Byla eI2-1286-541/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai ir Šri Lankos Demokratinei Socialistinei Respublikai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino ir kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai ir Šri Lankos Demokratinei Socialistinei Respublikai (toliau – Ambasada) 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. LTU-74-00000000000000000000009832 (toliau – Sprendimas) dėl atsisakymo išduoti vizą pareiškėjui, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos D išdavimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Paaiškina, kad 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjas įsigijo UAB „( - )“ (toliau – Bendrovė), registracijos adresas – ( - ), akcijų ir jam priklauso 600 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 15 000 Eur. Pareiškėjo kelionės tikslas – Bendrovėje dirbti komercijos direktoriumi.

6Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. spalio 8 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą tam, kad galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką pasirašyti reikiamas sutartis, išsinuomoti komercines patalpas bei susitikti su potencialiais užsakovais. Ambasadai su minėtu prašymu pareiškėjas pateikė pasą, sveikatos draudimo polisą, rezervuoto kelionės bilieto išklotinę, Bendrovės dokumentus, viešbučio rezervacijos vietą Lietuvos Respublikoje, tarpininkavimo raštą, įrodymus, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį. Tačiau 2019 m. spalio 21 d. pareiškėjas iš Ambasados gavo neigiamą atsakymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.

7Pareiškėjo manymu, jis Ambasadai pateikė visus reikiamus Bendrovės dokumentus bei tarpininkavimo raštą, aiškiai išdėstė numatomo buvimo tikslus.

8Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

9Paaiškina, kad 2019 m. spalio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame nurodė, jog: dabartinė profesinė veikla – darbininkas („( - )“) (19 punktas), kelionės tikslas – verslas (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. spalio 25 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. sausio 20 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „( - )“ (32 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pats asmuo (33 punktas). Pareiškėjas su prašymu pateikė: draudimo poliso ir paso kopijas, Bendrovės 2019 m. spalio 2 d. tarpininkavimo raštą nacionalinei vizai gauti, valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) 2019 m. balandžio 25 d. išrašą apie Bendrovę, HDFC Bank sąskaitos išrašą bei lėktuvo rezervacijos dokumentą.

10Atsakovė pažymi, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą, atkreipė dėmesį ir įvertino aplinkybes, jog su pareiškėju tuo pačiu metu analogiškus pagal turinį ir formą prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir dokumentus pateikė dar du Indijos Respublikos piliečiai, motyvuodami tuo, kad yra UAB „( - )“, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur yra pareiškėjų investuotos lėšos, akcininkai, o jų atvykimo tikslas yra gauti pelną iš šios įmonės veiklos ir joje dirbti.

11Atsakovė nurodo, kad konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, 2019 m. spalio 8 d. atliko pokalbį-interviu, kurio metu pareiškėjas labai prastai kalbėjo angliškai, jis negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu keliautų į Lietuvą, kiek ir kokiu būdu yra investavęs pinigų Lietuvoje. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe.

12Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėjas dokumentų pateikimo metu nepateikė jokių dokumentų, susijusių su Bendrovės veikla; registruojantis dėl dokumentų pateikimo Ambasadoje, pareiškėjas elektroniniu paštu atsiuntė Juridinių asmenų registro išrašą, kuriame tėra nurodytas įstatinio kapitalo dydis – 45 000 Eur, akcijų skaičius – 1800 vnt., vadovas – R. S. G.. Jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo investavimą į Bendrovę bei jos vykdomą veiklą, nepateikė. Pokalbio-interviu metu paprašytas pateikti šiuos ir kitus Bendrovės dokumentus, jų nepateikė nei pokalbio metu, nei paraiškos dėl vizos išdavimo svarstymo laikotarpiu. Todėl konsulinis pareigūnas negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas yra investavęs daugiau kaip 14 000 Eur į Bendrovę, taigi pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo (vystyti verslą Lietuvoje). Be to, konsului, nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus, kilo abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą sąlygas pagrindžiančių dokumentų, t. y. pareiškėjo pateiktame banko sąskaitos išraše neatsispindi gaunamas atlyginimas, pastovios pajamos, todėl konsulas negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas gauna legalias pajamas, moka mokesčius ir kokia veikla užsiima Indijoje. Indijoje kiekvienas asmuo, gaunantis pajamas, pildo kasmetines pajamų mokesčių deklaracijas, Ambasados internetinėje svetainėje nurodyta, kad šios deklaracijos kopija yra vienas privalomų dokumentų pareiškėjų finansinei padėčiai įrodyti. Pareiškėjas nepateikė savo pajamų mokesčių dokumento (( - ) Income Tax Return Verification Forms), taigi pareiškėjas neįrodė, kad turi pakankamai lėšų verslo vystymui ir pragyvenimui Lietuvoje vizos galiojimo laikotarpiu. Pareiškėjas taip pat pateikė Bendrovės 2019 m. spalio 2 d. tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas yra įdarbintas įmonės komercijos direktoriumi pagal neterminuotą darbo sutartį, jog įmonė užsieniečiui moka 2 000 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą, tačiau jokių finansinės apskaitos dokumentų apie atliktus tokius mokėjimus bei darbo sutarties konsuliniam pareigūnui nepateikė. Pareiškėjas konsuliniam pareigūnui pateikė „rezervuoto kelionės bilieto išklotinę“, tačiau tai nėra tapatu oro bilietų rezervacijos patvirtinimui, nes pareiškėjo pateiktoje „išklotinėje“ nenurodytas rezervacijos patvirtinimo numeris. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu gautą informaciją, priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, kadangi užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Ambasada atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešta tinkamai.

14Teismas konstatuoja:

15Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai ir Šri Lankos Demokratinei Socialistinei Respublikai 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. LTU-74-00000000000000000000009832 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 8 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodė, kad kelionės į Lietuvą tikslas – verslas, kviečianti įmonė – UAB „( - )“, kontaktinis asmuo kviečiančioje įmonėje – G. S. R., kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pats prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikęs asmuo; dabartinė profesinė veikla – ( - ). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė

172019 m. balandžio 25 d. Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą apie UAB „( - )“, 2019 m. spalio 2 d. tarpininkavimo raštą (kuriame nurodoma, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas komercijos vadovu pagal neterminuotą darbo sutartį ir kad pareiškėjui Bendrovė moka 2 000 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą), lėktuvo bilieto rezervaciją bei HDFC Bank sąskaitos išrašą.

18Ambasada, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

19Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl ši nepagrįstai atsisakė jam išduoti nacionalinę vizą.

20Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas), Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu

21Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizos išdavimo aprašas) nuostatos.

22Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

23Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

24Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

25Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Taigi Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.

26Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

27Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

28Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

29Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

30Kaip minėta, pareiškėjas prašyme pagrindiniu kelionės tikslu nurodė darbą Bendrovėje, t. y. pareiškėjas siekė pradėti verslą ir užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjui ir tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas.

31Tuo tarpu kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 25 d. pasirašytą UAB „( - )“ Juridinių asmenų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad Bendrovės įstatinis kapitalas – 45 000 Eur, akcijų skaičius – 1 800 vnt., vadovas – R. S. G.. Tai, kad Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas iki 45 000 Eur, Bendrovei dar net nepradėjus jokios veiklos, teismas vertina kaip siekį formaliai atitikti Vizos išdavimo aprašo 70.10 punkto reikalavimus. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas šių aplinkybių konsului niekaip nepaaiškino. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų investavęs daugiau kaip 14 000 Eur savo asmeninių lėšų, kaip tai nurodyta Vizų aprašo 70.10 papunktyje. Teismas pažymi, kad akcijų įsigijimas nėra patvirtinantis faktas, jog pareiškėjas atitinka Vizų aprašo 70.10 papunktyje keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad UAB „( - )“ įregistruota 2019 m. balandžio 1 d., o tai patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunkčio reikalavimo dėl Bendrovės įsteigimo ne anksčiau kaip prieš metus iki pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos.

32Pareiškėjas skunde nurodo, jog atvyksta į Lietuvos Respubliką pasirašyti reikiamas sutartis, išsinuomoti komercines patalpas, susitikti su potencialiais užsakovais, tačiau nei Bendrovė, nei pareiškėjas jokių detalesnių paaiškinimų, kokia veikla užsiims, ar dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais, klientais ir kt.) nepateikė, nors tokią galimybę turėjo. Pareiškėjas taip pat pateikė UAB „( - )“ 2019 m. spalio 2 d. tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra įdarbintas įmonės komercijos direktoriumi pagal terminuotą darbo sutartį, jog įmonė užsieniečiui moka 2 000 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Teismas pažymi, jog pateikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo buvimo tikslų.

33Pareiškėjas taip pat pateikė banko asmeninės sąskaitos išrašą. Visais šiais dokumentais pareiškėjas neįrodė, kad turi pakankamai lėšų verslo vystymui ir pragyvenimui Lietuvoje vizos galiojimo laikotarpiu.

34Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. pokalbio-interviu su konsulu metu pareiškėjas prastai kalbėjo angliškai, negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu atvyktų į Lietuvą, kiek ir kokiu būdu yra investavęs pinigų Lietuvoje. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pokalbio-interviu su pareiškėju gautos informacijos padarė išvadą, kad ši informacija yra nepatikima, o, norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nepateikė papildomų paaiškinimų ar atsakovės nustatytų faktų paneigimo.

35Pažymėtina ir tai, kad konsulas, priimdamas Sprendimą, turėjo informaciją ir ją įvertino – su pareiškėju tuo pačiu metu analogiškus pagal turinį ir formą prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir dokumentus pateikė dar du Indijos Respublikos piliečiai – R. S. G. ir M. S., motyvuodami analogiškomis aplinkybėmis ir įrodymais, t. y. kad yra UAB „( - )“, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų yra jų investuotos lėšos, akcininkai, o jų atvykimo tikslas yra gauti pelną iš šios įmonės veiklos ir joje dirbti. 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo M. S. skundą dėl atsisakymo išduoti vizą, skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinės bylos Nr. eI-5656-983/2019). 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. S. G. skundą dėl atsisakymo išduoti vizą, skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinės bylos Nr. eI2-1285-595/2020).

36Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus, paaiškinimus pokalbio-interviu su konsulu metu. Teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais.

37Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas tais pačiais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

38Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

4086, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Nutarė

41Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino ir... 5. Paaiškina, kad 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjas įsigijo UAB „( - )“... 6. Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. spalio 8 d. kreipėsi į Ambasadą su... 7. Pareiškėjo manymu, jis Ambasadai pateikė visus reikiamus Bendrovės... 8. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM)... 9. Paaiškina, kad 2019 m. spalio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su... 10. Atsakovė pažymi, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą, atkreipė... 11. Atsakovė nurodo, kad konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu... 12. Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėjas dokumentų pateikimo metu... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ambasada atsiliepimo į pareiškėjo skundą... 14. Teismas konstatuoja:... 15. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje,... 16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m.... 17. 2019 m. balandžio 25 d. Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą... 18. Ambasada, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių... 19. Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė... 20. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo... 21. Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizos... 22. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vizą užsieniečiui... 23. Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga... 24. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą... 25. Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė... 26. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant prašymą... 27. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau... 28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs,... 29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad... 30. Kaip minėta, pareiškėjas prašyme pagrindiniu kelionės tikslu nurodė... 31. Tuo tarpu kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 25 d.... 32. Pareiškėjas skunde nurodo, jog atvyksta į Lietuvos Respubliką pasirašyti... 33. Pareiškėjas taip pat pateikė banko asmeninės sąskaitos išrašą. Visais... 34. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. pokalbio-interviu su... 35. Pažymėtina ir tai, kad konsulas, priimdamas Sprendimą, turėjo informaciją... 36. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijamas Sprendimas priimtas... 37. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti... 38. Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 40. 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133... 41. Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 42. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...