Byla 2S-1856-527/2012
Dėl antstolio A. A. veiksmų (suinteresuoti asmenys: bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas SNORAS (išieškotojas) ir Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas)

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovams Pauliui Markevičiui ir advokatui Juozui Šarkai, antstoliui A. A. ir išieškotojos bankrutuojančio akcinės bendrovės banko SNORAS atstovei Vilijai Parnaravičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2302-802/2012 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio A. A. veiksmų (suinteresuoti asmenys: bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas SNORAS (išieškotojas) ir Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas) ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėjas (skolininkas) 2012-04-30 kreipėsi į antstolį su skundu (b. l. 3-5), prašydamas panaikinti antstolio 2012-03-27 patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. ( - ) nesustabdymo (b. l. 8-9) ir sustabdyti vykdomąją bylą iki pradėtos jo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pabaigos, kad būtų apgintas viešasis interesas, taip pat skolininkas galėtų realiai pasinaudoti teise pasiūlyti savo pirkėją, kuri numatyta CPK 704 straipsnio 1 dalyje. Skolininkas prašo panaikinti antstolio patvarkymą kaip neteisėtą ir sustabdyti vykdymo veiksmus, nes daliai jam priklausančio žemės sklypo yra pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurios nepabaigus antstolis negali vykdyti turto priverstinio pardavimo iš varžytynių, o pareiškėjui (skolininkui) dėl to, vadovaujantis LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, yra apribota teisė siūlyti savo pirkėją (CPK 704 str. 1 d.).

4Antstolis su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nesutiko, 2012-05-03 priėmė patvarkymą skundo netenkinti ir jo nagrinėjimo klausimą perduoti spręsti teismui (b. l. 1-2).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-06-06 nutartimi (b. l. 46-47) skundo netenkino. LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis nustato, kad nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Tai reiškia, jog žemės sklypo savininkui yra ribojama disponavimo turtu teisė iki bus baigta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Tačiau įstatymas nedraudžia vykdyti priverstinį šio turto pardavimą, kai tai daro valstybės įgaliotas asmuo, t. y. antstolis, todėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių ši įstatymo norma nereguliuoja. Tokio vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo nenumato ir CPK normos, reglamentuojančios vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus ir tvarką (CPK 626 – 627 str.). Kad tokias veiksmais nebus pažeistas viešasis interesas, nurodo ir žemės sklypo dalies paėmimo procedūrą pradėjusi Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (b. l. 44-46), kurios nuomone, būsimam žemės sklypo įgijėjui varžytynių metu bus žinoma apie pradėtą procedūrą ir tai nekliudys Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui toliau tęsti žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūras (b. l. 45). Apie pradėtą žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą naują žemės sklypo savininką privalo informuoti priverstinį šio turto pardavimą vykdantis antstolis. Priešingai, nei nurodo skolininkas, pardavus įkeistą turtą, viešame registre bus panaikinta įkeitimo žyma, kuri reiškia disponavimo turtu apribojimą ir papildomai įpareigoja žemės paėmimo procedūras vykdančią instituciją (LR žemės įstatymo 47 str. 3 d.). Esant tokiai situacijai nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkui yra ribojama teisė iki varžytynių pradžios siūlyti savo pirkėją, nes pardavimo procedūrą vykdys ne skolininkas, o valstybės įgaliotas asmuo (antstolis) įprastine turto pardavimo iš varžytynių tvarka. Dėl to pareiškėjas turi visas galimybes realiai įgyvendinti CPK 704 straipsnio 1 dalyje jam suteiktą teisę iki varžytynių pradžios siūlyti savo pirkėją. Teismas taip pat visiškai sutiko su išieškotojo motyvais, kad, įvertinus atliekamos procedūros trukmę (nuo 1 iki 2 metų, o pagal bylos duomenis galimai ir dar ilgiau, nes viešame registre jos atlikimo pradžia įregistruota jau 2010-12-09 ir iki šiol procedūra nėra atlikta), vykdomosios bylos sustabdymas (kartu vertinant tą aplinkybę, jog bus paimta tik labai nedidelė šio sklypo dalis) neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (nes didintų skolininko skolą išieškotojui), bendrųjų teisingumo ir protingumo principų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 54-58) prašo 2012-06-06 nutartį panaikinti šiais motyvais:

91. Remiantis Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, sprendimas pradėti žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą yra įregistruotas 2010-12-09, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-123, pasirašytu 2010-11-25. Ši aplinkybės teismui nebuvo žinoma ir į ją nebuvo atsižvelgta. LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje yra nurodoma, kad nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įregistravimo Nekilnojamo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti perdalyti, sujungti).

102. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog įstatymas nedraudžia vykdyti priverstinį šio turto pardavimą, kai tai daro valstybės įgaliotas asmuo, t. y. antstolis, todėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių ši įstatymo norma nereguliuoja, taip pat tokio vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo nenumato ir CPK normos, reglamentuojančios vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus ir tvarką (CPK 626 str.-627 str.). Pirma, CPK 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Antra, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką reglamentuoja viešoji teisė, kurios pagrindinis principas teigia, kad draudžiamas viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo. Todėl negalima sutikti su teismo pozicija, kad LR žemės įstatymas nedraudžia vykdyti priverstinį šio turto pardavimą, kai tai daro valstybės įgaliotas asmuo, nes įstatymas neleidžia (draudžia) bet kokio žemės pardavimo, kai vykdoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Šiuo atveju visas savininko disponavimo teises yra perėmęs antstolis, kuriam perėjo ir savininkui taikomi apribojimai, draudžiantys žemės sklypo savininkui (pagal įstatymo analogiją - ir antstoliui) perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtines teises į šį žemės sklypą, taip pat šį žemės sklypą pertvarkyti (atidalyti, padalyti perdalyti, sujungti).

113. Teismas taip pat nurodė, kad priverstiniu šio turto pardavimu, kai tai daro valstybės įgaliotas asmuo, nebus pažeistas viešasis interesas ir tai nekliudys VĮ Valstybės žemės fondui toliau tęsti žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūras (b. 1. 45), nes apie pradėtą žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą naują žemės sklypo savininką privalės informuoti priverstinai šio turto pardavimą vykdantis antstolis. Su tokia teismo pozicija apeliantas taip pat nesutinka, nes priverstinis sklypo pardavimas, kai skolininkas ieško pirkėjo, kad gautų kuo geresnę kainą, o tuo pačiu metu visus pirkėjus antstolis informuoja apie šiam sklypui taikomus apribojimus, draudžiančius dabartiniams ir būsimajam žemės sklypo savininkui perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtines teises į šį žemės sklypą, taip pat šį žemės sklypą pertvarkyti (atidalyti, padalyti perdalyti, sujungti), akivaizdžiai ir neproporcingai sumažina skolininko realias galimybes rasti gerą pirkėją ir gauti realią rinkos kainos. Todėl faktiškai skolininkas netenka realios teisės pasiūlyti savo pirkėją, kuri yra numatyta CPK 704 straipsnio 1 dalyje.

124. Šioje byloje taikytina LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis, kurioje sakoma, kad nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įregistravimo Nekilnojamo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti. Tai reiškia, kad, kol nebaigta žemės sklypo atidalijimo procedūra, skolininkas (pagal įstatymo analogiją - ir antstolis) negali parduoti įkeisto sklypo skolininko pasirinktam ir pasiūlytam pirkėjui, kuris dėl visos padėties neaiškumo ir suvaržymų žemės sklypą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtines teises į šį žemės sklypą, taip pat šį žemės sklypą pertvarkyti (atidalyti, padalyti perdalyti, sujungti) nesutiks sumokėti rinkos kainos, o siūlys neproporcingai mažą kainą. Dėl to akivaizdžiai sumažėja skolininko teisių garantijos, nes LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis apriboja skolininko teisę pasiūlyti savo pirkėją, kuri yra numatyta CPK 704 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame antstolio atsakyme tik preziumuojama, kad teismas, leidęs vykdyti išieškojimą, žinojo apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nors iš bylos pateiktų įrodymų akivaizdu, kad teismas nieko nežinojo apie šią procedūrą, nes byloje nėra jokių duomenų apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Todėl antstolio sprendimas, o kartu ir teismo nutartis, patvirtinusi antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, yra naikinti kaip neteisėti ir nepagristi.

135. LR žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, jame esantys statiniai ar įrenginiai yra įkeisti, į sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją turi būti įtraukti papildomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, turto savininko ir kreditoriaus susitarimai. Tokioje sutartyje ar jos priede, jeigu pateikiamas rašytinis kreditoriaus sutikimas dėl įkeitimo (hipotekos) panaikinimo, turi būti aptarta, kokiomis sąlygomis visuomenės poreikiams paimamo turto įkeitimas (hipoteka) yra panaikinamas. Jeigu kreditorius nesutinka su atlyginimo, numatyto jo reikalavimui patenkinti, dydžiu ir (ar) atsiskaitymo sąlygomis, sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Tokiu atveju laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir kreditoriaus yra ginčas, kuris sprendžiamas šio straipsnio 5-8 dalyse nustatyta tvarka. Tačiau teismui, priėmusiam 2011-01-17 nutartį Nr. 26 dėl priverstinio įkeisto nekilnojamo daikto pardavimo iš varžytynių (kurią skolininkas gavo tik 2012-04-29), nebuvo pateikta jokia informacija apie bet kokius žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, turto savininko ir kreditoriaus susitarimus. Nors LR žemės įstatymas tiesiogiai neapriboja kreditoriaus ir antstolio teisės vykdyti išieškojimą ir žemės sklypo pardavimą net vykstant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, tačiau šiuo atveju pagal analogiją (CPK 3 str. 6 d.) turėtų būti taikoma LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis, kurioje sakoma, kad nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įregistravimo Nekilnojamo turto registre žemės sklypo savininkas (pagal įstatymo analogiją - ir antstolis) neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti.

146. Šioje byloje akivaizdu, kad žemės sklypo išvaržymas vykstant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai pažeistų viešąjį interesą, taip pat skolininko interesus, nes vykstant šio žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai skolininko galimybės gauti rinkos vertę už sklypą yra neproporcingai sumažinamos, nes būsimam pirkėjui taip pat bus taikomi LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies apribojimai sklypą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtines teises į šį žemės sklypą, taip pat jį pertvarkyti. Todėl laikytina, kad šiuo atveju būtina taikyti įstatymo analogiją, uždraudžiant antstoliui ir kreditoriui perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neleidžiant šio žemės sklypo pertvarkyti nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įregistravimo Nekilnojamo turto registre, kad nebūtų pažeisti ne tik viešasis interesas, bet ir nebūtų neproporcingai sumenkinamos skolininko galimybės už išvaržomą sklypą gauti sąžiningą rinkos kainą. Akivaizdu, kad tokios galimybės yra labai menkos, kai būsimas pirkėjas a priori žino, kad sklypo negalės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtines teises į šį žemės sklypą, taip pat jo pertvarkyti, kol nesibaigs žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Todėl sklypo išvaržymas nepasibaigus žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai iš esmės pažeidžia skolininko teises ir galimybę gauti sąžiningą rinkos kainą, o kartu ir viešąjį interesą, nes keičiantis sklypo savininkams bus užvilkinta žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

15Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar antstolis privalo (turi) stabdyti vykdomąją bylą, kurioje vykdomas priverstinis bankui įkeisto žemės sklypo pardavimas iš varžytynių, jeigu yra pradėta to žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

19Bylos bei vykdomosios bylos Nr. ( - ) duomenimis nustatyta, kad antstolio kontoroje atliekami vykdymo veiksmai pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-01-17 nutartį Nr. 26 (c. b. Nr. 2-4208-570/2011) (v. b. b. l. 167-168), kuria nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių išieškotojai įkeistą apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) 3,2300 ha ploto, esantį Marijampolės sav. ( - ) k. Antstoliui atliekant pasiruošimo priverstiniam turto realizavimui veiksmus, t. y. 2012-02-23 patvarkymu ekspertizės būdu nustačius parduodamo iš varžytynių turto rinkos vertę – 1.155.000 Lt (v. b. b. l. 53), skolininkas 2012-03-21 pateikė (v. b. b. l. 57-58) antstoliui prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki pradėtos šio žemės sklypo dalies (0,0468 ha) paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pabaigos, kad būtų apgintas viešasis interesas bei kad skolininkas galėtų realiai pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pasiūlyti savo pirkėją, motyvuodamas tuo, jog žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą reglamentuoja LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies, kurioje įtvirtinta, kad nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įregistravimo Nekilnojamo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti, kas, skolininko nuomone, reiškia, kad, kol nebaigta žemės sklypo atidalijimo procedūra, yra negalimas jo pardavimas, tačiau antstolis skundžiamu patvarkymu (v. b. b. l. 59-60) tokio apelianto prašymo netenkino ir vykdomosios bylos nesustabdė.

20LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Nors apeliacinės instancijos teismas ir pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, jog įstatymas, numatantis ribojimus tik sklypo savininkui, tiesiogiai nedraudžia vykdyti priverstinį šio turto pardavimą, kai tai daro valstybės įgaliotas asmuo, t. y. antstolis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vykdymo veiksmų nesustabdymas šiuo atveju prieštarautų tiek viešajam interesui, tiek įstatymo siekiamam tikslui - kiek įmanoma labiau sutrumpinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, užtikrinti efektyvų praktinį realizavimą ir sutrumpinti teisminių ginčų nagrinėjimą, kartu užtikrinant teisingą atlyginimą už privačios nuosavybės teise priklausantį ir visuomenės poreikiams paimamą turtą.

21LR žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog ,,kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. (...) Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys po to, kai apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, arba tuo atveju, kai nežinoma žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta, duomenis apie padalijimo suformuotus žemės sklypus viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis.“

22Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tuo atveju, jeigu vykdymo veiksmai nebūtų sustabdomi ir varžytynėse būtų pardavinėjamas visas pareiškėjui (skolininkui) priklausantis kaip vieningas objektas žemės sklypas (kartu su visuomenės poreikiams paimama dalimi), galimai susidarytų tokia situacija, kai, po visų būtinų procedūrų atlikimo atsiradus prielaidoms įregistruoti po padalijimo suformuotus du naujus žemės sklypus, paaiškėtų, jog įregistravimas neįmanomas vien dėl to, kad jau yra įvykusios varžytynės ir yra pasikeitęs turto savininkas, kas reikštų, jog atliktos sklypo padalijimo procedūros turėtų būti kartojamos, į tai įtraukiant naująjį savininką, kas be jokio pagrindo užvilkintų ir pabrangintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, būtent kuriai įstatymas ir suteikia prioritetą būtent per LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatą. Be to, galima ir tokia situacija, kai varžytynėse pardavinėjamo viso pareiškėjui (skolininkui) priklausančio kaip vieningo objekto žemės sklypo (kartu su visuomenės poreikiams paimama dalimi) niekam nenupirkus keliose varžytynėse, tačiau per tą laiką atsiradus prielaidoms įregistruoti po padalijimo suformuotus du naujus žemės sklypus ir juos įregistravus, nebeliktų paties antstolio pardavinėto objekto, dėl ko antstolis turėtų skelbti naujas varžytynes naujam suformuotam žemės sklypui (nuo kurio būtų atidalintas visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas), kas be jokio pagrindo tik išaugintų vykdymo išlaidas ir pažeistų tiek skolininko, tiek ir išieškotojo teises.

23Priklausomai nuo aplinkybių, sudarančių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą, skiriamas privalomas ir fakultatyvus vykdomosios bylos sustabdymas. Privalomojo vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai įtvirtinti CPK 626 straipsnyje. Teisės sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus pagrindai įtvirtinti CPK 627 str. Nagrinėjamu atveju aptariamo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo – žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimas - minėtos CPK normos, reglamentuojančios vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus ir tvarką, nenumato (CPK 626 str.–627 str.). Tačiau, pažymėtina, jog antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą tuo atveju, kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą (CPK 626 str. 2 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju antstolis, gavęs skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo pagrindais, nenumatytais CPK 626-627 straipsniuose, privalėjo su prašymu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-11-26 nutartimi areštuoto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), kurį 2011-01-17 nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių, realizavimo sustabdymo kreiptis į teismą.

24Tai, kad šiuo atveju vykdomoji byla turi būti stabdoma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, išplaukia ir iš pagal analogiją (CPK 3 str. 6 d.) taikytino CPK 667 straipsnio, reglamentuojančio skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, nuostatų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, kad nukreipti išieškojimą į bendraturčio bendrai su kitais asmenimis valdomą turtą galima tik tada, kai nustatoma jo dalis tame turte. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nustatymą nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymą. Toks nustatymas privalomas prieš parduodant varžytynėse skolininko turtą, nes negalima parduoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto dalies, kitaip būtų pažeistos bendraturčio ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Žemės sklypų suformavimui keliami reikalavimai kaip pirkimo–pardavimo, nuomos ar įkeitimo objektams, t. y., kad jie būtų suformuoti atskiruose planuose, atitinkamai užregistruoti kadastro įmonėje ir kt. (LR žemės įstatymo 30 str. 1 d., CK 6.305 str. 3 d., 6.393 str. 1 d.) (LAT 2003-01-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-140/2003).

25Bylos duomenys patvirtina, jog šiuo atveju valstybės reikmėms paimamas sklypas kol kas nėra atidalintas. Kaip jau minėta, vadovaujantis LR žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalimi, po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu; žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

26Vadovaujantis LR žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalimi, atlikus įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nurodytus veiksmus, žemės savininkui (...) siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma.

27Be to, pritariant apelianto argumentams, pažymėtina ir tai, jog jeigu būtų vykdomos viso žemės sklypo varžytynės, būtų neproporcingai sumenkinamos apelianto galimybės už išvaržomą sklypą gauti sąžiningą rinkos kainą, nes būsimas pirkėjas a priori žinotų, kad sklypo negalės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtines teises į jį, taip pat jo pertvarkyti, kol nesibaigs žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Be to, CPK 704 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui kaip varžytynių procedūros ypatumas, kuris neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms, tarp jų ir nustatytai CPK 694 straipsnio 1 dalyje, ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas bei išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią ir jo interesus) (LAT 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005, 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006). Kadangi LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis draudžia savininkui parduoti turtą nuo pradėtos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įregistravimo pradžios nekilnojamojo turto registre, akivaizdu, jog dėl šios priežasties yra apribota apelianto teisė, numatyta CPK 704 straipsnio 1 dalyje, nes priverstinis viso sklypo su paimama visuomenės poreikiam dalimi pardavimas, kai skolininkas ieško pirkėjo, kad gautų kuo geresnę kainą, o tuo pačiu metu visus pirkėjus antstolis informuoja apie šiam sklypui taikomus apribojimus, draudžiančius dabartiniams ir būsimajam žemės sklypo savininkui perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtines teises į jį bei jį pertvarkyti (atidalyti, padalyti perdalyti, sujungti), akivaizdžiai ir neproporcingai sumažina skolininko realias galimybes rasti gerą pirkėją ir gauti realią rinkos kainą. Todėl faktiškai tokiu atveju skolininkas neturėtų realios galimybės pasiūlyti savo pirkėją, nors tokią teisę jam suteikia CPK 704 straipsnio 1 dalis. Pažymėtina, jog skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai (LAT 2008-05-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28).

28Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, jog CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti ginti šalių teises ir įstatymų saugomus interesus. Dėl to vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

29Paminėtina, jog išieškotoja 2012-05-25 raštu Nr. C-05-04973/12 „Dėl įkeisto žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams“ (b. l. 29) sutiko dėl įkeisto žemės sklypo dalies (0,0468 ha ploto), paimamos visuomenės poreikiams, hipotekos išregistravimo (paimtoje žemės sklypo dalyje negali būti įregistruota hipoteka), po to, kai suinteresuota žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams institucija (Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) į banko sąskaitą perves 11.700 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant: „skoliniam įsipareigojimui pagal 2007-09-13 paskolos sutartį Nr. 031-02925 padengti už V. J., a. k. ( - ) Vadinasi, vykdomosios bylos sustabdymas niekaip nepažeis ir paties išieškotojos interesų, nes bet kuriuo atveju pinigai už visuomenės interesams paimamą žemės sklypą jai būtų pervedami tik pabaigus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

30Apeliantas prašo sustabdyti vykdomąją bylą iki pradėtos žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pabaigos. Akivaizdu, jog procedūra visiškai bus pabaigta tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams. Tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo stabdyti viso turto realizavimo iki Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo, kadangi kliūtys, trukdančios vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio žemės sklypo, didžiajai sklypo daliai (kuri nėra paimama visuomenės poreikiams) išnyks Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui po padalijimo suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, vykdomoji byla dėl realizavimo po padalijimo suformuotino žemės sklypo, kuriame nebebus vykdoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, sustabdytina iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys po padalijimo suformuotus žemės sklypus įregistruos Nekilnojamojo turto registre, o dėl realizavimo po padalijimo suformuotino naujo sklypo, kuris bus paimamas visuomenės reikmėms – iki bus pabaigta žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms procedūra.

31Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent tokie sustabdymo terminai leis optimaliai apsaugoti ir bankrutuojančio kreditoriaus interesus, kadangi, skolininkui nesutinkant su paimamos žemės įkainavimu ir galimai ginčui persikėlus į teismą, žemės paėmimas visuomenės poreikiams neabejotinai užtruktų.

32Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina, o pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. ( - ) sustabdymo tenkintinas iš dalies ir, panaikinus antstolio 2012-03-27 patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. ( - ) nesustabdymo, sustabdytinas Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-11-26 nutartimi areštuoto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), kurį 2011-01-17 nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių, realizavimas vykdomojoje byloje Nr. ( - ) iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruos Nekilnojamojo turto registre po padalijimo suformuotus žemės sklypus, o realizavimas po padalijimo suformuotino naujo sklypo, kuris bus paimamas visuomenės reikmėms, sustabdytinas iki bus pabaigta žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms procedūra (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

33Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 334-339 straipsniais,

Nutarė

34atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo (skolininko) skundą tenkinti iš dalies ir, panaikinus antstolio 2012-03-27 patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. ( - ) nesustabdymo, sustabdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-11-26 nutartimi areštuoto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), kurį 2011-01-17 nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių, realizavimą vykdomojoje byloje Nr. ( - ) iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruos Nekilnojamojo turto registre po padalijimo suformuotus žemės sklypus, o realizavimą po padalijimo suformuotino naujo sklypo, kuris bus paimamas visuomenės reikmėms, sustabdyti iki bus pabaigta žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms procedūra.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėjas (skolininkas) 2012-04-30 kreipėsi į antstolį su skundu (b. l.... 4. Antstolis su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nesutiko, 2012-05-03... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-06-06 nutartimi (b. l. 46-47)... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 54-58) prašo 2012-06-06 nutartį... 9. 1. Remiantis Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu,... 10. 2. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog įstatymas nedraudžia vykdyti... 11. 3. Teismas taip pat nurodė, kad priverstiniu šio turto pardavimu, kai tai... 12. 4. Šioje byloje taikytina LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis, kurioje... 13. 5. LR žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu visuomenės... 14. 6. Šioje byloje akivaizdu, kad žemės sklypo išvaržymas vykstant žemės... 15. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar antstolis privalo (turi)... 19. Bylos bei vykdomosios bylos Nr. ( - ) duomenimis nustatyta, kad antstolio... 20. LR žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nuo sprendimo... 21. LR žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog ,,kai Nacionalinės... 22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tuo atveju, jeigu vykdymo veiksmai... 23. Priklausomai nuo aplinkybių, sudarančių vykdomosios bylos sustabdymo... 24. Tai, kad šiuo atveju vykdomoji byla turi būti stabdoma, apeliacinės... 25. Bylos duomenys patvirtina, jog šiuo atveju valstybės reikmėms paimamas... 26. Vadovaujantis LR žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalimi, atlikus įstatymo 46... 27. Be to, pritariant apelianto argumentams, pažymėtina ir tai, jog jeigu būtų... 28. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, jog CPK 634 straipsnio 2 dalyje... 29. Paminėtina, jog išieškotoja 2012-05-25 raštu Nr. C-05-04973/12 „Dėl... 30. Apeliantas prašo sustabdyti vykdomąją bylą iki pradėtos žemės sklypo... 31. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent tokie sustabdymo terminai leis... 32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios... 33. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 334-339 straipsniais,... 34. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno miesto apylinkės...