Byla I-713-554/2009

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo - Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro įgaliotai atstovei prokurorei Živilei Gecevičienei, trečiojo suinteresuotojo asmens - Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įgaliotam atstovui prokurorui Stasiui Kasiuliui, nedalyvaujant atsakovo – Alytaus apskrities viršininko administracijos įgaliotam atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – S. Č., jo įgaliotai atstovei – Linai Kuprienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui – M. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl 1996-12-10 sprendimo panaikinimo dalyje ir

Nustatė

3Pareiškėjas - Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 38-2480 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. į 0,27 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ( - ).

4Pareiškėjas prašyme (b.l. 2-4) ir patikslintame prašyme (b.l. 99-101) nurodė bei jo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. Č. Vydenių apylinkės tarybos 1994 06 26 sprendimu Nr. 5 buvo suteikta 1,80 ha asmeninio ūkio žemės ( - ) . Šią žemę S. Č. leista pirkti Varėnos rajono valdybos 1995 03 23 potvarkiu Nr. 113-V. 1996 08 07 sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P38/96-0108. Du 1,37 ha ir 0,43 ha ploto žemės sklypai S. Č. vardu 1996 08 07 buvo įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Dėl techninių galimybių nebuvimo įregistruoti žemės sklypai nebuvo įbraižyti kadastriniame žemėlapyje. Alytaus apskrities valdytojo 1996 01 10 sprendimu M. A. atkurtos nuosavybės teisės į naudojamą asmeniniam ūkiui suteiktą 3,13 ha žemės ( - ) . S. Č. 2006 09 28 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo Nr. 9-2 ribų patikslinimo. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2006 10 13 įsakymu Nr. 31-(v) sudaryta komisija nustatė, jog S. Č. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas Nr. 9-2 yra faktiškai mažesnis nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat, kad pietinėje sklypo Nr. 9-2 dalyje 12 m. pločio juostoje jį užėmęs M. A. priklausantis sklypas Nr. 290-6. 2007 04 18 nustatyta, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 12 10 sprendimu Nr. 38-2480 M. A. grąžinto žemės sklypo Nr. 290-6 0,27 ha ploto dalis buvo suformuota S. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 9-2. Minėtame sklype M. A. nuosavybės teise priklausančių pastatų nėra.

5Nei S. Č., nei M. A. nesutiko su ginčo sklypų ribų pakeitimu, taip pat M. A. nesutiko su skundžiamo sprendimo patikslinimu administracine tvarka. Kadangi S. Č. asmeninio ūkio žemę privatizavo anksčiau nei atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę M. A., todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. į 0,27 ha žemės sklypo dalį yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

6Atsakovas - Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą (b.l. 111-112) su pareiškėjo prašymu sutiko visiškai. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjo prašyme pateikti motyvai ir argumentai visiškai atitinka atsakovo poziciją skundžiamo sprendimo atžvilgiu.

7Trečiojo suinteresuotojo asmens - Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjo prašymą visiškai. Įgaliotas atstovas paaiškino, kad, priimant skundžiamą sprendimą ir atkūrus nuosavybės teises M. A. į 0,27 ha asmeninio ūkio žeme, kuri jau buvo užimta kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia žeme, buvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatos.

8Administracinė byla nutrauktina.

9Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad S. Č. Vydenių apylinkės tarybos 1994 06 26 sprendimu Nr. 5 buvo suteikta 1,80 ha asmeninio ūkio žemės ( - ) (b.l. 37). Varėnos rajono valdybos 1995 03 23 potvarkiu Nr. 113-V S. Č. buvo leista pirkti 1,80 ha žemės asmeninio ūkio žemės pagal faktinio naudojimo ribas (b.l. 38). 1996 08 07 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P38/96-0108 S. Č. minėtą žemės valdą nusipirko – įgijo privačios nuosavybės teisę (b.l. 39). 1996 08 07 du 1,37 ha ir 0,43 ha ploto žemės sklypai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre (b.l. 40, 41). Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 12 10 įsakymu Nr. 887 ir 1996 12 10 sprendimu Nr. 38-2480 M. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,96 ha žemės valdą, grąžinant ekvivalentine natūra 3,13 ha jos naudojamą asmeniniam ūkiui suteiktą žemę ( - ). Nuosavybės teises į likusią negrąžintą 0,83 ha žemės plotą M. A. buvo nuspręsta atkurti vėliau, kai bus parengtas kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas (b.l. 6, 70, 71). 1997 08 21 M. A. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre bei VĮ Registrų centre (b.l. 42-47, 58-69). S. Č. 2006 09 28 kreipėsi į atsakovą dėl 1,37 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3883/0011:9, plane Nr. 9-2 ribų patikslinimo (b.l. 18). Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius, atlikęs S. Č. ir M. A. žemės sklypų naudojimo analizę, nustatė, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 12 10 sprendimu Nr. 38-2480 M. A. grąžinto 0,72 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr.3883/0011:290, plane Nr. 290-6) 0,27 ha sklypo ploto dalis suformuota S. Č. nuosavybės teise priklausančiame 1,37 ha žemės sklype (kadastrinis Nr.3883/0011:9, plane Nr. 9-2) – t.y. S. Č. 1,37 ha žemės sklypas 0,27 ha plotu persidengia su M. A. 0,72 ha žemės sklypu (b.l. 21, 23). Tiek S. Č., tiek M. A. buvo pasiūlyta pakeisti jiems priklausančių ginčo sklypų ribas administracine tvarka, tačiau keisti ginčo sklypų ribas jie kategoriškai nesutiko (b.l. 29, 52, 53, 54, 56, 72).

10Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – ABTĮ) 56 str. 1 d. nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje (toliau tekste – Prokuratūros įstatymas). Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., kuri nustato, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 07 25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146 – 335/2008 (Administracinių teismų praktika Nr. 5 (15), 2008 m.) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl, siekiant nustatyti ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Teismas pabrėžė, jog siekiant nustatyti sąvokos „viešas interesas“ turinį yra svarbu tai, kad tai yra specialiajai teisinei kalbai, o ne bendrinei kalbai būdingas terminas. Todėl yra labai svarbu, kokia prasme šis terminas naudojamas teisinėje kalboje ir, visų pirma, teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 01 23 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau tekste –Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 12 30, 2004 12 13, 2004 12 29, 2006 01 16 nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas turi būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga turi būti konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 05 06, 2005 05 13 nutarimai). Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje administracinėje byloje konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, bus pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas būtų pripažintas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 05 06 nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004 01 23 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, 2005 11 23 nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju, kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 09 21 nutarimas). Teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 11 05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17 -742/2007).

11Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje viešojo intereso buvimą sieja su galimai pažeistais teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, reikalavimais. Tačiau iš bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. Č. ir M. A. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų. Šis ginčas kilo dėl to, kad S. Č. 1996 08 07 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P38/96-0108 parduotas 1,37 ha žemės sklypas bei 0,72 ha žemės sklypas, į kurį M. A. skundžiamu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, natūroje nebuvo tiksliai pamatuoti, tais metais buvo atlikti šių žemės sklypų tik preliminariniai matavimai ir to pasekoje sudaryti netikslūs planai, žemės sklypai nebuvo įbraižyti kadastriniame žemėlapyje. Be to, M. A. 0,72 ha žemės sklypo planas nebuvo orientuotas pagal pasaulio šalis. Šių aplinkybių pasekoje atsakovas nustatė, kad S. Č. ir M. A. žemės sklypai persidengia. Byloje nebuvo pateikta duomenų, įrodančių neigiamas pasekmes valstybei, visuomenei ar jos daliai, kurias sukėlė ginčijamas aktas. Ginčo žemės sklypai nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, šie sklypai nėra priskirtini saugomoms teritorijoms, todėl pareiškėjo argumentai dėl viešojo intereso buvimo laikytini nepagrįstais, nes jo nurodytos aplinkybės nesukelia neigiamų pasekmių valstybei, visuomenei ar jos daliai. Nors žemės reformos vykdymas išreiškia viešą interesą, o žemės sklypų matavimai yra sudėtinė žemės reformos dalis, tačiau akivaizdu, kad, šiuo atveju, ginčas iš esmės liečia ne teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, kaip konstitucinę vertybę, kurią turėtų ginti prokuroras, o techninio pobūdžio klaidų, trūkumų (matuojant ginčo sklypus), liečiančių keleto (dviejų) asmenų privačius interesus, pašalinimą. Tai iš esmės ginčas tarp viešojo administravimo subjekto ir privačių asmenų arba tik tarp privačių asmenų dėl teisės disponuoti atitinkamu sklypu, todėl susiklosčiusi faktinė ir teisinė situacija turėtų būti sprendžiama pasitelkiant į pagalbą ne viešojo intereso institutą, o tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims S. Č. ir M. A. savarankiškai ginant savo teises ginčo žemės buvimo vietos bendrosios kompetencijos teisme. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma duoda neginčijamą pagrindą daryti išvadai, jog nagrinėjamoje byloje viešas interesas nėra nustatytas, pareiškėjas į teismą kreipėsi iš esmės siekdamas apginti ne viešą interesą, o vieno fizinio asmens (trečiojo suinteresuoto asmens S. Č.) nuosavybės teisę, todėl Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras neturėjo pagrindo kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 01 21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 07 25 nutartyje kartu atkreipė dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, ar interesas, kurį viešąjį interesą ginantis subjektas siekia apginti iš tiesų pripažintinas viešuoju, yra procesinio pobūdžio. Nustačius, kad prokuroras gina ne viešąjį interesą, turėtų būti laikoma, jog prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos. Tokiu atveju pradėtoji administracinė byla turi būti nutraukiama ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 07 25 nutartis administracinėje byloje A146-335/2008).

12Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas - Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras neturėjo teisės šioje byloje kreiptis į administracinį teismą gindamas viešąjį interesą, nes nenustatytas viešojo intereso buvimo faktas, todėl administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). Šis ginčas turėtų būti sprendžiamas tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčo žemės sklypų buvimo vietos bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 10 str., 102 str. 1 d.).

13Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., teismas

Nutarė

15Administracinę bylą Nr. I-713-554/2009 nutraukti.

16Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai