Byla 2A-622-324/2013
Dėl įsakymo, kuriuo nustatyta prastova, panaikinimo, atleidimo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ir atsakovės uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Noxale“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5770-752/2012 pagal V. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Noxale“ dėl įsakymo, kuriuo nustatyta prastova, panaikinimo, atleidimo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atsakovės 2012 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. P-28, kuriuo ieškovui paskirta prastova, priteisti ieškovui iš atsakovės jo vidutinio darbo užmokesčio ir už prastovą faktiškai sumokėto darbo užmokesčio skirtumą už visą priverstinės prastovos laikotarpį; pripažinti neteisėtu atsakovės 2012 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 11-35, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo, laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

5Nurodė, kad 2007 m. sausio 22 d. šalys pasirašė darbo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo eiti draudimo brokerio pareigas, o atsakovė įsipareigojo suteikti darbuotojui darbą ir mokėti darbo sutartyje sulygtą atlyginimą. Atsakovės 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-42 arba, vadovaujantis darbo ginčų komisijos posėdžio protokolu, įsakymu Nr. P-28 ieškovui neteisėtai paskirta prastova. Atsakovei liepiant pasirašyti ieškovui ant dokumento, su kuriuo jis nebuvo supažindintas, formaliai buvo pasakyta, kad tai įsakymas, kuriuo ieškovui skiriama prastova, kadangi įmonėje nėra darbo. 2012 m. vasario 9 d. įvykusio darbo ginčų komisijos posėdžio metu darbdavio atstovai nurodė kitas prastovos ieškovui paskelbimo priežastis, t. y. ieškovui paskelbta prastova dėl to, jog, valstybinei institucijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl tariamai neteisėtos ieškovo veikios, ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš įmonės paėmė kompiuterį, kuriuo dirbo ieškovas, metodinę medžiagą bei kitus dokumentus. Darbdavio atstovai nepagrįstai nurodė, jog ieškovui pasiūlytas brokerio asistento darbas, tačiau jis jo atsisakė. Atsakovė ieškovo darbo vietoje paskelbė prastovą neturėdama tam pagrindo, nesiėmė priemonių, kad prastova nebūtų paskelbta (nesuteikė ieškovui kito kompiuterio, nedavė kitos metodinės medžiagos ir t. t.). Be to, ieškovas, net ir neturėdamas kompiuterio ar metodinės medžiagos, gali tinkamai atitikti savo darbo funkcijas: ieškoti naujų klientų, bendrauti su esamais klientais, derinti draudimo kainas ir t. t. Atsakovė, vadovaudamasi DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nepagrįstai 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 11-35 atleido ieškovą iš darbo, nes ieškovas neatskleidė ir nepranešė konkurentams jokių atsakovės komercinių paslapčių. Ieškovas buvo atleistas iš darbo negavus jo pasiaiškinimo, tokiu būdu pažeidžiant griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo tvarką (DK 240 str. 1 d.). Atsakovė praleido drausminės nuobaudos skyrimo vieno mėnesio terminą (DK 241 str. 1 d.) – apie tariamą drausminį nusižengimą atsakovė žinojo nuo 2012 m. sausio mėn. (ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiškimą buvo pradėtas 2012 m. sausio mėn.), o ieškovas iš darbo atleistas 2012 m. gegužės mėn.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pripažino neteisėtu atsakovės direktoriaus 2012 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. P-28, kuriuo ieškovui paskirta prastova, priteisė ieškovui iš atsakovės 5 264,65 Lt jo vidutinio darbo užmokesčio ir už prastovą faktiškai sumokėto darbo užmokesčio skirtumą už visą priverstinės prastovos laikotarpį. Atmetė kitą ieškinio dalį. Priteisė valstybei iš atsakovės 302 Lt žyminio mokesčio, atsakovei iš ieškovo 588,12 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Konstatavo, kad tikroji priežastis, dėl kurios atsakovė įformino prastovą, buvo ne brokerio darbo ar darbo priemonių nebuvimas, o pasitikėjimo ieškovu praradimas, iš UAB „Mintak“ gavus informacijos apie įtartinus ieškovo veiksmus, galimai siekiant neteisėtai pasisavinti jam nepriklausančius duomenis. Sprendė, kad darbdavio požiūrio į darbuotoją pasikeitimas, nepasitikėjimas juo, nepriklausomai nuo tai sąlygojusių aplinkybių, negali būti pripažintas objektyvia priežastimi DK 122 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovės 2012 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. P-28, kuriuo ieškovui paskirta prastova, pripažino neteisėtu. Sutiko su atsakovės argumentais, kad 2012 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 11-35 nėra nurodyta, jog ieškovas yra atleidžiamas iš darbo vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Kadangi atsakovė ieškovą atleido kitu faktiniu ir juridiniu pagrindu, laikė teisiškai nereikšmingais ieškinio motyvus, kad atsakovas neturėjo pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi ieškovas neatskleidė ir nepranešė konkurentams jokių atsakovės komercinių paslapčių. Padarė išvadą, kad elektroniniai laiškai patvirtina faktą, jog ieškovas jau 2011 m. sausio mėn. (o taip pat ir anksčiau) su atsakovės žinia kopijavo visą duomenų bazės informaciją. Laikė įrodyta ieškovo nurodytą aplinkybę, kad be brokerio darbo, žodinio susitarimo su direktoriumi pagrindu, ieškovui buvo pavesta vykdyti ir kompiuterių priežiūrą. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo nurodžiusi įrašinėti informaciją į asmeninę ieškovo USB laikmeną. Padarė išvadą, kad informacijos į USB laikmeną perkėlimą 2012 m. sausio 19–24 dienomis ieškovas atliko be atsakovės nurodymo ir apie tai jos neinformuodamas, žinodamas, kad tai yra neleistina, nes 2011 m. sausio 27 d. žinutėje atsakovė nedviprasmiškai nurodė ieškovui atjungti visus išorinius prisijungimus prie „mintako“ programos, pabrėždama, kad tai liečia ir jį. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas USB laikmenoje esančiais duomenimis disponavo, juos perdavė pašaliniams asmenims ar konkuruojančioms įmonėms. Sprendė, kad ieškovo pasirinktas duomenų saugojimo būdas visiškai neatitiko darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintų reikalavimų saugoti ir apdairiai elgtis su jam patikėta informacija, todėl atsakovė, iš ikiteisminio pareigūnų atlikto USB laikmenų apžiūros protokolo sužinojusi apie tokius ieškovo atliktus veiksmus, turėjo pagrindą vertinti, kad ieškovas tai padarė savanaudiškais tikslais ir pažeisdamas darbo drausmę, pripažinti, kad ieškovas jam nėra lojalus ir konstatuoti, kad jis prarado pasitikėjimą. Vertino, kad atsakovės parinkta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra adekvati padarytam pažeidimui ir galėjo būti taikoma. Iš dalies sutiko su ieškovo argumentais, kad reikalavimas pasiaiškinti nėra konkretus, nes jame nenurodyta, kokiu konkrečiu darbo drausmės pažeidimu įtariamas ieškovas, nenurodyta pažeidimo padarymo laikas, vieta, jo kaltės įrodymai, nenustatytas terminas pasiaiškinimui pateikti, tačiau sprendė, kad ieškovas negalėjo nesuprasti, kad atsakovė nepasitiki juo, nes įtaria atlikus neteisėtus veiksmus, todėl, gavęs pranešimą dėl pasiaiškinimo pateikimo, turėjo suprasti, jog turi pasiaiškinti dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo. Dėl to laikė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Nustatė, kad tik 2012 m. balandžio 10 d. atsakovės atstovui buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00097-12 ir tuomet paaiškėjo, kad duomenys yra įrašyti į ieškovui priklausančią USB laikmeną. Motyvuodamas tuo, kad būtent šiuos ieškovo atliktus veiksmus atsakovė vertino kaip neteisėtus, pažeidžiančius darbo drausmę, sprendė, jog terminas drausminės nuobaudos skyrimui skaičiuotinas nuo minėtų ieškovo atliktų veiksmų paaiškėjimo dienos. Konstatavo, kad atsakovė nepraleido DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo termino. Vertino, kad ieškinys patenkintas 50 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9Apeliacinius skundus padavė abi šalys.

10Ieškovas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai.

11Nepagrįstai ieškovas pripažintas padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą už tai, kad eksportavo atsakovės duomenų bazės informaciją saugojimui į USB laikmeną. Teismas nustatė ir laikė įrodyta faktinę aplinkybę, kad ieškovui žodinio susitarimo su atsakovės direktoriumi pagrindu buvo pavesta vykdyti ir kompiuterių priežiūrą, ieškovas, vykdydamas atsakovės nurodymą, nuo 2009 m. kopijavo saugojimui visą atsakovės duomenų bazės informaciją. Atsakovė šias aplinkybes neigė, nors jas patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai – kiti atsakovės darbuotojai, ieškovo ir atsakovės direktoriaus susirašinėjimas elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė yra nesąžininga, specialiai teismui nurodė klaidingas faktines aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis 2011 m. sausio 27 d. atsakovės direktoriaus ir ieškovo elektroninio susirašinėjimo duomenų turiniu, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas negalėjo saugojimui eksportuoti (kopijuoti) atsakovės duomenų bazės informacijos į USB laikmeną. Vertindamas šio laiško turinį ir prasmę, teismas neteisingai interpretavo ir aiškino žodžių „išorinis prisijungimas prie „Mintakas“ programos“ reikšmę, išoriniu prisijungimu prie „Mintako“ programos palaikydamas USB laikmenos prijungimą. Išorinis prisijungimas reiškia tik prisijungimą prie programos iš kitos nei atsakovės darbo vietos, t. y. namų ir kt. Šią aplinkybę įrodo atsakovės vadovo ir ieškovo elektroninis susirašinėjimas. Taigi nebuvo atsakovės draudimo kopijuoti duomenis į USB ar kitokias laikmenas, atsakovės vadovas tiesiog pageidavo, kad nebūtų galima jungtis prie „Mintako“ programos iš namų. Be to, panaikinus išorinius prisijungimus, draudimo bendrovės negalėtų prisijungti prie programos ir įkelti draudimo brokeriams būtinos informacijos, todėl išoriniai prisijungimai prie „Mintakas“ programos negalėjo būti ir nebuvo užblokuoti. Darytina išvada, kad ieškovas, vykdydamas savo vadovo nurodymą prižiūrėti kompiuterius bei kopijuoti duomenų bazėje esančius duomenis, kad šie įrangos gedimo atveju nedingtų, nepadarė darbo drausmės pažeidimo.

12Neteisingai spręsta, kad ieškovas negalėjo pats nuspręsti kopijuoti duomenų į USB laikmeną, nes tai neatitinka bendrovėje įtvirtintų saugumo reikalavimų. Nėra pagrindo teigti, kad duomenų saugojimas USB laikmenoje neatitinka bendrovėje įtvirtintų saugumo standartų, kadangi įmonėje nebuvo patvirtintos duomenų kaupimo ir saugojimo tvarkos, kurioje būtų nurodyta, kokie duomenys ir kokiose laikmenose turi būti saugomi, kad duomenų saugojimas USB laikmenoje yra draudžiamas. Duomenų kopijavimas į USB laikmeną nesiskiria nuo duomenų kopijavimo į CD ar DVD diskus. Aplinkybę, kad duomenys gali būti saugomi juos kopijuojant į USB laikmeną, 2012 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino programos „Mintakas“ administratorius UAB „Mintak“ direktorius A. K.

13Neteisinga išvada, kad ieškovui pagrįstai buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Priimant sprendimą, vadovautasi atsakovės darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 12.5.2 punktas nustato, kad šiurkščiu elgesiu yra laikomas valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. Ieškovas nepranešė konfidencialios informacijos konkuruojančioms įmonėms, todėl nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

14Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė, neturėdama ieškovo pasiaiškinimo, pagrįstai skyrė jam drausminę nuobaudą. 2012 m. gegužės 2 d. atsakovė ieškovo paprašė paaiškinti, kodėl duomenų bazės informacija buvo perrašyta į USB laikmenas. Šiame prašyme nebuvo užsiminta, jog ieškovui ketinama skirti drausminę nuobaudą. Iš šio prašymo buvo neaišku, kokiu tikslu yra prašoma pasiaiškinti, kokia informacija ir kada ji buvo perrašyta, todėl tą pačią dieną ieškovas paprašė atsakovės nurodyti kada, kaip ir kokia informacija buvo eksportuota į USB laikmenas. Ieškovas nesuprato atsakovės prašymo, nes ieškovas kopijuodavo informaciją iš duomenų bazės ir saugodavo ją USB laikmenoje pačios atsakovės nurodymu. Atsakovė nesuteikė informacijos ieškovui, 2012 m. gegužės 14 d. pakartotinai paprašė pasiaiškinti. Ieškovui pakartotinai paprašius pateikti prašomą informaciją, atsakovė 2012 m. gegužės 14 d. pateikė darbo tvarkos taisykles. Pasirašydamas ant pranešimo, ieškovas nurodė, jog be prašomos informacijos negali pateikti pasiaiškinimo, tačiau atsakovė tą pačią dieną priėmė įsakymą Nr. 11-35, kuriuo atleido ieškovą iš darbo.

15Nepagrįstai spręsta, jog atsakovė nepraleido drausminės nuobaudos skyrimo termino, nes apie duomenų įrašymą į USB laikmeną sužinojo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apie tariamą drausminį nusižengimą atsakovei buvo žinoma visą laiką, nes ieškovas kopijavo duomenis saugojimui į USB laikmeną su atsakovės žinia, šios informacijos kopijavimas nebuvo draudžiamas. Net nevertinant šios aplinkybės, atsakovė nuo 2012 m. sausio mėn. oficialiai žinojo apie ieškovo nukopijuotus ir saugomus duomenis, nes ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiškimą buvo pradėtas 2012 m. sausio mėn., o ieškovas iš darbo atleistas tik 2012 m. gegužės mėn.

16Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai.

17Atsakovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai.

18Konstatavus darbo drausmės pažeidimą, darbuotojo kaltę, nustačius, kad dėl darbuotojo kaltės jis neteko pasitikėjimo dirbti pavestą darbą, padaryta teisiškai priešinga išvada ir darbuotojui priteistas darbo užmokestis už nedirbtą laiką.

19Klaidinga išvada, kad nagrinėjamu atveju prastova ieškovui buvo įforminta tik dėl atsakovės nepasitikėjimo ieškovu. Teismas turėjo nagrinėti įsakyme nurodytas aplinkybes kaip visumą ir iš visumos aplinkybių spręsti apie prastovos teisėtumą. Ieškovas dėl objektyvių aplinkybių negalėjo dirbti brokerio darbo. Draudimo brokerių įmonės veikla yra licencijuojama, jai taikomi padidinti rūpestingumo, atidumo reikalavimai, todėl atsakovė turėjo pareigą veikti taip, kad brokerių veiklos principų nesilaikantis darbuotojas nedirbtų brokerio darbo. Situacija, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbo, vertinama kaip prastova ne dėl darbuotojo kaltės (DK 122 str.).

20Nepagrįstai analizuotos aplinkybės, ar darbas galėjo būti suteiktas (ar buvo galima nupirkti naują kompiuterį ir t. t.), o ne aplinkybės, kodėl darbdavys neduoda darbo. Keičiant darbo sutarties įstatymą, Seimo Juridinis skyrius išvadoje konstatavo, kad „jeigu darbo santykius traktuojame kaip sutartinius, tai ir prastovą reikėtų apibrėžti ne kaip situaciją, kai „nėra darbo“, o kaip situaciją, kai darbdavys neduoda darbo, sulygto darbo sutartyje, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių, stichinių ir t. t.).“

21Neatsižvelgta į atsakovės argumentus, kad ji negalėjo ieškovui leisti toliau dirbti brokerio darbą, pasiūlė jam brokerio asistento darbą, paliekant tą patį darbo užmokestį. Nesvarstyta, ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymą taip, kad iš esmės pakeitė šalių prievolių pusiausvyrą, kad vienai iš šalių (darbdaviui) pasidarė sudėtinga vykdyti sutartį.

22Nevertinta, kad, ieškovui atsisakius brokerio asistento pareigų, laikytina, kad ieškovas atsisakė vykdyti jam pavestas darbo funkcijas. Dėl to atsakovei nekyla pareiga sumokėti ieškovui už pareigų nevykdymą.

23Reikalavimas priteisti darbo užmokesčio skirtumą už prastovos laikotarpį yra vienas turtinis reikalavimas, todėl žyminis mokestis negalėjo būti skaičiuojamas kaip už turtinį ir neturtinį reikalavimą atskirai.

2450 procentų sumažinant atsakovei priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nepagrįstai neįvertinta, kad pagrindinis nagrinėjimo dalykas buvo darbo santykių nutraukimo teisėtumas, tam buvo renkami papildomi dokumentai, vyko liudininkų apklausa ir teismo posėdžiai. Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą, atsakovei turėjo būti priteista didesnė atstovavimo išlaidų suma.

25Prašo pakeisti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

26Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas ir atsakovė prašo netenkinti priešingos šalies reikalavimų.

27Ieškovas nurodo, kad atsakovė prastovą ieškovui paskyrė dėl subjektyvių priežasčių, priklausančių išimtinai nuo pačios atsakovės valios, t. y. dėl to, kad ieškovas tariamai neteko atsakovės pasitikėjimo. Ieškovas negalėjo netekti atsakovės pasitikėjimo juo, nes pati atsakovė buvo nurodžiusi kopijuoti duomenis į kitas laikmenas. Ieškovo kompiuterio sisteminio bloko ir dokumentacijos paėmimas nesudarė kliūčių ieškovui toliau dirbti jam pavestą brokerio darbą. 2012 m. balandžio 13 d. atsakovė atsiėmė iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ieškovo kompiuterio sisteminį bloką, tačiau ieškovui paskirta prastova nebuvo atšaukta ir ieškovas nebuvo grąžintas į darbą. Ieškovo turima brokerio licencija yra galiojanti, ieškovui nebuvo ir nėra taikomi brokerio veiklos apribojimai. Ieškovas neatskleidė konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. Ieškovas nedavė sutikimo darbo sutarties sąlygų pakeitimui, nes brokerio asistento darbas jam nebuvo siūlytas, todėl ieškovas negalėjo būti perkeliamas į brokerio asistento pareigas. Jei būtų siūlomas šis darbas, būtų neaiškios pasiūlymo sąlygos, t. y. darbo grafikas, atlyginimas, laikotarpis ir kt. Nesuprantama, kaip atsakovė gali siūlyti ieškovui brokerio asistento darbą ir kaip jis jį dirbtų, jei, anot atsakovės, ieškovas negali dirbti brokerio darbo, kadangi brokerio ir brokerio asistento funkcijos beveik tokios pačios. Ieškovas reiškė neturtinį reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės 2012 m. sausio 31 d. įsakymą, kuriuo ieškovui paskirta prastova, bei susijusį išvestinį turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovui jo vidutinio darbo užmokesčio ir už prastovą faktiškai sumokėto darbo užmokesčio skirtumą už visą priverstinės prastovos laikotarpį. Ieškovas pareiškė du reikalavimus, todėl žyminis mokestis skaičiuotinas už kiekvieną iš jų atskirai. Visi ieškinyje reiškiami reikalavimai yra lygiaverčiai, jie nėra skirstomi į pagrindinius ir nepagrindinius. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė du neturtinius reikalavimus ir du turtinius išvestinius reikalavimus, teismas patenkino du iš jų, t. y. lygiai pusę.

28Atsakovė nurodo, kad teisiškai nereikšmingi ieškovo argumentai, aiškinat DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. 2 d. 11 p.). Su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose reikšmingi yra netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas. Apeliaciniame skunde nurodyta versija, kad duomenų kopijos buvo daromos norint apsaugoti įmonės informaciją, yra pateikta tik teismo posėdžio metu, ji nebuvo nurodyta darbo ginčų komisijoje, sprendžiant prastovos teisėtumą, taip pat ieškinyje ir patikslintame ieškinyje. Ieškovo paminėtame 2011 m. sausio 27 d. susirašinėjime jis nenurodė, kad kopijuoja visą informaciją į jam priklausančią USB laikmeną. Atvirkščiai, netgi teigė, kad jam nėra reikalo vogti informacijos, nes norėdamas tai padaryti, jis galėtų ją bet kada persikopijuoti į namus. Atsakovė pateikė teismus dokumentus apie atsarginio serverio įsigijimą. Šiame serveryje buvo periodiškai daromos duomenų bazės kopijos, todėl nebuvo pagrindo duomenų kopijuoti į USB laikmeną. UAB „Mintak“ direktorius A. K. teismo posėdžio metu patvirtino apie teorinę galimybę išsaugoti duomenis USB laikmenoje, o ne apie tokio saugojimo būdo tinkamumą. Nereikėjo priimti ir patvirtinti taisyklių, kad negalima daryti kopijų į USB laikmenas, nes to neleidžia pati duomenų bazės programa. Ieškovas neteisėtai pasinaudojo duomenų bazės funkcija, skirta atspausdinti ataskaitas, t. y. duomenis konvertavo į excel bylas, tada juos išsaugojo darbo kompiuteryje, o po to persirašė į asmeninę USB laikmeną. Ant prašymo dėl raštiško pasiaiškinimo pateikimo ieškovas užrašė, kad „informuoju, kad raštišką pasiaiškinimą pateiksiu iki 2012 m. gegužės 3 d., kadangi reikalingas papildomas laikas susipažinti su prašyme nurodytomis aplinkybėmis“, todėl jis, paprašytas pasiaiškinti dėl atsakovės duomenų bazės informacijos eksportavimo į excel bylas ir perrašymo į USB laikmenas, suprato įtariamo darbo drausmės pažeidimo pagrindą ir galėjo pateikti pasiaiškinimą. Apie šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atsakovė sužinojo tik 2012 m. balandžio 10 d., kai jos atstovui buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00097-12. Darbdavio gavimas informacijos apie darbo drausmės pažeidimą, kurią dar reikia patikrinti, arba gavimas nepakankamos pagrįstam įsitikinimui susiformuoti informacijos neturėtų būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliaciniai skundai netenkintini.

31Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl įstatyminio pagrindo prastovai nebuvimo ir konstatavo, jog su ieškovu sudarytą darbo sutartį atsakovė pagrįstai nutraukė pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 2 punktą.

32Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

33Dėl darbo sutarties nutraukimo

34Nesutiktina su apeliantu ieškovu, kad jis, kopijuodamas atsakovės duomenų bazės informaciją į jam priklausančią USB laikmeną, nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

35Atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 14.1 punkte nurodyta, jog įmonėje yra komercinių ir technologinių paslapčių, kurios yra griežtai saugomos, kad nebūtų atskleistos ir praneštos konkuruojančiai įmonei. Ieškovas neginčija teismo išvados, kad, vykdydamas draudimo brokerio ar kitas pareigas ir savo veikloje naudodamasis konfidencialia ar įmonės komercinę paslaptį sudarančia informacija, ją tvarkydamas, privalėjo elgtis taip, kad nesudarytų sąlygų pašaliniams asmenims prieiti prie jam patikėtos informacijos.

36Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovei priklausančių duomenų kopijavimas į ieškovo asmeninę laikmeną sudaro galimybę ieškovui naudotis jais savo nuožiūra, laikyti ne pas atsakovę ir, nepriklausomai nuo paskesnės ieškovo valios, sukuria duomenų prieinamumo pašaliniams asmenims sąlygas.

37Elektroniniame susirašinėjime, kuriuo remiasi abi šalys, ieškovas neatskleidė darbdaviui į asmeninę laikmeną kopijuojantis duomenis, susijusius su atsakovės draudimo brokerių veikla, duomenų bazėmis ir klientų sąrašais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, nors byloje ir nėra duomenų apie nurodytos informacijos atskleidimą arba jų pranešimą konkuruojančiai įmonei, jos naudojimas ieškovo nuožiūra kopijavimo į asmeninę laikmeną būdu gali būti prilygintas atsakovei priklausančios informacijos vagystei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sąlygų sudarymas pašaliniams asmenims sužinoti atsakovei priklausančius duomenis gali būti prilygintas ir jų atskleidimui, t.y. Darbo tvarkos taisyklių 12.5.2 punkte numatytam šiurkščiam elgesiui, tačiau tai neturi reikšmės, pasisakant dėl ieškovo apeliacinio skundo motyvo apie komercinės paslapties neatskleidimą, nepranešimą konkuruojančiai įmonei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas atsakovės nebuvo kaltinamas komercinės paslapties pranešimu konkuruojančiai įmonei. Įsakyme darbdavys konstatavo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darbuotojas V. A. nėra lojalus darbdaviui, prarado pasitikėjimą dirbti pavestą darbą, nes savo veiksmais šiurkščiai pažeidė darbo tvarkos taisykles. (1 t. b.l. 53). Su ieškovu darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 dalies 2 punktą, laikant, kad darbuotojas padarė DK 235 str. 2 d. 11p. nurodytą kitą (DK 235 str. 2 d 1-10 neišvardintą) nusižengimą, kuriuo šiurkščiai pažeidė darbo tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti ieškovo veiksmai gali būti vertinami kaip Darbo tvarkos taisyklių 12.5.11 punkte numatytas kitas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

38Atmestini apelianto ieškovo argumentai apie atsakovės leidimą kopijuoti duomenis į USB ar kitokias laikmenas. Nepriklausomai nuo ieškovo nurodomos susirašinėjimo interpretacijos, duomenų kopijavimo apsaugai nuo įrangos gedimo, jis neįrodė, kad atsakovė buvo leidusi kopijuoti jai priklausančią informaciją į asmenines ieškovo laikmenas (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39Nesutiktina su ieškovu, kad jis nesuprato atsakovės prašymo parašyti paaiškinimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, susijusias su drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių laikymusi, atleidžiant ieškovą iš darbo, ir pagrįstai konstatavo, kad neišsamus prašymo pasiaiškinti ar įsakymo dėl drausminės nuobaudos turinys savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Apeliantas ieškovas nepaneigė žinojęs, jog jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėto įmonės elektroninių duomenų stebėjimo, kurio metu buvo paimtas jo darbinio kompiuterio sisteminis blokas, kad kratos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai paėmė dvi USB laikmenas, vienoje iš kurių jis laikė iš UADBB „Noxale“ duomenų bazės eksportuotus duomenis, kad po šių įvykių atsakovas nusprendė paskirti jam prastovą. Apie tai buvo kalbama, ir nagrinėjant šalių ginčą darbo ginčų komisijoje. Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, gavęs pranešimą dėl pasiaiškinimo pateikimo, ieškovas turėjo suprasti, jog turi pasiaiškinti dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamame sprendime atliktu įrodymų vertinimu, kad ieškovas, paprašytas pasiaiškinti dėl UADBB „Noxale“ duomenų bazės informacijos eksportavimo į exel bylas ir perrašymo į USB laikmenas, suprato įtariamo darbo drausmės pažeidimo pagrindą ir pasiaiškinimą galėjo pateikti; kad, prašydamas pateikti papildomą informaciją, jis vilkino laiką, nes jam negalėjo būti nežinoma, kada ir kokią atsakovės duomenų bazės informaciją jis eksportavo į Microsoft Office Exel bylas ir perrašė į nuosavą USB laikmeną, bei kad ši informacija sudaro atsakovės komercinę paslaptį. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad darbdavys turėjo pagrindą pripažinti, jog ieškovas nepateikė pasiaiškinimo be svarbių priežasčių.

40Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nepraleisto DK 241 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio drausminės nuobaudos paskyrimo termino, todėl nekartoja sprendimo motyvų, paneigiančių ieškovo teiginius apie darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimą atsakovei 2012m. sausio 25 d., gavus informaciją iš UAB „Mintak“ apie galimai neteisėtus ieškovo veiksmus, siekiant pasisavinti jam nepriklausančius duomenis. Iš UAB „Mintak“ atsakovas sužinojo tik apie nedraudžiamą duomenų eksportą į excel bylas. Įtarimą sukėlus eksportuotų duomenų apimčiai, atsakovė kreipėsi į policiją. Duomenis, sudarančius darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą, ji sužinojo 2012 m. balandžio 10 d., susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00097-12.

41Atsakovei priklausančių komercinę paslaptį sudarančių duomenų perkėlimas į asmenines laikmenas, ieškovo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės nepripažinimas, nekritiškas savo elgesio vertinimas, vengiant atsakomybės, patvirtina, kad darbdavys turėjo pagrįstą vadą pasitikėjimo šiuo darbuotoju praradimui, todėl jo parinkta griežčiausia drausminė nuobauda vertintina kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/20120).

42Dėl prastovos

43Nesutiktina su apeliante atsakove, kad, konstatavus darbo drausmės pažeidimą, darbuotojo kaltę, nustačius, jog dėl savo kaltės jis neteko pasitikėjimo dirbti pavestą darbą, padaryta teisiškai prieštaringa išvada ir darbuotojui priteistas darbo užmokestis už nedirbtą laiką.

44Ieškovas nedirbo dėl darbdavio įsakymu paskelbtos prastovos. DK 122 straipsnis nepateikia baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje gali susidaryti prastovos situacija, tačiau reikalauja, kad priežastys, dėl kurių darbo sutartimi sulygtas darbas darbuotojui nesuteikiamas, būtų objektyvios, t.y. nepriklausančios nuo darbdavio valios. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodoma aplinkybių visuma, dėl kurių ieškovas negalėjo dirbti brokerio darbo, nepriklausomai nuo tai sąlygojusių aplinkybių yra susijusi ne su gamybinėmis, stichinėmis ar panašiomis objektyviomis darbo nedavimo priežastimis, o su darbdavio požiūrio į darbuotoją pasikeitimu, nepasitikėjimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tai negali būti pripažinta objektyvia priežastimi prastovai DK 122 straipsnio 1 dalies prasme.

45Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui buvo pasiūlyta prastovos laikotarpiu dirbti brokerio asistento darbą. Prastovos laikui darbuotojai gali būti perkeliami į kitą darbą jų raštišku sutikimu (DK 122 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nedavė sutikimo darbo sutarties sąlygų pakeitimui, todėl negalėjo būti perkeliamas į brokerio asistento pareigas. Teismas neprivalėjo svarstyti apeliantės atsakovės skunde nurodytų darbo sutarties pakeitimo aspektų, nes ieškovas buvo atleistas iš darbo ne DK 120 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo ginčas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Konstatavus įstatyminių sąlygų prastovai nebuvimą, atsirado pagrindas panaikinti darbdavio įsakymą dėl prastovos ir priteisti iš jo vidutinio darbo užmokesčio ir už prastovą faktiškai sumokėto darbo užmokesčio skirtumą.

46Ieškinio reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo yra turtinis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog ieškovas pareiškė du neturtinius reikalavimus (dėl prastovos ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais) ir du su šiais reikalavimais susijusius turtinius reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1dalies 1 punktas), taip pat teisingai nustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumą, patenkinus pusę ieškovo reikalavimų. Pripažinus prastovą neteisėta, nėra tiesioginio pagrindo manyti, jog dėl visų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kaltas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 pagal ieškovo likviduojamos 595-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovui P. A. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo P. A. priešieškinį ieškovui likviduojamai 595-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl sutarties ir buhalterinio dokumento pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys V. B., akcinė bendrovė „Lithun“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų gotika“). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas.

47Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

48Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

49Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu atsakovės 2012 m. sausio 31 d.... 5. Nurodė, kad 2007 m. sausio 22 d. šalys pasirašė darbo sutartį, kuria... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 9. Apeliacinius skundus padavė abi šalys.... 10. Ieškovas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria... 11. Nepagrįstai ieškovas pripažintas padaręs šiurkštų darbo drausmės... 12. Neteisingai spręsta, kad ieškovas negalėjo pats nuspręsti kopijuoti... 13. Neteisinga išvada, kad ieškovui pagrįstai buvo skirta griežčiausia... 14. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė, neturėdama ieškovo pasiaiškinimo,... 15. Nepagrįstai spręsta, jog atsakovė nepraleido drausminės nuobaudos skyrimo... 16. Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai,... 17. Atsakovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria... 18. Konstatavus darbo drausmės pažeidimą, darbuotojo kaltę, nustačius, kad... 19. Klaidinga išvada, kad nagrinėjamu atveju prastova ieškovui buvo įforminta... 20. Nepagrįstai analizuotos aplinkybės, ar darbas galėjo būti suteiktas (ar... 21. Neatsižvelgta į atsakovės argumentus, kad ji negalėjo ieškovui leisti... 22. Nevertinta, kad, ieškovui atsisakius brokerio asistento pareigų, laikytina,... 23. Reikalavimas priteisti darbo užmokesčio skirtumą už prastovos laikotarpį... 24. 50 procentų sumažinant atsakovei priteistinas išlaidas advokato pagalbai... 25. Prašo pakeisti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.... 26. Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas ir atsakovė prašo netenkinti... 27. Ieškovas nurodo, kad atsakovė prastovą ieškovui paskyrė dėl subjektyvių... 28. Atsakovė nurodo, kad teisiškai nereikšmingi ieškovo argumentai, aiškinat... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 31. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 32. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas... 33. Dėl darbo sutarties nutraukimo... 34. Nesutiktina su apeliantu ieškovu, kad jis, kopijuodamas atsakovės duomenų... 35. Atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 14.1 punkte nurodyta, jog įmonėje yra... 36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovei priklausančių... 37. Elektroniniame susirašinėjime, kuriuo remiasi abi šalys, ieškovas... 38. Atmestini apelianto ieškovo argumentai apie atsakovės leidimą kopijuoti... 39. Nesutiktina su ieškovu, kad jis nesuprato atsakovės prašymo parašyti... 40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo... 41. Atsakovei priklausančių komercinę paslaptį sudarančių duomenų... 42. Dėl prastovos ... 43. Nesutiktina su apeliante atsakove, kad, konstatavus darbo drausmės... 44. Ieškovas nedirbo dėl darbdavio įsakymu paskelbtos prastovos. DK 122... 45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui buvo pasiūlyta prastovos... 46. Ieškinio reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo yra turtinis, todėl... 47. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus... 48. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti...