Byla 2A-1188-781/2014
Dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui K. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2Ieškovė R. D. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą prašydama pripažinti, kad atsakovas yra jos sūnaus D. D., gimusio 2010 m. rugsėjo 15 d., tėvas, nustatyti nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. D. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės ir 18 900 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki bylos iškėlimo teisme dienos po 600 Lt kas mėnesį, priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai 2010 m. rugsėjo 15 d. gimė sūnus D. D., kurio išlaikymui per mėnesį, ieškovės apskaičiavimu, vidutiniškai reikia skirti po 1 200 Lt. Vaiko tėvas materialinio išlaikymo sūnui neteikė, vaiku nesirūpino ir jo nelankė, vaiko auginimo ir jo išlaikymo išlaidos teko jai vienai.

3Atsakovas K. K. nurodė, kad ieškovė jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute apsigyveno kaip nuomininkė 2008 m. rudenį, tarp ieškovės ir atsakovo užsimezgė artimi santykiai ir šalys netrukus pradėjo gyventi kaip šeima. Ieškovės nėštumas buvo komplikuotas, ji gulėjo ligoninėje, po gimdymo išbuvo ligoninėje iki trijų savaičių. Kol ieškovė gulėjo ligoninėje, atsakovas ja rūpinosi, pirko vaistus, vaikui rūbelius ir kitus daiktus: tuo laikotarpiu nupirko vaikišką vežimėlį už 1 300 Lt, vonelę už 25 Lt, čiužinį už 50 Lt, karuselę-žaisliuką už 50 Lt, mišinukų 200 Lt sumai. Atsakovas nurodė, kad po vaiko gimimo iki ieškovei išsikraustant iš buto, jis rūpinosi ja ir vaiku, tačiau niekam nepranešusi, ieškovė 2010 m. spalio 28 d. išsikėlė iš atsakovo tėvų buto, pasiimdama visus savo daiktus. Nurodė, kad jis bandė ieškoti ieškovės ir vaiko, daug kartų buvo nuvykęs į butą ( - ), bet jo niekada neįleisdavo. Nurodė, kad 2011 m. gegužės mėn. patyrė insultą, turi nuolat lankytis pas medikus, įsigyti brangiai kainuojančius vaistus ir maisto papildus (vitaminus), kurie nėra kompensuojami. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį vaistams, vitaminams turi išleisti nuo 100 iki 200 Lt. Taip pat jam diagnozuotas paroksizminis svaigimas, dėl kurio dažnai blogai jaučiasi, svaigsta galva, negali atlikti darbinių funkcijų. Dėl patirto insulto ir nustatytų ligų turi nuolat gydytis, pastoviai vartoti medikamentus. Šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje.

4Išvadą teikianti institucija – Vilniaus m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog ieškinys pareikštas išimtinai vaiko interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus, kurie privalo savo nepilnamečius vaikus išlaikyti.

5Vilniaus m. apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad atsakovas K. K. yra vaiko D. D. tėvas; nustatė nepilnamečio D. D. gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) R. D.; priteisė iš atsakovo K. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. D., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki D. D. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo K. K. nepilnamečiam vaikui D. D. išlaikymo įsiskolinimą 13 025 Lt; paskyrė ieškovę R. D. nepilnamečiui vaikui D. D. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo K. K. ieškovei R. D. - žyminį mokestį - 143 Lt, 1 050 Lt išlaidas ekspertizei apmokėti ir 1 908 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės R. D. atsakovui K. K. išlaidas advokatų pagalbai apmokėti - 98 Lt; priteisė iš atsakovo K. K. į valstybės biudžetą 606 Lt žyminį mokestį ir 24, 28 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susipažino 2002 m. 2003 m. šalys pradėjo gyventi kartu kaip šeima. 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovei pagimdžius sūnų, atsakovas parsivežė iš ligoninės ieškovę su vaiku į jų bendrą būstą. Nors šalys ir jų sūnus šiame būste kartu gyveno apie vieną mėnesį, tačiau įstatymų nustatyta tvarka atsakovo tėvystės neįregistravo. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad šalys vaiko D. D. pradėjimo laikotarpiu gyveno faktinėje šeimoje ir palaikė intymius ryšius, ieškovės nėštumo laikotarpiu ir vėliau, po vaiko gimimo, atsakovas savo veiksmais pripažino tėvystę. Šie įrodomieji faktai yra pagrindas tėvystei nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 295/13 (01) nurodyta, kad pagal atliktą tyrimą K. K. yra vaiko D. D. tėvas su 99, 9999 % tikimybe. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. gimusio D. D. tėvu yra atsakovas K. K. (CK 3.146 str. 1,2 d., 3.147 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).

6Ieškovė kartu su sūnumi gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, esančiame ( - ). Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje, buities tyrimo akte nurodyta, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra geros, būstas yra naujos statybos name, atokiau nuo gatvės, yra vidinis kiemas, kuriame įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Bute švaru ir tvarkinga, yra visi reikalingiausi namų apyvokos daiktai ir baldai, vaiko kambaryje yra lova, staliukas, daug žaislų, yra balkonas, vaikui yra sudarytos palankios sąlygos augti ir vystytis. Iš byloje pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados seka, kad skyrius neturi duomenų apie motinos netinkamą pareigų vykdymą. Išdėstyti faktai yra pagrindas pripažinti, kad nepilnamečio vaiko D. D. interesai bus tinkamai apsaugoti, jam gyvenant kartu su motina (ieškove). Atsakovas nesutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, teigia, kad vaikas gyvena pas senelius, kurie iš esmės ir prižiūri vaiką, rūpinasi jo auklėjimu. Išklausiusi nepilnamečio vaiko tėvų paaiškinimus ir įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teikia išvadą, kad nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su motina (ieškove). Ieškovė nepilnamečiu vaiku rūpinasi tinkamai, užtikrina jo materialinę gerovę, vaiko ir motinos santykiai yra artimi. Priešingai, vaiko biologinio tėvo (atsakovo) ir jo sūnaus Dovydo santykiai yra visiškai nutrūkę ir tarp jų nėra jokio emocinio ryšio. Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad ji žino savo sūnaus poreikius, sveikatos problemas, didesnę savo laiko dalį praleidžia kartu su sūnumi, tvarko jo reikalus, rūpinasi jo laisvalaikio organizavimu, sveikatinimu. Sūnus su ieškove gyvena nuo pat gimimo, ieškovė yra prie sūnaus labai prisirišusi, kaip ir sūnus yra labai prisirišęs prie jos, vaikui pas ieškovę yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai nėra pakankami keisti vaiko, gyvenančio kartu su motina, jau nusistovėjusią aplinką, kuri užtikrina dabartinių vaiko poreikių tenkinimą. Nors byloje yra pateikta duomenų apie tai, kad mažametis Dovydas dalį laiko praleidžia pas senelius Kelmėje, tai neduoda teismui pagrindo pripažinti, jos vaiko motina neatlieka savo pareigų ir vaiku tinkamai nesirūpina, o seneliai, prižiūrėdami anūką daro jam kokią tai žalą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp mažamečio Dovydo ir jo biologinio tėvo K. K. jokio emocinio ryšio nėra, atsakovas nuo 2010 m. spalio mėn. nematė sūnaus ir su juo nebendravo, šalims apsigyvenus atskirai, jo nelankė, įstatymo nustatyta tvarka savo tėvystės neįregistravo. Atsakovas, teigdamas, kad buvo pažeidinėjamos jo teisės vaiko atžvilgiu, daugiau nei dvejus metus jokių priemonių nesiėmė ir įstatymų nustatyta tvarka savo teisių negynė. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad po 2010 m. spalio mėn. sūnų Dovydą pamatė tik 2013 m. rugpjūčio 16 d., atliekant kraujo tyrimą dėl jo tėvystės. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad dėl paties atsakovo kaltės jo ir mažamečio sūnaus emociniai socialiniai ryšiai yra nutrūkę ir iki šiol nėra pilnai atkurti.

7Teismas nurodė, kad spręsdamas išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui Dovydui priteistino išlaikymo klausimą, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismas taip pat pažymi, kad išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė nurodo, kad sūnaus Dovydo išlaikymas turėtų būti priteistas iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad sūnaus poreikiai mėnesiui pinigine išraiška sudaro vidutiniškai 1 200 Lt. Ieškovė akcentuoja, kad mažametis be bendrųjų jo amžiaus vaikams būdingų poreikių, turi ir specialiųjų poreikių, susijusių su jo ugdymu bei lavinimu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teikia išvadą, kad priteistino išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei pusė MMA. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo mėnesinis išlaikymo dydis yra pagrįstas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius ir šalių turtinę padėtį. Teismo vertinimu, trejų metų vaiko poreikiams patenkinti yra daromos protingos išlaidos, pasirenkamos kokybiškos, ne pačios brangiausios paslaugos, o taip pat įsigyjami kokybiški daiktai. Byloje pateikti duomenys apie trejų metų vaiko muzikinį ir bendrąjį lavinimą. Teismo manymu, su šiais vaiko poreikiais susijusios išlaidos yra būtinos, kad išugdyti vaiką kaip visavertę asmenybę. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovo teiktino išlaikymo dydžio, teismas pažymėjo, kad išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas taisyklę, kad išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykį.

8Priteisdamas iš atsakovo vaikui išlaikymą vaiko būtiniems poreikiams patenkinti pripažįsta pakankamu 1 200 Lt dydžio teikiamą išlaikymą, tokio dydžio teikiamas išlaikymas užtikrintų būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Šią išlaikymo sumą abu tėvai turėtų dalintis lygiomis dalimis, todėl teismas priteisė iš atsakovo sūnui Dovydui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymas, teismo nuomone, atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį (abu yra darbingi, šiuo metu turi po vieną išlaikytinį, turi visas galimybes gauti pastovias mėnesines pajamas, abu patiria būsto išlaikymo išlaidas), o taip pat tokio dydžio išlaikymas atitinka ir trejų metų vaiko interesus bei jo poreikius.

9Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nežymiai nukrypti nuo teismų praktikoje nustatyto orientacinio išlaikymo dydžio. Teismas sprendė, kad atsakovo siūlomas išlaikymas po 200 Lt per mėnesį realiai nebūtų pakankamas, atsižvelgiant į tai, jog mažametis Dovydas turi specialiųjų poreikių, jo lavinimui perkamos knygos, šiuo metu vaikas lanko muzikos mokyklėlę. Teismas akcentavo, kad trejų metų vaiko išlaikymui yra patiriamos didesnės išlaidos, nei šiek tiek vyresnio amžiaus vaiko išlaikymui. Šiame amžiaus tarpsnyje vis dar būtina įsigyti sauskelnes, pirkti pakankamai brangų vaikišką maistelį, vaikas labai greitai išauga drabužėlius, avalynę ir pan. Todėl teismas sprendė, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės atsakovas privalo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 600 Lt dydžio išmokomis, kurių suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

10Sprendimo priėmimo metu mažamečio Dovydo motina R. D. dirba ir turi nuolatines pajamas, tačiau 2013 m. gruodžio mėn. yra numatytas jos atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies pagrindu (1 t., b. l. 158). Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. Atsakovas nuo 2013 m. liepos 23 d. yra įregistruotas darbo biržoje, nekilnojamųjų daiktų neturi, jo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (1 t., b. l. 37-38). Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų seka, kad atsakovas turėjo vertingo nekilnojamojo turto, tačiau 2013 m. gegužės 7 d. gavęs ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nedelsdamas visą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 2013 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo motinai O. K.. Atsakovas 2013 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartimi Nr. 4191 O. K. perleido: 29 600 Lt vertės žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybėje, ( - ); 65 200 Lt vertės žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybėje, ( - ); 4 800 Lt vertės žemės sklypą, esantį ( - ). Šia dovanojimo sutartimi atsakovas K. K. perleido nekilnojamojo turto viso už 143 200 Lt. Teismo nuomone, iš to seka, kad atsakovas iki dovanojimo sandorio sudarymo dienos turėjo pakankamai turto, kurio pagrindu galėjo būti teikiamas išlaikymas vaikui, tačiau vengdamas prievolės išlaikyti savo vaiką, perleido visą turtą savo motinai, tuo pačiu apribodamas juridines galimybes į šį turtą nukreipti reikalavimus, susijusius su išlaikymo prievolės vykdymu. Todėl teismas, vertindamas atsakovo galimybes teikti vaikui išlaikymą, į šias aplinkybes atsižvelgė ir sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis faktiškai nėra tokia sunki, kaip jis teigia.

11Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. liepos 23 d. yra įregistruotas darbo biržoje, jokių pajamų negauna. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra pasirengęs dirbti, patvirtino, kad tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis būtų pajėgus pilnai užtikrinti visus vaiko poreikius ir iš vaiko motinos išlaikymo nereikalautų.

12Iš byloje esančios SoDros pažymos apie atsakovo įdarbinimus už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. seka, kad atsakovas nuo 1997 m. kovo 12 d. iki 2013 m. liepos 22 d. dirbo Lietuvos ir Kazachstano UAB „Kazameta“ ir turėjo nuolatines draudžiamąsias pajamas (1 t., b. l. 33-36). Nors atsakovui yra diagnozuotos ligos, tačiau jam nėra nustatytas joks neįgalumo lygis, duomenų, jog atsakovas negali dirbti, būtent dėl sveikatos problemų, ar aktyviai siekė įsidarbinti ir jam tai padaryti nepavyko, byloje nepateikta. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo darbo santykiai su UAB „Kazameta“ taip pat nutraukti po to, kai buvo teismui pateiktas ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas gali dirbti ir gauti nuolatines pajamas, kad būtų užtikrinti sūnaus poreikiai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteisus 200 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą, pagrindinė sūnaus išlaikymo našta būtų perkelta ieškovei, o tai neatitiktų teisingumo bei protingumo principų.

13Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad pats teikė ir teikia išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų Dovydą nuo 2010 m. spalio 28 d., kai ieškovė su sūnumi Dovydu apsigyveno atskirai nuo atsakovo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovo atstovė prašė teismą atsižvelgti, kad šiuo laikotarpiu keitėsi MMA dydis, kuris galėtų būti kriterijumi, priteisiant iš atsakovo išlaikymą sūnui Dovydui. Ieškovė reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, pateikė įrodymus, kokios išlaidos sūnaus išlaikymui nurodytuoju laikotarpiu buvo faktiškai patirtos. Teismas įvertino, kad vaiko iki vienerių metų amžiaus išlaikymui yra patiriamos itin didelės išlaidos, susijusios su jo priežiūra, maitinimu, įvairių vaiko buičiai bei jo ugdymui reikalingų daiktų įsigijimu, tačiau atsižvelgė, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 16 d. turėjo pareigą išlaikyti ir kitą išlaikytinę - dukterį K. K., gim. 1995 m. gegužės 16 d., kuriai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu turėjo mokėti kas mėnesį po 500 Lt jos išlaikymui. Todėl teismas išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo, imdamas už pagrindą Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios algos sumą. Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios algos dydis siekė 800 Lt; laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios algos dydis siekė 850 Lt; laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. balandžio 30 d. Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios algos dydis siekia 1 000 Lt. Todėl nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuojamas už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. 400 Lt dydžio periodines išmokas padauginant iš 22 mėnesių laikotarpio, susidaro 8 800 Lt išlaikymo įsiskolinimas; už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. 425 Lt dydžio periodines išmokas padauginant iš 5 mėnesių laikotarpio, susidaro 2 225 Lt išlaikymo įsiskolinimas; už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. balandžio 30 d. 500 Lt dydžio periodines išmokas padauginant iš 4 mėnesių laikotarpio, susidaro 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Iš atsakovo nepilnamečiui D. D. teismas priteisė 13 025 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

14Apeliaciniu skundu atsakovas K. K. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį pakeisti ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Lt per mėnesį, sprendimo dalį dėl įsiskolinimo priteisimo bei kitų išlaidų priteisimo panaikinti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent jos prašomos sumos reikia vaikui išlaikyti, pateikti skaičiai paremti tik prielaidomis. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu neturi darbo, jokio turto, yra ligotas, todėl sūnui gali mokėti 300 Lt išlaikymo. Ieškovė yra jauna, sveika moteris, galinti dirbti gerai apmokamą darbą, todėl ir vaiko išlaikymo naštos didesnė dali turi tekti jai. Be to, apeliantas nurodo, kad padeda savo pilnametei dukrai iš pirmosios santuokos. Taip pat apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu. Nurodo, kad nuo gimus vaikui, juo rūpinosi, pirko jam reikalingus daiktus, o ieškovė 2010 m. išsikėlė iš atsakovo tėvų buto, pasiimdama visus savo ir svetimus, ne jai priklausančius daiktus, bei 50 000 Lt bendrų santaupų. Taip pat apeliantas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo K. K. apeliacinio skundo ribose.

18Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 str.), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 str.), išlaikymo priteisimą (3.194 str.). CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

19Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nustatytas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, būtinų vaikui išlaikyti lėšų dydį, vadovaudamasis CK 6.461 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisykle, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą bei kitomis CK normomis (3.155-3.156, 3.131, 3.163, 3.192 str.), iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi pirmosios instancijos teismas minimalią algą pripažino orientaciniu išlaikymo vaikui kriterijumi. Byloje yra duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos problemas, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad vaikui išlaikyti vienos minimalios mėnesinės algos neužtenka ir ją padidino iki 1 200 Lt (tai yra kiekvienam iš tėvų tenka po 600 Lt). Atsakovas nepateikė duomenų, kad 1 200 Lt suma nėra būtina šalių sūnaus išlaikymui, kad ieškovės pateiktame išlaikymo vaikui paskaičiavime yra nepagrįstų išlaidų (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, 1 200 Lt suma nurodyto amžiaus vaikui laikytina ne tik ne per didele, bet netgi būtina patenkinti svarbiausius vaiko poreikius. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus įrodymus, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio.

20Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo jam neteikė, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių teikiamą išlaikymą. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovas tuo laikotarpiu turėjo prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, todėl CK 3.200 straipsnio pagrindu pagrįstai priteisė nepilnamečiui vaikui susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

21Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas turi sveikatos problemų ir neturi galimybės išlaikymui savo nepilnamečio vaiko kas mėnesį skirti po 600 Lt, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti nustatyto dydžio išlaikymą. Apeliantas pats atsisakė darbo, gavęs ieškinį savo nekilnojamąjį turtą perleido savo motinai, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo.

22Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriuose teigiama, kad nepilnametį sūnų padeda išlaikyti ieškovės tėvai, nes šios aplinkybės neturi faktinės ir teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

23Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų, turinčių reikšmę ginčo teisingam išsprendimui.

24Nors apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, tačiau kolegija jų nepriima ir į juos neatsižvelgia, nes pagal galiojančias CPK normas, apeliacinėje instancijoje nėra numatyta teisė apeliantui teikti rašytinius paaiškinimus, papildyti apeliacinį skundą (CPK 323 str.).

25CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas neprivalo mokėti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

26Iš atsakovo ieškovei priteistinos 726 Lt advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 73-74).

27Iš atsakovo valstybei priteistina 499 Lt žyminio mokesčio valstybei už apeliacinio skundo padavimą, kurio mokėjimas atidėtas pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

28Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš atsakovo K. K. 726 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. D..

31Priteisti iš atsakovo K. K. 499 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Ieškovė R. D. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą prašydama... 3. Atsakovas K. K. nurodė, kad ieškovė jo tėvams nuosavybės teise... 4. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus m. savivaldybės administracijos... 5. Vilniaus m. apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį... 6. Ieškovė kartu su sūnumi gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise... 7. Teismas nurodė, kad spręsdamas išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui... 8. Priteisdamas iš atsakovo vaikui išlaikymą vaiko būtiniems poreikiams... 9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną... 10. Sprendimo priėmimo metu mažamečio Dovydo motina R. D. dirba ir turi... 11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2013 m. liepos 23 d. yra... 12. Iš byloje esančios SoDros pažymos apie atsakovo įdarbinimus už laikotarpį... 13. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas K. K. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima... 19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai... 21. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas turi sveikatos problemų ir... 22. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų,... 23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 24. Nors apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus... 25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 26. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 726 Lt advokato pagalbos išlaidos už... 27. Iš atsakovo valstybei priteistina 499 Lt žyminio mokesčio valstybei už... 28. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 29. Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš atsakovo K. K. 726 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. D..... 31. Priteisti iš atsakovo K. K. 499 Lt žyminio mokesčio valstybei....