Byla I-6686-525/2007
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L.Alechnavičiaus, kolegijos teisėjų R.Miliuvienės, A.Bakavecko, sekretoriaujant D.Musneckaitei, dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Irmai Zaikienei, atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovams Audronei Kapočienei, advokatui Kęstučiui Virkečiui, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Bujanauskaitei, trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Daivai Mikalauskienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Aplinkos ministerijos atstovei Agnei Murauskaitei, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims R. G., K. V., S. S., E. J. A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. G., K. V., S. S., E. J. ir A. K. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

4Pareiškėjas prašo panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 01 26 sprendimą Nr. Sl-40.

5Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą bei įpareigojo Trakų rajono žemėtvarkos skyrių vadovautis patvirtinta schema nustatyta tvarka sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-04-28 sprendimu Nr. S1-133 pritarė žemėtvarkos schemos - specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-05-26 sprendimu Nr. S1-175 nusprendė pakeisti Nr. S1-133 sprendimą ir žemėtvarkos schemoje - specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 ir 2005-05-26 sprendimais Nr. S1-133 ir Nr S1-175, Trakų rajono savivaldybės taryba 2006-01-26 priėmė sprendimą Nr. Sl-40, kuriuo leista rengti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris Nr.( - ), esančio Trakų rajone, detalųjį planą, numatant šio žemės sklypo padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių pastatų statyba).

6Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą (toliau - Schema) sudaro sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas leidžiamas ir sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas draudžiamas. Galimos urbanistinės plėtros teritorijos Schemoje buvo pažymėtos vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 3 punktu, todėl šioms teritorijoms suteikiamas tik teritorijų, kuriose draudžiama įveisti mišką, statusas. Schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimas Nr. Sl-175 ir juo pakeistas 2005-04-28 sprendimas Nr. Sl-133 grindžiami klaidingu Schemos vertinimu. Ginčijami aktai priimti vadovaujantis neteisėtais bei negaliojančiais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir pažeidžiant LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1, 4 dalį, 15 straipsnio 3 dalį, LR Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr.D1-239 patvirtintų “Detaliųjų planų rengimo taisyklių” 21, 22, 25 punktus, LR Vyriausybės 2004-10-13 nutarimu Nr. 1278 patvirtintų “Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių” 10 punktą. Taip pat paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybės teritorijoje žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę procesas pradėtas nesilaikant įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Trakų rajono savivaldybės taryba, pradėdama rengti žemės sklypų infrastruktūros plėtros specialiuosius ir detaliuosius planus, apimančius teritorijas, esančias greta Trakų istorinio nacionalinio parko, neatsižvelgė į galimas neigiamas infrastruktūros plėtros pasekmes šio parko atžvilgiu. Taip pat paaiškino, kad įgyvendinus ginčijamų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu pradėtus rengti detaliuosius planus, būtų iš esmės pakeistas istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turinčių Trakų apylinkių kraštovaizdis, todėl neteisėtų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir viešuoju interesu.

7Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 68-77). Paaiškino, kad institucijos, teikdamos sąlygas Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemai rengti, nurodė, jog būtina atsižvelgti ne tik į miško užsodinimo leistinumą ar draudžiamumą, bet ir kitas socialines ir ekonomines sąlygas, tarp kurių yra ir urbanistinės plėtros galimybė, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atskirų institucijų planavimo sąlygose įvardinta urbanistinė plėtra pažeidžia viešąjį interesą ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas suabsoliutina miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo vieną iš tikslų ir ignoruoja atsakovo siekį šiame specialiajame plane numatyti subalansuotą rajono plėtrą, todėl pareiškėjo pozicija prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatai. Kadangi atsakovui nebuvo skiriama lėšų teritorijos bendrojo ir specialiųjų planų rengimui, Trakų rajono savivaldybė, vadovaudamasi valdymo ekonomijos principu ir siekdama specialiajame planavimo akte - miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje - numatyti urbanistinės plėtros teritorijas, aktyviai įsijungė į Schemos sprendinių rengimą. Schemos sprendinys “draudžiama įveisti mišką” nereiškia, jog teritorija, kurioje draudžiama įveisti mišką, negali būti naudojama urbanistiniais tikslais. LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 03 29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų taisyklių 3.6 punkto nuostata apibrėžia, jog žemės poreikis urbanistinei plėtrai patvirtinamas vieninteliu šiose taisyklėse nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymo nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Schemos rengimo metu buvo patvirtinti tik keli detalieji planai ir tik po metų Trakų rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimus, kuriais leido rengti skunde nurodomus detaliuosius planus. Atsakovas paaiškino, kad jis nepažeidė Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau - Nuostatai), nes Schemos viešo svarstymo su visuomene procedūros pradėtos 2004 09 22, apie tai paskelbus vietiniame laikraštyje, ir pageidaujantys susipažinti su šios schemos sprendiniais, pareikšti pastabas bei pasiūlymus galėjo nuo 2004 09 22 iki 2004 11 22. Vadovaujantis Nuostatais, viešumą atliekant teritorijų planavimo procedūras užtikrina planavimo organizatorius, kuris šiuo atveju, pažeisdamas Nuostatų 35, 36, 37, 39 punktus, nepasirašė viešo susirinkimo dalyvių sąraše, viešo susirinkimo protokole ir po viešo susirinkimo priėmė pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, todėl būtent planavimo organizatorius nesilaikė viešo susirinkimo procedūrinių reikalavimų ir tokia jo veikla negali būti vertinama kaip mažareikšmiški ar formalūs pažeidimai. Taip pat paaiškino, kad viešo susirinkimo, įvykusio 2004 11 22, metu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja pateikė siūlymą atsižvelgiant į žemės savininkų pageidavimą keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemės sklypus, numatant statybą, įvertinti ir numatyti galimybę urbanizuoti teritorijas pagal pridedamą schemą ir šis pasiūlymas buvo įrašytas į Svarstymo su visuomene viešo susirinkimo protokolą. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog Trakų rajono savivaldybės taryba pažeidė Teritorijų planavimo 18 straipsnį, Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 50 punktą, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo proceso nuostatus, yra nepagrįstas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnis ir nurodytų taisyklių 50 punktas įsakmiai įvardina jau patvirtintų, paskelbtų ir įsigaliojusių planų keitimo tvarką, o šiuo atveju urbanistinės plėtros sprendiniai buvo įvardinti jau planavimo sąlygose, jų variantai buvo aptariami schemos rengimo metu bei įvardinti viešo susirinkimo protokole. Paaiškino, kad nepagrįstas skundo argumentas, kad urbanistinė plėtra turės neigiamą įtaką Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijai. Pažymi, kad šio parko tvarkymui neskiriamas reikiamas dėmesys, neapibrėžtos jo buferinės zonos ir neaiški jų funkcinė paskirtis. Taip pat nepagrįsti ir prielaidomis paremti teiginiai apie neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esančio ežeryno ir jo gruntinių vandenų mitybos baseino hidrologiniam režimui bei fizinės taršos grėsmę požeminių vandenų mitybos zonoms. Galima urbanistinė plėtra viešųjų interesų nepažeidžia. Nurodė, kad visais ginčijamais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais savininkai buvo įpareigoti parengti infrastruktūros plėtros specialųjį planą bei įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus, todėl nebuvo galima rengti detaliojo plano, kol nebus parengtas specialusis planas, ką ir numato Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis. Trakų rajono savivaldybės taryba pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalimis tiek priimdama sprendimus leisti rengi detaliuosius planus dėl gyvenamųjų namų ir kitų objektų statybos, tiek keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nes Schema su urbanistinės plėtros sprendiniais yra įstatymų nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas specialusis planas.

8Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo bylą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 154-160). Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas bei įpareigojo Trakų ir Švenčionių rajonų žemėtvarkos skyrius vadovautis šiomis patvirtintomis schemomis sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus. Patvirtinus Schemą, Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-04-28 sprendimu Nr.S1-133 pritarė žemėtvarkos schemos - specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui, nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-05-26 sprendimu Nr. Sl-175 pakeitė 2005-04-28 sprendimą Nr. Sl-133, ir nusprendė žemėtvarkos schemoje - specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, patvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Vadovaujantis nurodytais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais, buvo priimti kiti sprendimai, kuriais leista tvirtinti žemės sklypų detaliuosius planus, numatant šių žemės sklypų padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę/gyvenamąją teritoriją. Kadangi Trakų rajono savivaldybės taryba 2006-03-30 sprendimu Nr. S1-123 nusprendė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimą Nr. Sl-175 ir juo pakeistą 2005-04-28 sprendimą Nr. Sl-133 laikyti netekusiais galios, todėl yra naikintini ir kiti jų pagrindu priimti teisės aktai.

9Tretysis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą palaiko (b.l. 161-164). Paaiškino, kad miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos planavimo tikslas - nustatyti žemės ūkio ir kitos paskirties teritorijas, kuriose tikslinga įveisti mišką, bei plotus, kuriuose draudžiama įveisti mišką. Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai, o šios schemos sprendiniai yra du: žemės plotai, kur miško įveisimas leidžiamas ir žemės plotai, kur miško įveisimas draudžiamas. Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schema nesprendžia žemės ūkio centrų išdėstymo arba urbanistinės plėtros klausimų. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose. Atsižvelgiant į tai, kad Trakų rajono savivaldybėje neparengtas bendrasis planas ir neparengti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje paminėti specialieji planai, detalieji planai, kuriuose numatyta pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir padalinti žemės sklypus, negalėjo būti rengiami.

10Tretysis suinteresuotasis asmuo Aplinkos ministerija prašo skundą tenkinti (b.l. 213-214). Paaiškino, kad miškų išdėstymo schema yra naudojama tik priimti sprendimams dėl leidimo įveisti mišką, specialiųjų sąlygų išdavimui, derinant ūkių vidaus žemėtvarkos projektų, kitų žemės ūkio paskirties žemės tvarkymą reglamentuojančių projektų ir schemų rengimo užduotis bei planuojant žemės ūkio ir miškų ūkio plėtrą savivaldybės teritorijoje. Nurodė, kad schema nereglamentuoja urbanistinės plėtros klausimų.

11Tretieji suinteresuotieji asmenys R. G., K. V., S. S., E. J. ir A. K. su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad jie bendrai nuosavybėje turi veną žemės sklypą, kurį nori padalinti į penkias dalis bei statyti penkis namus. Priėmus ginčijamą sprendimą jokių veiksmų įgyvendinant savo tikslus neatliko.

12Skundas tenkintinas.

13Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas bei įpareigojo Trakų ir Švenčionių rajonų žemėtvarkos skyrius vadovautis šiomis patvirtintomis schemomis nustatyta tvarka sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus (b.l. 21, 89-153). Patvirtinus schemą, Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-04-28 priėmė sprendimą Nr. S1-133 “Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos taikymo”, kuriuo nusprendė pritarti žemėtvarkos schemos - specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus (planuojant žemėvaldų bei žemės ūkio centrų išdėstymą ir plėtrą) (b.l. 22). Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-05-26 sprendimu Nr. S1-175 “Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimo Nr. Sl-133 pakeitimo” pakeitė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimą Nr. S1-133 ir išdėstė jį nauja redakcija: žemėtvarkos schemoje - specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą (b.l. 23).

14Tretieji suinteresuotieji asmenys R. G., K. V., S. S., E. J. ir A. K. Trakų rajono savivaldybės merui 2005 12 08 pateikė prašymą leisti rengti 0,67 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), detalųjį planą, numatant žemės padalijimą į 5 sklypus bei tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties (b.l. 176).

15Vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimu Nr. Sl-133 ir 2005-05-26 sprendimu Nr. Sl-175, Trakų rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į asmenų, tame tarpe šioje byloje esančių trečiųjų suinteresuotojų asmenų R. G., K. V., S. S., E. J. ir A. K. aukščiau nurodytą prašymą, priėmė 136 sprendimus, kuriais leista rengti 169 žemės sklypų, esančių Trakų rajone, detaliuosius planus, numatant šių žemės sklypų padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių pastatų statyba), tame tarpe priėmė šioje byloje skundžiamą 2006 01 26 sprendimą Nr. Sl-40 “Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Senųjų Trakų k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo”, kuriuo pritarta nurodyto žemės sklypo detaliojo plano rengimui, kurio tikslas žemės sklypo padalijimas ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių pastatų statyba) (b.l. 7-20, 174).

16Byloje šalys iš esmės skirtingai traktuoja Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtintoje Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtos teritorijos, kurioje dėl galimos urbanistinės plėtros draudžiama įveisti mišką, teisinį statusą. Pareiškėjas teigia, kad ši schema reglamentuoja tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus, todėl joje nustatytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos nėra teisinis pagrindas rengti teritorijų planavimo dokumentus, kuriais keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, tuo tarpu atsakovas teigia, kad schema su numatytais galimos urbanistinės plėtros sprendiniais yra specialusis planas, kurio pagrindu gali būti rengiami detalieji planai ir keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis numatant gyvenamųjų namų statybą.

17Pagal 1995 12 12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 05 01) (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 26 dalį specialusis planas (projektas) yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai, o specialusis teritorijų planavimas yra atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas (Įstatymo 2 straipsnio 27 dalis).

18Specialųjį teritorijų planavimą reglamentuoja Įstatymo trečiojo skirsnio 13-18 straipsniai - 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinė ir kitos paskirties žemė yra specialiojo teritorijų planavimo objektas, specialiojo teritorijų planavimo objektui taip pat priskiriamos urbanistinės sistemos ar jų dalys (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai - užtikrinti racionalų žemės, miškų ir vandens išteklių naudojimą (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nustatyti teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir pan. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad žemėtvarkos schemos yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai (Įstatymo 2 straipsnio 51 dalis).

19Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos (toliau – Schema) tekstinės dalies 1 dalyje “Planavimo tikslai ir uždaviniai” nurodoma, kad pagrindinis planavimo tikslas – parengti, suderinti ir patvirtinti miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą, kurioje pažymėti sprendiniai: žemės ūkio paskirties žemės, tinkamos sodinti mišką, kitos paskirties teritorijos, kuriose tikslinga įveisti mišką ir plotai, kuriuose draudžiama įveisti mišką (b.l. 93). Schemos tekstinės dalies 5 skyriuje „Sprendiniai“ nurodoma, kad sprendinius sudaro suprojektuoti miškų sklypai (b.l. 98).

20Schemos (b.l. 216) grafinėje dalyje yra nustatyti du sprendiniai - plotai, kur miško įveisimas leidžiamas ir plotai, kur miško įveisimas draudžiamas. Žemės plotams, kur miško įveisimas draudžiamas, nustatytos šešios kategorijos, viena iš jų - galimos urbanistinės plėtros teritorijos. Schemos sprendinys, žymintis teritorijas, kuriose draudžiama įveisti mišką ir jį detalizuojančios kategorijos Schemoje nustatytos vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, patvirtintomis LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144. Šių taisyklių 3.1-3.6 punktai numato teritorijas, kuriose miškus įveisti draudžiama, tarp kurių nurodoma, kad miškus įveisti draudžiama žemės sklypuose, kuriuos pagal patvirtintus ar pradėtus rengti teritorijų planavimo dokumentus numatoma naudoti visuomenės poreikiams (3.5 punktas) ir žemės sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti užstatyti arba kitaip panaudoti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai (3.6 punktas).

21Kaip parodė Schemos rengimui vadovavusi Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus viršininkė liudytoja R. J. P., Schema buvo siekiama parengti sprendinius, kurie numato miško įveisimą žemės ūkio paskirties žemėje, kitos paskirties žemėje ir numatyti plotus, kuriuose miško įveisimas draudžiamas, tuo tikslu Schemoje buvo nustatyti tik du sprendiniai – t.y. sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas leidžiamas ir sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas draudžiamas. Liudytoja taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į Trakų rajono savivaldybės pageidavimą ir siekiant išvengti miško įveisimo teritorijose, kurios ateityje bus naudojamos ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai, Schemoje buvo pažymėtos teritorijos, kuriose dėl galimos urbanistinės plėtros draudžiama įveisti mišką, tačiau šios teritorijos pačios savaime nėra sprendiniai ir negali būti pagrindas rengti detaliuosius planus keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį gyvenamųjų namų statybai.

22Pažymėtina, kad būtent toje teritorijoje, kuri Schemoje pažymėta kaip galimos urbanistinės plėtros teritorija, Trakų rajono savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu leido rengti detalųjį planą (b.l. 174, 181, 216).

23Regionų ir rajonų teritorijų specialiojo planavimo, t. y. žemėtvarkos schemų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, reglamentuoja LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 09 15 įsakymu Nr. 3D-518/D1-490 patvirtintos Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 7.1- 7.7 punktus žemėtvarkos schemose gali būti planuojama: administracinių vienetų ribų ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų pakeitimai; kaimo gyvenamųjų vietovių ribos; teritorijos zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas, nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku ir pan. Taisyklių 9.1-9.8 punktuose nurodomi žemėtvarkos schemų rengimo rajono lygmens uždaviniai, tarp kurių nurodomi ir šie: nustatyti arba patikslinti administracinių teritorijų bei gyvenamųjų vietovių ribas, sudaryti galimybę įveisti mišką žemės ūkio naudmenose, ekonomiškai netikslingose panaudoti žemės ūkio gamybai bei ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso žemėse; suplanuoti ūkių žemėvaldų bei žemės ūkio centrų išdėstymą ir plėtrą ir pan.

24Atsižvelgiant į tai, kad Schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai ir joje nustatyti tik du sprendiniai (žemės plotai, kuriuose draudžiama/leidžiama įveisti mišką), kurie nesusiję su naujų gyvenamųjų namų kvartalų, gyvenamųjų namų grupių ir pan. formavimu, taip pat į tai, kad Schemoje nesprendžiami gyvenamųjų vietovių ribų patikslinimo, ūkių žemėvaldų, žemės ūkio centrų išdėstymo ir plėtros planavimo klausimai, bei į tai, kad Schemoje nenustatytas teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o tretieji suinteresuotieji asmenys žemės plote, kurie Schemoje pažymėti kaip teritorija, kurioje dėl galimos urbanistinės plėtros draudžiama įveisti mišką, ketina statyti gyvenamuosius namus (viso - 5 gyvenamuosius namus) (b.l. 176), konstatuotina, kad Schema negali būti laikoma specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo numatoma, planuojama ir reglamentuojama statinių statyba ar kita, su miško įveisimu, nesusijusi veikla. Schema turi būti vadovaujamasi nustatyta tvarka sprendžiant tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus, o Schemoje nustatytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos turi reikšmę tik kaip teritorijos, kuriose draudžiama įveisti mišką ir nėra teisinis pagrindas rengti teritorijų planavimo dokumentus, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti. Pažymėtina, kad šias teismo išvadas patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 02 28 įsakymas Nr. 2.3-1839, kuriuo buvo patikslintas 2005 03 02 įsakymo Nr. 2.3-1334 antrasis punktas ir jame nurodyta, kad patvirtintomis schemomis vadovaujamasi nustatyta tvarka sprendžiant tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus, o Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje nustatytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos turi reikšmę kaip teritorijos, kuriose draudžiama įveisti mišką, ir nėra teisinis pagrindas rengti teritorijų planavimo dokumentus, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti (b.l. 44).

25Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. (byloje aktuali 2004-09-28 įstatymo Nr. IX-2466 redakcija), rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose. Įstatymo 24 str. 1 d. nurodytų planų Trakų rajono savivaldybėje šiuo metu nėra, o Schema nėra specialusis planavimo dokumentas, pagal kurį gali būti planuojama gyvenamųjų namų statyba. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje ginčijamas Trakų rajono savivaldybės sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1d. 1p.).

26Pažymėtina, kad nurodytas teismo išvadas patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, nes jis pats pradėjo rengti Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų teritorijų išdėstymo specialųjį planą – atsakovas savo 2006 03 30 sprendimu Nr. S1-135 nusprendė leisti rengti Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų teritorijų išdėstymo specialųjį planą, 2006 06 27 sprendimu Nr. S1-261 nustatė specialaus plano tikslus ir uždavinius, tame tarpe vystyti urbanistinę sistemą, formuoti gyvenamųjų teritorijų plėtros politiką, numatyti priemones, užtikrinančias kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą, plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą ir t.t., 2006 10 26 sprendimu Nr. S1-389 pritarė parengtai specialiojo plano koncepcijai (b.l. 205, 206, 207, 208).

27Pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimu Nr. S1-175, bei šiuo sprendimu pakeistu 2005-04-28 sprendimu Nr. Sl-133. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2006-03-30 priėmė sprendimą Nr. Sl-123 “Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų rengimo”, kuriuo nusprendė 2005-04-28 sprendimą Nr. Sl-133 ir 2005-05-26 sprendimą Nr. Sl-175 laikyti netekusiais galios (b.l. 53). Kadangi atsakovas pats panaikino sprendimus, kurie buvo šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo juridinis pagrindas, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti pareiškėjo ginčijamus sprendimus, nes nebeliko šių ginčijamo sprendimo juridinio pagrindo.

28Atsakovas teigia, kad nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjas nesilaikė išankstinės bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Vadovaujantis ABTĮ 25 str. 1 d., prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

29Pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl Trakų rajono savivaldybės veiksmų detaliojo teritorijų planavimo srityje. Tokio pobūdžio ginčams Teritorijų planavimo įstatymo 32 str., 34 str. 1 d., 34 str. 2 d. 2 p., 35 str. 4, 5 p., LR Vyriausybės 1997 04 16 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų (toliau – Nuostatai) 3.2, 20.4 p. įtvirtinta ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006 10 24 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS11 – 412/2006 konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo numatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka detaliojo planavimo procedūroje turi būti taikoma pradedant planavimo sąlygų išdavimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimas Nr. Sl-40, kuriuo pritarta detaliojo plano rengimui, nepatenka į Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje apibrėžtą detaliojo teritorijų planavimo procesą, todėl pareiškėjo reikalavimui, kuriuo jis siekia panaikinti nurodytą Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimą, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nereikalinga.

30Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, numatanti prokuroro teisę ginant viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais kreiptis su pareiškimu į teismą, nenustato termino, per kurį prokuroras galėtų kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą ir prašo panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Administracinių teismų praktika Nr. 8. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006. P. 474-475). Kolegijos nuomone šios LVAT suformuotos nuostatos pagal analogiją taikytinos ir nagrinėjamoje byloje.

31Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareiškimas Nr. (50)-l.2-2811-(3.31) Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2006 07 19 (b.l. 61). Laikotarpyje nuo Vilniaus apskrities viršininko prašymo gavimo, t.y. nuo 2006 07 19 iki 2006 12 12, iš Vilniaus apygardos prokuratūros buvo išsiųsti 34 paklausimai įvairioms institucijoms dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ir paskutinis atsakymas Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2006-12-12 (administracinė bylą Nr. I-2014-03/2007, t. 1 b.l. 84 -184). Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo atlikti didelės apimties medžiagos tyrimą, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimo teismui padavimo vieno mėnesio termino pradžia šiuo atveju skaičiuotina nuo 2006 m. gruodžio 12 d., tai yra nuo tos dienos, kai prokuratūroje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka pagrįstumą. Kadangi pareiškimą dėl ginčijamų aktų panaikinimo pareiškėjas padavė teismui 2006 12 15 (b.l. 7), t.y. nedelsiant po paskutinio atsakymo į jo paklausimą gavimo, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimas teismui paduotas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais.

32LR Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga kyla prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Prokuroras, ginantis viešąjį interesą bei turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimu (LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.).

33Viešasis interesas bendrąja prasme siejamas su visuomeniniu interesu, o visos visuomenės interesas yra visa tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga pačiai visuomenei. Pareiškėjo ginčijamų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų (viso ginčijami 136 Trakų rajono savivaldybės taryboje priimti sprendimai dėl daugiau kaip 150 žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių 190-iai asmenų) pagrindu pradėti rengti detalieji planai apima daugiau kaip 450 ha Trakų rajono teritorijos (b.l. 7-20). Įgyvendinus šiuos planus, Trakų apylinkėse būtų pradėtos masinės naujų gyvenamųjų namų statybos, kurios iš esmės pakeistų šios istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turinčios vietovės kraštovaizdį. Todėl, įvertinus Trakų rajone vykdomos urbanizacijos visuomeninę reikšmę, konstatuotina, kad neteisėtų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p., 2d., 127 str.,

Nutarė

35Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkinti.

36Panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 01 26 sprendimą Nr. Sl-40.

37Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ... 4. Pareiškėjas prašo panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 01 26... 5. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005-03-02 įsakymu Nr.... 6. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos... 7. Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.... 8. Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija... 9. Tretysis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos... 10. Tretysis suinteresuotasis asmuo Aplinkos ministerija prašo skundą tenkinti... 11. Tretieji suinteresuotieji asmenys R. G., 12. Skundas tenkintinas.... 13. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas... 14. Tretieji suinteresuotieji asmenys R. G., 15. Vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimu Nr.... 16. Byloje šalys iš esmės skirtingai traktuoja Vilniaus apskrities viršininko... 17. Pagal 1995 12 12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr.... 18. Specialųjį teritorijų planavimą reglamentuoja Įstatymo trečiojo skirsnio... 19. Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos (toliau – Schema)... 20. Schemos (b.l. 216) grafinėje dalyje yra nustatyti du sprendiniai - plotai, kur... 21. Kaip parodė Schemos rengimui vadovavusi Valstybinio žemėtvarkos instituto... 22. Pažymėtina, kad būtent toje teritorijoje, kuri Schemoje pažymėta kaip... 23. Regionų ir rajonų teritorijų specialiojo planavimo, t. y. žemėtvarkos... 24. Atsižvelgiant į tai, kad Schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu... 25. Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. (byloje aktuali... 26. Pažymėtina, kad nurodytas teismo išvadas patvirtina ir paties atsakovo... 27. Pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Trakų rajono... 28. Atsakovas teigia, kad nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta, nes... 29. Pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl Trakų rajono savivaldybės... 30. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, numatanti... 31. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 32. LR Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti... 33. Viešasis interesas bendrąja prasme siejamas su visuomeniniu interesu, o visos... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 2... 35. Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkinti.... 36. Panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 01 26 sprendimą Nr. Sl-40.... 37. Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos...