgabenti (duomenys neskelbtini) įmonėms, tačiau patvirtintų duomenų apie prekių pristatymą bendrovė neturi (CMR važtaraščiai gavėjo neatžymėti). Po atliktų patikrinimų įmonių pirkėjų (gavėjų) šalyse nustatyta, kad iš bendrovės „Sunergus“ akcizais apmokestinamųjų prekių (dyzelinio kuro) nurodytų šalių įmonės negavo. Šiais veiksmais bendrovė pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-04-29 įsakymu Nr. 1B-439/VA-71 patvirtintų „Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinamo importo PVM taisyklių“ 4.4 punktą, importuotos prekės, deklaruotos 153 importo deklaracijomis, turi būti apmokestinamos nustatytu PVM tarifu. Dėl šio pažeidimo pareiškėjai gali atsirasti muitinei apskaičiuota importo PVM nepriemoka apie 10 270 000 Lt.

25Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės ginčo sprendimas dėl turto arešto, priimtas atsižvelgus į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį bei nustatytus pažeidimus, atitinka vieną iš minėtų turto arešto sąlygų, įvardintų MAĮ 101 straipsnyje. Pareiškėjos argumentas, kad vykstant patikrinimui bei dar nepriėmus galutinio sprendimo dėl šio patikrinimo rezultatų, atsakovas neturėjo teisės areštuoti pareiškėjo turto, nepagrįstas, nes, kaip minėta, MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma leidžia mokesčių administratoriui, esant atitinkamoms sąlygoms, areštuoti mokesčių mokėtojo turtą būtent tikrinimo metu, o ne tik jau baigus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą ar priėmus sprendimą dėl šio akto tvirtinimo.

26Kita MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga turto arešto taikymui yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.

27Bylos nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad pareiškėjai gali būti priskaičiuotos didelės mokesčio bei su juo susijusios sumos, todėl būtina užtikrinti, kad pareiškėja turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą ji turės galimybę padengti skolą. Be to, iš Vilniaus teritorinės muitinės 2013-11-27 patikrinimo akto (b. l. 65-67) aiškiai matyti, kad bendrovės turtas (automobiliai) sudaro tik nežymią (398 200 Lt) dalį dėl ateityje galimai apskaičiuotų importo PVM mokesčių (apie 10 270 000 Lt) be delspinigių ir baudų. Todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog šiuo atveju buvo reali rizika, kad pareiškėja, vykdydama savo tiesioginę ūkinę-komercinę veiklą, jai priklausantį turtą parduos ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

28Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, kad ginčijamais sprendimais muitinė, siekdama užtikrinti iš mokestinių santykių kylančių prievolių vykdymą, teisėtai ir pagrįstai areštavo bendrovei „Sunergus“ priklausantį turtą, jie atitinka MAĮ 101 straipsnio reikalavimus.

29Atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, jog šioje dalyje numatytu atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre. Ginčijamais sprendimais muitinė areštavo transporto priemones, kurių nuosavybės teisė registruota bendrovės „Sunergus“ vardu. Taigi, sprendimai, kuriais areštuotas bendrovės turtas, surašytas Turto arešto aktas, atitinka MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimą, nes buvo areštuotas mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruotas atitinkamo turto registre. Tikrinimo metu muitinė nustatė bendrovės „Sunergus“ mokestinius pažeidimus, dėl kurių muitinei atsiranda apskaičiuota importo PVM nepriemoka daugiau nei 10 270 000 Lt ir šios sumos negalima laikyti mažareikšme. Tuo tarpu areštuoto turto suma sudaro tik 398 200 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad muitinė pagrįstai galėjo manyti, jog iš pareiškėjos gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų ir jos veikimas tokiomis sąlygomis atitiko MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje deklaruojamus protingumo ir teisingumo kriterijus.

30Muitinės departamento sprendimas (b. l. 82-85) nėra susijęs su nagrinėjama administracine byla, todėl teismas jo nevertina.

31Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad muitinė nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, naikinti priimtų sprendimų skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

32Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

33Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Nutarė

34pareiškėjos UAB „Sunergus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,... 2. Vilniaus teritorinė muitinė 2013-11-27 sprendimu Nr. 5MA-34-1835 nusprendė... 3. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą (b. l. 1-5)... 4. Paaiškino, kad atsakovė, pareiškėjai įregistruodama mokestinę prievolę,... 5. Pareiškėjos nuomone, Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamame sprendime... 6. Įvertinusi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) įstatymo... 7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus... 8. Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutinka,... 9. Atkreipė dėmesį, kad MAĮ 101 str. 4 d. pateiktas pavyzdinis galimų... 10. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos... 12. Nepagrįstai UAB „Sunergus“ tinkamą deklaruotos 4200 muitinės procedūros... 13. Nurodydama PVM įstatymo 49 straipsnio 3 dalį, pareiškėja neįvertino PVM... 14. Nepagrįstais laiko pareiškėjos skundo teiginius, jog Vilniaus teritorinė... 15. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje... 16. S k u n d a s a t m e s t i n a s... 17. Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013-11-27... 18. Nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinė 2013-11-27 sprendimu 19. Skundžiamas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas 20. Pareiškėja savo nesutikimą su ginčo sprendimais 21. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais sutikti negali, nes 22. Taigi, šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant... 23. Vadinasi, vadovaudamasis MAĮ 24. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinės muitinės ūkio... 25. Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės ginčo... 26. Kita MAĮ 101 27. Bylos nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad pareiškėjai gali būti... 28. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, kad ginčijamais 29. Atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ 30. Muitinės departamento sprendimas (b.... 31. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad muitinė nustatė visas reikšmingas... 32. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos... 33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 34. pareiškėjos UAB „Sunergus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...