Byla e2A-1327-826/2017
Dėl leidimo laidoti pripažinimo negaliojančiu ir palaikų iškėlimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Š. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, A. Š., A. Š., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų L. J., D. Š., M. Š., dėl leidimo laidoti pripažinimo negaliojančiu ir palaikų iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. leidimą laidoti Nr. 168 negaliojančiu ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įrašyti ieškovę I. Š. atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu; įpareigoti atsakovus Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, A. Š., A. Š. iškelti iš Gargždų miesto kapinių 2 kvartale esančios A. Š. kapavietės V. Š. palaikus ir sutvarkyti kapavietę.
  2. Nurodė, jog 1988 m. liepos 10 d. žuvo jos sutuoktinis A. Š., kurį ji palaidojo Gargždų miesto kapinėse, antrame kvartale, šeimyniniame kape, pastatė jam paminklą, kuriame iškalė žodžius: „Liūdi žmona ir dukrelės“, prižiūrėjo jo kapą – išpylė skaldelę, aptvėrė kapavietę. 2016 m. rugpjūčio mėnesį atvykusi į kapines, rado kapavietėje palaidotą dar vieną asmenį – buvo nukasta skaldelė ir supiltas kauburys, jokio užrašo nebuvo. Išsiaiškino, jog jos šeimos kape be jos žinios buvo palaidotas V. Š., kuris mirė 2016 m. liepos 24 d., leidimą palaidoti V. Š. atsakovui A. Š. (mirusiojo broliui) išdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnija, kuri išduodama leidimą laidoti V. Š. neišsiaiškino, kas atsakingas už A. Š. kapavietės priežiūrą, o leidimą išdavė remdamasi tik kapų prižiūrėtojos ir A. Š. (mirusiojo tėvo) paaiškinimais, jog jis prižiūrėjo šį kapą. Šiose kapinėse yra Šileikų šeimos kapavietė, kurioje 2001–2012 metų laikotarpiu buvo palaidoti Z. Š. (A. Š., gim. ( - ), brolis), E. Š. (A. Š., gim. ( - ), motina), L. Š. (A. Š., gim. ( - ), žmonos) urna, o ant paminklo iškalta tėvo A. Š., gim. ( - ), pavardė. Mano, jog šioje kapavietėje ir turėjo būti palaidotas A. Š.. Kadangi mirusysis V. Š. buvo palaidotas be jos, kapo prižiūrinčio asmens, sutikimo, todėl buvo pažeistos jos teisės. Dėl mirusiojo V. Š. palaidojimo ji nebegali prižiūrėti savo sutuoktinio kapo, spręsti dėl galimų kitų asmenų palaidojimo. Paaiškino, kad jos ir mirusiojo V. Š. santykiai buvo blogi, todėl šio asmens palaidojimas šioje kapavietėje sukelia tiek jai, tiek jos dukroms moralinę skriaudą, todėl jo palaikai turi būti iškelti iš kapavietės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. leidimą laidoti Nr. 168 negaliojančiu ir įpareigojo atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įrašyti I. Š. atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovui A. Š., gim. ( - ), leidimas laidyti brolį V. Š. buvo išduotas neteisėtai ir jis nepagrįstai paskirtas atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą.
      1. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (ŽPLĮ) 21 straipsnio 2 dalis, nes mirusiojo V. Š. valia, kaip jį laidoti, nebuvo žinoma, ji nebuvo išreikšta testamentu ar kitokiu būdu, nėra jokių duomenų, kad paskirtas laidoti asmuo negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą. Pagal įstatymą pirmenybė laidoti mirusį tėvą V. Š. turėjo sūnus M. Š., o tik jam atsisakius – tėvas A. Š..
      2. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnija patikėjo liudytojos V. K. tvirtinimu, jog mirusiojo tėvas A. Š. yra atsakingas už kapų priežiūrą, todėl neturėdama abejonių, tačiau nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, išdavė leidimą Nr. 168 laidoti V. Š. pagal mirusiojo brolio A. Š. 2016 m. liepos 25 d. prašymą, kuris buvo patvirtintas tėvo 2016 m. rugpjūčio 25 d., ir Laugalių kapinių registracijos knygoje 3943 eilutėje įrašė laidojančiu asmeniu mirusiojo brolį A. Š..
      3. Laidojimo metu – 1988 metais galiojo 1979 m. lapkričio 30 d. Kapinių tvarkymo taisyklės, kuriose nebuvo numatyta, jog asmuo, įrašytas į laidojimo registravimo knygą, tampa atsakingu už kapo priežiūrą asmeniu. Liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovė rūpinosi savo sutuoktinio A. Š. kapu nuo pat pradžių, tai yra parinko kapavietę, išsirinko ir pastatė paminklą, ant paminklo parašyta: „Tragiškai žuvęs Š. A. 1988, liūdi žmona ir dukrelės“, pateikė kvitą, jog ji sumokėjo 1900 rublių už paminklą, kapavietę aptvėrė tvorele, išpylė skaldelę. Atsakovas tėvas A. Š. savo teiginio, jog mokėjo už paminklą pusę kainos, nepatvirtino rašytiniais įrodymais. Nors kapų prižiūrėtoja nurodė, jog nematė, kad ieškovė tvarkytų kapus, tačiau ji būna kapinėse tik darbo dienomis, o ieškovė į kapines atvažiuodavo savaitgaliais. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė kapu rūpinosi iki šiol, neabejotina, jog ir toliau jį gali tinkamai prižiūrėti mirusiojo A. Š. sutuoktinė ieškovė I. Š..
      4. Atsakovas tėvas A. Š. patvirtino, jog kapavietė, kurioje palaidoti – žmona E. Š., sūnus Z. Š. bei sūnaus A. Š. žmonos L. Š. urna, yra jo šeimos kapavietė. Mirus sūnui Z. Š. 2001 metais, jis palaidotas būtent Šileikų šeimos kape. Sūnus A. Š. jau buvo palaidotas 1988 metais. Taigi, praėjus 13 metų po pirmojo sūnaus A. Š. mirties, atsakovas tėvas A. Š. palaidojo savo sūnų Z. Š. ne šalia brolio A. Š., o atskiroje kapavietėje, kur vėliau buvo palaidotos A. Š. žmona ir marti, o tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas tėvas A. Š. nelaidojo savo kitų šeimos narių šalia A. Š. todėl, kad ginčo kapavietę laikė būtent A. Š. šeimos kapu. Tai tvirtino ir ieškovė, ir ieškovės dukra L. J., kuri nuo mažens buvo tikinama mamos, kad šioje kapavietėje bus laidojama ir ieškovė. Tik nelikus vietos laidoti šeimos kape V. Š., buvo nuspręsta jį laidoti prie brolio A..
    2. Teismas netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovus iškelti iš ginčo kapavietės V. Š. palaikus ir sutvarkyti kapavietę, motyvuodamas tuo, kad ŽPLĮ 25 straipsnio 5 dalis nustato, kad žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimas arba prokuroro nurodymu. Šiuo atveju nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos, todėl mirusiojo V. Š. palaikų ekshumavimas nėra galimas. Ieškovė santuokoje su V. Š. išgyveno šešiolika metų, turi sūnų, kuris nors ir turi nuoskaudų tėvui, tačiau visuomenės moralės požiūriu ir iš pagarbos artimųjų atminimui neturi teisės elgtis priešingai, tai yra be įstatymo nustatytos tvarkos ekshumuoti palaikus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas A. Š., gim. 1932 m. gruodžio 21 d., pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. leidimą laidoti Nr. 168 negaliojančiu ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įrašyti levą Šileikienę atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą, prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti šios ieškovės ieškinio dalies. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad teismas nenurodė ir neanalizavo, kokio įstatymo, jame numatytos tvarkos, išduodant leidimą, nesilaikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnija. Anksčiau ir dabar galiojantis teisinis reglamentavimas iš esmės numato tą pačią tvarką. A. Š. (tėvas), būdamas atsakingu už kapavietės tvarkymą asmeniu, atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę ir garbų amžių, 2016 m. liepos 24 d. mirus sūnui V. Š., atlikti procedūras dėl leidimo laidoti išdavimo pavedė apeliantui – A. Š. (sūnui), kuris, gavęs tėvo pavedimą, kompetentingai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą dėl leidimo laidoti išdavimo. Esant teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų seniūnija leidimą laidoti išdavė pagrįstai.
    2. Nurodė, kad sprendime nepagrįstai nurodyta, kad organizuoti laidotuves pagal įstatymą visų pirma turėjo mirusiojo V. Š. sūnus, o tik jam atsisakius – tėvas, o paskui – brolis. Įstatymas apibrėžia tik subjektų, galinčių organizuoti mirusio asmens palaikų laidojimą, ratą. Ieškovė ir mirusiojo sūnus M. Š. su V. Š. nebendravo. Byloje apskirtai nekeliamas klausimas dėl to, kas turėjo teisę laidoti mirusįjį, ginčo tarp šalių dėl to nėra.
    3. Nurodė, kad teismo išvados prieštaringos. Vienoje sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad žuvus ieškovės sutuoktiniui A. Š., laidotuvėmis rūpinosi tiek sutuoktinė ieškovė I. Š., tiek žuvusiojo sutuoktinio tėvai, o kitoje dalyje pripažinta, jog faktiškai A. Š. kapavietę prižiūrėjo, ją visapusiškai tvarkė ir neabejotina, jog ir toliau gali tinkamai prižiūrėti mirusiojo A. Š. sutuoktinė ieškovė I. Š.. A. Š. laidojimo metu (1988 m.) galiojo 1979 m. lapkričio 30 d. Kapinių tvarkymo taisyklės, kuriose numatyta, kad kapą tvarko asmuo, kuriam skirtas sklypas kapinėse, arba artimi giminaičiai, o šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama asmeniui, kurio vardu skirtas sklypas, arba kitam šeimos nariui. Šiuo metu galiojančių Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, 20 punkte įtvirtinta, jog už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 1988 m. liepos 12 d. dokumentas patvirtina, kad už mirusiojo sūnaus A. Š. laidojimą bei laidotuvių organizavimą buvo atsakingas A. Š. (mirusiojo tėvas). Teismo nurodytos aplinkybės, kad šis dokumentas pildytas neatsakingai ir aplaidžiai, šiame dokumente nurodytos informacijos tikrumo ir patikimumo nepaneigia, juolab kad jis autentiškas, išlikęs nuo 1988 metų. Taip pat ieškovė pati neneigia, kad dėl emocinės būsenos negalėjo pasirūpinti laidotuvėmis, jai padėjo mirusiojo tėvai. Ta aplinkybė, kad ieškovė pateikė paminklo įsigijimo kvitą, nėra ir negali būti įrodymu, paneigiančiu aptartų byloje esančių įrodymų visumą, juolab neįrodo, kad ji viena pirko paminklą, kad ji viena organizavo mirusiojo A. Š. laidotuves ir buvo atsakinga už kapavietę.
    4. Teismas ex officio turėjo išsiaiškinti, kieno vardu buvo skirta kapavietė ir kas už ją atsakingas, dar iki palaidojant A. Š., nes sprendžiamas itin aktualus klausimas – mirusiųjų tėvo ir brolio iš vienos pusės ir buvusios sutuoktinės iš kitos pusės galimybė prižiūrėti, rūpintis mirusiųjų brolių A. ir V. Š. kapu.
  2. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Atsiliepimo motyvai plačiau nenurodyti, nes ji pateikė apeliacinį skundą.
  3. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. leidimą laidoti Nr. 168 negaliojančiu ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įrašyti levą Šileikienę atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą, prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti šios ieškovės ieškinio dalies. Atsiliepimo motyvai:
    1. Teismas, tenkindamas šį ieškovės ieškinio reikalavimą, įnešė dar daugiau sumaišties nagrinėjamame ginče, tapo visiškai neaišku, kaip toliau bus elgiamasi su mirusiųjų palaikais, jų kapais, t. y. panaikindamas leidimą laidoti teismas praktiškai suteikė teisę drumsti mirusiųjų ramybę (atskirti kapus, perlaidoti palaikus ir pan.) ir taip pažeisti visuotines moralės normas.
    2. Teismas neteisingą sprendimą iš esmės priėmė todėl, kad neatskyrė laidojančio asmens bei už kapo priežiūrą atsakingo asmens sąvokų, taip pat neatskyrė atvykstančio kartais aptvarkyti kapo bei už kapo priežiūrą atsakingo asmens sąvokų. ŽPLĮ 2 straipsnio 14 dalis numato, kad laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Minėta įstatymo nuostata neišskiria artimųjų giminaičių, kuriems būtų suteikta pirmumo teisė laidoti asmenį. Šiuo atveju mirusiojo sūnus gyvena Vokietijoje, su tėvu nebendravo daugiau kaip 10 m.
    3. Teismas sprendime nurodė, kad byloje nepateikti įrodymai, kad leidimas laidoti buvo išduotas esant A. Š. (mirusiojo tėvo) sutikimui, ir įrodymai, kad liudytoja V. K. yra kapinių prižiūrėtoja. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra viešasis juridinis asmuo, privalomai administruojantis įstaigos interneto svetainę, kurioje nesunkiai galima rasti duomenis apie Gargždų miesto kapinių prižiūrėtoją (www.klaipedos-r.lt; gyventojams, kapinių sąrašas, Gargždų seniūnija). Be to, teismas byloje nenagrinėjo rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. (mirusiojo tėvas) buvo davęs sutikimą laidoti sūnų šeimos kape. Nors išduodant leidimą laidoti buvo gautas žodinis jo sutikimas, vėliau savo valią raštu A. Š. (mirusiojo tėvas) patvirtino raštu.
    4. Teismas nustatęs, kad Klaipėdos rajono Gargždų miesto civilinių kapinių Laugalių k. Laidojimų ir kapų statinių registracijos knygoje padaryta klaidų, apsirikta nurodant duomenis, konstatavo, kad įrašai minėtoje knygoje nepatvirtina fakto, kad A. Š. (mirusiojo tėvas) buvo atsakingas už kapo priežiūrą. Su tokia teismo nuomone nesutinka, nes nagrinėjant bylą nebuvo ginčo, kad minėtoje knygoje padarytas įrašas apie 1988 m. mirusį A. Š.. To neginčijo ir ieškovė. Tai, kad grafoje „Kapą prižiūrinčio pavardė“ padarytas įrašas „Šileika“, jokiu būdu nepaneigia, kad už kapo priežiūrą atsakingas A. Š. (ginčo kape palaidotų asmenų tėvas), visų pirmą todėl, kad grafoje nebuvo reikalaujama įrašyti vardo, antra – nė vienas iš A. Š. sūnų nepareiškė, kad už kapo priežiūrą yra atsakingi jie, priešingai, teikdami teismui paaiškinimus, jie nurodė, kad už kapo priežiūrą atsakingas buvo tėvas – A. Š..
    5. Teismas nustatė, jog už kapo priežiūrą atsakinga I. Š., išskirtinai remdamasis liudytojų parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad nenuginčijamais rašytiniais įrodymais, taip pat ir liudytojų parodymais įrodyta, kad už kapo priežiūra atsakingas A. Š. (mirusiojo tėvas).
    6. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad A. Š. (mirusiojo tėvas) tose pačiose kapinėse jau turi šeimos kapą. Teisės aktai, reglamentuojantys žmonių palaikų laidojimą, neriboja galimybės turėti daugiau nei vieną šeimos kapą.
  4. Ieškovė I. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovų A. Š. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, prašė juos atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimo motyvai:
    1. Teismas pagrįstai tenkino šį jos ieškinio reikalavimą, nes buvo pažeistas ŽPLĮ 2 straipsnio 14 punktas, Kapų tvarkymo taisyklių 20–22 punktai, t. y. prašymas išduoti leidimą laidoti buvo priimtas iš neturinčio tokios teisės asmens, leidimas laidoti buvo išduotas be kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimo, naujas kapavietę prižiūrintis asmuo (A. Š., gim. 1953 m.) buvo paskirtas pažeidžiant Taisyklėse nustatytą tvarką. Įstatyme numatytų subjektų, galinčių teikti prašymus dėl asmenų palaikų laidojimo, eilė yra ne alternatyvi. Tik nesutikus laidoti mirusiojo sūnui, teikti prašymą galėjo jo tėvas, o tik vėliau brolis. Nepagrįsti apeliacinių skundų teiginiai, kad teismas turėjo vertinti aplinkybę, jog sūnus M. Š. su tėvu nebendravo, gyveno Vokietijoje ir giminaičiai jo duomenų neturėjo. Klaipėdos miesto savivaldybė byloje nesirėmė tokia aplinkybe, kad prašymas išduoti leidimą laidoti buvo priimtas iš mirusiojo brolio, nes nebuvo įmanoma nustatyti mirusiojo sūnaus gyvenamosios vietos ar kitų kontaktų. Byloje A. Š. (sūnus) patvirtino, kad jos telefoną turėjo ir skambino (nors kažkodėl neprisiskambino), todėl esant norui ir būtinybei susisiekti visų pirma galėjo per ją.
    2. Neginčytinai nustatytos aplinkybės, kad leidimo laidoti išdavimo metu atsakovas (apeliantas) jokių rašytinių duomenų apie atsakingą už kapo priežiūrą asmenį neturėjo ir buvo pasikliauta tik atsakovų Šileikų žodžiais bei kapų prižiūrėtojos V. K. subjektyvia nuomone. Šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes ji pasakyti, kas buvo tvarkoma kapavietėje, negalinti (jokių gėlių prižiūrėti nereikėjo, nes visą kapavietę buvo užpylusi skaldele). Be to, prie šio kapo nėra mačiusi ir A. Š. sutuoktinės, kuri, kol buvo gyva, tikrai lankydavo sūnaus kapą. Kapinių prižiūrėtoja nepareikalavo jau palaidoto kapavietėje A. Š. mirties liudijimo, kuris turėtų būti pas kapavietę prižiūrintį asmenį, t. y. ją.
    3. Teismas teisingai nustatė, kad kapu rūpinosi ji ir gali juo rūpintis toliau. Tai patvirtina nustatyti faktai, t. y. kapavietė išpilta skaldele, pastatyti pamatai, tvorelė, paminklas, kuriame nurodyta: „Liūdi žmona ir dukrelės“, kvitas už paminklą. Apeliantas A. Š. nepateikė jokių rašytinių duomenų, kurie pagrįstų, kad jis prie laidojimo ar paminklo prisidėjo finansiškai.
    4. Apeliantė Klaipėdos rajono savivaldybė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį dėl jos paskyrimo kapavietę prižiūrinčiu asmeniu, tačiau ši sprendimo dalis iš viso neliečia jokių jos interesų – tai tik palaidotų mirusiųjų giminaičių (jos, atsakovų Šileikų, trečiųjų asmenų) reikalas. A. Š. (tėvas) savo pretenzijų būti kapavietę prižiūrinčiu asmeniu atsisakė, tai perleisdamas sūnui A. Š., o pastarasis sutinka su teismo sprendimu ją įrašyti kapavietę prižiūrinčiu asmeniu, nes teismo sprendimo neskundė.
  5. Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

13Bylos faktinės aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, kad 1988 m. liepos 10 d. mirė A. Š., gim. ( - ), mirties liudijimo Nr. 324922, įrašo Nr. 41. Klaipėdos rajono komunalinių įmonių kombinato Gargždų miesto civilinių kapinių Laugalių kaime Laidojimų ir kapų statinių registracijos knygoje (pradėtoje 1984 m. sausio 1 d., baigtoje 1991 m. gegužės 26 d.) nurodyta, jog eil. Nr. 78 įrašytas Š. A., A., gimęs ( - ), miręs ( - ), paskutinė gyvenamoji vieta Maskva, RTFSR, laidojimo data 1988 m. liepos 15 d., kapinių kvartalo ir kapo numeriai bei sklypo išmatavimai: Nr. 9, 60, 25x25, mirties liudijimo išdavimo data 1988 m. liepos 12 d., kapą prižiūrinčiojo pavardė, adresas: Šileika, adresas neįrašytas, duomenys apie kapo statinius: kapo statinys pastatytas 1989 m. liepos mėn., vertė 1 900 rub., įsigijimo dokumentas, data, išdavimo įstaiga: privačiai, statytojo pavardė, adresas: Šileika, Žiburių g. 8. Ieškovė pateikė teismui kvitą, patvirtinantį, jog ji sumokėjo 1 900 rublių už paminklo pastatymą, pateikė kapų schemą.
  2. 2016 m. liepos 25 d. mirė V. Š., mirties liudijimo Nr. 880448, įrašo Nr. 314. 2016 m. liepos 26 d. buvo išduotas leidimas Nr. 168 laidoti V. Š.. Klaipėdos rajono savivaldybės 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 148 patvirtintas Gargždų miesto kapinių išplėtimo detalusis planas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė Gargždų miesto kapinių išplėtimo detaliojo plano grafinės dalies ištrauką, kurioje seniūnijos darbuotojas ranka yra pasižymėjęs kvartalo numerius. Laugalių kapinių registracijos knygoje (pradėtoje 2014 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, jog 3943 eil. Nr. įrašytas mirusysis V. Š., gim. ( - ), miręs 2016 m. liepos 24 d., mirties vieta ( - ), Klaipėdos r., mirties liudijimo išdavimo data 2016 m. liepos 25 d., Nr. AA 88C448, kapinių kvartalas 2, laidojimo data 2016 m. liepos 26 d., laidojantis asmuo ar kito asmuo, atsakingas už kapavietę, brolis A. Š., gyvenantis ( - ), Kaune, telefono numeris.
  3. Klaipėdos rajono policijos komisariatas 2008 m. gegužės 22 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą V. Š. dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnamečiam M. Š.. I. Š. ir V. Š. santuoką nutraukė 2011 m. gruodžio 23 d., įrašo Nr. 150, ištuokos liudijimo Nr. 430138.
  4. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. leidimą laidoti Nr. 168 negaliojančiu ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įrašyti I. Š. atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą ir įpareigoti atsakovus Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, A. Š., A. Š. iškelti iš Gargždų miesto kapinių 2 kvartale esančios A. Š. kapavietės V. Š. palaikus ir sutvarkyti kapavietę. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. leidimą laidoti Nr. 168 negaliojančiu ir įpareigojo atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įrašyti I. Š. atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą. Atsakovai A. Š. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinius skundus tik dėl šios teismo sprendimo dalies, todėl apeliacinis teismas pasisako tik šiuo klausimu.

14Dėl leidimo laidoti panaikinimo

  1. Leidimų laidoti išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. T11-696 „Dėl žmonių palaikų laidojimo rajono kapinėse“.
  2. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T11-696 „Dėl žmonių palaikų laidojimo rajono kapinėse“ 13 dalį rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda Savivaldybės administracijos filialai – seniūnijų seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, arba šių seniūnų įgalioti asmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ 14 straipsnyje nurodyta, kad leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą. Taisyklių 13 punkte nurodyta, jog rašytinį leidimą laidoti išduoda seniūnijų seniūnai, jeigu jų teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą, arba šių seniūnų įgalioti asmenys.
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d. prašymą dėl leidimo laidoti mirusį V. Š. užpildė mirusiojo brolis A. Š., gyv. Baltijos 36-30, Kaune. Šiame prašyme nurodama, kad V. Š. bus laidojamas naujose kapinėse, šeimos kape. Taip pat ant prašymo kito asmens ranka parašyta – 2 kv. Vėliau leidime padarytas prierašas „A. Š.“ ir parašas, prierašas „sutikrinau 2016 m. liepos 25 d.“ ir parašas. Šių faktinių aplinkybių šalys neginčija (CPK 187 straipsnis). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnija 2016 m. liepos 26 d. išdavė leidimą laidoti Nr. 168.
  4. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad pagrindas pripažinti išduotą leidimą laidoti Nr. 168 negaliojančiu yra ŽPLĮ 2 straipsnio 14 dalies pažeidimas. Apeliantai su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė šią teisės normą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinių skundų argumentais.
  5. ŽPLĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: 2) mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Byloje ginčo nėra, kad mirusysis V. Š. nebuvo išreiškęs savo valios testamentu ar kitokiu būdu paskirdamas asmenį, atsakingą už jo laidotuvių organizavimą. Teismas nustatęs, kad mirusysis V. Š. turėjo sūnų M. Š. ir šis nebuvo informuotas apie tėvo laidotuves, konstatavo, kad buvo pažeista ŽPLĮ 2 straipsnio 14 dalyje numatyta asmenų, galinčių laidoti mirusiojo palaikus, eilė. Tik M. Š. atsisakius laidoti tėvą, laidotuvių organizavimu galėjo rūpintis tėvas A. Š.. Nesutiktina su tokiais teismo argumentais. Aiškinant ŽPLĮ 2 straipsnio 14 dalį matyti, kad teisės normos hipotezė numatyta alternatyvi, t. y. kai teisės normos galiojimas yra siejamas su viena iš kelių aplinkybių, kurios yra nurodytos teisės normoje, buvimu. Vadinasi, jei mirusiojo asmens valia neišreikšta, tai teisę pateikti prašymą laidoti gali bet kuris iš šių subjektų, t. y. mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Įstatymas leidimo išdavimą sieja ne su konkrečiu subjektu, o su tam tikrų dokumentų turėjimu, t. y. rašytiniu prašymu ir medicininiu mirties liudijimu. Aiškindamas priešingai šią teisės normą, teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas, todėl padarė neteisingas išvadas, kad institucija, išduodama leidimą laidoti, neatsižvelgė į įstatymo nuostatas, jį išdavė skubotai, nesiaiškino artimųjų valios ir neužkirto kelio ginčams ateityje. Be to, teisėjų kolegija dar atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju byloje mirusiojo sūnus M. Š. su savo tėvu nebendravo, pats jis nekėlė klausimo, kad buvo pažeista jo teisė laidoti mirusį tėvą. Apskritai šalys nekėlė klausimo dėl to, kad mirusiojo V. Š. palaikų laidojimą organizavo brolis ir tėvas.
  6. Nagrinėjamu atveju V. Š., miręs 2016 m. liepos 25 d., mirties liudijimo Nr. 880448, įrašo Nr. 314, buvo palaidotas savo brolio A. Š., mirusio 1988 m. liepos 14 d., mirties liudijimo Nr. 324922, įrašo Nr. 41, kape. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 26 d. išduotas leidimas Nr. 168 laidoti V. Š. buvo neteisėtas, nes ji buvo atsakinga už kapą, todėl išduodant leidimą laidoti kito asmens kape, turėjo būti gautas jos rašytinis sutikimas. Nesutiktina su tokiais argumentais.
  7. 2012 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T11-696 „Dėl žmonių palaikų laidojimo, kapinių tvarkymo bei lankymo taisyklių“ 22 punkte nurodyta, kad kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Nagrinėjamu atveju leidimas A. Š. (mirusiojo broliui) buvo išduotas esant A. Š. (mirusiojo tėvo), kaip atsakingo už kapo priežiūrą asmens, sutikimui, kurį jis išreiškė susitikimo su kapinių prižiūrėtoja metu. Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. nurodė, jog yra Gargždų kapinių kapų prižiūrėtoja. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnija patikėjo liudytojos V. K. tvirtinimu, jog mirusiojo tėvas A. Š. yra atsakingas už kapų priežiūrą, taip paaiškino ir pats mirusiojo tėvas, todėl neturėdama abejonių, išdavė leidimą Nr. 168 laidoti V. Š. pagal mirusiojo brolio A. Š. 2016 m. liepos 25 d. prašymą ir Laugalių kapinių registracijos knygoje 3943 eilutėje įrašė laidojančiu asmeniu mirusiojo brolį A. Š.. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus atsakovas (tėvas) A. Š. patvirtino, jog pavedė sūnui A. Š. organizuoti V. Š. laidojimą. Būtent atsakovas (sūnus) A. Š. ir organizavo laidotuves. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad leidimas išduotas tik remiantis liudytojos V. K. tvirtinimu, jog mirusiojo tėvas A. Š. yra atsakingas už kapų priežiūrą, tačiau iš byloje esančios Klaipėdos rajono komunalinių įmonių kombinato Gargždų miesto civilinių kapinių Laugalių kaime Laidojimų ir kapų statinių registracijos knygos (pradėtos 1984 m. sausio 1 d., baigtos 1991 m. gegužės 26 d.) išrašo matyti, jog kapo, kuriame palaidotas A. Š., gimęs ( - ), miręs 1988 m. liepos 10 d., prižiūrėtoju nurodyta „Šileika“. Nors teismas nurodė, kad ši knyga pildyta aplaidžiai, klaidingai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie duomenys patvirtina, kad už kapo priežiūrą atsakingu asmeniu įrašytas tėvas A. Š.. Be to, pati ieškovė ir atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad dėl savo emocinės būsenos negalėjo pasirūpinti laidotuvėmis, todėl tikėtina, kad tvarkant dokumentus dėl A. Š. laidotuvių, kapo rūpintoju nurodytas buvo būtent apeliantas A. Š.. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teikti prašymą dėl V. Š. laidojimo pagal įstatymą turėjo teisę tėvas A. Š., todėl ieškovės rašytinis sutikimas šiame kape laidoti V. Š. neturėjo būti gaunamas.
  8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. leidimą laidoti Nr. 168 negaliojančiu, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir šis ieškovės reikalavimas netenkintinas.

15Dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nustatymo

  1. Tuo metu galiojusiose 1979 m. lapkričio 30 d. Kapinių tvarkymo taisyklėse numatyta, kad kapą tvarko asmuo, kuriam skirtas sklypas kapinėse, arba artimi giminaičiai, o šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama asmeniui, kurio vardu skirtas sklypas, arba kitam šeimos nariui. Šiose taisyklėse nieko nepasakyta, kad asmuo, įrašytas į laidojimo registravimo knygą, tampa atsakingu už kapo priežiūrą asmeniu, nėra numatytos, kokios grafos bei įrašai turi būti registracijos knygose. Todėl sprendžiant klausimą, kas atsakingas už kapo, kuriame palaidoti A. ir V. Š. palaikai, priežiūrą, turi būti remiamasi kitais byloje surinktais įrodymais.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kas konkrečiai rūpinosi laidotuvėmis žuvus ieškovės sutuoktiniui A. Š.. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad ji dėl savo emocinės būsenos buvo nepajėgi pasirūpinti laidotuvėmis. Tačiau vien šis faktas nepanaikina tos aplinkybės, jog ji rūpinosi mirusiojo vyro A. Š. kapu. Tai patvirtina liudytojų parodymai, jog ieškovė rūpinosi savo sutuoktinio A. Š. kapu nuo pat pradžių, tai yra parinko kapavietę, išsirinko ir pastatė paminklą, pateikė kvitą, patvirtinantį, jog ji sumokėjo 1 900 rublių už paminklą, kapavietę aptvėrė tvorele, išpylė skaldelę. Tą patvirtina ir byloje esančios kapavietės nuotraukos, iš kurių matyti, jog paminklas juodos spalvos, iškaltas mirusiojo atvaizdas, ant jo užrašas: „Tragiškai žuvęs Š. A. 1988, liūdi žmona ir dukrelės“, kapavietė tvarkinga ir prižiūrėta. Apeliantas tėvas A. Š. nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų neprisidėjęs prie laidotuvių ir paminklo statymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju A. Š. savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 12 straipsnis). Liudytojos kapinių prižiūrėtojos V. K. parodymai, kad ji atsakingu už kapą, kuriame palaidotas A. Š., laikė tėvą A. Š., nepaneigia aplinkybės, kad šiuo kapu nuo pradžių iki dabar rūpinasi ieškovė.
  3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad faktiškai A. Š. kapavietę prižiūrėjo, ją visapusiškai tvarkė ir neabejotina, jog ir toliau gali tinkamai prižiūrėti mirusiojo A. Š. sutuoktinė ieškovė I. Š., todėl įpareigojo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įrašyti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ieškovę I. Š. atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu.
  4. Teisėjų kolegijos nuomone, nepripažinus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. leidimo laidoti Nr. 168 negaliojančiu, tačiau už ginčo kapavietės priežiūrą įrašius laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ieškovę I. Š. atsakingu asmeniu, būtina tikslinti 2016 m. liepos 26 d. leidimą laidoti Nr. 168, jame nurodant, kad už kapavietės priežiūrą yra atsakinga I. Š..
  5. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

16Dėl bylos procesinės baigties

  1. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias leidimo laidoti išdavimo tvarką, todėl apeliantų apeliaciniai skundas tenkintini iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 062,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra 62,00 Eur žyminis mokestis ir 1 000,00 Eur už advokato teisines paslaugas.
  3. Atsakovas A. Š., gim. ( - ), pateikė duomenis, kad už advokato teisines paslaugas patyrė 1 500,00 Eur išlaidų.
  4. Ieškinį tenkinus iš dalies (75 procentus), atsižvelgus į tai, kad ginčas yra kilęs tik tarp ieškovės ir atsakovų A. Š. (mirusiųjų tėvo) ir A. Š. (mirusiųjų brolio), yra netenkintas reikalavimas dėl leidimo laidoti panaikinimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tik tarp šių asmenų - iš kiekvieno atsakovo: A. Š. (mirusiųjų tėvo) ir A. Š. (mirusiųjų brolio), priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – po 398,25 Eur, o iš ieškovės priteistina atsakovui A. Š., gim. ( - ), 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo A. Š., gim. ( - )priteistina 23,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti apeliacinį skundą, apeliantų ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintai (atmestai) apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Atsakovas A. Š. pateikė duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 531,00 Eur, t. y. 31,00 Eur žyminis mokestis, 500,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą.
  3. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 500,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą.
  4. Atsakovų apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies, t. y. tenkinta 50 procentų skundų reikalavimų, todėl atsakovui A. Š. iš ieškovės I. Š. priteistina 265,50 Eur jo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš atsakovo – 250,00 Eur. Atlikus priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus, A. Š. iš I. Š. priteistina 15,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

21ieškinį tenkinti iš dalies.

22Įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įrašyti I. Š. atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu.

23Pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. leidimo laidoti Nr. 168 dalį nurodant, kad atsakinga už kapavietės priežiūrą yra I. Š..

24Kitą ieškinio dalį atmesti.

25Priteisti ieškovei I. Š. iš atsakovo A. Š., gim. ( - )– 23,25 Eur, o iš A. Š., gim. ( - ), - 398,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

26Priteisti A. Š., gim. ( - ), iš I. Š. 15,50 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Š. ir... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Atsakovas A. Š., gim. 1932 m. gruodžio 21 d.,... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
        1. Bylos... 13. Bylos faktinės aplinkybės
          1. Byloje nustatyta, kad... 14. Dėl leidimo laidoti panaikinimo
            1. Leidimų laidoti... 15. Dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nustatymo
                16. Dėl bylos procesinės baigties
                1. Atsižvelgęs į... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 20. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti... 21. ieškinį tenkinti iš dalies.... 22. Įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įrašyti... 23. Pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos... 24. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 25. Priteisti ieškovei I. Š. iš atsakovo A. Š., gim. ( - )– 23,25 Eur, o iš... 26. Priteisti A. Š., gim. ( - ), iš I. Š. 15,50 Eur jo turėtų bylinėjimosi...